2020-12-02 Nr. AB-22622-3-62-3-00093-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2223-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00093-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. buvo perkeltas iš Alytaus PN, kuriuose atliko laisvės atėmimo bausmę, į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių, prašydamas palikti jį Alytaus PN. Manė, kad Alytaus PN neturėjo pagrįsto pagrindo pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus, nes Alytaus PN buvo laisvų vietų, į kurias pareiškėją buvo galima perkelti. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, nuovargį, fizinį skausmą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN 2018 m. kovo 16 d. buvo baigtas tyrimas Nr. 16-176 dėl nuteistųjų perkėlimo į Pravieniškių PN-AK ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalimi, pasiūlyta Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pareiškėją bei kitus nuteistuosius perkelti iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK tolimesniam bausmės atlikimui. Nuteistieji perkeliami dėl Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 remonto darbų. Teigė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas vadovavosi BVK 69 straipsnio 1 ir 4 dalių, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. balandžio 6 d.) 3 punkto nuostatomis. Nurodė, kad minėtu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kurio metu galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu siekiama bausmės vykdymo tikslų. Nuteistojo perkėlimas tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą, įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės. Įstatymų leidėjas nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas.

7. Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad Alytaus PN priėmė galimai nepagrįstą tarnybinio tyrimo išvadą dėl jo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo buvo svarbu nustatyti, ar pagrįstai Alytaus PN pareiškėjo atvejį vertino kaip išimtinį, ko pasėkoje buvo pasiūlyta pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus.

8. Teismas pažymėjo, kad atliekant nuteistųjų perkėlimą išimtiniais atvejais Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Pagal Aprašo 3.2.3, 3.2.5 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl pataisos įstaigos veiksmų galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, jog susiklosčiusios laisvės atėmimo vietoje aplinkybės nedavė pagrindo pataisos įstaigai parengti ir pateikti Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo.

9. Teismas vertino Alytaus PN 2018 m. vasario 22 d. raštą „Dėl bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbų vykdymo“, prie jo pridėtą Nuteistųjų priėmimo, perkėlimo iš Alytaus pataisos namų dėl numatomo bendrabučio Nr. 2 remonto planą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 5 d. raštą Nr. 1S-814. Iš Alytaus PN 2018 m. kovo 16 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 16-176 buvo matyti, jog 37 nuteistuosius (įskaitant pareiškėją E. V.) siūloma perkelti į Pravieniškių PN-AK dėl numatomo bendrabučio Nr. 2 remonto. Pažymėta, jog visi išvardinti nuteistieji nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. buvo perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus PN, kai Pravieniškių PN-AK buvo atliekami remonto darbai. Minėta išvada 2018 m. kovo 23 d. buvo suderinta su Pravieniškių PN-AK direktoriumi. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Alytaus PN pradedamas remontuoti bendrabutis Nr. 2, t. y., iš jo turi būti iškeldinti visi nuteistieji, sudaro pagrindą konstatuoti išimtinių aplinkybių egzistavimą, kurioms esant BVK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo galima pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas neskundė teismui Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo perkelti pareiškėją iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK.

11. Teismas nurodė, jog šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

12. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, nuovargį, fizinį skausmą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

III. 14. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo būti aktyvus ir reaguoti į pareiškėjo rašytinius ir žodinius prašymus įtraukti į atsakovus Kalėjimų departamentą, kadangi pastarasis prisidėjo prie pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK.

16. Pareiškėjo manymu, Alytaus PN išvada buvo neišsami, nebuvo nurodyta apie esančias laisvas vietas Alytaus PN. Perkėlus į naują vietą pareiškėjas patyrė nepatogumus.

17. Teismas nurodo, kad pareiškėjas neskundė Kalėjimų departamento nutarimo perkelti jį iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK, tačiau su tokiu nutarimu pareiškėjas nebuvo supažindintas.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovo teigimu, visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN veiksmų, perkėlus jį iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Alytaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad jis nepagrįstai buvo perkeltas iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK. Taip pat teigia, kad į bylą turėjo būti įtrauktas Kalėjimų departamentas, kadangi pastarasis prisidėjo prie pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK, nors su jo priimtu nutarimu pareiškėjas nebuvo supažindintas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija, pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia pareiškėjo skundo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1734/2014). Taigi byla nagrinėtina pareiškėjo skundo dalyko ribose.

25. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė, turinio matyti, kad pareiškėjas skunde prašomą atlyginti neturtinę žalą siejo tik su Alytaus PN veiksmais: pareiškėjo teigimu, Alytaus PN priėmė nepagrįstą tarnybinio tyrimo išvadą dėl jo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas skunde jokių Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo) ar aplinkybių, susijusių su Kalėjimo departamento priimtu nutarimu, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. prašymą (teisme gautą 2019 m. balandžio 25 d.), kuriame buvo nurodytos naujos aplinkybės, jog pareiškėjui neturtinė žala padaryta ir dėl neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė patikslintu skundu ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies prasme. Kadangi pareiškėjas šį patikslintą skundą pateikė praleidęs ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas atsisakė jį priimti nagrinėti (Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi).

26. Taigi pagal šioje byloje priimto pareiškėjo skundo ribas pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama išimtinai tik iš Alytaus PN veiksmų. Todėl šioje byloje nebuvo jokio pagrindo į bylą atsakovu įtraukti ir Kalėjimų departamentą, taigi, nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnyje aptartų sprendimo negaliojimo pagrindų. Aplinkybės, susijusios su Kalėjimo departamento veiksmais, nėra šios administracinės bylos dalyku. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Kalėjimų departamento nutarimo priėmimu, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi. Pareiškėjas, manydamas, kad jis patyrė neturtinę žalą taip pat dėl Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo), atitinkamai gali kreiptis į teismą su nauju skundu.

27. Dėl pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK pagrįstumo Alytaus PN priėmus dėl to išvadą, teisėjų kolegija pažymi, kad aktualios Bausmių vykdymo kodekso redakcijos 69 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 4 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju aktualus ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas. Pagal minėto Aprašo 3.2.1 papunktį nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti inter alia (liet. be kita ko) dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo perkėlimas į Pravieniškių PN-AK iš Alytaus PN yra grindžiamas Alytaus PN 2018 m. kovo 16 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 16-176, kurioje 37 nuteistuosius (įskaitant pareiškėją E. V.) siūloma perkelti į Pravieniškių PN-AK dėl numatomo bendrabučio Nr. 2 remonto. Teisėjų kolegijos vertinimu, Alytaus PN bendrabučio, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, remontas priskirtinas prie išimtinių aplinkybių, nurodytų Aprašo 3.2.1 papunktyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo perkėlimas iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK pripažintinas teisėtu. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių Alytaus PN neteisėtus veiksmus pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK procese.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, pažymi, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas šiuo atveju yra betikslis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų plačiau nepasisakė.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius