2023-08-09 Nr. AB-14552-3-61-3-04322-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-665-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04322-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litrailas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litrailas“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litrailas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Litrailas“, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 201 530,03 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2018 m. liepos 5 d. su (duomenys neskelbtini) įsteigta įmone „Milton Limited“ (toliau – ir Krovinio savininkas) sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ekspedijuoti krovinį – šaldytos vištienos produkciją iš (duomenys neskelbtini) tranzitu per Europos Sąjungą į (duomenys neskelbtini). Įvežimo pasienio veterinarijos poste buvo atlikta ginčo gyvūninių produktų siuntos pasienio veterinarinė kontrolė ir išduotas įvežimo dokumentas, o vėliau siuntą buvo leista įvežti laikinai saugoti į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ valdomą muitinės sandėlį. Iš šio sandėlio siunta dalimis su antriniais veterinarinio įvežimo dokumentais (VID) buvo gabenama į (duomenys neskelbtini). Dėl taikomų tranzito ribojimų, (duomenys neskelbtini) priežiūros tarnybos nurodymu, krovinys nebuvo praleistas 2018 m. spalio 5 d. Į (duomenys neskelbtini) krovinys buvo grąžintas tik 2018 m. spalio 29 d. ir buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pasienio poste.

2.2. Pareiškėjas savavališkai neturėjo teisės priimti jokių sprendimų už Krovinio savininką. Krovinio savininkas sugalvojo parduoti krovinį pašarui švelniakailiams žvėreliams gaminti, siekdamas sumažinti patiriamus nuostolius. Krovinio savininkas apie tokį sprendimą informavo ekspeditorių (pareiškėją), o šis, kaip Krovinio savininko atstovas, informavo krovinio vežėją akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovo atstovus.

2.3. Tiek ekspeditorius, tiek Krovinio savininkas pradėjo rinkti dokumentus, reikalingus kroviniui nukreipti perdirbimo įforminimo procedūrai atlikti. Krovinio savininkas davė savo sutikimą krovinį švelniakailių žvėrelių pašarui perdirbti, sudarė sutartį su įmone kroviniui perdirbti. Pareiškėjas prašė UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ sutikimo planuojamiems veiksmams ir muitinės procedūroms atlikti, tačiau UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prieš išduodamas sutikimą grąžinti krovinį į jų valdomą muitinės sandėlį pagal įformintus veterinarinio įvežimo dokumentus, iškėlė sąlygą UAB „Litrailas“ pateikti išankstinį Tarnybos patvirtinimą, kad po to, kai krovinys bus perkrautas ir perrūšiuotas, Tarnyba nesudarys jokių kliūčių šį krovinį išvežti iš terminalo, tačiau Tarnyba tokio garantinio rašto išduoti negalėjo. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą ir gavo informacinį pranešimą, kad pagal Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos 45 punktą, siunta skirta vežti tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją į (duomenys neskelbtini), įvežta į patvirtintą muitinės sandėlį, iš jo gali būti išvežta tik siekiant ją išgabenti į trečiąją šalį arba sunaikinti. Tuo tarpu Krovinio savininkas iš Tarnybos gavo raštą, kuriuo Tarnyba patvirtino, kad nedraudžia įsigyti II kategorijos šalutinius gyvūninius produktus pagal sudarytą sutartį, užtikrinant, kad atvykus kroviniui būtų sudarytos sąlygos veterinariniam patikrinimui. Tarnybos ir Tarnybos padalinio sprendimai pareiškėjui ir Krovinio savininkui sudarė dviprasmišką situaciją, kuri pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

2.4. Tarnybos padalinio išduotas sutikimas perdirbimo įmonei priimti iš Krovinio savininko II kategorijos šalutinius gyvūninės kilmės produktus, kurie buvo laikomi (duomenys neskelbtini) pasienio poste, nebuvo atšauktas ar modifikuotas. Atsakovas, priimdamas sprendimą, privalėjo šiuo dokumentu vadovautis ir į jį atsižvelgti, tačiau Tarnybos išduotą dokumentą laikė visiškai neaktualiu ginčo situacijoje ir į jį be pagrindo neatsižvelgė, nusprendęs, jog ginčo siunta, pasibaigus jos galiojimo terminui, tapo I kategorijos šalutiniais gyvūninės kilmės produktais, kurių naudojimas yra draudžiamas ir gali būti nukreiptas tik juos sunaikinti.

2.5. Teismo proceso metu paaiškėjo svarbi faktinė aplinkybė, kad atsakovo sprendimu UAB „Litrailas“ neleidžiama krovinio nukreipti perdirbti pašarų gamybai, pripažįstant, kad tai yra I kategorijos gyvūninės kilmės šalutinis produktas ir jis gali būti utilizuotas tik UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, UAB „Toksika“ arba kitoje įmonėje, turinčioje leidimą utilizuoti šios kategorijos atliekas. Tarnyba, laikydamasi neteisėtos pozicijos, suklaidino tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovus, tiek ir UAB „Litrailas“, dėl ko atsirado žala.

2.6. Tarnyba, neatlikusi jokio patikrinimo, pripažino, kad UAB „Litrailas“ ekspedijuojama prekė yra I kategorijos gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, kurie pagal galiojančius teisės aktus gali būti išvežti sunaikinimui. Ši nepagrįsta išvada turėjo įtakos UAB „Litrailas“ nuostoliams atsirasti, užkirsdama kelią pareiškėjui imtis leidžiamų priemonių, siekiant maksimaliai sumažinti UAB „Litrailas“ ir Krovinio savininko patiriamus nuostolius.

2.7. Bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ (vėliau – AB „LTG Cargo“) reikalaujamų veiksmų – nukreipti krovinį sunaikinti negalėjo vykdyti ne dėl savo kaltės. Bendrovė nėra sulaikyto krovinio savininkė, todėl šioje situacijoje Bendrovė neturėjo teisės spręsti už Krovinio savininką dėl sulaikyto krovinio likimo, t. y. Bendrovė yra priklausoma nuo Krovinio savininko valios. Dėl neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų pareiškėjo veiksmai buvo objektyviai apriboti, todėl Bendrovei susidarė skola už vagonų prastovą, o negavus Tarnybos leidimo nukreipti krovinį perdirbimui, krovinys buvo priverstinai nukreiptas jį sunaikinti ir Bendrovė patyrė papildomus nuostolius, privalėdama atlyginti AB „LTG Cargo“ patirtas utilizavimo išlaidas.

2.8. Žalos dydis tiesiogiai susijęs su pareiškėjui taikomos civilinės atsakomybės apimtimi, kuri konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-388-524/2021, kurioje teismas priėmė sprendimą patenkinti ieškovo AB „LTG Cargo“ ieškinį ir priteisė iš UAB „Litrailas“ 184 720,08 Eur skolą, 15 570,95 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 200 291,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 239 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui AB „LTG Cargo“. Teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista skola iš UAB „Litrailas“, buvo grindžiamas galiojančiomis sutartimis, galiojančiais mokėjimo prievolę sukeliančiais dokumentais, kurie atsirado dėl neatsakingų ir neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų, nes priimant teisėtus sprendimus, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir veikiant pagal įstatymą, tokių nuostolių būtų išvengta arba jie būtų mažesni.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad tranzitinė siunta negali būti nukreipta kailiniams žvėreliams šerti ir gali būti išvežta į trečiąją šalį arba nukreipta sunaikinti. Šiame rašte Tarnyba nurodė ir teisės aktus, kurie reglamentuoja iš trečiųjų šalių įvežamų gyvūninių produktų siuntų pasienio veterinarinės kontrolės procedūras. Dėl nurodyto atvejo Tarnyba 2018 m. lapkričio 16 d. gavo Europos Komisijos išaiškinimą, kad tranzitinė siunta turi būti išvežta į trečiąją šalį arba sunaikinta kaip šalutiniai gyvūninės kilmės produktai.

4.2. Produktų įvežimo tvarkos 3 punkte nustatyta, kad produktų siunta, įvežama iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respublikos pasienį, turi būti patikrinta vadovaujantis Produktų įvežimo tvarkoje nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas yra nurodytas JAV kompetentingos institucijos išduotame veterinarijos sertifikate, skirtame šaldytai paukštienai vežti per Europos Sąjungos teritoriją tranzitu. Tranzitinei siuntai išduoto ir ją lydėjusio veterinarijos sertifikato langelyje nurodyti būtent pareiškėjo duomenys. Taigi, pareiškėjas save nurodė asmeniu, atsakingu už šią tranzitinę siuntą. Visais šios tranzitinės siuntos etapais už ją atsakingas buvo pareiškėjas.

4.3. Tranzitinė siunta gali būti grąžinta į tranzitinę šalį, sunaikinta arba grąžinta į kilmės šalį, kitais atvejais ūkio subjektui siekiant grąžintą siuntą pateikti rinkai tranzitinėje šalyje yra taikomi importo reikalavimai. Importuojamiems ir tranzitu vežamiems gyvūniniams produktams taikomi skirtingi reikalavimai, t. y. tranzitu vežami gyvūniniai produktai neprivalo atitikti visuomenės sveikatos reikalavimų, kas yra privaloma importuojant tokius pačius gyvūninius produktus į Europos Sąjungą. Vykdant pasienio veterinarinį patikrinimą ir forminant VID, kai nustatoma atitiktis Europos Sąjungos reikalavimams, yra priimamas sprendimas leisti tiekti importuojamą gyvūninį produktą Europos Sąjungos rinkai, t. y. veterinariniu požiūriu remiantis tiek dokumentų, tiek atitikties ir fizinio tikrinimo rezultatais toks produktas pripažįstamas saugiu ir tinkamu vartoti žmonėms.

4.4. (Duomenys neskelbtini) posto pareigūnai siuntos patikrinimo metu nustatė, kad tranzitinė siunta yra grąžinama iš (duomenys neskelbtini) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl buvo surašytas siuntos sulaikymo aktas, kuris nebuvo apskųstas. Pareiškėjas nenurodo jokių pagrindų, teisinių ar faktinių aplinkybių, kuriais remiantis nepagrįstai būtų suvaržytos pareiškėjo teisės ir pareigos. Pareiškėjas, būdamas ūkio subjektu, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, turėjo pareigą ir privalėjo veikti taip, kad sumažintų neigiamus padarinius. Pareiškėjas nepriėmė jokių sprendimų dėl krovinio likimo, šį klausimą iš esmės išsprendė AB „LTG Cargo“, kuri informavo pareiškėją, jog krovinys bus sunaikintas vežėjo lėšomis.

4.5. Pareiškėjas civilinės atsakomybės pagrindu atsiradusią žalą, kurią AB „LTG Cargo“ prisiteisė dėl netinkamai vykdytos sutarties, prilygina deliktinei atsakomybei. Toks prilyginimas yra netinkamas ir negalimas dėl atsakomybės sąlygų skirtumo. Be to, teismo sprendimas, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra neįsiteisėjęs. Pareiškėjas yra atsakingas už krovinį ir turėjo pareigą elgtis taip, kaip nustato imperatyvios teisės normos ir bendrieji principai, t. y. savo lėšomis siekti mažinti neigiamus padarinius, kuriuos potencialiai galėtų bandyti reikalauti iš atsakingų subjektų, tačiau taip neveikė, apsiribodamas tik teiktomis užklausomis.

4.6. Tarnyba veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, savo kompetencijos ribose, teikė išaiškinimus. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, kokį Tarnyba atliko neteisėtą veiksmą (neveikimą), ar kaip pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Litrailas“ skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) įregistruota įmonė „Milton Limited“ 2018 m. liepos 5 d. sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią Krovinio savininkas užsakė ekspedijuoti krovinį – šaldytos vištienos produkciją iš (duomenys neskelbtini) tranzitu per Europos Sąjungą į (duomenys neskelbtini).

6.2. Tarnybos (duomenys neskelbtini) Pilies veterinarijos poste 2018 m. sausio 5 d. įformintas iš (duomenys neskelbtini) siunčiamos per Europos Sąjungos teritoriją tranzitu į (duomenys neskelbtini) šaldytos paukštienos siuntos veterinarinio įvežimo dokumentas, kurio 23 grafoje pareiškėjas save nurodė atsakingu už siuntą asmeniu. Tranzitinė siunta buvo įvežta į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“.

6.3. Tranzitinė siunta, padalinus ją į 7 dalis, su antriniais VID dokumentais buvo išvežta iš Europos Sąjungos teritorijos į (duomenys neskelbtini), o 2018 m. spalio 29 d. buvo grąžinta atgal į (duomenys neskelbtini) Pilies pasienio veterinarijos postą, kuriame buvo sulaikyta, surašytas sulaikymo aktas dėl to, kad importuotojas nepateikė išankstinės informacijos – Veterinarinio įvežimo dokumento dalies, nustatančios produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų Bendrijos pasienio veterinarijos postuose tvarką ir nesumokėtas valstybės rinkliavos mokestis.

6.4. Pareiškėjas pateikė Tarnybai raštą, kuriuo prašė leisti šaldytos paukštienos ketvirčius, kurių realizacijos terminas pasibaigęs, panaudoti kailinių žvėrelių pašarui gaminti. Nurodė, kad krovinys būtų vežamas į Z. D. įmonę „Paringuvio ūkis“, kurioje būtų naudojamas pašarui gaminti.

6.5. Z. D. įmonė „Paringuvio ūkis“ raštu kreipėsi į Šiaulių Tarnybą, prašydama leisti įsigyti II kategorijos šalutinius gyvūninės kilmės produktus, kuriuos atsivežtų iš (duomenys neskelbtini) esančių sandėlių.

6.6. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo prašymą, informavo, kad pareiškėjo tranzitinė siunta negali būti nukreipta kailiniams žvėreliams šerti ir iš pasienio verterinarijos posto turi būti išvežta atgal į trečiąją šalį arba nukreipta sunaikinti.

6.7. Šiaulių Tarnyba pateikė atsakymą į Z. D. įmonės „Paringuvio ūkis“ prašymą, nurodydama, kad nedraudžia įsigyti prašomus II kategorijos šalutinius gyvūninės kilmės produktus.

6.8. Pareiškėjas raštu kreipėsi į Tarnybą su prašymu leisti tranzitinę siuntą panaudoti kailinių žvėrelių pašarui gaminti, tačiau Tarnyba raštu pareiškėją informavo, kad dėl tranzitinės siuntos pareiškėjui jau buvo atsakyta ankstesniu Tarnybos raštu, kuriame buvo nurodyta, kad tranzitinė siunta negali būti nukreipta kailiniams gyvūnams šerti ar jų pašarui gaminti, o turi būti išvežta atgal į trečiąją šalį arba nukreipta sunaikinti.

6.9. (Duomenys neskelbtini) pasienio Pilies poste buvo įforminta tranzitinė siunta ir nukreipta sunaikinti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

7. Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad siunta, skirta vežti tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją į trečiąją šalį, grąžinta į tranzitinę šalį ir įvežta į atitinkamą muitinės sandėlį, iš jo gali būti išvežama tik siekiant ją išgabenti į trečiąją šalį arba sunaikinti. Teismas sutiko su atsakovu, kad tranzitinę siuntą grąžinus į Lietuvą, iš atitinkamo muitinės sandėlio ji gali būti išvežta sunaikinti arba grąžinta į trečiąją šalį. Tarnyba tinkamai aiškino ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, todėl negalėjo išduoti leidimo tranzitinę siuntą išvežti panaudoti kailinių žvėrelių pašarui gaminti.

8. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba, neatlikusi patikrinimo, padarė išankstinę išvadą, jog pareiškėjos ekspedijuojama prekė yra I kategorijos gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, kurie gali būti išvežami sunaikinti, nes byloje nėra duomenų, kad Tarnyba būtų priėmusi tokio pobūdžio sprendimą.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad dėl Šiaulių Tarnybos pateikto atsakymo, kuriame nurodoma, kad Šiaulių Tarnyba nedraudžia įsigyti prašomus II kategorijos šalutinius gyvūninės kilmės produktus susidarė dviprasmiška situacija, pažeidusi teisėtų lūkesčių principą, nes šis raštas yra adresuotas ne pareiškėjui, o Z. D. įmonei „Paringuvio ūkis“ ir šiuo raštu nedraudžiama šiai įmonei įsigyti prašomus produktus, atsižvelgiant į šios įmonės pateiktus duomenis.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai žalos atsiradimą sieja su žala, kilusia iš sutartinių santykių su AB „LTG Cargo“.

11. Teismas konstatavo, kad Tarnyba, teikusi pareiškėjui atsakymus į jo paklausimus dėl leidimo tranzitinę siuntą panaudoti kailinių žvėrelių pašarui gaminti, veikė savo kompetencijos ribose, be kita ko, informavo pareiškėją apie galimus elgesio variantus. Pareiškėjas nuostolius patyrė ne dėl Tarnybos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl nenustačius Tarnybos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Litrailas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos UAB „Litrailas“ naudai 201 530,03 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo pozicijos yra grindžiamos netinkamai taikant materialiosios teisės normas, taip pat, neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju susiklostė nestandartinė situacija, kuri nėra aiškiai ir konkrečiai reglamentuota. Pirmosios instancijos teismas tik iš dalies ir selektyviai išnagrinėjo ginčo situacijai aktualų teisinį reglamentavimą.

13.2. Tarnyba neatliko produktų įvežimo tvarkoje nustatyto privalomo patikrinimo. Tarnyba nepriėmė ir neįformino jokio sprendimo, ar esama produkcija atitinka Europos Sąjungos importo reikalavimus pagal pareiškėjo naujai nurodomą galutinį jos panaudojimą, t. y. ne kaip maisto produkto su pasibaigusiu galiojimu importą, o kaip gyvūninės kilmės produkciją, skirtą perdirbimui.

13.3. Pareiškėjas aiškiai įvardijo, kokiam tikslui yra siekiama inicijuoti muitinės procedūras ir veterinarinį patikrinimą, t. y. vadovaudamasis Krovinio savininko nurodymu siekė, kad krovinys būtų įvežtas švelniakailių gyvūnėlių pašarui gaminti. Duomenų, kad specifiniam tikslui siekiamas įvežti krovinys neatitinka Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, nėra, nors teisės aktai nustato, kad tokio pobūdžio patikrinimas privalo būti atliktas ir tai yra atsakovo pažeidimas, kuris turėjo įtakos žalai atsirasti.

13.4. Patikrinimas turi būti įforminamas sprendimu, o ne informacinio pobūdžio raštu ar prisidengiant konsultacine nuomone, kaip turi būti nagrinėjamu atveju taikomas ginčui aktualus tarptautinis teisinis reguliavimas. Tarnyba savo veiksmais patvirtino, kad gavus pareiškėjo prašymą, jai pačiai nėra aišku, kaip taikyti materialiosios teisės normas, o iš Europos Komisijos atstovės gauta nuomonė (konsultacinė išvada) yra neoficiali ir neaiški, neparemta konkrečiais faktais ir duomenimis, kurie yra aktualūs nagrinėjamam atvejui.

13.5. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu Tarnyba atsisakė leisti įvežti krovinį į sandėlį, kurį administravo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad krovinys neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, Tarnyba turėjo taikyti Produktų įvežimo 41 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad jeigu atlikus 39 punkte nurodytus patikrinimus nustatoma, kad siunta neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, valstybinis veterinarijos gydytojas išrašo veterinarinio įvežimo dokumentą, kuris yra susijęs su muitinės dokumentais. Tokiu atveju, kompetentingos pasienio kontrolės punkto veterinarijos ir muitinės institucijos gali leisti siuntą įvežti į muitinės sandėlį.

13.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad krovinys gali būti nukreipiamas sunaikinti, ir tai pagrindžia Produktų įvežimo tvarkos 64 ir 65 punktai. Šių nuostatų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir neteisingai išsprendė kilusį ginčą. Tarnyba, priimdama sprendimą sunaikinti krovinį, turi jį priimti pasitarusi su asmeniu, atsakingu už krovinį. Nagrinėjamu atveju jokių pasitarimų nebuvo.

13.7. Tarnybos atsakymas pareiškėjui nėra Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas, kurį pareiškėjas galėtų apskųsti. Pareiškėjas buvo saistomas konkrečių Krovinio savininko teisėtų nurodymų ir šie nurodymai yra privalomi pareiškėjui, kaip ekspeditoriui.

13.8. Pareiškėjas negalėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (vėliau AB „LTG Cargo“) reikalaujamų veiksmų – nukreipti krovinį sunaikinti vykdyti ne dėl savo kaltės. Pareiškėjas nėra sulaikyto Krovinio savininkas, todėl šioje situacijoje Bendrovė neturėjo teisės spręsti už Krovinio savininką dėl sulaikyto krovinio likimo. Dėl atsakovo atstovų veiksmų pareiškėjo veiksmai buvo objektyviai apriboti, todėl susidarė skola už vagonų prastovą, o negavus Tarnybos leidimo nukreipti krovinį perdirbimui, krovinys priverstinai buvo nukreiptas sunaikinimui, dėl ko pareiškėjas patyrė papildomų nuostolių, privalėdamas atlyginti AB „LTG Cargo“ patirtas utilizavimo išlaidas.

13.9. Pareiškėjo patirti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su Tarnybos neteisėtais veiksmais. Nors teismas detaliai neanalizavo priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog būtent dėl Tarnybos atstovų veiksmų (neveikimo) atsirado žala.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, aiškus ir teisingas. Teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

15.2. Tarnyba neturi duomenų, kokius analogiškus atvejus siekia įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių tokią jo poziciją. Tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde, kaip diskriminacijos įrodymą, pareiškėjas įvardija tris įmones, nenurodydamas jokių faktinių aplinkybių ir nepateikdamas įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, kad pareiškėjas tariamai diskriminuojamas kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir apsiriboja tik formaliomis formuluotėmis. Pareiškėjas neįrodė, kad Tarnyboje yra susiformavusi skirtinga praktika, priimant sprendimus dėl iš trečiųjų šalių grąžinamų gyvūninių produktų siuntų, ir, kad jis buvo diskriminuojamas.

15.3. Pareiškėjui buvo surašytas siuntos sulaikymo aktas. Pareiškėjas žinojo, kad tranzitinė siunta yra sulaikyta, sulaikymo aktas įtakojo pareiškėjo teises ir pareigas, todėl pareiškėjas galėjo aktyviai veikti ir skųsti sulaikymo aktą ar raštus, tačiau to nepadarė.

15.4. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nebuvo sprendimo, kurį pareiškėjas būtų galėjęs apskųsti, nes buvo priimtas sprendimas sulaikyti siuntą, kurį pareiškėjas galėjo skųsti, tačiau to nepadarė. Ginčo atveju ne dėl Tarnybos atstovų neteisėtų veiksmų, bet būtent dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo pradėtas veterinarinis patikrinimas, taigi ir negalėjo būti įformintas VID su galutiniu sprendimu, kurio, kaip teigia pareiškėjas, nesant, jis negalėjo jo skųsti.

15.5. Teismas, konstatavęs, kad byloje nėra ginčo, jog siunta yra tranzitinė, analizavo tranzitinėms siuntoms taikomą teisinį reglamentavimą, t. y. Tvarkos V skyriaus nuostatas. Teismas, remdamasis sistemine Tvarkos nuostatų analize, pagrįstai pripažino Tarnybos raštuose išdėstytą poziciją teisinga. Teismas neanalizavo Tvarkos 64 ir 65 punktų, kurie įgyvendina Direktyvos 97/78/EB 17 straipsnio 2 ir 4 dalis, kadangi šie punktai taikomi tik atlikus veterinarinį patikrinimą. Tarnyba, vadovaudamasi specialiosiomis tranzitą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai savo raštuose, teiktuose pareiškėjui, nurodė tik tokius elgesio variantus, kurie leistini vadovaujantis Tvarkos 45 punktu.

15.6. Iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kuo remiantis pareiškėjas tvirtina, kad krovinio nukreipimas perdirbimo procedūroms nėra aiškiai reglamentuotas. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, tranzitinių gyvūninių produktų siuntų procedūros nustatytos specialiose Tvarkos teisės normose ir šiuo atveju klausimas dėl vieno ar kito tranzitinio gyvūninio produkto priskyrimo tam tikrai šalutinių gyvūninių produktų kategorijai turi būti vertinamas tik tuo požiūriu, kai sprendžiama, kokia tvarka taikoma šiam produktui sunaikinti. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl krovinio priskyrimo tam tikrai kategorijai. Tarnyba vadovavosi teisės aktų nuostatomis, neperžengdama jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų.

15.7. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą. Teismo sprendimas nuoseklus, o motyvai pakankami, aiškūs ir suprantami. Teismas nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kviesti liudytojus, kurie yra Tarnybos darbuotojai, nes nebuvo tam teisinio ir faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes (Nutarties 6 p.), todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti vertinimo remdamasi tomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo santykių teisiniu reguliavimu.

17. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, valstybės deliktinė civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Šiuo atveju taikoma griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė neįrodinėjant viešojo administravimo subjekto kaltės.

18. Šios bylos kontekste teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra pagrindo valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

18.1. Vadovaujantis Produktų įvežimo tvarka, taikytina ginčo teisiniams santykiams, įgyvendinta Direktyva 97/78/EB. Direktyvos 97/78/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į vieną iš I priede išvardytų teritorijų iš trečiųjų šalių įvežtų produktų veterinarinius patikrinimus valstybės narės atlieka pagal šią direktyvą ir pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių. Remiantis Produktų įvežimo tvarkos 3 punktu, produktų siunta, įvežama iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respublikos PVP, turi būti patikrinta vadovaujantis Produktų įvežimo tvarkoje nustatytais reikalavimais.

18.2. Ginčo teisinėje situacijoje tranzitinę siuntą sudarė šaldyta paukštiena žmonių maistui, t. y. produktai, atitinkantys Produktų įvežimo tvarkos 2 punkte (Direktyvoje 97/78/EB 2 straipsnio a punkte) nurodyto produkto teisinę padėtį, todėl ši tranzitinė siunta tiek įvežant ją į ES teritoriją, tiek išvežant po laikino sandėliavimo Lietuvoje, tiek sugrąžinus ją iš (duomenys neskelbtini) turėjo būti pateikta veterinariniam patikrinimui ir buvo tikrinama PVP pareigūnų.

18.3. Iš ES buvo išvežta tranzitinė siunta. Ją grąžinus atgal siuntos teisinė padėtis nepasikeitė, t. y. ji išliko tranzitine siunta, kuriai tiek išvežimo, tiek ir grąžinimo atveju, remiantis Produktų įvežimo tvarkos 33 punktu (Direktyvos Nr. 97/78/EB 11 straipsnis), turi būti atliekamas pasienio veterinarinis tikrinimas, po kurio leidžiama / neleidžiama vežti siuntą tranzitu per ES teritoriją. Vadovaujantis Produktų įvežimo tvarkos 33.3 papunkčiu (Direktyvos Nr. 97/78/EB 11 straipsnio 1 dalies c punktas), kaip viena iš leidimo vežti siuntą tranzitu suteikimo sąlygų yra tai, kad už siuntą atsakingas asmuo raštu įsipareigoja, kad, jei produktai bus pripažinti netinkamais, atsiimti grąžinamą produktų siuntą arba sunaikinti ją pagal Produktų įvežimo tvarkos 63-66 punktus.

18.4. Remiantis Produktų įvežimo tvarkos 37-46 punktais (Direktyvos 97/78/EB 12 straipsnis), tranzitu per ES teritoriją gabenamos gyvūninių produktų siuntos gali būti laikinai sandėliuojamos tam tikslui patvirtintuose sandėliuose. Šiuo atveju, kai tranzitinė siunta buvo pirmą kartą įvežta į ES teritoriją per Pilies PVP, ji buvo sandėliuojama UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminale“ ir iš sandėlio išsiųsta į trečiąją šalį – (duomenys neskelbtini) (Produktų įvežimo tvarkos 45 punktas). Remiantis Produktų įvežimo tvarkos 45 punktu (Direktyvos 97/78/EB 12 straipsnio 8 dalis), trečiajai šaliai skirtos tranzitinės siuntos, kurios atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 136/2004 III priedo aiškinamąsias pastabas laikomos ES reikalavimų neatitinkančiomis siuntomis, iš sandėlių gali būti vežamos tik į trečiąją šalį arba siunčiamos sunaikinti, todėl tokios siuntos iš PVP taip pat gali būti nukreiptos tik sunaikinti ar grąžintos į trečiąją šalį.

18.5. Ginčo atveju svarbu ir tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi veiksmų siekdama išsiaiškinti, ar ES teisės aktai leidžia kitokias su į ES grąžinta tranzitine siunta procedūras nei jos nukreipimą sunaikinti arba grąžinimą į trečiąsias šalis. Konsultacinis atsakymas buvo neigiamas.

18.6. Teisinis reguliavimas, taikytinas ginčo teisiniams santykiams, nenumato per ES tranzitu gabenamų gyvūninės kilmės žmonių maistui skirtų produktų perdirbimo ES valstybėje į kitos paskirties produktus, paliekamus ES rinkoje vidaus vartojimui. Pareiškėjas teisme nurodo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba tokią praktiką, kai panašiose situacijose suteikdavo leidimus produktų perdirbimui pašarams ES vidaus rinkai, yra taikiusi. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad tokia praktika tapačiomis aplinkybėmis buvo taikoma. Be to, šiai bylai aktualaus teisinio reguliavimo kontekste nėra nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba turėjo teisę suteikti leidimą tokiam perdirbimui.

18.7. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmai yra teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

19. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neskundė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimtų individualių teisės aktų, iš kurių pareiškėjui kilo teisiniai padariniai, nesvarbu kokia forma buvo išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, nors tai galėjo padaryti siekdamas kitokių, pareiškėjui palankių sprendimų.

20. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

21. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei liudytojų apklausos. Tokiu kaip šio ginčo atveju vyksta dokumentinis procesas, t. y. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmai vertinami remiantis rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu taikoma teisė. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kodėl prašoma apklausti liudytojus, yra nereikšmingi procesinei bylos baigčiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl liudytojų apklausos. Apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo argumentai nėra pasikeitę, todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl liudytojų apklausos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Visi šiai bylai reikšmingi argumentai yra nurodyti procesiniuose dokumentuose, taip pat pareiškėjo atstovų išdėstyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra procesinio poreikio.

22. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

23. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litrailas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys