Legislator Case Law & Legislation
50db91e7-3812-4e76-94c3-10d29026a2c2 AI generated

50db91e7-3812-4e76-94c3-10d29026a2c2 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 50db91e7-3812-4e76-94c3-10d29026a2c2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2; 2.1.4.3.2.5; 2.1.7; 2.1.15.1.1; 2.3.4.7; 2.4.5.2.1; 2.4.6.3.4. P. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos

Legislator headnote

AI generated

50db91e7-3812-4e76-94c3-10d29026a2c2 · Panevėžio apygardos teismas: neskelbtini)  r., kieme, tyčia, pykčio iÅ¡davoje, vienÄ kartÄ ranka suduodamas M. G. į kairį skruostÄ , nuo ko griÅ«dama ji užsigavo abi kojas, padarė kairio skruosto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimÄ kairėje blauzdoje ir deÅ¡inėje čiurnoje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                            Baudžiamoji

byla Nr. 1A-294-366/2013

Teisėja Nijolė Bražiūnienė                                       Teisminio

proceso Nr. 1-37-3-00010-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2; 2.1.4.3.2.5; 2.1.7; 2.1.15.1.1; 2.3.4.7; 2.4.5.2.1; 2.4.6.3.4.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant  Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant nuteistajam E. P.,

gynėjui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,

liudytojui N. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

E. P. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir nubaustas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikÄ neatlygintinai dirbti po 10 val. kas mėnesį visuomenės labui, pagal BK 187 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. IÅ¡ E. P. nukentėjusiosios

M. G. naudai priteistas 719 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

E. P. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 6 d., apie 23.00 val., G. G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys

neskelbtini)  r., kieme, tyčia, pykčio iÅ¡davoje, vienÄ kartÄ ranka suduodamas M. G. į kairį skruostÄ , nuo ko griÅ«dama ji užsigavo abi kojas, padarė kairio skruosto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimÄ kairėje blauzdoje ir deÅ¡inėje čiurnoje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

Nuteistasis

E. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jo kaltę padarius BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ grindė nukentėjusiosios M. G. ir liudytojų Ž. L., V. J., O. S. ir

A. G. parodymais, kadangi visi šie asmenys yra draugai, be to, M. G. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje dėl jo sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinimai buvo pareikšti Ž. L., V. J., O. S. ir A. G., liudijo šių asmenų naudai. Mano, kad minėti liudytojai buvo suinteresuoti liudyti M.

G. naudai tam, kad ši liudytų jų naudai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl šių liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais ir turi būti vertinami kritiškai. Teigia, kad nukentėjusiosios motinos V. G. parodymai taip pat neatitinka įrodymui keliamo patikimumo kriterijaus, nes ji yra nukentėjusiosios artimiausias šeimos narys. Be to, ji parodymus davė išklausiusi kitų asmenų parodymus, t.y. jos apklausai nebuvo taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 264 str. įtvirtinta nuostata atvykusius liudytojus pašalinti iš teismo posėdžių salės, ir tai yra baudžiamojo proceso pažeidimas, todėl apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi šiais parodymais kaip įrodymu. Pažymi, kad ir nukentėjusiosios parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs ir vietomis kardinaliai prieštaringi – privataus kaltinimo skunde nukentėjusioji nurodė, jog atėjus E. P. į G.

G. sodybÄ , kieme buvo A. G., Ž. L. ir

V. J., tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kieme buvo K. P., O. S., o visi kiti buvo namo virtuvėje.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymus liudytojais apklausti įvykio vietoje buvusius N. P. bei E. Å ., kurie gali žinoti reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių, bei atidėti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , kadangi Å¡i byla yra susijusi. Tuo buvo grubiai pažeista jo teisė gintis nuo pateiktų kaltinimų bei nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai patenkino byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kadangi nukentėjusiosios patirta žala nėra įrodyta jokiais objektyviais įrodymais. Nukentėjusiosios pateiktame skelbime (www.skelbiu.lt) nurodyta fotoaparato „Canon“ kaina, pasak apelianto, yra subjektyvi ir akivaizdžiai neatspindi fotoaparato rinkos vertė, be to, neaiÅ¡ku ar skelbime nurodytas fotoaparatas ir nukentėjusiosios turėtas fotoaparatas yra tapatÅ«s modelio, gamybos metų ir kitų parametrų atžvilgiu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo

nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos

iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo E. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. bei paskyrė teisingÄ bausmę.

Nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 140 str. 1 d. įrodytas nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų Ž. L., V. J., O. S., A. G.,

A. A. ir V. G. parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kiti bylos duomenys. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, nukentėjusioji, apklausta teismo posėdyje, davė nuoseklius parodymus, o jos nurodytos aplinkybės atitinka tiek nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 5; medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , b.l.

9) tiek skundo dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo (b. l. 1-3) turinį bei jau minėtų liudytojų parodymus. Vien tai, jog skunde dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo nukentėjusioji nurodydama kokie asmenys buvo kieme, atėjus E. P., nedetalizavo, kad Å¡ie asmenys iÅ¡ pradžių buvo virtuvėje ir tik iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ ir pakviesti išėjo į laukÄ , kaip nurodė teismo posėdyje, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės kardinaliai skiriasi ir jos parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Tai, jog E. P. atėjus į kiemÄ Å½. L. ir V. J. buvo namo virtuvėje, teismo posėdyje patvirtino jie patys, kartu parodė, kad išėjo į laukÄ pakviesti, ten pamatė E. P., kuris sudavė smÅ«gius ne tik jiems, bet ir kitiems, kieme buvusiems draugams (b.l. 74-75). Nors Ž. L. nematė kaip E. P. sudavė nukentėjusiajai, tačiau jis patvirtino matęs nukentėjusiosios patinusį žandÄ bei sugadintÄ fotoaparatÄ (b.l. 74), V. J. taipogi patvirtino, kad nukentėjusioji turėjo fotoaparatÄ , kuris vėliau nebeįsijungė, tačiau ar matė ant nukentėjusiosios kokius nors sužalojimus neatsimena (b.l. 74-75).

Tiesiogiai įvykį nuo pat pradžių matę liudytojai O. S., A. G. ir A. A. patvirtino, kad matė kaip E. P. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai į veidÄ (b.l. 75-76). Nors tik liudytojas O. S. patvirtino, kad nukentėjusioji po smÅ«gio parkrito, tačiau tai nepaneigia Å¡io fakto, nes nukentėjusiosios nurodyti patirti sužalojimai atitinka paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lape (b.l.

52) bei specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.

4) konstatuotÄ sužalojimÄ bei jo atsiradimo mechanizmÄ . Taigi netikėti nukentėjusiosios bei kitų liudytojų parodymais, kuriuos lyginant ir gretinant tarpusavyje, bei su visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo kaltės, nėra pagrindo. Nors tarp liudytojų Ž. L., V. J., O. S., A. G., A. A. ir nukentėjusiosios parodymų yra tam tikrų netikslumų (E. P. suduotų smÅ«gių eiliÅ¡kumas, kieme buvusių žmonių iÅ¡sidėstymas), tačiau tai esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui neturi.

Priešingai, neesminiai liudytojų parodymų nesutapimai tik patvirtina tai, kad jie kiekvienas atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena ir tarp liudytojų ir nukentėjusiosios nėra išankstinio susitarimo, kaip kad bandoma įrodyti apeliaciniame skunde. Be to, pažymėtina, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, prieš tai buvo vartotas alkoholis, kaip nurodė ir patys liudytojai, įvykio metu buvo sambrūzdis (b.l. 75-76), todėl realu, kad liudytojai nepakankamai detaliai galėjo įsiminti įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku buvo atėjęs į G. G. gyvenamojo namo kiemÄ ir su ranka buvo pastÅ«męs keletÄ vaikinų (b.l. 71), Å¡ios aplinkybės taipogi yra patvirtintos minėtų liudytojų parodymais. Kadangi byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina faktines bylos aplinkybes, o bÅ«tent tai, jog E. P. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai į kairį skruostÄ , nuo ko ji griÅ«dama užsigavo abi kojas, apelianto neigimas sudavus smÅ«gį nukentėjusiajai laikytinas deklaratyvaus pobÅ«džio ir vertintinas kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neranda teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliacinio skundo teiginiai, jog apylinkės teismas iÅ¡vadas dėl E. P. kaltės grindė Å¡aliÅ¡kų ir suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais, atmetami kaip nepagrįsti. Vien tik ta aplinkybė, jog V. G. yra nukentėjusiosios mama, o kiti liudytojai yra nukentėjusiosios draugai, jų parodymų kritiÅ¡ko vertinimo savaime nesuponuoja. Kiekvienas liudytojas, prieÅ¡ duodamas parodymus teisme, BPK 277 str. numatyta tvarka buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (BK 235 str.) ir atsakomybės pagal BPK

163 str. už atsisakymÄ ar vengimÄ duoti parodymus bei prisiekė duoti

teisingus parodymus. Byloje nėra nustatyta, kad liudytojais apklausti M. G. draugais bei mama bÅ«tų sulaužę priesaikÄ , vengę,

atsisakę duoti arba davę melagingus parodymus. Taigi vien tai, jog liudytojai yra nukentėjusiajai artimi žmonės, nėra pagrindas jų parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad liudytojai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi. Nors apeliantas teigia, kad minėti liudytojai buvo suinteresuoti liudyti M. G. naudai tam, kad Å¡i liudytų jų naudai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau tokia subjektyvi apelianto nuomonė nenuneigia Å¡ių liudytojų parodymų patikimu ir objektyvumo. Pagal Liteko duomenų bazę matyti, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)Â

, kurioje V. J., O. S., A. G. ir Ž. L. pripažinti kaltais dėl E. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 str. 1 d.). Kaip

matyti iš šios bylos teisiamojo posėdžio protokolo, M. G. kaip liudytoja buvo apklausta 2012-11-29 d., tuo tarpu nagrinėjamoje byloje V. J., O. S., A. G. ir

Ž. L. liudytojais apklausti 2013-02-07, t. y. vėliau nei M. G. jų baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu nėra pagrindo

teigti, kad jie buvo suinteresuoti duoti parodymus M. G. naudai, siekdami, kad ji liudytų jų naudai, nes M. G. parodymus davė ankščiau nei jie.

Apelianto argumentas, jog liudytoja V. G. buvo apklausta pažeidžiant BPK 264 str. nuostatas, atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis BPK 264 str. nuostatomis, atvykę liudytojai pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusižinotų su neapklaustais liudytojais. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 69-84), nukentėjusiosios įstatyminė atstovė V. G. kaip liudytoja buvo apklausta

pirmoji, tik po jos apklausos prasidėjo kitų liudytojų apklausos, be to, V. G. nebuvo pasišalinusi iš posėdžio salės, t. y. neturėjo

galimybės susižinosi su dar neapklaustais liudytojais. Taigi, prieÅ¡ingai apelianto teiginiams, liudytojų apklausa pirmosios instancijos teisme vyko laikantis įstatymo nurodyto reikalavimo. Nors V. G. tiesiogiai nematė neteisėtų E. P. veiksmų, tačiau ji bendravo su nukentėjusiÄ ja po įvykio, todėl jos parodymai laikytini netiesioginiais įrodymais. Pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡

netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. V. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai dukra, t.y.

nukentėjusioji, viskÄ papasakojo, jos veide buvo matyti paraudimas, ties čiurna – nubrozdinimai, o fotoaparatas po to vakaro įvykio buvo netinkamas naudoti (b.l. 73). Vertinant Å¡ios liudytojos parodymus byloje esančių įrodymų visumoje, prieÅ¡taravimų nenustatyta, prieÅ¡ingai, Å¡iais parodymais buvo nustatyti tarpiniai faktai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl E. P. kaltės.Â

Apelianto teiginiai, jog apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ liudytojais

apklausti įvykio vietoje buvusius N. P. bei E. Å . ir tuo pažeidė BPK 22 str. 3 d. įtvirtintÄ teisę teikti

įrodymus, atmetami kaip nepagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas, vertindamas bei spręsdamas proceso dalyvių praÅ¡ymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui. Teismas privalo patenkinti praÅ¡ymus, jeigu iÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės turi reikÅ¡mės bylai, tačiau teismas turi teisę ir atmesti tuos praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla. Tai, ar proceso dalyvių praÅ¡ymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK

270 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertinęs praÅ¡ymo pagrįstumÄ , teisingai konstatavo, jog apklausti E. Å . nėra pagrindo, kadangi ji įvykio nematė, tuo tarpu N. P. yra kaltinamojo tėvas ir turi teisę neduoti parodymų prieÅ¡ savo sÅ«nų. Toks teismo sprendimas BPK nuostatų nepažeidė ir E. P. teisių į gynybÄ nesuvaržė. Apeliacinės instancijos teisme E. P. gynėjas pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ apklausti N. P.. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, atsižvelgusi į tai, jog, įvykio metu, kartu su E. P. buvo atėjęs ir jo tėvas N. P., siekiant iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti apeliacinį skundÄ , nusprendė

patenkinti apelianto praÅ¡ymÄ . Apeliacinės instancijos teisme apklaustas N. P. parodė, kad įvykio vakarÄ buvo kartu su sÅ«numi, nuėjęs

į sodybÄ matė besimuÅ¡ančius vaikinus. E. P. priėjo prie vieno vaikino, kuris „prisikabino“, todėl sÅ«nus jį nustÅ«mė į Å¡alį. Lauke jokių

merginų nematė, buvo gal 8-10 žmonių. Vaikinai buvo labai girti. Sūnus, t. y. E. P. į šalį nustūmė du vaikinus, kurie buvo „prisikabinę“. Taigi

liudytojas N. P. taipogi patvirtino, kad E.

P. atėjęs į kiemÄ susistumdė su kieme buvusiais vaikinais. Tuo tarpu N. P. parodymai apie tai, kad kieme nebuvo jokių merginų,

įvertinus visumÄ byloje esančių įrodymų, yra atmetami. Tokie liudytojo N. P. parodymai paneigiami ne tik nukentėjusiosios ir kitų

liudytojų parodymais, bet ir paties nuteistojo parodymais. Teisiamojo posėdžio

metu nuteistasis E. P. patvirtino, kad atėjęs į G. G. gyvenamojo namo kiemÄ matė daug merginų (b.l. 71).

Tokiu bÅ«du N. P. parodymai, kurie kaip minėta, nėra tikslÅ«s, nesuteikia pagrindo jais remiantis iÅ¡teisinti apeliantÄ .

Apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas atmesdamas E. P. gynėjo praÅ¡ymÄ atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (abi Å¡ios bylos yra susiję, kaltinimai Å¡iose bylose yra reiÅ¡kiami dėl tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir tarp tų pačių asmenų įvykusių įvykių), pažeidė BPK 22 str. 3 d. įtvirtintÄ teisę teikti įrodymus, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nors abejose baudžiamosiose bylose nusikalstamos veikos atliktos toje pačioje vietoje ir tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau nusikalstamos veikos atliktos skirtingu laiku bei prieÅ¡ skirtingus asmenis, todėl nelaikytina, kad Å¡ios bylos yra taip susiję, jog buvo bÅ«tina nagrinėjamÄ bylÄ atidėti iki baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)  iÅ¡nagrinėjimo. Pastarojoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjama nusikalstama veika, atlikta prieÅ¡ E. P., o ne prieÅ¡ M. G., todėl toje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nagrinėta dėl kitos

nusikalstamos veikos, nesÄ lygojo apylinkės teismo iÅ¡vadų sprendžiant E. P. kaltės klausimÄ Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija

konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir tai leido teismui tinkamai iÅ¡spręsti apelianto E. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str.

1 d.  klausimÄ . Taigi, tai, jog pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo ir jo gynėjo tam tikrų praÅ¡ymų, nurodydamas tokio sprendimo motyvus, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo pažeistos BPK 7 str. nuostatos ar kiti principai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo

įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei

apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kadangi šiuo atveju skundžiamas nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, jame nėra prieštaravimų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P., neigdamas padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , ginčija ir iÅ¡ jo priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ nukentėjusiosios naudai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems

asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. G. pasinaudojo šia įstatymais numatyta teise ir prašė jai

iÅ¡ E. P. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 2), nurodydama, kad patyrė 719 Lt dydžio turtinę ir 2000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .Â

BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę žalÄ yra konstitucinis principas, tačiau sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina tinkamai nustatyti ir jo dydį. Teisėjų kolegija patikrinusi civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo pagrįstumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas civilinį ieÅ¡kinį tinkamai taikė teisės normas, tačiau nustatė nepagrįstÄ turtinės žalos atlyginimo dydį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nusikalstamos E. P. veikos nukentėjusioji patyrė turtinę žalÄ , t. y. dėl suduoto smÅ«gio nukentėjusioji krisdama iÅ¡metė fotoaparatÄ , kuris atsitrenkęs į žemę sugedo. Nors apeliantas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 str. 1 d., t. y. už tyčinį svetimo turto sugadinimÄ , tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės atlyginti nukentėjusiosios patirtÄ Å¾alÄ , kuri atsirado bÅ«tent dėl jo neteisėtų veiksmų. Tarp nuteistojo neteisėto elgesio ir fotoaparato sugedimo yra priežastinis ryÅ¡is, todėl nuteistojo civilinės atsakomybės klausimas buvo iÅ¡spręstas teisingai. 2012-07-07 apžiÅ«ros protokolas (b.l. 63-68) patvirtina, kad fotoaparatas „Canon PowerShot A490“ yra apgadintas – sulaužytas baterijų dangtelio fiksatorius, iÅ¡jungus fotoaparatÄ objektyvas nesusitraukia į vidų. Nukentėjusioji nepateikė fotoaparato įsigijimo kainÄ patvirtinančių dokumentų, tačiau pateikė internetinį skelbimÄ (www.skelbiu.lt), kuriame nurodoma, kad fotoaparatas „Canon PowerShot SX200 HS“ kainuoja 520 Lt. Tačiau minėtas fotoaparatas pagal techninius duomenis skiriasi nuo nukentėjusiosios fotoaparato „Canon PowerShot A490“, t. y. skiriasi raiÅ¡ka (PowerShot SX200 HS – 12.1 mp., PowerShot A490 – 10.0 mp.) bei žymiai skiriasi optinis priartinimas (PowerShot SX200 HS – 14x, PowerShot A490 – 3,3x), kas žinoma sÄ lygoja fotoaparato kainÄ . Pirmosios instancijos teismas spręsdamas žalos dėl fotoaparato dydžio klausimÄ nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Fotoaparato,

kuris pagal techniniu duomenis yra analogiškas nukentėjusiosios fotoaparatui(http://www.fotofabrikas.lt/items/Canon/Skaitmeniniai-fotoaparatai/19422f5.2-Canon-PowerShot-A490.html),

rinkos vertė yra nuo 199 Lt iki 230,84 Lt, atsižvelgiant į suteiktÄ garantijÄ .  Taigi nukentėjusiosios nurodyta 560 Lt fotoaparato vertė yra neteisinga bei nepagrįsta. Tokiu bÅ«du, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti mažinamas 329 Lt (560 Lt - 231 Lt) dydžio suma. Kita nukentėjusiosios patirta turtinė žala – turėtos iÅ¡laidos kurui bei mokestis už specialisto iÅ¡vadÄ , yra pagrįsta byloje esančiais mokėjimo kvitais (b.l. 53, 55), todėl laikytina įrodyta ir pagrįstai priteista iÅ¡ nuteistojo. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant piniginę kompensacijÄ , skirtÄ atlyginti neturtinę žalÄ , jos dydis nustatytas teisingai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kadangi nuteistojo apeliaciniame skunde nėra nurodyti aiÅ¡kÅ«s motyvai, kuriais ginčijama neturinė žala, Å¡is klausimas plačiau nenagrinėtinas.

Remiantis tuo,

kas išdėstyta, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str.

4 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

N U T A R I A :

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti pakeisti:

iÅ¡ E. P. priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios M. G. naudai sumažinti iki 390 (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt) litų.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                             Sigitas

Bagdonavičius

           Â

Teisėjai                                                                                 Valdas

Petras Meidus

Pranas Å imkus