50dbf850-0144-4e06-afb8-e59a8b4ff707 · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasNuorašas Byla Nr. 1A-462-626/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06075-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės ir Stasio Lemežio, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei R. Š., nuteistojo V. D. gynėjai advokatei S. M., nuteistojo D.

P. gynėjai advokatei K. S.-Butvilienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. D. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015 m. sausio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. V. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015 m. vasario 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: D. P. ir V. D. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. 2015 m. sausio 28 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, tyčia, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ : 199 eurų vertės benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl MS 170 D“, 259 eurų vertės benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl MS 181“, 582 eurų vertės elektrinį perforatorių „(duomenys neskelbtini) S“, iÅ¡ viso 1040 eurų vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto.Apeliaciniu skundu nuteistasis D.

P. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į kai kurias lengvinančias aplinkybes: į tai, kad nėra jokių civilinių ieÅ¡kinių, nes nukentėję asmenys juos atsiėmė suvokdami, kad Å¡is nusikaltimas padarytas dėl sunkios jo ir V. D. finansinės padėties; į aplinkybę, kad jis norėjo atlyginti nukentėjusiesiems padaryta žalÄ ir stengėsi grÄ Å¾inti pavogtus daiktus, tačiau civiliniai ieÅ¡kovai ieÅ¡kinių atsisakė;

į tai, kad nusikaltimas įvykdytas dėl jo su sugyventine sunkios finansinės padėties bei pažįstamam nepaskolinus jam pinigų. Taip pat praÅ¡o taikyti jam BK 15 straipsnio 3 dalį ir pripažinti, kad nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, nes nusikaltimo padaryti nenorėjo, bet, deja, leido jam įvykti. Atsižvelgiant į tai, mano, kad jo atžvilgiu turi bÅ«ti pritaikytos bent trys lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės bei skirta kiek įmanoma Å¡velnesnė bausmė. Taip pat praÅ¡o esant galimybei jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį, apsiriboti jau atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, o kitos bausmės dalies vykdymÄ atidėti.

Ä®sipareigoja laikytis visų teismo paskirtų įpareigojimų bei sutinka su elektrine stebėjimo sistema. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad visiÅ¡kai atsiskaitė su nukentėjusiaisiais, taip pat grÄ Å¾ino visus pavogtus daiktus, visiÅ¡kai prisipažino įvykdęs nusikaltimÄ . PraÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad prokuroras prašė teismo skirti jam metus laisvės atėmimo, tačiau teismas paskyrė griežtesnę bausmę – 2 metus 6 mėnesius, kuriÄ sutrumpino iki 1 metų 5 mėnesių pritaikęs BK 641 straipsnio nuostatas.

Taip pat praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad jis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, jo sutuoktinė laukiasi ir jai išėjus nėštumo atostogų, jis liko vienintelis Å¡eimos maitintojas. Iki suėmimo buvo registruotas Valstybinės garantuojamos pagalbos centre (Vilnius, Kauno g. 3). Ä®monė, kurioje dirbo išėjęs iÅ¡ pataisos namų, bankrutavo. Atlikęs bausmę pažada įsidarbinti ir nebenusikalsti. Teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistųjų gynėjai praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė - atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl D. P. tyčios turinio Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. P. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimÄ pastarasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia.

Apeliantas skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir praÅ¡o pripažinti, kad jis nusikaltimÄ Ä¯vykdė netiesiogine tyčia, nes nusikaltimo padaryti nenorėjo, bet leido jam įvykti. Apeliacinės instancijos teismas Å¡io nuteistojo praÅ¡ymo netenkina.Visų pirma, pažymėtina, kad vagystė gali bÅ«ti padaryta veikiant tik tiesiogine tyčia, kai žmogaus tikslas ir yra bÅ«tent nusikaltimas. Jis suvokia, kad daro nusikaltimÄ ir nori jį padaryti.Pagal BK 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtina netiesioginės tyčios apibrėžimÄ : nusikalstama veika yra padaryta netiesiogine tyčia tada, kai asmuo suvokia daromos nusikalstamos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato pavojingų padarinių kilimÄ ir nors nenori tų padarinių, tačiau sÄ moningai leidžia jiems kilti.

Netiesioginė tyčia nuo tiesioginės skiriasi valiniu kaltės momentu – santykiu su pavojingų (įstatyme numatytų) padarinių kilimu. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojo įstatymo pateikto apibrėžimo, valinis netiesioginės tyčios momentas yra nusakomas „nors ir nenorėjo įstatyme numatytų padarinių, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti“. Svarbu tai, kad pavojingi padariniai, kuriuos sukėlė netiesioginės tyčios kaltė, yra priverstiniai. IÅ¡ esmės tai yra kaltininkui nereikalingi padariniai, kurių jis iÅ¡ principo galėtų iÅ¡vengti, pasirinkęs kitokį elgesio bÅ«dÄ .

Tačiau Å¡ie padariniai tampa neiÅ¡vengiami dėl to, kad kaltininkas tikslui pasiekti pasirenka bÅ«tent tokį elgesio bÅ«dÄ , vietÄ ir laikÄ , jog pasirinktomis sÄ lygomis nepageidaujami padariniai tampa labai tikėtini. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, nepavykus pasiskolinti pinigų, nusprendė (spontaniÅ¡kai) įsibrauti į parduotuvę, iÅ¡daužė langÄ , įlipo į parduotuvę ir pavogė kaltinime iÅ¡vardintus 1 040 eurų vertės svetimus daiktus. NusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė, nes neturėjo pinigų.  Taigi apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nuteistojo D.

P. tyčios turinio, t. y. jog apeliantas, įsibraudamas į patalpÄ ir pavogdamas svetimus daiktus, veikė ne bet kokia, o tiesiogine tyčia.Dėl bausmių Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Pažymėtina, kad prokuroro siÅ«loma bausmė ar jos dydis bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto. Tokia prokuroro pozicija yra vertinama kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. ProkuratÅ«ros ir teismai nėra pavaldumo santykiais susiję subjektai ir veikia savarankiÅ¡kai.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. P. ir V. D. bausmes, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsakomybes lengvinančiÄ ir atsakomybes sunkinančiÄ aplinkybę, į padarytos žalos dydį ir tai, kad civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, daiktai grÄ Å¾inti, į kaltinamųjų asmenybes, kurie nedirba, vaikų neturi, teisti, bausti administracine tvarka.

Ä® tai, kad V. D. vedęs. Individualizuojant bausmę labai svarbu tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę. D. P. ir V. D. jau yra eilę kartų teisti už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, šį nusikaltimÄ padarė tepraėjus keliems mėnesiams po lygtinio paleidimo termino pabaigos, neiÅ¡nykus teistumui, D. P. Å¡iuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime bei 2015 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuteistas dėl nusikaltimų nuosavybei, kas reiÅ¡kia, kad savo elgesio nuteistieji nevertina kritiÅ¡kai ir jo nekeičia.

Apeliaciniame skunde minimi motyvai, jog pavogti daiktai buvo grÄ Å¾inti, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, negali bÅ«ti vertinami kaip esminiai, kurie leistų Å¡velninti paskistÄ jÄ bausmę. Visų pirma, vogti daiktai buvo parduoti ir paimti iÅ¡ jį nupirkusio asmens. Be to, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi, abiems nuteistiesiems paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri sumažinta 1/3, yra artima BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, bausmė nėra per griežta, pagrindo jÄ mažinti nėra.

AukÅ¡tesnysis teismas atmeta D. P. nurodytÄ aplinkybę, jog nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė įtakotas labai sunkios turtinės padėties. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad, yra aplinkybė, apibÅ«dinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014).

Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiÅ¡ka kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę bÅ«senÄ dėl Å¡ių aplinkybių, jo suvokimÄ , ar galėjo jis iÅ¡vengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumÄ gali bÅ«ti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi iÅ¡skirtinai sudėtinga situacija.D.

P. padarė turtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , kurios tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Tokia veika nebuvo pirma D. P. gyvenime, prieÅ¡ tai jis jau buvo teistas už turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų darymÄ . Vien sunkios D. P. gyvenimo sÄ lygos automatiÅ¡kai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. IÅ¡ nuteistojo asmenybės apibÅ«dinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo bÅ«du, suprantamu, kaip lengvesne iÅ¡eitimi pasipelnyti ar narkotinėms medžiagoms įsigyti.

Jis jauno amžiaus, tačiau, SoDros duomenimis, nėra dirbęs. IÅ¡ Vilniaus priklausomybės ligų centro bei pažymos apie galiojančias nuobaudas duomenų, 2015 m. vasario 18 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis vartoja narkotines medžiagas ir yra nuo jų priklausomas (t. 1, b. l. 91-104, 132, 136). NusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė atvykę automobiliu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis neturėjo kitos iÅ¡eities kaip tik nusikalstama veika.D. P. nurodo, jog sutinka, kad jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra.

Pažymėtina, kad intensyvios priežiÅ«ros skyrimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Probacijos įstatymas. IntensyviÄ priežiÅ«rÄ galima skirti lygtinai paleidžiamam iÅ¡ pataisos įstaigos asmeniui, kuris atitinka BVK 157 straipsnio reikalavimus. Tuo tarpu teismui manant, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės, taikomas BK 75 straipsnio nuostatos, bausmės vykdymas atidedamas skiriant BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, draudimus ar įpareigojimus.

Todėl Å¡iuo atveju, pagrindo taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ nėra. D. P. praÅ¡o esant galimybei taikyti BK 75 straipsnį ir likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymÄ nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sÄ lygÄ , kuriai neesant asmeniui negali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibÅ«dinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai bÅ«dingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryÅ¡kių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , vadovaujamasi ne tik BK 75 straipsnio nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.), bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog nepaisant to, kad yra formalus pagrindas taikyti D.

P. bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau nėra nustatyta materialaus pagrindo. D. P. yra teistas 15 kartų, du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vienÄ kartÄ lygtinis paleidimas, ne kartÄ teistas areÅ¡to bausme. Visa tai rodo, kad D. P. iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė, jo nekoregavo ir vėl nusikalto. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju atidėjus bausmės vykdymÄ nebÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, bÅ«tų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliaciniai skundai netenkinami, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažįstamas teisėtu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Nuteistųjų D.

P. ir V. D. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                              Vitalija NorkūnaitėTeisėjai:                                                                                           Virginija Švedienė                                                                                                                     Stasys Lemežis Nuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                               Vitalija Norkūnaitė