50dc12e8-01c8-482f-9a12-b5cc52cc6713 · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                                                                                      Pirmosios instancijos teismo                                                        Civilinė byla Nr. 2A-569-544/2013teisėja Rima Šimbelytė                                              Proceso Nr. 2-08-3-04230-2012-7             Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1; 30.9.2; 34.4.10; 34.6; 75.6.2; 114.11; 121.18;

                       (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo I.

T. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-400/2013 pagal ieÅ¡kovų V. S., R. S. ieÅ¡kinį atsakovui I. T. dėl paveldimo turto dalių nustatymo bei asakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl nuosavybės teisių į turtÄ pripažinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė: IeÅ¡kovai prašė pripažinti, kad sutuoktiniai I. T. ir A. T. įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė ieÅ¡kinyje nurodytÄ kilnojamÄ jį, nekilnojamÄ jį turtÄ ir pinigines lėšas.

Nurodė, kad atsakovo sutuoktinė A. T. mirė 2009-07-29. Ji buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ lygiomis dalimis paliko V. S. ir R. S.. Po testatorės A. T. mirties kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau notaras atsisakė jį iÅ¡duoti motyvuodamas tuo, kad sutuoktinę pergyvenęs I. T. nesutiko, jog bÅ«tų iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį turto A. T. vardu. Atsakovo mirusi žmona A. T. buvo ieÅ¡kovo V. S. motinos sesuo.

Su I. ir A. T. jie bendrauja nuo 1960 m. ir bendravo iki pat A. T. mirties. A. ir I. T. vertėsi namudine veikla, pynė laidotuvėms vainikus, megzdavo, augino įvairias gėles, jų daigus, vaismedžių sodinukus, augino nutrijas, viÅ¡tas, triuÅ¡ius, dalį mėsos ir produkcijos parduodavo. Iki A. T. mirties sutuoktiniai TaruÅ¡kos kartu turėjo ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl iÅ¡ bendro darbo sukauptų lėšų įsigijo turtÄ bendroje jungtinėje nuosavybėje ir jų turto dalys yra lygios (1 t., b. l. 3-5).Atsakovas I.

T. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir pripažinti, kad santuokoje su A. T. įgytas 15,1888 ha žemės sklypas, gyvenamasisi namas su priklausiniais, esantys(duomenys neskelbtini), piniginiai indėliai, esantys prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytose bankų sÄ skaitose A. T. ir I. T. vardu, traktoriai, priekabos, Å«kininko Å«kis, 2000-04-10 registruotas I. T. vardu, yra jo asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad visas minėtas turtas yra jo įsigytas už tetos A. N. jam padovanotus 203 000 JAV dolerių.

Už minėtus pinigus jis nusipirko 8 ha tėviÅ¡kės žemės, atkÅ«rė sodybos pastatus StetiÅ¡kių k. Panevėžio raj. A. T. vardu esantys indėliai taip pat yra jo asmeninė nuosavybė, nes jis, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, savo pinigus laikė sutuoktinės vardu esančiose sÄ skaitose. A. T. ilgai sirgo, todėl bendrai jų uždirbtos pajamos buvo iÅ¡leistos jos gydymui, slaugai ir laidotuvėms (1 t., b. l. 38-41). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: pripažino, kad A.

T. su sutuoktiniu I. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė ½ dalį 35967/37967 dalių žemės sklypo, bendras plotas 15,1888 ha, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto I. T. vardu, įgyto 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ½ dalį gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unik.Nr., ½ dalį kitų statinių (šulinys, lauko tualetas), unik.

Nr. (duomenys neskelbtini) registruotų I. T. vardu, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį piniginių indėlių: A. T. vardu Swedbank, AB atkuriamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) 5779,00 Lt 2009-08-21, sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini) - 305,63 USD 2008-08-18, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)– 257,52 USD (indėlio aptarnavimo sÄ skaita Nr.(duomenys neskelbtini)) 2009-08-18, sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini) 1604,04 USD (indėlio aptarnavimo sÄ skaita Nr.(duomenys neskelbtini)) 2009-08-18, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) -3676,15 USD (indėlio aptarnavimo sÄ skaita Nr.(duomenys neskelbtini)) 2009-08-21, sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini) 1 734,02 USD (indėlio aptarnavimo sÄ skaita Nr.(duomenys neskelbtini)) 2009-08-18, ½ dalį piniginių indėlių – A.

T. vardu SEB bankas, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 16 047,1 EUR 2009-09-02; sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 41,13 USD 2009-09-02; sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 2627,92 USD 2009-09-02, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 4000 Lt. 2009-09-02, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) -200,49 EUR 2009-09-02; sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 416,84 USD 2009-09-02, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 186,69 Lt. 2009-09-02; sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 2,54 USD 2009-09-02; ½ dalį piniginio indėlio - I.

T. vardu AB DnB Nord banke sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)– 1 259,37 USD 2009-08-19; ½ dalį piniginio indėlio: I. T. vardu AB DnB Nord bankas, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 047,38 Lt, ½ dalį 2009-07-28, ½ dalį traktoriaus MTZ - 50L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T40A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1993-05-25 registruoto I. T. vardu, ½ dalį traktoriaus T-40A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I, 1990-09-21 registruoto I. T. vardu, ½ dalį traktorinių priekabų 2PTS-4-887B, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), PSE-F-12,5B, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 1991-02-27 registruotų I. T. vardu, ½ dalį Å«kininko Å«kio, 2000-04-10 registruoto I. T. vardu. Teismas nustatė, kad atsakovas su A. T. susituokė 1950-01-21 ir santuokoje pragyveno iki A. T. mirties 2009-07-29. Santuokoje bendrosios jungtinės nuosvybės teise įgijo sprendime nruodytÄ turtÄ . A. T. 2005-12-06 sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ lygiomis dalimis paliko V. S. ir R. S.. Dalis žemės sklypo, gyvenamasis namas bei Å«kiniai pastatai, dėl kurių teisinio statuso ir priklausomybės, yra kilęs ginčas, sukurti iki 2000 m.

Tuo metu galiojusio SÅ K 21 str. buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Kitam santuokoje įgytam turtui taikoma CK 3.88 str. 2 d. ir CK 3.88 str. 1 d. 1, 4 p. prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas, vadovaudamamsis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad A. ir I. T. buvo labai darbÅ¡tÅ«s ir taupÅ«s žmonės, abu santuokos metu gaudavo papildomų pajamų iÅ¡ įvairios namudinės veiklos, Å«kininko Å«kio, kurias kaupė įvairiose bankų sÄ skaitose.

Teismas pažymėjo, jog I. T. paaiÅ¡kinimai, pateikti teismui skirtingu metu ir skirtingose bylose, skirtingi ne tik dėl jo tetos A. N. dovanotų sumų dydžio, bet ir pinigų perdavimo aplinkybių. 2010-06-14, 2011-03-28 ir 2011-04-04 paaiÅ¡kinimuose I. T. teigia, kad 1982-1983 metais jam vieÅ¡int JAV teta A. N. ir J. N. padovanojo 98 000 JAV dolerių, kuriuos jis slapta ir įmontavęs į radijo imtuvÄ atsivežė į LietuvÄ . 2003-06-01 laidojant A. N., jo pusbrolis jam perdavė mirusios dovanÄ 25 000 JAV dolerių.

AnalogiÅ¡kus parodymus I. T. davė ir 2011-06-11 posėdžio metu, tačiau pripažino, kad jo mirusiai sutuoktinei priklauso ½ dalis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (civ. 2-1787-452/2011). 2010-07-02 sprendime konstatuota, kad atsakovas dar 2005-11-04 buvo sudaręs testamentÄ , kuriuo visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ po savo mirties lygiomis dalimis paliko ieÅ¡kovams. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad labiausiai tikėtina, jog abu sutuoktiniai buvo sutarę, jog turimas turtas jiems priklauso lygiomis dalimis.

Liudytojas J. K. nurodė, kad jo namuose atsakovas laikė A. N. dovanotÄ pinigų sumÄ doleriais, kad per kelis kartus jÄ pasiėmė, nes statėsi namus, pirko žemės Å«kio technikÄ ir įvairius padargus, kad ji paskutiniais savo gyvenimo metais pardavė visÄ savo turtÄ ir iki mirties gyveno senelių pensionate. Jo nuomone, I. T. negalėjo gauti iÅ¡ A. N. dovanų 203 000 JAV dolerių pinigų sumos. Liudytojo J. K. parodymais teismas rėmėsi iÅ¡ dalies, nes jis yra atsakovo testamentinis įpėdinis ir galimai suinteresuotas bylos baigtimi.

Be to, jis nurodė, kad A. N. rėmė visus savo giminaičius, pirkdavo jiems įvairių daiktų, dovanodavo pinigų sumas. Šį faktÄ patvirtino ir liudytoja apklausta I. T. sesuo E. B. Å ., kuri nurodė, kad brolis niekad nėra sakęs, kiek jam pinigų yra padovanojusi A. N. ir kad jis už juos įsigijo visÄ savo turtÄ . Teismas pažymėjo, kad remtis minėtos liudytojos parodymais negalima, nes ji posėdžio metu nurodė, kad jai tėviÅ¡kės žemė svarbi ir ji nenorinti, kad visa tai atitektų svetimiems žmonėms V.R.

S.. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas, aiškindamas 1983 m. jam dovanotų 98 000 JAV dolerių aplinkybes, nurodė, kad pinigai buvo kupiūromis po 500 ir 100 JAV dolerių, tačiau 500 JAV dolerių kupiūros buvo išimtos iš apyvartos dar 1969 metais. Prieštaringi yra ieškovo pateikti įrodymai, kada ir kiek buvo išleista statyboms Stetiškių k., kokia valiuta mokėta, nes teismas suabejojo atsakovo galimybe laisvai keisti JAV dolerius į rublius dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo.

Kituose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose I. T. nurodo, kad turto įsigijimui ir A. T. gydymui iÅ¡leista bei indėliais į bankÄ padėta 203 000 JAV dolerių. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad santuokoje įgytas turtas buvo įgytas iÅ¡ jo asmeninių lėšų. Net ir tuo atveju, jeigu sutuoktinis fiziÅ¡kai neprisideda prie konkretaus turto įgijimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas Å¡eimos pareigas, laikoma, kad jis prisideda prie turto įgijimo savo darbu. Byloje yra duomenų, kad sutuoktinių pajamos iÅ¡ esmės nesiskyrė, todėl jie prie bendro turto įsigijimo ir iÅ¡laikymo prisidėjo vienodomis dalimis.

Atsakovas, kaip svarbiÄ aplinkybę, nurodė iÅ¡laidas A. T. gydymui, tačiau iÅ¡ pateiktų teismui įrodymų, matyti, kad tai buvo 2009 m., A. T. mirė tais pačiais metais, lyginant su santuokoje įgyto turto verte, tai iÅ¡ esmės nedideles sumos, be to, jos nepagrįstos konkrečiais įrodymais (2 t., b. l. 34-40). Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o 2013-04-24 sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad sprendime neteisingai nurodyta, kad sprendimas priimtas 2012 metais, tuo pažeista CPK 270 str. 2 d. l p. Teismas be pagrindo netaikė turto įgijimo laikotarpiu galiojusių teisės normų, numačiusių, kad dovanotas santuokos metu turtas buvo ir yra laikomas asmenine nuosavybe (SÅ K 22 str. l d.).

Taip pat nuosavybės santykius reguliuoja ir dabar galiojančio CK 3.89 str. l d. Nebuvo teisinio pagrindo ginčijamo sprendimo iÅ¡vadai, kad ½ dalis 35967/37967 žemės sklypo yra A. T. nuosavybė, o Å¡is sklypas įgytas jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 1992-12-09 sprendimu Nr.21-214-4308 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo turėtÄ 8,11 ha žemės ssklypÄ StetiÅ¡kių kaime, kas sudaro 1/2 dalį ginčijamo žemės sklypo, ir tai yra jo asmeninė nuosavybė.

Å ios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-89-828/2012, o teismas nepagrįstai netaikė CPK 182 str. 2 p. Jo vardu pagal 1993-03-31 pirkimo- pardavimo sutartį buvo įgyta tik 8,11 ha ploto žemės sklypas. Neteisinga sprendimo iÅ¡vada, kad jo ir A. T. testamentai įrodo jų susitarimÄ , kad santuokoje įgyto turto dalys lygios, nes tai nėra vedybinė sutartis ar kitas susitarimas dėl turto įgijimo, juose nenurodyta testatoriui priklausantis konkretus turtas ar jo dalis.

Teismas nesilaikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų ir neobjektyviai įvertino nuoseklius ir vienas kitÄ papildančius liudytojų J. K., E.B. Å . parodymus, be pakankamo pagrindo vieno liudytojo parodymų dalimi vadovosi, o kitÄ dalį vertino kritiÅ¡kai. Å ių liudytojų parodymus patvirtino ir kiti įrodymai: A. N. laiÅ¡kai, kuriuose ji nuolat kvietė jį atvykti į JAV kad perduoti jam turtÄ , iÅ¡vykimo ir buvimo JAV 1982-1983 metais dokumentai, po ko atsivežė 98 000 JAV dolerių; statybos, medžiagų bei žemės sklypo, žemės Å«kio technikos pirkimo dokumentai, kurie patvirtina, kad per trumpÄ laikotarpį pastatyti ginčo pastatai, įdėtos ženklios pinigų sumos didžiulės infliacijos laikotarpiu.

Tai patvirtinančius dokumentus teismas nepagrįstai atsisakė prijungti, o tik prijungė jų suvestinę, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ užrašų knygeles, atspindinčius atliktus darbus, įgytas medžiagas, panaudotas lėšas. Pateiktos nuotraukos su užraÅ¡ais ant jų apie jam perduotas pinigų sumas patvirtina ženklų sumų perdavimÄ jam. TestamentÄ ieÅ¡kovų naudai panaikino, nes jie ketino pasisavinti turtÄ jam dar esant gyvam ir už priežiÅ«rÄ norėjo papildomo mokėjimo. IeÅ¡kovai klaidino teismÄ , nurodydami, kad atsakovas nuolat dirbo Å«kvedžiu, o ne inžinieriumi, kad JAV viešėjo ir buvo iÅ¡laikomas jų giminaitės. Kadangi byloje buvo netinkamai taikytos ir esminiai pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesÄ ir asmeninės nuosavybės įgijimo santuokos metu pagrindus, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. l d. 2p., 2 t., b. l. 44-49).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nes 2013-04-24 teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Liudytojų J. K., E. B. Š. parodymai nėra nei išsamūs, nei papildantys vieni kitus ir prieštarauja paties I. T. parodymams dėl saugoti paliktos pinigų sumos, dėl jos atsiėmimo aplinkybių ir laiko, dėl A. T. piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl A. N. lankymosi pas I. T. namuose ir pan. Teismas teisingai vertino, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti teismo priimtu sprendimu. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad A. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė ½ dalį 35967/37967 žemės sklypo.

Panevėžio m. apylinkės teismo 2012-01-20 spendimu civilinėje byloje Nr.2-89-828/2012 konstatuota, kad I. T. pardavė dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio minėto žemės sklypo, o likusi sklypo dalis priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise I. ir A. T., nes jų santuokos metu buvo iÅ¡pirkta iÅ¡ valstybės. Teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino 1964 m. SÅ K 21 str., 2000 m. CK 3.88 str. 2 d. Kadangi nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų, jog įgyjant žemės sklypÄ , statant gyvenamÄ jį namÄ bei kitus pastatus A.

T. lėšos, darbas buvo mažesni nei I. T., tai byloje buvo įrodyta, kad A. ir I. T. santuokos metu nuosavybę sukÅ«rė lygiomis dalimis. Byloje surinktų įrodymų visuma teismui leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniai turėjo pakankamai bendrų lėšų jų nekilnojamajam turtui įsigyti ir savo poreikiams tenkinti. Apeliantas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jo tetos A. N. jam tariamai padovanotas dideles pinigų sumas JAV doleriais bei jų panaudojimÄ gyvenant santuokoje su A.

T. nekilnojamojo turto įsigijimui. I. T. nesÄ Å¾iningumÄ parodo ir tai, kad jis ir anksčiau teismui yra nurodęs tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tai, kad A. T. testamento sudarymo metu buvo neveiksni (2 t., b. l. 55-58). Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. 2013-04-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas dalyje dėl 15,1868 ha žemės sklypo (35967/37967 dalių), unikalus Nr.6677-0008-0226, registruoto I. T. vardu, įgyto 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties, 1992-12-09 sprendimo pagrindais, esančio StetiÅ¡kių km., Panevėžio raj., pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, dėl Å¡io turto dalies bendrojoje jungtinėje nusoavybėje nustatymo ir dalies turto pripažinimo asmenine I.

T. nuosavybe, o likusioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡skyrus sprendimo dalį dėl minėto žemės sklypo, iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovas I. T. ir velionė A. T. susituokė 1950-01-21 ir santuokoje gyveno iki A. T. mirties 2009-07-29 (Panevėžio m. apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1787-452/2011, 1 t., b. l. 6, 7). Santuokos metu A.

T. ir I. T. nuosavybėn įgijo ir A. T. mirties dienÄ buvo likęs Å¡is turtas: 35967/37967 dalių žemės sklypo, plotas 15,1888 ha, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto I. T. vardu, įgyto 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir 1992-12-09 sprendimo pagrindu; gyv.namÄ , un. Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatas, un.Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , un. Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (Å¡ulinys, lauko tualetas), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota I.

T. vardu, esančius (duomenys neskelbtini), piniginius indėlius bankų sÄ skaitose abiejų sutuoktinių vardu, traktorių MTZ - 50L valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T40A-valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 1993-05-25 registruotÄ I. T. vardu, traktorių T-40A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990-09-21 registruotÄ I. T. vardu, traktorines priekabas 2PTS-4-887B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), PSE-F-12,5B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1991-02-27 registruotÄ I. T. vardu, Å«kininko Å«kį, 2000-04-10 registruotÄ I.

T. vardu. Atsakovo sutuoktinė A. T. 2005-12-06 sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ lygiomis dalimis paliko ieÅ¡kovams V. S. ir R. S. (civilinė byla Nr. 2-289-755/2010 T 1, 8 b.l.). IeÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti, kad testatorei A. T. ir jos sutuoktiniui atsakovui I. T. priklausė po ½ dalį jų santuokoje įgyto turto. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, igyto galiojant SÅ K. Pagal LR CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 25 str. 1 d. civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal istatymus nustatytu teisiniu rėžimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK isigaliojimo, ar jam isigaliojus.

Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. AnalogiÅ¡ka nuostata buvo itvirtinta ir SÅ K (21 str. 1, 3 d.). Kilus ginčui ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rÅ«Å¡ies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str. ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 str. 2 d. nustatyta prezumpcija reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris aiÅ¡kina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 str. 2 d. nustatytÄ prielaidÄ dėl sutuoktinių turto bendrumo.

Asmuo, kuris remiasi Å¡ia prezumpcija, gali, bet neprivalo teikti įrodymus apie sutuoktinių turto bendrumÄ .BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iÅ¡ sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos, iÅ¡skyrus lėšas, bÅ«tinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (CK 3.88 str. 1 d.).

Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine nuosavybe gali bÅ«ti pripažintas turtas, sutuoktinio igytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto igijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia igyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo isigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos.

Sprendžiant, ar iki CK isigaliojimo igytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktiniu nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ . Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatyta sÄ lyga, kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina ivertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 str. 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymu leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtine nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas igyjamas asmeninėn nuosavyben, nebuvo reikalaujama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisejų kolegijos 2008 m. gegužes 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-280/2008).Pagal CPK 176 str. 1 d.

įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių irodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas ivertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinejamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡ciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spresti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos AukÅ¡ciausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisejų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas 35967/37967 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatė, kad A.

T. priklauso ½ dalis viso Å¡io sklypo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nestinkamai taikė minėtas materialinės teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ sprendimÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad 1992-12-09 Lietuvos žemės Å«kio ministerijos sprendimu atsakovui I. T. atkurtos nuosavybės teisės į 8,11 ha ploto žemės sklypÄ , kuris iki nacionaliacijos nuosavybės teise prijklausė atsakovo tėvui I.

T. (1 t., b. l. 74, civ. byla Nr. 2-1787-452/2013 1 t., b. l. 59-61). 1993-03-31 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovo I. T. vardu iÅ¡ valstybės privačiam Å«kiui steigti buvo įgytas 8,11 ha ploto žemės sklypas (1 t., b. l. 75-76). IÅ¡ Å¡ių sklypų vėliau buvo suformuotas vienas sklypas, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81-83). Kadangi į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 6677-0008-0226, atsakovui I. T. nuosavybės teisės buvo atkurtos kaip į jo tėvo I. T. turėtÄ nuosavybę, tai Å¡i dalis nurodyto žemės sklypo priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir kitų bendrasavininkų Å¡iai daliai nebuvo ir nėra (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 4.72 str.).

Tai konstatuota ir įsiteisėjusiame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-20 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-89-828/2012, kuris turi Å¡ioje byloje prejudicinę galiÄ (1 t., b. l. 181-183, CPK 182 str. 2 p.). Minėtu 2012-01-20 teismo sprendimu ieÅ¡kovų V. S. ir R. S. ieÅ¡kinys atsakovams I. T., D. K., A. K., E. M., trečiajam asmeniui notarei N. I. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad ginčijama sutartimi buvo perleistas ne visas žemės sklypas, kaip nuosavybės teisės objektas, o I.

T. asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo dalies atitinkamos dalys – 2000/37967 minėto sklypo dalys (civ. byla Nr. 2-1787-452/2011, 1 t., b. l. 112-118). Kadangi 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas 8,11 ha ploto žemės sklypas sutuoktinių buvo įgytas santuokos metu ir byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų apie tai, kad ši sklypo dalis yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, tai ši žemės sklypo dalis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kurios lygi ½ dalis priklausė mirusiajamai A.

T.. Šioje dalyje tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkinami iš dalies atitinkamai pakeičiant skundžiamo sprendimo dalį.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį dėl likusio paveldimo turto dalių nustatymo, svarstė ir teisingai vertino visas nurodytas aplinkybes, visus byloje esančius įrodymus, motyvavo savo išvadas ir nurodė argumentus, kodėl ieškinį tenkina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais motyvais šioje dalyje, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

IÅ¡ byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad abu susuoktiniai buvo charakterizuojami kaip darbÅ¡tÅ«s, taupÅ«s žmonės, abu santuokos metu gaudavo papildomų pajamų iÅ¡ įvairios namudinės veiklos, vėliau ir iÅ¡ Å«kininko Å«kio (1 t., b. l. 166-175, 199-201). Kadangi nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų, jog įgyjant žemės sklypÄ , statant gyvenamÄ jį namÄ bei kitus pastatus A. T. indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei I.

T., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje įrodyta, kad A. ir I. T. santuokos metu nuosavybę sukÅ«rė lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos padarė iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje nepagrįstumÄ . Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s vienai iÅ¡ Å¡alių, ar kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra motyvų ar kad byloje liko neatskleista bylos esmė.

Skundžiamojo teismo sprendimo dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė ieškovų argumentų ir teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.Vertinanat apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 282 str. 1 d. dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos. 1964 m. CK 58 str. numatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ki reikalavimai raÅ¡ytinei sandorio formai nustatyti ir nuo 2001-07-01 įsigaliojusiame LR civiliniame kodekse. Vadovaujantis LR CK 1.93 str. 2 d. įstatymų reikalaujamos formos nesilakymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstaymuose nustatytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Atsakovo nurodytos sumos, kurias jis teigia gavęs dovanų ir kurias panaudojo asmeninėn nuosavybėn įgyjant virÅ¡ minėtÄ turtÄ , yra žymiai didesnės, negu 1964 m.

CK 282 str. 1 d. ar 2001 m. CK 6.469 str. 1 d. nurodytos minimalios sumos, kurių dovanojimo sandoriui yra reikalaujama raÅ¡ytinė forma, todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, liudytojų J. K. ir E. B. Å . parodymais negalima remtis ne vien todėl, kad Å¡ie asmenys yra galimai suinteresuoti bylos baigtimi, bet ir todėl, kad jie neatitinka aukščiau nurodytų įrodinėjimui keliamų reikalavimų. Dėl tos pačios priežasties atsakovo atžymos ant teismui pateiktų nuotraukų apie tai tikrų sumų gavimÄ neatitinka raÅ¡ytinės dovanojimo sandorio formos ir nepatvirtina kitokio sandorio dėl pinigų perdavimo buvimo, nes nėra patvirtinti abiejų Å¡alių paraÅ¡ais, neaiÅ¡ku, kada įraÅ¡ai padaryti, jie nepatvirtina dovanotojos valios dovanoti pinigus bÅ«tent asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Todėl tokie duomenys atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinio pagrindo neįrodo.

Faktas, kad atsakovas tam tikrÄ laikÄ lankėsi JAV, pats savaime nepatvirtina, kad jis iÅ¡ tetos A. N. gavo dovanų 203 000 USD, raÅ¡ytinių įrodymų apie tai nėra, o atsakovo nurodomos pinigų įvežimo, laikymo ir kitos su tuo susijusios aplinkybės abejotinos ir neįtikimos dėl pirmosios instnacijos teismo sprendime nurodytų motyvų. Be to, pats ieÅ¡kovas skirtingose bylose skirtingai nurodo ir įrodinėja faktus apie tai, kokį turtÄ jis įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A.

T. bei apie jų turtinę padėtį, nes civilinėje byloje Nr. 2-1787-452/2011 jis nurodė, kad A. T. ir jam minėtas turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet ji jį paliko pagal testamentÄ kitiems asmenims (1 t., b. l. 2-4), taip pat jis prašė pripažinti, kad A. T. mirties dienÄ jam buvo reikalingas iÅ¡laikymas bei pats prašė pripažinti, kad minėtas turtas jo ir A. T. buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kievienam jų priklausė po ½ dalį minėto turto.

Teismo sprendimo įžanginėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ teismas iÅ¡taisė 2013-05-27 nutartimi CPK 276 str. tvarka (2 t., b. l. 50-51). Apeliantas I. T. praÅ¡o bylÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais raÅ¡ytiniais duomenimis, Å¡alių pastabomis (kaip nagrinėjamu atveju). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , proporcingai patenkintų reikalavimų daliai perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.). IeÅ¡kovė R.

S. pirmosios instancijos teisme patyrė 1700 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 9-10), todėl jai priteistina 1400 Lt Å¡ių iÅ¡laidų suma, ieÅ¡kovė sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 6), todėl jai priteisina 118 Lt pirmosios instancijos teismui suokėto žyminio mokesčio suma. Atsakovui teikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, duomenys apie iÅ¡laidų dydį iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigosa ir Å¡iuo metu nepateikti (1 t., b. l. 31, 33, CPK 98 str. 1 d.). Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ patrengimÄ ieÅ¡kovas V.

S. sumokėjo 500 Lt (2 t., b. l. 59). Atsižvelgiant į dalinį apeliacinio skundo patenkinimÄ , jam priteisiama 250 Lt iÅ¡laidų teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . Å alių advokatų pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumÄ ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p., NUTARIA:             Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimÄ pakeisti.IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2009-07-29, su sutuoktiniu I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė 18983.5/37967 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklausė mirusiajai A.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) Pripažinti, kad I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 16983.5/37967 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ Å¾yminį mokestį sumažinti nuo 132 Lt iki 118 (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniolikos) Lt, o iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti nuo 1500 Lt iki 1400 (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų) Lt. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui V.

S. (į. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija:                                                                  Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                      Laimutė Sankauskaitė                                                                                            Zina Mickevičiūtė