N-575-358-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-358/2012

Teisminio proceso Nr.4-61-3-01423-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 42.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimo Z. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Z. J. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 512 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 2250 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad Z. J., UAB „Nemenčinės komunalininkas“ direktorius, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr.T3-409 paskirtas atsakingu už UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ūkinę veiklą, 2010 m. kovo 30 d. neteisėtai, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, vykdė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ūkinę veiklą, kurios metu buvo eksploatuojama 1,790 MW šiluminio našumo Bukiškių katilinė, neturint jai Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo, taip pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkto, 7.2 punkto bei 2 priedo 6 punkto reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Z. J. skundą, 2011 m. sausio 14 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui, kuris atsakingas už padaryto pažeidimo padarymą, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas asmuo, kuris nėra atsakingas už įmonės aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą. Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas, priėjo išvadą, jog TIPK leidimas yra sprendimas, suteikiantis teisę jame nurodytomis sąlygomis eksploatuoti įrenginius, o be TIPK leidimo ar pažeidžiant jame nustatytas sąlygas įrenginius eksploatuoti draudžiama. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“, būdamas veiklos vykdytoju, eksploatuojančiu Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, privalėjo gauti kitą TIPK leidimą naujiems (papildomiems) objektams eksploatuoti (tame tarpe ir Bukiškių katilinei) arba koreguoti (atnaujinti) savo TIPK leidimą Nr.VR-4.7-V-02-V-68 įtraukdamas į jį naujus objektus. Teismas patvirtino, kad buvo pažeisti Institucijos nurodyti teisės aktų reikalavimai, o Bukiškio katilinė buvo eksploatuojama be TIPK leidimo.

Teismas pažymėjo, jog Z. J. skunde teigia, kad jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, nes nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas ne tam asmeniui. Šiuo aspektu teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymą.

Iš to seka išvada, kad juridinio asmens atstovai nurodyto pobūdžio bylose turi specialaus subjekto – pareigūno (ATPK 14 str.) – teisinį statusą. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ įstatų 9.1. punkte nurodyta, jog bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo bendrovės direktorius, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei už kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų Nr.2 17 punkte ir 23.4 punkte nurodyta, jog direktoriaus pavaduotojas atsakingas už aplinkos apsaugą ir ekologinę būklę bei dokumentacijos tvarkymą, o pagal UAB „Nemenčinės komunalininkas“ direktoriaus Z. J. 2010 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 10/01DS „Dėl padalinių vadovų atsakomybės“ 1 ir 3.1.1. punktus direktoriaus pavaduotojas J. T. paskirtas atsakingu už įmonės aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad 2009 m. sausio 28 d. UAB „AV Consulting“ raštu Nr. 09/A-869 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl UAB „Nemenčinės komunalininkas“ TIPK paraiškos pateikimo, kuriuo pateikė TIPK paraišką, o pastarojoje nurodyta, jog tiesiogiai už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą ir sprendimų įgyvendinimą atsako įmonės direktorius Z.

J., kuris ir pasirašė paraiškos deklaraciją, nedaro patraukto administracinėn atsakomybėn subjekto tinkamu, nes tai prieštarauja ūkio subjekto vadovo priimtiems aktams, o apie šias aplinkybes turėjo pasidomėti pats pareigūnas, surašantis administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 284 str. 1 d.).

III. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįsigilino į surinktos medžiagos esmę, nes atsakomybėn Z. J. šiuo atveju patrauktas už įmonės veiklos ūkinės veiklos vykdymą be TIPK leidimo, o tik UAB „Nemenčinės komunalininkas“ direktorius tokį sprendimą ir galėjo priimti, ką patvirtina įmonės įstatų 9.1 ir 9.10 punktai. Mano, jog direktorius jokiais įsakymai neturi teisės savo funkcijų perduoti vykdyti kitiems bendrovės darbuotojams, be to, 2010 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 10/01DS „Dėl padalinių vadovų atsakomybės“ abstraktaus pobūdžio, jo pagrindu negalima nustatyti, koks darbuotojas konkrečiai ir už ką yra atsakingas vykdant UAB „Nemenčinės komunalininkas“ aplinkos apsaugos reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, jog Z. J. kėlė ginčą teisme ir dėl neva teisėto katilinės eksploatavimo prisidengiant UAB „Pagirių komunalininkas“ išduotu TIPK leidimu, kas tik patvirtina, jog būtent Z. J. sprendimu UAB „Nemenčinės komunalininkas“ vykdė ūkinę veiklą. Teigia, jog paraiška TIPK leidimui gauti negali būti pateikta be įmonės vadovo parašo ir įmonės antspaudo, kas reiškia, jog būtent įmonės vadovas priima sprendimą vykdyti ūkinę veiklą su TIPK leidimu ar be jo.

Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, Z. J., palaikydamas pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, prašo jį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal jo pareiginių nuostatų 8 punktą jis gali pavesti ir kontroliuoti atskirų gamybinių-ūkinių funkcijų vykdymą kitiems bendrovės darbuotojams, todėl neviršydamas savo įgaliojimų už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą ir dokumentacijos tvarkymą atsakingu asmeniu jis paskyrė savo pavaduotoją J. T.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimas buvo panaikintas pirmosios instancijos teismui nenustačius pilnos pažeidimo sudėties, t. y. pripažinus, kad administracinis kaltinimas pareikštas ir pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį nubaustas netinkamas subjektas. Šiuo atveju apeliantas kelia ginčą dėl tinkamo atsakomybės subjekto teigdamas, jog už nustatytą pažeidimą turėtų atsakyti būtent UAB „Nemenčinės komunalininkas“ direktorius - Z. J.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas savo poziciją dėl atsakomybės subjekto pateikė tinkamai išanalizavęs UAB „Nemenčinės komunalininkas“ įstatus, direktoriaus pavaduotojo pareiginius nuostatus bei lokalius aktus, išsamiai savo išvadą motyvavo, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentus palaiko ir nebekartoja.

ATPK 512 straipsnio 2 dalis (pažeidimo padarymo metu galiojusi akto redakcija) numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Paminėto straipsnio sankcija įvardino galimus tokio pažeidimo subjektus – piliečius arba pareigūnus. Toks nurodymas reiškia, kad įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti ATPK ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį bei byloje surinktais faktiniais duomenimis. Pagal tuo metu galiojusią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, t. y. atsakomybės subjektu nebūtinai gali būti tik atitinkamo ūkio subjekto vadovas.

Administracinis kaltinimas Z. J. pareikštas už tai, jog šis ūkinės veiklos objektą – katilinę - eksploatavo neturėdamas TIPK leidimo. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ įstatų 9.1 punktas numato, jog bendrovės direktorius organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą (9.10.1 p.) bei kitų, direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatytų, pareigų vykdymą (9.10.8 p.). Z. J. pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog šis turi pareigą spręsti visus klausimus pagal jam suteiktas teises, pavesti ir kontroliuoti atskirų gamybinių-ūkinių funkcijų vykdymą kitiems bendrovės darbuotojams (8 p.), tvirtinti bendrovės darbuotojų pareiginius nuostatus, leisti įsakymus (11 p.), nustatyti bendrovės veiklos sritis, kuriose turi teisę savarankiškai veikti ir sudaryti bendrovės sandorius kiti administracijos darbuotojai (13 p.) ir kt. 2010 m. kovo 23 d. įsakymo „Dėl padalinių vadovų atsakomybės“ Nr.10/01DS 1 ir 3.1.1 punktais Z. J. paskyrė savo pavaduotoją J. T. atsakingu už įmonės aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą (I t. b. l. 29 - 30). Reikalavimas atitinkamos veiklos vykdytojui turėti TIPK leidimą – aplinkosauginis reikalavimas, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei buvusį situacijos teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Z. J. pagal jam pareikštą kaltinimą negalėjo būti laikomas tinkamu pažeidimo subjektu. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas turėtų suabejoti 2010 m. kovo 23 d. įsakymo „Dėl padalinių vadovų atsakomybės“ Nr.10/01DS turiniu, o ta aplinkybė, kad įsakyme nėra detalizuota, už kokių konkrečiai aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą konkretus darbuotojas atsakingas, neleidžia savaime atsakomybės perkelti įmonės vadovui.

Pažymėtina, jog šiuo metu galiojančios ATPK 512 straipsnio 2 dalies sankcija jau įtvirtina nuobaudą kartu pareigūnams ir juridinių asmenų vadovams, tačiau ši nuostata neturi atgalinio veikimo galios.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas