2020-12-21 Nr. CB-12613-2-33-3-00659-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr

Nr. DOK-5686

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00659-2019-3(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 11 d. gautu pareiškėjos R. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria pripažinta teisėta ir pagrįsta Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir sprendė dėl pareiškėjos nesąžiningumo šios normos taikymo kontekste; pareiškėja buvo nemoki dar iki nesąžiningais traktuojamų sandorių sudarymo, todėl sandoriai ir (ar) tariamas neveikimas niekaip nesąlygojo pareiškėjos nemokumo, tačiau teismai šį faktą ignoravo. Dėl klaidingo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto interpretavimo nenustatyta, ar sandoriai nesąžiningi CK 6.67 straipsnio aspektu, ar buvo kitos pareiškėjos nesąžiningumo apraiškos, lėmusios jos nemokumo atsiradimą. Teismai formuoja ydingą praktiką, pagal kurią teismas įgauna diskreciją atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylą, motyvuodamas po nemokumo būsenos sudarytais nedidelės reikšmės ir mokumui neturinčiais įtakos sandoriais, t. y. teismai, plečiamai aiškindami FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, iš esmės nukrypsta nuo pažodinio šio straipsnio aiškinimo ir jo siekiamų tikslų bei (ar) reguliavimo. Kaip pagrindu kasacijai taip pat remiamasi proceso teisės normų pažeidimu, nesiėmus būtinų priemonių tam, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pareiškėja remiasi EŽTT praktika, kad sprendimo motyvavimas būtinas, norint parodyti, jog bylos šalys tinkamai išklausytos ir teisingumas buvo įvykdytas atidžiai; pažymi, kad šiuo atveju, neaptardami faktinių aplinkybių ir neįsigilindami į nesąžiningais laikomų sandorių esmę, jų sudarymo, vykdymo aplinkybes, dėl jų nepasisakę, o apeliacinės instancijos teismas – neišanalizavęs atskirojo skundo argumentų, nesigilinęs į pirmosios instancijos teismo nurodytas tariamas nesąžiningumo apraiškas, tik jas nukopijavęs į skundžiamą nutartį, iš esmės paliko pareiškėją teisinio neapibrėžtumo, nežinomybės ir beviltiškumo būsenoje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas