50da4fc3-afdb-490f-bf49-6845eaef7f85 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-15-317/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00437-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                      2.3.6.4.5.; 14.7.1.; 14.7.2.;1.1.10.1.; 1.1.9.1.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS                                            NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.    Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Daivai Aliulienei, Dianai Zadrauskaitei, K.

G., dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, gynėjams advokatams Rolandui MiÅ¡tautui ir RÅ«tai Survilienei , kaltinamiesiems D. J., E. Ž., civilinio ieÅ¡kovo atstovui E. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iÅ¡siskyręs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tesnysis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2000-12-06 Jurbarko raj. apylinkės teismo, teistumas iÅ¡nykęs,kaltinamas pagal LR BK 24 str. 4 d. 184 str. 2 d., 24 str. 4 d. 184 str. 1 d.

E. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininko padėjėjas, vedęs, išsilavinimas vidurinis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d. 184 str. 2 d., 24 str. 6 d. 184 str. 1 d.                                                                          n u s t a t ė:

D. J. kaip organizatorius veikdamas bendrininkų grupėje su E. Ž., 2005-12-20 E. Ž. vardu nupirkęs Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės UAB „A.“ (toliau- Bendrovė) į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) akcijas ir paskyręs įmonės vadovu E. Ž., pateikdamas jam pasiraÅ¡yti ant Bendrovės įsigijimo dokumentų, kurių pagrindu E. Ž. tapo fiktyviu bendrovės akcininku ir vadovu, ir faktiÅ¡kai valdydamas visÄ Bendrovės veiklÄ , 2006-08-29 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pateikė bendrininkui E. Ž. pasiraÅ¡yti lizingo sutartį (toliau- Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bankas) į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo įgytas automobilis MB CL55 AMG identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 211864,41 litų vertės, už kurį laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2009-09-24 įmokėjo savo ir kitų asmenų vardu Bankui dalį privalomų įmokų- 65538,00 litus, ir žinodamas, kad pagal Sutarties 10.5 punktÄ privaloma nepažeisti Sutarties sÄ lygų, pažeidžiant sutartį, įmokų daugiau nemokėjo ir 2011-01-03 gavęs Banko praneÅ¡imÄ dėl Sutarties nutraukimo ir pareikalavimÄ grÄ Å¾inti automobilį, žinodamas, kad pagal Sutarties 1.1 punktÄ automobilis yra Banko nuosavybė iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su Banku ir pagal Sutarties 10.6 punktÄ Bankui nutraukus Sutartį privaloma grÄ Å¾inti turtÄ , turto negrÄ Å¾ino ir, neturėdamas Banko sutikimo, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, perdavė jį naudotis nenustatytiems asmenims, dėl ko banko turtas nebuvo sugrÄ Å¾intas, tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistydamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , dėl nesumokėto pilnai lizingo padarydamas AB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės 65541,39 Lt turtinę žalÄ .Be to, jis kaip organizatorius, veikdamas bendrininkų grupėje su E. Ž., 2005-12-20 E. Ž. vardu nupirkęs Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės UAB „A.“ (toliau- Bendrovė) į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) akcijas ir paskyręs įmonės vadovu E. Ž., pateikdamas jam pasiraÅ¡yti ant Bendrovės įsigijimo dokumentų, kurių pagrindu E. Ž. tapo fiktyviu bendrovės akcininku ir vadovu, ir faktiÅ¡kai valdydamas visÄ Bendrovės veiklÄ , 2006-05-17 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pateikė bendrininkui E. Ž. pasiraÅ¡yti lizingo sutartį (toliau- Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bankas) į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo įgytas automobilis Mazda 3 identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 50847,46 litų vertės, už kurį laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2009-09-29 įmokėjo savo ir kitų asmenų vardu Bankui dalį privalomų įmokų- 15207,23 litus, ir žinodamas, kad pagal Sutarties 10.5 punktÄ privaloma nepažeisti Sutarties sÄ lygų, pažeidžiant sutartį įmokų daugiau nemokėjo, ir 2011-01-03 gavęs Banko praneÅ¡imÄ dėl Sutarties nutraukimo ir pareikalavimÄ grÄ Å¾inti automobilį, žinodamas, kad pagal Sutarties 1.1 punktÄ automobilis yra Banko nuosavybė iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su Banku ir pagal Sutarties 10.6 punktÄ Bankui nutraukus Sutartį privaloma grÄ Å¾inti turtÄ , turto negrÄ Å¾ino ir neturėdamas Banko sutikimo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, perdavė jį naudotis nenustatytiems asmenims, dėl ko banko turtas nebuvo sugrÄ Å¾intas, tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistydamas jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , dėl nesumokėto pilnai lizingo padarydamas AB „(duomenys neskelbtini)“ 19666,63 Lt turtinę žalÄ .E. Ž. kaip padėjėjas veikdamas bendrininkų grupėje su D.

J., 2005-12-20 organizatoriui D. J. pateikus pasirašė ant Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės UAB „A.“ (toliau- Bendrovė) į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Bendrovės įsigijimo dokumentų, kurių pagrindu tapo fiktyviu bendrovės akcininku ir vadovu, o faktiÅ¡kai visÄ Bendrovės veiklÄ valdė D. J., 2006-08-29 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasirašė ant D. J. pateiktos lizingo sutarties (toliau- Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bankas) į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo įgytas automobilis MB CL55 AMG identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 211864,41 litų vertės, už kurį laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2009-09-24 D.

J. įmokėjo savo ir kitų asmenų vardu Bankui dalį privalomų įmokų- 65538,00 litus, ir žinodamas, kad pagal Sutarties 10.5 punktÄ privaloma nepažeisti Sutarties sÄ lygų, pažeidžiant sutartį įmokų daugiau nemokėjo, ir 2011-01-03 gavęs Banko praneÅ¡imÄ dėl Sutarties nutraukimo ir pareikalavimÄ grÄ Å¾inti automobilį, žinodamas, kad pagal Sutarties 1.1 punktÄ automobilis yra Banko nuosavybė iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su Banku ir pagal Sutarties 10.6 punktÄ Bankui nutraukus Sutartį privaloma grÄ Å¾inti turtÄ , turto negrÄ Å¾ino ir neturėdamas Banko sutikimo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, perdavė jį naudotis nenustatytiems asmenims, dėl ko Banko turtas nebuvo sugrÄ Å¾intas, taip padėjo iÅ¡Å¡vaistyti D.

J. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , dėl nesumokėto pilnai lizingo padarydamas AB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės 65541,39 Lt turtinę žalÄ .Be to jis kaip padėjėjas veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., 2005-12-20 organizatoriui D. J. pateikus pasirašė ant Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės UAB „A.“ (toliau- Bendrovė) į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Bendrovės įsigijimo dokumentų, kurių pagrindu tapo fiktyviu bendrovės akcininku ir vadovu, o faktiÅ¡kai visÄ Bendrovės veiklÄ valdė D.

J., 2006-05-17 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasirašė ant D. J. pateiktos lizingo sutarties (toliau- Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bankas) į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo įgytas automobilis Mazda 3 identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 50847,46 litų vertės, už kurį laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2009-09-29 D. J. įmokėjo savo ir kitų asmenų vardu Bankui dalį privalomų įmokų- 15207,23 litus, ir žinodamas, kad pagal Sutarties 10.5 punktÄ privaloma nepažeisti Sutarties sÄ lygų, pažeidžiant sutartį įmokų daugiau nemokėjo, ir 2011-01-03 gavęs Banko praneÅ¡imÄ dėl Sutarties nutraukimo ir pareikalavimÄ grÄ Å¾inti automobilį, žinodamas, kad pagal Sutarties 1.1 punktÄ automobilis yra Banko nuosavybė iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su Banku ir pagal Sutarties 10.6 punktÄ Bankui nutraukus Sutartį privaloma grÄ Å¾inti turtÄ , turto negrÄ Å¾ino ir neturėdamas Banko sutikimo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, perdavė jį naudotis nenustatytiems asmenims, dėl ko Banko turtas nebuvo sugrÄ Å¾intas, taip padėjo iÅ¡Å¡vaistyti D.

J. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , dėl nesumokėto pilnai lizingo padarydamas AB „(duomenys neskelbtini)“ 19666,63 Lt turtinę žalÄ . Kaltinamasis D. J. kaltu pagal pareikÅ¡tus kaltinimus neprisipažino. Jis teisme paaiÅ¡kino, kad 2005 metais jo pažįstamas K. K. paprašė jo peržiÅ«rėti vienos bendrovės -UAB „A.“ dokumentus: VMI deklaracijas, Sodros dokumentus t.y. patikrinti ar sumokėti Sodrai mokesčiai, ar tinkamai pateiktos visos ataskaitos. Tuo metu UAB „A.“ direktore ir savininke buvo J.

S., su kuria K. K. tarėsi dėl Å¡ios įmonės akcijų pirkimo. J. S., sutarusi su K. K. ir pardavė turėtas akcijas V. B., kuris tapo ne tik bendrovės akcininku, bet ir jos direktoriumi. D. J. dalyvavęs tame sandoryje tik tiek, kad peržiÅ«rėjęs visÄ bendrovės dokumentacijÄ . Å ios bendrovės veikloje jis nedalyvavęs, nes tuo metu dirbo vadybininku (duomenys neskelbtini) registruotoje Ž. A. PÄ® „S.“. Vėliau dirbo „S.“ prokuristu. Ä®monė „S.“ užsiėmė automobilių bei autodetalių pirkimu ir pardavimu, įvairių su ta veikla susijusių paslaugų teikimu.

Ä®monė buvo sudariusi su UAB „A.“ paslaugų administravimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „A.“ Ž. A. įmonei „S.“ mokėdavo kas mėnesinį atlygį už suteiktas paslaugas bei konsultacijas. Kadangi „S.“ įmonė pardavinėjo automobilius tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tai „A.“ irgi norėjo įsigyti tokių automobilių lizingo bÅ«du. „A.“ vadovybei sutiko padėti jo pažįstamas A. Ž., kuris jam asmeniÅ¡kai buvo sakęs, kad gali padėti įsigyti naujus automobilius.

A. Ž. jam buvo minėjęs, jog turi lizingo bendrovėje pažįstamų, kurie parengs ir supildys lizingui reikalingÄ tam tikrÄ dokumentacijÄ . A. Ž. padedant, kaltinime nurodyti automobiliai „Mazda 3“ ir „MB CL55 AMG“, kurie iki tol buvo Ž. A. įmonės „S.“ nuosavybė, perėjo UAB „A.“ nuosavybėn. PrieÅ¡ tai „S.“ įsigytas automobilis „MB CL55 AMG“ buvo pirktas iÅ¡ fizinio asmens, o „Mazda 3“ buvo pargabenta iÅ¡ Amerikos ir buvo pirkta iÅ¡ UAB „G.“.

Kaltinamasis neigia, kad pirko iš J. S. UAB „A.“ akcijas ir buvo šios bendrovės akcininku. Jis nurodė, jog J. S. net nepažinojo, o kontaktų su ja turėjo ir bendravo K. K.. Būtent K. K. D. J. paprašęs surasti žmogų, kuris sutiktų būti „A.“ direktoriumi. K. K. jam paaiškino, jog naujo direktoriaus reikia dėl to, kad tuo metu direktoriumi buvęs V. B. netiko bankams kaip direktorius, nes turėjo bankams įsiskolinimų. D. J. pasiūlė šios bendrovės direktoriumi laikinai pabūti savo pažįstamam E. Ž..

Å iam sutikus, E. Ž. tapo pastoviu UAB „A.“ direktoriumi. Pasak kaltinamojo D. J., dirbdamas Ž. A. „S.“ prokuristu ir vadybininku, jis rÅ«pinosi automobilių prekyba - nuo jų pirkimo UAB „S. vardu“, iki pardavimo kitiems asmenims bei investuotų lėšų sugrÄ Å¾inimo į „S.“ sÄ skaitas. Pardavus automobilius, jam buvo visiÅ¡kai neįdomu, kas toliau su jais bus, nes nupirktus automobilius realizavęs brangiau, jis sugražindavo įmonei ne tik jos investuotus pinigus, bet ir papildomÄ uždarbį, be to užsidirbdavo ir pats.

Kaltinime nurodyti automobiliai, kaip ir eilė kitų automobilių, UAB „A.“ vardu buvo nupirkti todėl, kad A. Ž. pareiÅ¡kė, jog automobilis „Mazda“ reikalingas važinėjimui lizingo bendrovėje Vilniuje dirbančiam R. B. tėvui. „Mazdos“ jų įmonėje „S.“ tuo metu buvo nupirktos dvi - pilka ir geltona. A. Ž. iÅ¡rinko „MazdÄ â€œ, kuria važinėjo R. B. tėvas, o „MB CL55 AMG“ jis iÅ¡sirinko sau važinėti – reprezentacijai. R. B. tėvas ir A.

Ž. turėjo mokėti lizingo įmokas už automobilius, kuriais naudojosi. A. Ž. tokiu būdu buvo įgijęs dar ir automobilį „Ford Thunderbird“, kuris buvo įgytas lizingu per „(duomenys neskelbtini)“, Ž. A. IĮ „S.“ vardu, tačiau važinėjo juo A. Ž.. Kadangi A. Ž. nustojo mokėti lizingo įmokas, šį automobilį D. J. atsiėmė iš A. Ž. ir gražino jį į „(duomenys neskelbtini)“. D. J. nurodo, jog kaltinime nurodyti ir UAB „A.“ priklausę automobiliai „Mazda“ ir „MB CL55 AMG“ buvo A.

Ž. perduoti ir jo valdomi, kaip ir nemažai kitų automobilių - „Suburban Chevrolet“, „Mazda 6“ ir „Peugeot“ automobiliai. Kada vienas „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, kurio pavardės jis nepamena, jam paskambinęs paprašė padėti susigražinti bendrovei A. Ž. paimtus automobilius, D. J. pradėjo skambinėti A. Ž., kad Å¡is sugražintų automaÅ¡inas. VienÄ â€žPeugeot“ jis iÅ¡ A. Ž. pats paėmė ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę prie (duomenys neskelbtini), kur automobilį su rakteliais paliko.

AntrÄ â€žPeugeot“, kai susitiko su tuo pačiu vadovu ir skambino Ž., Å¡is nurodė kažkokį tai adresÄ kažkokiame kaime bei nurodė, kad ten yra automobilis. Tas pats vadovas ten nusiuntė žmones ir ten kokias tris valandas jie laukė, kol vyko automobilio perdavimo procedÅ«ra. Po to tam „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. J. pasakė, kad negali daugiau dalyvauti tokioje veikloje, nes neturi tam teisės. PasiÅ«lė suteikti kokius tai įgaliojimus ar surasti kokius tai teisinius pagrindus, kad jis galėtų iÅ¡ A.

Ž. reikalauti sugražinti automobilius, nes tik pažinodamas A. Ž., tačiau neturėdamas jokių įgaliojimų, jis vos ne prievartavo jį gražinti tuos automobilius. Kuomet buvo pasigesta automobilių, IÅ¡kviestas tiek į ekonominę policijÄ , tiek ir į policijos autotransporto vagysčių skyrių, jis pareigÅ«nams nurodęs, kas galėjo naudotis tomis „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis maÅ¡inomis, kas jas po lizingavimo turėjo, kaip jas įgijo, nurodė tų žmonių telefonus, adresus - viskÄ kÄ Å¾inojo, tačiau pareigÅ«nai neieÅ¡kojo tų automobilių, tame tarpe ir kaltinime nurodytų „Mazda 3“ ir „Mercedes“.

Policijos darbuotojai ėjo lengviausiu keliu - skambindavo jam ir liepdavo ieškoti automobilių, jei jis nenori, kad būtų jam iškelta baudžiamoji bylaKaltinamasis tvirtina, jog kaltinime nurodytus automobilius „Mazda 3“ ir „Mercedes“ buvo paėmęs ir turėjo Ž.. D. J. tik pardavinėjo tuos automobilius UAB „A.“, nes jo pagrindinė užduotis įmonėje buvo kuo daugiau jų parduoti. Automobiliai iki juos parduodant lizingu UAB „A.“, buvo IĮ „S.“ nuosavybė, o po pardavimo lizingu, jie buvo perduoti „A.“.

A. Ž. dalyvavo lizingavimo procese kaip tarpininkas. „S.“ nebÅ«tų tų automobilių pardavusi „A.“ ir nebÅ«tų gavusi tokių pinigų, jei ne A. Ž.. Tik per A. Ž. ir jo sutartÄ lizingavimÄ , jie pardavė tuos automobilius „A.“, kadangi Å¡is turėjo pažįstamÄ R. B., dirbusį „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje. A. Ž. per R. B. tėvÄ ir patį R. B. padėdavo D. J. realizuoti automobilius bendrovėms lizingu, sutvarkydavo visus dokumentus. D. J. svarbiausia buvo, kad „S.“ parduotų savo automobilius ir gautų už juos pinigus.

D. J. teisme paaiÅ¡kino, kad nepamena, ar bÅ«tent E. Ž. buvo UAB „A.“ vadovas ir atstovas automobilių „Mazda 3“ ir „MB CL55 AMG“ pardavimo metu, ar ant pirkimo dokumentų pasirašė E. Ž., nes tuo metu tik turėdavo organizuoti automobilio pardavimÄ . Sutvarkius pirkimo dokumentus, UAB „A.“ įregistruodavo automobilį pirmiausiai lizingo bendrovės vardu, ir tik tada pinigai už automobilį patekdavo į „A.“ sÄ skaitÄ . Jau po to „A.“ perduodavo gautus pinigus pagal sutartį jo atstovaujamai bendrovei „S.“.

Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad abu kaltinime nurodytus automobilius - „Mazda“ ir „MB CL55 AMG“ jis yra perdavęs ne tiesiogiai E. Ž., kaip „A.“ atstovui, o A. Ž., nors pagal pirkimo dokumentus automobiliai buvo parduodami UAB „A.“. Jis ir nepamena, ar šių automobilių pardavimo metu UAB „A.“ vadovas buvo E. Ž. – jei tuo metu šios UAB vadovas buvo E. Ž., tai dokumentuose buvo nurodyta, jog automobilis perduodamas E. Ž., jei kažkas kitas – tai buvo nurodyta, jog jis perduotas kitam tos bendrovės atstovui.

Jis tik iÅ¡siraÅ¡ydavo pirkimo-pardavimo sÄ skaitÄ ir pasiraÅ¡ydavo priėmimo-perdavimo sutartis. Jas pasiraÅ¡ydavo su UAB „A.“ atstovu, perregistruodavo Å¡ios bendrovės vardu ir viskas. Pagal dokumentus automobilį D. J. atiduodavo „A.“, tačiau kaltinime nurodytus automobilius su UAB „A.“ vadovų žinia pasiimdavo A. Ž.. D. J. taip pat patvirtino, kad 2009 metais gan trumpÄ laiko tarpÄ jis ir pats vadovavo UAB „A.“, perėmęs vadovavimÄ iÅ¡ E. Ž., tačiau tuo metu UAB „A.“ jau neužsiėmė jokia veikla.

Kuomet bendrovei vadovavo J. S., tai bendrovėje vyko Å«kinė veikla - bendrovė pirkdavo, parduodavo italiÅ¡kas plyteles. Kai UAB „A.“ ėmė vadovauti V. B., o po jo ir E. Ž., jo žiniomis jokia veikla bendrovėje nebuvo vykdoma. Kai „A.“ vadovavimÄ perėmė E. Ž., D. J. „A.“ kaip „S.“ atstovas parduodavo tik automobilius. „A.“ tuos automobilius pagal lizingo sutartis perduodavo kitiems klientams t.y. perlizinguodavo. Tad kaltinime nurodyti du automobiliai buvo perduoti A.

Ž., tačiau vienu jų važinėjo R. B. tėvas, o kitu automobiliu naudojosi pats A. Ž.. Ne vien Å¡iais automobiliais jie abu naudojosi, buvo ir kitų automobilių, kurie jiems buvo perduoti naudotis. A. Ž. buvo lizingu įgijęs automobilį tiek iÅ¡ „S.“, tiek ir iÅ¡ kitų įmonių, nes pats dėl skolų negalėjo savo įmonės vardu iÅ¡ lizingo bendrovių gauti pirkti automobilių, o UAB „A.“ tuos automobilius lizinguodavo jam netiesioginio lizingo bÅ«du. Kadangi Å¡i bendrovė automobilius faktiÅ¡kai bÅ«davo įgijusi kaip savo nuosavybę, tai gaudavosi, kad ji atlikdavo taip vadinamÄ antrinį “back“ lizingÄ .

D. J. neigia nurodęs E. Ž., kaip tapti UAB „A.“ direktoriumi. Tai K. K., susitaręs su J. S., norėjo pirkti UAB „A.“ akcijas, todėl paprašęs D. J., kad šis surastų žmogų, kuris taptų formaliai šios bendrovės akcininku ir direktoriumi. Tai jis tai ir padarė - paprašė tapti akcininku ir direktoriumi E. Ž., o šis sutiko. Tas akcijų pirkimas-pardavimas buvo formalus dalykas, nes nei iš jo, nei iš E. Ž., K. K. nereikalavo jokių pinigų už akcijas. Pinigai už „S.“ parduotas „Mazda 3“ ir „MB CL55 AMG“ buvo pervesti į IĮ A.

įmonės „S.“ sÄ skaitÄ . Kai „A.“ gavo pinigus iÅ¡ banko, tada ir sumokėjo Å¡iuos pinigus IÄ® A. įmonei už jos parduotus automobilius.VadovavimÄ UAB „A.“ jis perėmė 2009 metais iÅ¡ E. Ž.. Tai įvyko dėl to, jog lizingo bendrovė, kai jai nebuvo mokami pinigai už lizinguotus automobilius, pradėjo jų reikalauti iÅ¡ E. Ž., tiesiog jį terorizuodavo. Bankas tiesiog kiaurÄ parÄ reikalaudavo iÅ¡ jo arba mokėti įmokas, arba gražinti automobilius, kurių jis neturėjo.

D. J., tapęs tuo metu vietoj E. Ž. UAB „A.“ vadovu, lizingo bendrovei iÅ¡ karto pranešė, jog „A.“ vardu lizingu pirkti automobiliai yra arba pas A. Ž., arba pas kitus asmenis. Tapus direktoriumi, nereikėjo jam aiÅ¡kintis, kur tie automobiliai yra, nes jis gerai žinojo, kad abu kaltinime nurodyti automobiliai yra pas A. Ž.. Lizingo bendrovės atstovams jis tuomet paaiÅ¡kino, pas kÄ tie automobiliai yra ir kur jų ieÅ¡koti. Tie asmenys - A. Ž., A. U., P., K., B. tais automobiliais važinėjo mieste.

A. Ž. praÅ¡ymu, 2009 metais jis buvo nuvykęs prie R. B. tėvo namų, nes A. Ž. pasakė, kad R. B. tuo automobiliu padarė avarijÄ . Atvykęs prie R. B. tėvo namų Kaune, jis matė ten stovinčiÄ apdaužytÄ Mazda 3, kuri buvo lizinguota UAB „A.“ vardu. Kadangi automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu, B. prašė pasidomėti, kokia tvarka reikia tvarkyti dokumentus, kaip ten viskÄ suforminti. Tai jis pasakęs, kad reikalinga pažyma iÅ¡ policijos, kurioje bÅ«tų nurodyta, kur ir kaip įvyko autoįvykis, po to pasiÅ«lė pateikti tÄ pažymÄ draudimui ir gauti iÅ¡mokÄ .

Po jo 2009 metais UAB „A. direktoriumi buvo paskirtas M. P.. Taip nusprendė akcininkai, o būtent jam teko įdarbinti jį direktoriumi. Jis tik buvo su M. P. Registrų centre, Sodroje, dalyvavo priduodant jo paskyrimo dokumentus. D. J. žinoma, jog kaltinime nurodyti automobiliai ėjo iš rankų į rankas. Jo žiniomis, paskutinis „Mazda 3“ naudojosi A. U., o „MB CL55 AMG“ važinėjo A. Ž.. Kai banko atstovai klausė apie visus UAB „A.“ lizingu parduotus automobilius, jis A. Ž. klausė, kur yra tie automobiliai.

Tas sakydavo, kad grÄ Å¾ins, bet kai reikėjo gražinti, automobilių nebuvo. D. J. sugebėjo iÅ¡ A. Ž. paimti tik du lizingu įgytus „Peugeot“ automobilius, kurių vienÄ grÄ Å¾ino (duomenys neskelbtini), o kitÄ perdavė lizingo bendrovei. Dėl visų kitų lizinguotų automobilių jis visus duomenis perdavė autotransporto priemonių vagysčių skyriui. Kaltinamasis E. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jam pareikÅ¡ti kaltinimai neatitinka tikrovės. Jis neiÅ¡Å¡vaistęs jam perduoto UAB „A.“ turto, tame tarpe automobilių „Mazda 3“ bei „MB CL55 AMG“, ir niekam jų neperdavęs. Šį jam patikėtÄ turtÄ valdė kiti asmenys.

Jis nurodė, kad 2005 m. dirbo vienoje bendrovėje „L.“ ir bendravo su D. J.. Ten pat dirbo ir K. K., su kuriuo jis taip pat bendravo. E. Ž. įsidarbinus UAB „T.“, D. J. jam kartÄ pasakė, kad vienoje įmonėje, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo UAB „A.“, kuri iÅ¡ principo jokios veiklos nevykdė, maždaug pusmečiui reikalingas vadovas – direktorius, kadangi buvęs direktorius yra iÅ¡vykęs. Kadangi D. J. jam atrodė patikimas, jis sutikęs įsidarbinti. Tuomet D. J. pas jį atvažiavo su K.

K. ir ėmė klausinėti, ar jis neturi kokių tai skolų bankuose. Jam paaiÅ¡kinus, kad jis niekam nėra įsiskolinęs, jie pasakė, kad įsidarbinus UAB „A.“ direktoriumi, E. Ž. nieko nereikės daryti, tik pasiraÅ¡yti bendrovės ataskaitas ir jas pateikti mokesčių inspekcijai, o visa kitÄ tvarkys jie, o dirbti reikės tik pusmetį, kol grįš bendrovės direktorius. Pažadėjo mokėti atlyginimÄ - popieriuje maždaug 3300 Lt, o į rankas 2000 Lt. Jiedu pasiÅ«lė jam tapti ne tik direktoriumi, bet ir bendrovės akcininku.

Sutikus, kažkuris jų, bet atrodo D. J., jam atvežė dokumentus - UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei skyrimo direktoriumi dokumentÄ . Juos jis pasirašė ir formaliai tapo Å¡ios bendrovės akcininku ir direktoriumi. Tiksliai nepamena iÅ¡ ko pirko tas akcijas, bet atrodo iÅ¡ V. B. arba J. S.. Dokumentus nuvežė į Registrų centrÄ užregistruoti. Pinigus jam mokėjo D. su K.. Jie mokėjo įvairiai, nebuvo taip, kad atėjo mėnesio pabaiga ir tau įkrito į sÄ skaitÄ pinigai.

Pinigai buvo mokami epizodiÅ¡kai, atvežant ir atiduodant juos savaitės pabaigoje tai 500, tai 300 ar 400 Lt. Pinigus jam perduodavo tai D. J., tai K. K. ar Å¡iaip koks kitas asmuo, kuris atvažiuodavo pas jį į darbÄ jų pavedimu. Jam tik perduodavo pinigus ir pasakydavo, kad pinigus perdavė K. K.. Jiedu jam atveždavo pasiraÅ¡yti ir dokumentus gal kokius 3 mėnesius, tačiau kokie tai buvo dokumentai, neskaitė. Tuo metu jis dirbo fotolaboratorijoje, prekiavo reikmenimis fotografijai. BÅ«davo daug žmonių, todėl jam atvežtų dokumentų jis neskaitydavo – pasiraÅ¡ydavo neskaitęs, nes jais pasitikėjo.

Neskaitė dėl to, kad reikėdavo dirbti tiesioginį darbÄ , o bÅ«davo taip, kad ir po 30 žmonių bÅ«davo darbovietėje. Taip darė dėl to, kad jam buvo reikalingi papildomi pinigai, nes atlyginimo gaudavo nedaug - 600 Lt. D. J. jam pradžioje sakė, kad įmonė „A.“ nevykdo jokios veiklos, bet vėliau, pasiraÅ¡inėdamas dokumentus, jis pastebėdavo, kad jam atveždavo pasiraÅ¡yti tai kokiÄ pirkimo-pardavimo sutartį, tai sÄ skaitÄ . Jis pasiraÅ¡ydavo, nes manė, jog jau vykdoma veikla, o iÅ¡ dokumentų buvo matyti, kad bendrovėje yra ir kažkokie darbuotojai.

Tai buvo matyti iš Sodros, VMI ataskaitų. Matė iš dokumentų, kad bendrovė prekiauja automobiliais bei statybinėmis medžiagomis. Jo žiniomis, įmonė pardavė apie 20 automobilių. Žino tai dėl to, kad juos reikėdavo užregistruoti, išregistruoti ir jis dalyvaudavo įregistravimo ir išregistravimo procedūrose. Kai „A.“ nupirkdavo automobilį, jis jį įregistruodavo, o parduodant automobilį, turėdavo dalyvauti išregistruojant. Už kokias lėšas buvo perkami „A.“ vardu automobiliai, negali pasakyti, nes buvo tik formalus direktorius, jo darbas buvo pasirašyti jam D.

J. ar K. K. pateiktus dokumentus. Veiklos pats jis nevykdė, bet mano, jog bendrovėje buvo pakankamai žmonių, kurie atlikdavo savo pareigas.Jam dirbant „A.“ direktoriumi, vėliau atsirado ir lizingo sutartys, pagal kurias bendrovės vardu buvo įgyti įvairūs automobiliai. Jis tais automobiliais nedisponavo, tačiau kai kuriuos jų tikrai matė. Pas jį buvo atvažiavę ir lizingo bendrovės žmonės, apžiūrėti lizingu nupirktų automobilių. Jei neklysta, 2006 metų spalio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L.

L. apžiÅ«rinėjo UAB „A.“ priklausiusius automobilius, pirktus lizingu. Ji viskÄ apsižiÅ«rėjo, nusifotografavo automobilius, jų kėbulo numerius apžiÅ«rėjo. Kiek jam žinoma, už bendrovės vardu lizingu įgytus automobilius buvo mokama, tačiau kas ir kiek mokėjo, jis nežino, nes nesidomėjo.2006 m. rugpjūčio mėn. pagal lizingo sutartį UAB „A.“ įgijo automobilį „MB CL55“, Kaip administracijos ir įmonės vadovas jis pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.

TÄ automobilį, kaip jam dabar žinoma, gavo A. Ž.. Jis to automobilio neturėjo, nors pasirašė dokumentus. Pats asmeniÅ¡kai jo neprisiėmė ir niekam neatidavė. Automobilis matyt jau buvo kažkieno žinioje, tačiau jis nežino kieno. Kadangi viskÄ darė D. J., tai jis ir gali apie tai atsakyti, nes realiai D. J. su K. K. visÄ bendrovės verslÄ valdė.E. Ž. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jam gimė sÅ«nus ir jis išėjo tėvystės atostogų. Nuo to laiko UAB „A.“ nedirbo ir jokioje bendrovės veikoje nedalyvavo. 2006-12-12 iÅ¡eidamas atostogų, visÄ bendrovės turtÄ paliko.

Dokumentų perdavimo jis su niekuo nepasirašė. Parašė tik praÅ¡ymÄ atostogoms, paskyrė direktoriumi V. B. ir išėjo. Kadangi pradėjus dirbti „A.“ direktoriumi, jam niekas neperdavė jokio turto, tai ir jis turto niekam neperdavė – jokios perdavimo procedÅ«ros nebuvo. Jei bÅ«tų pasiraÅ¡ytas turto priėmimo-perdavimo aktas, tai jis bÅ«tų ir Å¡ioje byloje. Jis pamena, kad 2006 m. spalio mėn., lizingo bendrovės atstovei L. L. buvo parodyti kaltinamajame akte nurodyti automobiliai.

Susitikimas su ja įvyko, nes paskambinusi L. L. pasakė, kad jai riekia pamatyti visus automobilius. Tada jie suorganizavo su D., kad automobiliai būtų pristatyti. Lizingo bendrovės atstovai matė automobilius, jokių pretenzijų nepareiškė, nieko nesakė. Nuo lizingo sutarčių sudarymo momento iki kol išėjo tėvystės atostogų, paskui vaiko auginimo atostogų, „A.“ įmokas už automobilius mokėjo D. J., A. Ž.. Kartais mokėjo ir jis pats, kai jam pinigus perduodavo D. J. arba A.

Ž.. Jie jam paduodavo pinigus, ir jis padarydavo pavedimÄ . FiziÅ¡kai tÄ laikotarpį kai jis dirbo bendrovėje, kaltinime nurodyti automobiliai realiai buvo, jis yra juos matęs ne vienÄ kartÄ mieste važinėjančius. Vienu jų matė važinėjantį R. B. tėtį V. B.. AsmeniÅ¡kai jis nekontroliuodavo įmokų mokėjimo. Kai jam paskambindavo iÅ¡ lizingo bendrovės, kad pradelstos įmokos už lizingu nupirktus automobilius, jis skambindavo D. J. ir informuodavo jį, kad nesumokėtos įmokos.

Skambinti K. K. jis prisibijodavo. Jo nuomone, K. K. įmonėje „A.“ buvo kaip partneris arba bendrasavininkas, kaip ir A. Ž.. Jis buvo bendrovėje tik formalus direktorius, jokių pinigų neturėjo, turto nevaldė. Jam tik sakydavo, kad jis yra direktorius, tačiau jis realiai bendrovei nevadovavo. Buvo grupė žmonių, kurie dirbo savo darbÄ , į kurį jis neturėjo kiÅ¡tis. PasiraÅ¡ydamas dokumentus, jis galvojau, kad viskas bus gerai.Civilinio ieÅ¡kovo - AB (duomenys neskelbtini) atstovas E. S. teisme nurodė, jog palaiko civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį priteisti iÅ¡ abiejų kaltinamųjų solidariai.

Jis paaiÅ¡kino, jog tyrimo metu buvo pareikÅ¡tas 260979,51 Lt civilinis ieÅ¡kinys, kadangi kaltinimai kaltinamiesiems buvo pareikÅ¡ti ne dėl dviejų, o dėl trijų automobilių iÅ¡Å¡vaistymo. Ä® civilinį ieÅ¡kinį buvo įtraukta ir automobilio Mercedes C320“ vertė, sudaranti 52422,31 Lt sumÄ . Tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, jog automobilis „Mercedes C320“ buvo Latvijos respublikoje pavogtas, o kaltinimai E. Ž. ir D. J. pareikÅ¡ti tik dėl dviejų automobilių iÅ¡Å¡vaistymo, todėl Å¡iuo metu bendrovė reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 208557,20 Lt arba 60402,34 EUR sumai, o ieÅ¡kinio 52422,31 Lt sumai atsisako.

Atstovo nuomone, kadangi abu kaltinamieji veikė bendrai, žalÄ turi atlyginti solidariai. Dėl kaltinime nurodytų automobilių „Mazda“ ir „Mercedes“ civilinį ieÅ¡kinį kitose bylose AB (duomenys neskelbtini) nėra pareiÅ¡kusi, civiline tvarka ieÅ¡kiniai nebuvo nagrinėjami.Apklausta liudytoja N. S. paaiÅ¡kino, kad D. J. yra jos sugyventinis, tačiau jai nieko nėra žinoma apie tai, kad D. J. bÅ«tų dirbęs UAB „A.“ ar kažkaip tai su ja susijęs. D. J. užsiima automobilių prekyba, tačiau kokioje įmonėje jis dirba, ji nežinanti.

Bendrovės „A.“ pavadinimas galbūt jai ir yra girdėtas, bet ji pati niekad nėra joje dirbusi, nėra tvarkiusi šios bendrovės buhalterinės apskaitos. Automobilių Mazda 3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei MB CL55AMG valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pas D. J. ji nėra mačiusi, jais pati nevažinėjo. Pažįsta E. Ž., tačiau kokiomis aplinkybėmis ir kur susipažino, nepamena.Liudytoja J. L. nurodė, jog kaltinamasis E. Ž. yra jos sūnus. Jai žinoma, kad sūnus dirbo UAB „A.“ direktoriumi, tačiau negali pasakyti, kokio pobūdžio buvo bendrovės veikla.

SÅ«naus darbinę veiklÄ Å¡ioje bendrovėje ji su juo neaptarinėjusi. Edvinas jos pagalbos tvarkant kokius tai buhalterinius dokumentus neprašė, nors ji su dukra turi apskaitos įmonę ir joje dirba finansininkės pareigose. Jai nėra tekę tvarkyti kokius tai UAB „A.“ dokumentus ir nėra žinoma, kas tvarkė Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ . 2006 metais į jos bei dukters apskaitos įmonę dėl „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovių apskaitos kreipėsi sÅ«naus pažįstamas D.

J., kuris paprašė padėti vesti buhalterinę apskaitÄ Å¡iose įmonėse. Ji maniusi, kad D. J. yra tų bendrovių akcininkas, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad jis nėra jų akcininkas. Apie UAB „A.“ su D. J. jai neteko kalbėti, jokių Å¡ios bendrovės dokumentų D. J. jai nebuvo pateikęs. Su sÅ«numi E. jis niekad neaptarinėjo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos klausimų, nes sÅ«nus neturėjo buhalterinio iÅ¡silavinimo. Jeigu reikėdavo patarimo, sÅ«nus kreipdavosi į jÄ , klausdavo apie darbo užmokesčio mokėjimÄ , kreipdavosi kitais klausimais, tačiau tai nebuvo susiję su konkrečia UAB „A.“ ar jos buhalterine apskaita.             Liudytoja K.

R. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius D. J. ir E. Ž., kadangi jai nuo 2007-03-05 iki 2009-09-01 teko dirbti UAB „A.“. Tuo metu buvo motinystės atostogose, tačiau dirbo bendrovėje vertėjos pareigose. Vertė iÅ¡ vokiečių kalbos į lietuvių kalbÄ bendrovės sutartis, iÅ¡ kurių suprato, kad bendrovė vertėsi automobilių prekyba. Nepamena, kas konkrečiai jÄ Ä¯darbino, nes elektroniniu paÅ¡tu gavo pasiraÅ¡ytus įdarbino dokumentus. Dokumentus vertimui ji taip pat gaudavo elektroniniu paÅ¡tu arba juos atveždavo kažkas iÅ¡ bendrovės darbuotojų, tačiau nepamena kas tai darydavo.

Negali pasakyti, koks asmuo atveždavo jai vertimui dokumentus ne tik todėl, kad nepamena, bet ir dėl to, kad bendrovės darbuotojų ji nepažinojo. AtlyginimÄ už vertimus jai pervesdavo per bankÄ Ä¯ jos asmeninę sÄ skaitÄ . Ji nėra dariusi jokių UAB „A.“ mokėjimų bankuose už automobilius, o pagal iÅ¡verstas sutartis negali pasakyti, kiek tiksliai bendrovė buvo įsigijusi automobilių, tačiau jų buvo nemažai. Darbo santykius ji nutraukė savo noru.              Liudytoja Ž.

V. paaiÅ¡kino, jog kaltinamÄ jį E. Ž. pažįsta iÅ¡ matymo, kadangi 2006 metais sausio mėn., datos tiksliai nepamena, įsidarbino jo vadovaujamoje bendrovėje „A.“. Internete radusi skelbimÄ , kad UAB „A.“ ieÅ¡ko vadybininkės, susidomėjo ir įsidarbino. JÄ Ä¯darbino E. Ž., tuo metu buvęs UAB „A.“ direktoriumi. Ä®monė buvo registruota (duomenys neskelbtini), tačiau ji dirbo (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Tame pastate dirbo ir E. Ž.. Jai buvo mokamas 2500 litų atlyginimas, kuri mokėdavo E. Ž..

Tuo metu UAB „A.“ pagrindinė veikla buvo prekyba statybinėmis medžiagomis, pardavinėjo blokelius, glaistÄ , miÅ¡inį. Kiek jai žinoma, automobiliais bendrovė neprekiavo. Jos pagrindinė pareiga buvo klientų paieÅ¡ka, reklama. IeÅ¡kojo klientų, kurie domėjosi statybinėmis medžiagomis, nuveždavo sutartis pasiraÅ¡yti užsakovui. Jos darbas buvo su popieriais, jeigu atsirasdavo klientas, reikėdavo nuvežti sutartį, kad pasiraÅ¡ytų. Sutartis paruoÅ¡davo direktorius, o ji tik nuveždavo jas užsakovui.

Be to priimdavo užsakymus statybinėms medžiagoms. UAB „A.“ ji dirbo iki 2009 metų liepos mėnesio. Išėjusi iš darbo daugiau jokių reikalų su UAB „A.“ neturėjo. Apie tai, kad UAB „A.“ lizingo būdu buvo įsigijusi automobilių, ji nežinojo, jų niekada nebuvo mačiusi. Pats direktorius E. Ž. važinėjo senu nuosavu automobiliu „Opel Kadet“. Įmokų už automobilius ar bankinių pavedimų UAB „A.“ vardu ji niekada neatlikinėjo.              Liudytojas R.

V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius D. J. ir E. Ž. pažįsta. Su D. J. seni pažįstami, draugai, o su Ž. susipažino per žmonos darbÄ . Jo žmona Ž. V. nuo 2006 m. iki 2009 m. dirbo UAB „A.“ vadybininke. Kokį darbÄ atlikdavo jo žmona toje bendrovėje, jis tiksliai nežino. Su E. Ž. susipažino, kai jis buvo atvažiavęs autodetalių, nes žmona buvo davusi jo kontaktus. E. Ž. paskambino, atvažiavo ir taip jiedu susipažino, nes jis jau penkiolika metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekiaujančia autodetalėmis.

Po darbo neteko bendrauti su E. Ž.. Nepamena, kad UAB „A.“ vardu 2007-11-07 bÅ«tų atlikęs kokiÄ tai įmokÄ banke. Apie tai nieko pasakyti negali, tačiau mano, jog gal kas paprašė tai padaryti. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad atlikti įmokÄ banke paprašė atlikti D. J.. Negali pasakyti, ar D. J. dirbo UAB „A.“, jis jam apie tai neminėjo. Kad UAB „A.“ turi lizingo bÅ«du iÅ¡ banko paėmę automobilių, jam nebuvo žinoma. A. Ž. jis nepažįsta.Apklaustas liudytoju R.

B. patvirtino, kad nuo 2003-2006 m. laikotarpyje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku - ekspertu. Pagal pareigas jis konsultavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus, supažindavo juos su įmonės teikiamomis paslaugomis, atlikdavo iš klientų gautų finansinių dokumentų analizę, rengdavo dokumentus finansavimo sprendimo priėmimui. Pamena, kad 2006 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi UAB „A.“, sudaryti lizingo sutartis lengviesiems automobiliams. Kreiptis į jį šios bendrovės vadovybei rekomendavo jo tėvo buvęs bendradarbis A.

Ž.. Matyt pagal finansinius dokumentus UAB „A.“ buvo patikima įmonė, nes jai buvo suteiktas lizingas. SprendimÄ dėl lizingavimo priimdavo lizingo bendrovės vadovybė, atsižvelgiant į kredito rizikos specialistų vertinimus. UAB „A.“ banke atstovauti galėjo tik sutartis pasirašęs bendrovės direktorius E. Ž.. Kadangi sutartis yra pasirašęs bÅ«tent E. Ž., tai su juo jis ir bendravo rengiant dokumentus. Gali bÅ«ti, kad dokumentai buvo siunčiami ir faksu ar elektroniniu paÅ¡tu.

Kiek ir kokių automobilių norėjo lizinguotis UAB „A.“, nepamena. Taip pat negali prisiminti, ar tarp lizingu įgytų automobilių buvo automobiliai „Mazda 3“ ir „MB CL AMG“ . Ä® jį besikreipiantiems klientams jis iÅ¡aiÅ¡kindavo, kokie dokumentai reikalingi norint sudaryti lizingo sutartį. Pateikus lizingo gavėjo paraiÅ¡kÄ bei priklausančius dokumentus, ruoÅ¡davo dokumentus finansavimo sprendimo priėmimui ir pateikdavo juos sprendimo teisę turintiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams.

Priėmus teigiamÄ finansavimo sprendimÄ , buvo sudaromos lizingo, pirkimo-pardavimo ar kitos nuo priimto sprendimo priklausančios sutartys. Sutartys su klientu galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«stinėje, filialuose ar kliento biuruose. Kur ir su kuo buvo pasiraÅ¡inėjamos sutartys dėl „Mazda 3“ ir „MB CL AMG“ automobilių nepamena. PasiraÅ¡ius Å¡ias sutartis, daugiau jokių reikalų su UAB „A.“ neturėjo. Automobiliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu užregistruoti anksčiau, negu pasiraÅ¡ytos lizingavimo sutartys negalėjo bÅ«ti, kadangi VÄ® „Regitra“ be sutarčių automobilių neregistruoja. Apie tai, kad vėliau buvo nustota mokėti lizingo įmokas už automobilius „Mazda 3“ ir „MB CL AMG“ ir jie dingo, taip pat nieko nežino.

Nebuvo jokių susitarimų su A. Ž. ar kitu asmeniu, kad kas nors jam duotų naudotis lizinguojamu automobiliu, A. Ž. nėra perdavęs jam jokio turto. Transporto priemone - automobiliu Mazda 3 jis pats niekad nedisponavo. Pilkos spalvos Mazda 3 automobiliu yra važinėjęs jo tėvas V. B., kuris automobilį pas kažkÄ tai nuomojosi. Nežino, ar tai tas pats automobilis, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo lizinguojamas UAB „A.“ vardu. Liudytoja J. K. nurodė, kad niekada nedirbo UAB „A.“, tačiau Å¡i bendrovė jai žinoma.

Jos vyras S. K. iÅ¡ UAB „A.“ nuomojosi automobilį Mazda 3 v/n (duomenys neskelbtini). Žino, kad tas automobilis buvo ne UAB „A.“ nuosavybė, o lizingo bendrovės. Pagal susitarimÄ pilnai sumokėjus lizingo įmokas, automobilis bÅ«tų perraÅ¡ytas jos vyro vardu. Su banku jokio susitarimo nebuvo, buvo tik susitarimas su UAB „A.“. Jos vyras, nuomodamasis automobilį, bendravo su kažkokiu tai L. iÅ¡ UAB „A.“. Vyras grÄ Å¾ino automobilį tam L., iÅ¡ kurio automobilį ir gavo.

Mazda 3 automobiliu vyras važinėjo apie 10 mėnesių. Ä®moka už nuomÄ kas mėnesį bÅ«davo apie 800 Lt., jÄ per bankÄ mokėjo ji, nes mokėti prašė jos vyras S. K., kuris pagal nuomos sutartį ir naudojosi automobiliu Mazda 3. Ä®moka buvo mokama į lizingo bendrovės sÄ skaitÄ . 2010 metais automobilis Mazda 3 buvo gražintas bendrovei. Vyras jai pasakė, kad bendrovėje reikalai nekokie, kad jam pasiÅ«lė iÅ¡ karto sumokėti visÄ likusiÄ sumÄ už automobilį. Kadangi tokių pinigų jie neturėjo, maÅ¡inÄ grÄ Å¾ino.

Kur Å¡iuo metu yra automobilis nežino. Nepažįsta K. K., E. Ž., D. J.. Apklaustas teisme liudytoju S. K. paaiÅ¡kino, jog kaltinamųjų nepažįsta ir apie UAB „A.“ nieko nežino. Jo draugas L. P. žinojo, kad jis ieÅ¡ko maÅ¡inos. L. jam pasakė, kad viena bendrovė (duomenys neskelbtini) ieÅ¡ko žmonių, kas galėtų už Å¡ios firmos automobilį sumokėti lizingÄ , o paskui, iÅ¡mokėjus visÄ lizingo sumÄ , perraÅ¡ytų sumokėjusiam asmeniui automobilį. Sakė, kad tai bendrovei sunkÅ«s laikai, todėl ji nesugeba sumokėti lizingo.

S. K. pasiskaičiavo, kad apsimoka tokiu bÅ«du įsigyti automobilį, pasitarė su žmona ir nutarė automobilį taip įsigyti. L. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo adreso jis nežino. Tokiu bÅ«du jis iÅ¡sinuomojo automobilį Mazda 3, kurio technikiniame pase automobilio savininke buvo nurodyta UAB „A.“. L. jam atvežė sutartį, kuriÄ jis pasirašė, ir gavo automobilį. VisÄ nuomos laikotarpį mokėjo sutartyje nustatytÄ Ä¯mokÄ lizingo bendrovei. Paskui, praėjus gal 10 mėnesių, jam paskambino L. ir pasakė, kad bendrovė bankrutuoja ir jai reikia grÄ Å¾inti lizingo bendrovei visÄ 19000 litų automobilio likutinę vertę, arba grÄ Å¾inti maÅ¡inÄ .

Kadangi tiek pinigų jis tuo metu neturėjo, grÄ Å¾ino automobilį L. P.. L. jam duotoje pasiraÅ¡yti standartinėje sutartyje buvo nurodyta, kad bendrovė jam atiduoda automobilį, jis moka lizingÄ už automobilį, o iÅ¡simokėjus pilnai lizingÄ , bendrovė įsipareigoja perraÅ¡yti automobilį jo vardu. Liudytojas M. P. parodė, kad 2009 metais neturėjo darbo ir buvo registruotas darbo biržoje. Tai žinojęs jo pažįstamas K. Ū. pasiÅ«lė įsidarbinti įmonėje, kuri nevykdo jokios veiklos, tačiau rengiasi pradėti jÄ vykdyti.

Kadangi tuo metu nieko neveikė, pagalvojo, kad gal tai įmonei pradėjus veiklÄ , gaus kokių nors pajamų. M. P. sutiko įsidarbinti ir jam K. Ū. paaiÅ¡kino, kad ta bendrovė yra UAB „A.“, kuri anksčiau užsiėmė prekyba plytelėmis, po to prekyba automobiliais, o įmonės akcininkai neturi žmogaus į įmonės direktoriaus pareigas. Jis pasiÅ«lė jam bÅ«ti bendrovės direktoriumi. Jam sutikus, K. Ū. supažindino su D. J.. D. parengė kažkokius tai dokumentus, nusivežė į Registrų centrÄ , kur jis pridavė D. jam pateiktus dokumentus ir buvo įregistruotas UAB „A.“ direktoriumi.

Realiai jis toje bendrovėje nieko aÅ¡ nedirbo, bÅ«davo namuose ir nežino, ar buvo koks bendrovės ofisas ar buveinė. Nežino, ar buvo praneÅ¡ta Sodrai apie jo įdarbinimÄ bendrovėje. Jam D. sakė, kad firma tik kol kas nevykdo veiklos, bet kada bus nutarta, kokia veikla užsiimti, jam praneÅ¡ ir jis tada pradės darbuotis. Jam nei D. J. nei kas kitas jokio atlyginimo per visÄ laikÄ nemokėjo. Pridavus dokumentus Registrų centre, jis dar kelis kartus buvo susitikęs su D. J. apie darbÄ , bet po to D. daugiau nebematė.

Taip nuo 2009-07-29 jis formaliai tapo UAB „A.“ direktoriumi, tačiau jokios veiklos nevykdė. Praėjus laiko tarpui, gal pusmečiui, K. paklausus, ar neatsirado kokių nors darbų, jis nieko negalėdavo atsakyti. Kadangi ir toliau jokios veiklos ilgÄ laikÄ nebuvo, jis ne kartÄ vis skambino K. Ū., D. J., kad pasakyti, jog nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Tačiau Å¡ie vis liepdavo dar palaukti, o paskui jau nebeatsiliepdavo į jo telefoninius skambučius. Jokių UAB „A.“ buhalterinių dokumentų jis nėra gavęs ir nėra jų matęs. Kad UAB „A.“ vardu buvo sudarytos lizingo sutartys ir bendrovės vardu lizingu paimti automobiliai, jis nežinojo.

Negali pasakyti, ar Sodrai buvo praneÅ¡ta, jog jis buvo įsidarbinęs UAB „A., pats jis to nedarė. Prašė jį atleisti į direktorių jau po pusės metų nuo įsidarbinimo, nes nebuvo jokių pajamų, bet buvo atleistas tik 2013 metais. Apklaustas liudytoju A. U. parodė, kad UAB „A.“ niekada nėra dirbęs ir nėra girdėjęs apie tokiÄ Ä¯monę. Jis visÄ gyvenimÄ pardavinėjo automaÅ¡inas, tačiau automobilio Mazda 3 pats niekada neturėjo ir nėra naudojęsis tokio modelio automobiliu.

E. Ž. nepažįsta, o D. J. pažįsta tik iÅ¡ matymo. D. J. yra jam padėjęs tik sutvarkyti kažkokio tai jo automobilio techninę apžiÅ«rÄ , daugiau su juo jokių reikalų jis neturėjęs. Jokios jo bendrovės ar paties D. J. turtu bei automobiliais nėra naudojęsis. Kažkada tai naudojosi tik D. J. jam duotu įmonės mobilaus ryÅ¡io telefonu. Ä®monės „A.“ jis nežino ir jos paslaugomis nesinaudojo, jokių reikalų su tokia bendrove neturėjo. Å ios įmonės automobilių nėra vairavęs. L.

P. nepažįsta. Jis 5 metus buvo paieškomas, nes Vokietijoje išduotas paieškos orderis nuo 2005 m. iki 2010 m., ten nagrinėjama byla dėl narkotikų susivienijimo. Liudytojas V. B. patvirtino, kad kaltinamuosius pažįsta. Su D. J. susipažino seniai, gal prieš 10 metų, kuomet dirbo "(duomenys neskelbtini)" įmonėje. Jų buvo bendri draugai, tai per juos ir susipažino su D.. Su Ž. jį supažindino D. J.. 2005 metais, tikslios datos nepamena, jis įsidarbino UAB „A.“ direktoriaus pareigose ir dirbo apie 2-3 mėnesius.

Vėliau, paskyrus bendrovės direktoriumi E. Ž., jis dirbo vadybininku (duomenys neskelbtini) ir tvarkė su mokesčių inspekcija susijusiÄ dokumentacijÄ (duomenys neskelbtini) VMI, Sodroje, dirbo kitus su dokumentais susijusius darbus. UAB „A.“ dirbo apie metus laiko. Pats automobilių nepirko ir nepardavinėjo, dirbo tik su dokumentais, iÅ¡ kurių buvo matyti, kad vyksta kažkokie automobilių pardavimai. Jam teko vienÄ bendrovės maÅ¡inÄ Ä¯registruoti bei motociklÄ (duomenys neskelbtini) „Regitroje“.

Mokėjimų už lizingu bendrovės įgytus automobilius niekada nėra mokėjęs ir niekada niekas to neprašė daryti. Nieko konkretaus apie automobilių pirkimÄ , naudojimÄ , realizavimÄ , nežino. Pagrindinis bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), kuomet vadovavo E. Ž.. D. J. kaip tarpininkas buvo, kÄ reikėdavo jis perduodavo jam arba atsiųsdavo per tarpmiestinių autobusų vairuotojus, o jis dokumentus pasiimdavo iÅ¡ stoties siuntų skyriaus. Matydavo įvairius dokumentus su E. Ž. pavarde bei paraÅ¡ais.

Dokumentus jis pristatydavo į VMI arba SodrÄ ir toks buvo jo darbas. AtlyginimÄ už darbÄ jis gaudavo iÅ¡ D. J., kuris jam atveždavo pinigus, duodavo pasiraÅ¡yti algalapiuose. Å is mokėjo jam po 200-300 litų į mėnesį. Jis pats bendrovės vardu nepasiraÅ¡inėjo jokių sutarčių, neturėjo antspaudo. Kuomet pradžioje darbo dirbo trumpÄ laikÄ direktoriumi, tai turėjo antspaudÄ Ä¯monės registracijos pažymėjimÄ , tačiau jie buvo pavogti iÅ¡ jo automobilio Mitsubishi Colt Å iauliuose.

Apie vagystę buvo pranešęs Å iaulių PK. Po to buvo užsakyti naujas antspaudas bei bendrovės pažymėjimas ir jis juos gavo. IÅ¡ bendrovės darbuotojų su niekuo nebendravo, nes jų nebuvo, bent jau jis nieko nepažinojo. Tik kas mėnesį ar tris yra matęsis su E. Ž., kai Å¡is tapo direktoriumi. Å iaip jis darbo klausimais bendravo tik su D. J.. Ar turėjo kokius tai automobilius bendrovė „A.“, jis nežino, jų nėra matęs. Neprisimena, kad bÅ«tų daręs kokius tai pinigų pervedimus už bendrovės automobilių lizingÄ .

Dar dirbdamas direktoriumi, jis neturėjo jokio įmonės turto, nieko nepriėmė ir jokio turto E. Ž. neperdavė. Joks automobilis jam nebuvo skirtas. Dirbo iš viso gal metus UAB „A.“, o išeidamas visus dokumentus atidavė D. J.. Kas pasirašė jo atleidimo dokumentus, jis nepamena. Apklaustas liudytoju K. K. tyrimo metu ( 2 t., b. l.

83) parodė, kad apie 2005-2007 metus, tiksliai nepamena, dirbo Ž. A. personalinėje įmonėje „S.“. Tiesioginis vadovas įmonėje buvo D. J.. 2006 m. apie birželio mėnesį, sugedus įmonės automobiliui, D. J. davė pasinaudoti automobiliu „MB CL55 AMG“, sidabrinės spalvos. Kam priklausė automobilis, nežino. Minėtu automobiliu naudojosi tik apie 2-3 dienas, paskui jį grÄ Å¾ino D. J.. Daugiau automobilio nematė, kur jis gali bÅ«ti, nežino. Liudytojas L. P. paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jį D.

J.. Jiedu susipažino maždaug 2006 metais, tačiau kokiomis aplinkybėmis, nepamena. Po pažinties jie artimai nebendravo, bet susitikę pasikalbėdavo kaip pažįstami, jokių piniginių reikalų neturėjo. Jis tuo metu dirbo autoservise „(duomenys neskelbtini)“, darbo reikalais atvykdavo į (duomenys neskelbtini), tai susitikdavo su D. pasiklausti kažko, pasidomėti kur galima rasti kokių tai detalių ar pan. Kuo vertėsi D. J., jam tiksliai nebuvo žinoma, bet kai jam reikėdavo autodetalių, tai D. patardavo, kur galima pigiau jų įsigyti.

D. jam nėra siūlęs įsigyti automobilių. Maždaug 2007-2008 metais D. supažindino jį su savo pažįstamu vardu A., kuris papasakojo, jog turi pažinčių ir gali padėti įsigyti automobilių lizingu ne pradinio įnašo. Kadangi jam tuo metu automobilio nereikėjo, tai jis tokiu automobilių įsigijimu nesusidomėjo. Liudytojas patvirtino 2014-03-10 tyrėjui duotus parodymus, kad jo kaimynai S. ir J. K. jam pasakė, jog norėtų įsigyti naujesnį automobilį lizingu, tačiau neturėjo pradinio įnašo. 2009 metais, datos jis nepamena, susitikęs atsitiktinai Vilniuje A., jis jam pasakė, kad jo kaimynai norėtų lizingu įsigyti automobilį.

Å is paaiÅ¡kino, kad yra įvairių automobilių ir, pasitaikius geresniam variantui, jis paskambins. A. neužilgo jam paskambino ir pasakė, jog yra neblogas Mazda 3 automobilis, kurį galima įsigyti geromis sÄ lygomis lizingu, be pradinio įnaÅ¡o, tik mokant bankui lizingo įmokas. Jis apie tai papasakojo S. K. ir Å¡is panoro automobilį įsigyti. Jie sutarė, jog A. atvarys automobilį S. K. prie namų (duomenys neskelbtini). Ten L. P. susitiko su A., kuris atvarė automobilį Mazda 3. Jis jam atidavė automobilį ir raktelius, kuriuos jis vėliau perdavė S. K..

Kiek pamena, jokių sutarčių su S. K. nebuvo pasiraÅ¡oma – A. tik paliko automobilį, nurodė lizingo bendrovės sÄ skaitÄ , kur reikės pervesti pinigus už automobilį, ir jie iÅ¡siskyrė. L. P. perdavė automobilį ir jo dokumentus S. K.. Po to S. maždaug metus laiko važinėjo tuo automobiliu ir mokėjo įmokas. Maždaug po metų L. P. paskambino A. ir pasakė, jog automobilį Mazda 3, kuriuo važinėja S. K., bÅ«tina iÅ¡sipirkti, sumokant visÄ likutinę jo vertę. Klausė, ar planuoja S. K. iÅ¡sipirkti tÄ automobilį.

Susisiekęs su S. K., jis jam visa tai pasakė, bet S. K. atsisakė išsipirkti automobilį, nes neturėjo visos reikiamos pinigų sumos. Tuomet jis perdavė A., kad automobilio S. K. nepirks. Po kiek laiko A. atvažiavo į Vilnių ir automobilį iš S. K. pasiėmė. Po to A. jam dar kelis kartus skambino, sakė, kad yra neblogų automobilių, kuriuos galima lizingu įsigyti be pradinio įnašo, tačiau jis tuo nesusidomėjo, nes jam automobilio nereikėjo. Liudytojas taip pat paaiškino, jog tarp S. K. ir A. nebuvo pasirašytos jokios rašytinės sutartys dėl „Mazda 3“ , nes kai A. atvarė automobilį, tai S. K. net neišėjo jo apžiūrėti ar paimti raktelių.

ViskÄ S. perdavė pats L. P.. L. P. nurodė, jog taip pat su A. jokių sutarčių nepasirašė. A. jam tik pasakė, kad mokėti įmokas reikės į lizingo bendrovės sÄ skaitÄ iÅ¡ S. K. sÄ skaitos. Kiek žino tai mokėjo įmokas visÄ naudojimosi automobiliu laikotarpį J. K. iÅ¡ savo sÄ skaitos. Apklaustas teisme liudytoju V. B. paaiÅ¡kino, kad A. Ž. pažįsta virÅ¡ 30 metų, nes yra su juo dirbęs (duomenys neskelbtini) bankuose. Kurį laikÄ â€“ maždaug pusmetį- jis naudojosi pilkos spalvos automobiliu „Mazda 3“, kurį yra gavęs iÅ¡ A.

Ž.. Tuo metu jis neturėjo nuosavo automobilio ir A. Ž. jam pasiÅ«lė laikinai pasinaudoti automobiliu Mazda 3. Kieno nuosavybė buvo tas automobilis, jis nežino ir A. Ž. neklausė. Kiek pamena, automobilis pagal technikinį pasÄ priklausė kažkokiais tai bendrovei. Už naudojimÄ si automobiliu jam nereikėjo mokėti, tik pildavosi savo lėšomis į automobilį kurÄ ir juo naudojosi. Jokių įmokų bankui, lizingo ar draudimo bendrovei, nuomos mokesčių jam mokėti taip pat nereikėjo.

A. Ž. jam nėra perdavęs jokių pinigų sumėti lizingo mokesčius už Mazda 3. Kaip ir iš kur atsirado pas A. Ž. tas automobilis, jis nežino, tačiau A. Ž. jam minėjo, jog turi galimybę iš firmos gauti automobilių ir jam leidžia jais pasinaudoti. Naudojantis jam Mazda 3, šis automobilis nebuvo patekęs į jokį eismo įvykį. „Mazda“ naudojausi tik jis, kiti šeimos nariai nesinaudojo, šio automobilio jis nėra remontavęs. Maždaug pusmetį pavažinėjęs Mazda 3 automobiliu, ji jį sugražino A.

Ž..Su D. J. jokių reikalų neturėjo, iš jo jokių automobilių nėra gavęs. D. J. jis pažįsta tik iš matymo, nes yra jį matęs su A. Ž.. Nepamena, kokiomis aplinkybėmis susipažino su D., tačiau jų pažinties metu J. buvo kartu su A. Ž.. R. B. yra jo sūnus, dirbęs maždaug 2005-2007 metais AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniuoju vadybininku. Sūnus pažįstamas su A. Ž., nes jiedu kartu yra dirbę (duomenys neskelbtini) banke. A. Ž. jo sūnaus klausė, kaip galima lizinguotis automobilius, ir sūnus jį konsultavo.

SÅ«nui dirbant AB „(duomenys neskelbtini)“, A. Ž. yra pasiÅ«lęs sÅ«nui ne vienÄ klientÄ . Apklaustas liudytoju A. Ž. parodė, kad V. B. pažįstu, nes nuo 1985 metų dirbo (duomenys neskelbtini) banke, kuriam vadovavo V. B.. Nuo to laiko pažįsta ir jo sÅ«nų R. B.. Apie 2006-2007 metus R. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Kadangi tuo metu A. Ž. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. vadybininku, jo draugams ar pažįstamiems iÅ¡kilus klausimų dėl automobilių lizingo, juos jis rekomenduodavo konsultacijoms pas R.

B.. Tuo metu rekomendavo R. B. ir UAB „A.“. UAB „A.“ direktorių E. Ž. pažįsta tik iÅ¡ matymo, daugiau pažįstamas su D. J.. VisÄ dokumentacijÄ reikalingÄ lizingo gavimui tvarkėsi patys UAB „A.“ atstovai. Kokius automobilius lizingavosi UAB „A.“, jis tiksliai nežino, bet jų buvo ne vienas. Su vienu jų - „MB CL55 AMG“ jam teko važinėti, nes tÄ automobilį jam paskolino laikinai važinėti. Nepamena, ar skolino D. J., ar E. Ž.. Tuo metu, kai skolinosi automobilį „MB CL55 AMG“, jo automobilis buvo sugedęs. Automobilis buvo gražintas, tačiau ar D.

J., ar E. Ž., nepamena. Nepamena ir to, ar reikėjo mokėti už paskolintÄ automobilį. Jis asmeniÅ¡kai su „A.“ priklausančiu automobiliu „Mazda 3“ niekaip nesusijęs, nes šį automobilį iÅ¡ UAB „A.“ nuomojosi jo atstovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ „A.“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi gal tris automobilius – „Chevrolet“, „Mazda 3“, „Peugeot“. „Peugeot“ buvo bendro naudojimo, tarnybinis, buvo juo vežiojamos prekės, juo daug bendrovės darbuotojų naudojosi.

Už visus nuomojamus automobilius buvo mokami nuomos mokesčiai grynaisiais, tačiau kokio dydžio mokesčiai ir kokiu bÅ«du jie buvo mokami „A.“, nepamena. Tik kelis kartus mokesčius jis yra perdavęs D. J. arba vežęs juos į ofisÄ . Automobilio Mazda 3 nuoma tarp „A.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminta sutartimi. Nepamena, kas iÅ¡ „A.“ pasirašė nuomos nutartį – E. Ž. ar D. J.. Automobiliu Mazda 3 teko naudotis ir jam. Buvo pažįstamas su V. B., kuris turėjo savo bendrovę.

Kadangi V. B. tuo metu reikėjo automobilio, o judviejų santykiai buvo draugiÅ¡ki, barterio pagrindu automobilį perdavė naudotis V. B.. Automobilio „Mazda 3“ perdavimÄ V. B. kuravo jis t.y. bÅ«tent jis perdavė tÄ automobilį V.. Gal po pusmečio V. B. tÄ automobilį jam gražino. Tuomet jis Mazda 3 automobilį sugražino „A.“, tik nepamena ar E. Ž., ar D. J.. GrÄ Å¾inus automobilį, buvo nutraukta nuomos sutartis. Liudytojas D. Č. paaiÅ¡kino, kad dirbo 2006-2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialiųjų aktyvų skyriuje.

Tuo laikotarpiu UAB „A.“ nustojo mokėti įmokas už lizingu įsigytus automobilius, todėl jam buvo pavesta patikrinti, ar yra natÅ«roje lizinguoti Å¡ios bendrovės automobiliai bei koks jų stovis. Tuo tikslu jis pradžioje telefonu bendravo su kaltinamaisiais, vėliau buvo su jais susitikęs. IÅ¡ matymo pamena D. J., E. Ž. nepamena. 2006 - 2007 m. buvom susitikęs su „A.“ atstovais, kai kuriuos lizingu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) įsigytus automobilius apžiÅ«rėjo. Ä®monės direktorius oficialiai buvo E. Ž., tačiau dalies automobilių buvimo vietÄ Å¾inojo D.

J.. E. Ž. paskambino D. J., kuris aprodė įvairiose Kauno vietose stovinčius kitus automobilius. Ä® apžiÅ«rÄ kartu vyko ir lizingo bendrovėje dirbę L. bei T. L.. Automobilius, telefonu susisiekus su E. Ž., apžiÅ«rėti vyko į KaunÄ . Atvykus jam buvo parodyti lizinguoti automobiliai. Jie buvo fotografuojami. Vienas automobilis „Mercedes“ kabrioletas, modelio nepamena, buvo apdaužytas. Jį parodė D. J.. Kitu Mercedes atvažiavo E. Ž.. Taip pat buvo pateiktas dar vienas dviejų durų automobilis „Mercedes“, automobiliai „Mazda“, „Ford“, „Suburban“.

Kitų markės nepamena. Automobiliai tuo metu priklausė (duomenys neskelbtini), nes galiojo lizingo sutartys. Ne visus „A.“ valdomus ir (duomenys neskelbtini) priklausančius automobilius tÄ kartÄ pamatė. ApžiÅ«rint automobilius dalyvavo „A.“ atstovas E. Ž.. Jis teikė geranoriÅ¡kai visÄ informacijÄ . Po to susitiko su D. J., kuriam paskambino E. Ž., ir D. J. parodė dar vienÄ automobilį „Ford“, kuris buvo sudaužytas. Automobilius apžiÅ«rinėjo dėl to, jog buvo pradelsti mokėjimai už automobilius.

Kadangi lizingo sutartys vis dar galiojo, automobilių jis iš „A.“ nepaėmė. Po to įmokos už „A.“ įmonės lizingu įsigytus automobilius dar buvo mokamos, buvo nuolat kontaktuojama su E. Ž., kartas nuo karto buvo padaroma kokia tai įmoka. Kad „A.“ pernuomoja kam tai automobilius, tokių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini) neturėjo.Apklausta liudytoja L. L. paaiškino, kad iki 2012 metų dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Maždaug 2007-2008 metais UAB „A.“ su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartis, kuriomis įsigijo lizingu įvairius automobilius.

Sudarant sutartis su „A.“ atstovais bendravo ir sutartis rengė tuometinis jos vadovas ir bendrovės vyr. vadybininkas R. B.. Ji nepamenanti, kad būtų rengusi kokias tai sutartis su „A.“ ir jas pasirašinėjusi. Ar „A.“ laiku mokėjo lizingo įmokas, nežinanti. Banko vadovų nurodymu, jai buvo pavesta kartu su D. Č. bei antstoliu apžiūrėti bendrovės „A.“ lizingu įgytus automobilius, kurie vis dar tuo metu buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Ji nepamenanti kada tiksliai, tačiau dalyvavo tų automobilių apžiūroje Kaune.

Jie vyko pasižiÅ«rėti, ar yra tokie automobiliai natÅ«roje. Kiek pamena, tai maždaug pusė „A.“ lizingu įgytų automobiliu buvo pateikta apžiÅ«rai. Kokie automobiliai buvo pateikti, nepamenanti. ApžiÅ«rėjus automobilius, buvo suraÅ¡ytas kažkoks tai aktas. Mananti, kad Å¡is dokumentas buvo perduotas saugoti specialių aktyvų tarnybai. (duomenys neskelbtini) tų automobilių po apžiÅ«ros nepasiėmė, jie tik buvo apžiÅ«rėti ir palikti „A.“ žinioje.FNTT prie LR VRM Å iaulių apygardos valdybos 2013-03-13 raÅ¡tas Nr.25/13-1-3-5858 patvirtina, kad buhalteriniuose dokumentuose, paimtuose iÅ¡ UAB „A.“ ikiteisminiame tyrime Nr.06-1-03016-07, kurį atliko FNTT prie LR VRM Å iaulių apygardos valdyba, automobilių MB ir Mazda 3 nuomos sutarčių, perdavimo-priėmimo aktų bei grÄ Å¾inimo aktų nėra (2t., b. l. 65). 2006-05-17 Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Mazda 3 (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo ir 2006-08-29 Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio Mercedes Benz CL55 AMG (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo patvirtina, jog UAB „A.“, atstovaujama Å¡ios bendrovės direktoriaus E. Ž., lizingu įsigijo kaltinime nurodytus automobilius Mazda 3 ir Mercedes Benz CL55 AMG.

Pagal paminėtų lizingo sutarčių 1.1 p., Lizingo davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijęs Lizingo gavėjo - UAB „A.“ nurodytÄ lizingo objektÄ â€“ automobilius Mazda 3 ir Mercedes Benz CL55 AMG, suteikė teisę UAB „A." aukščiau paminėtu turtu naudotis ir jį valdyti, o Lizingo gavėjas - UAB „A." įsipareigojo mokėti Lizingo davėjui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafikuose. Sutarčių 4.7. punkte buvo numatyta, jog Lizingo gavėjui griežtai draudžiama perleisti teisę naudotis lizingo objektu be Lizingo davėjo sutikimo.

Už laiku nesumokėtus mokėjimus, pagal sutarčių 9.4 p., lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti 0,1 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . UAB „A.“ nevykdant lizingo sutarčių sÄ lygų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis lizingo sutarčių 10.5 c) p., vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis. Pagal lizingo sutarčių 10.6 p., sutarčių nutraukimo atveju „A.“ privalėjo grÄ Å¾inti lizingo objektus, sumokėti Lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs iki sutarčių nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtų lizingo objektų vertės dydžio baudas, tačiau lizingo objektai Lizingui nebuvo ir iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inti. (1 t., b.l. 10-27)IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų mokėjimų suvestinių matyti, kad už kaltinime nurodytus UAB „A.“ lizinguojamus automobilius įmokos buvo mokamos tik iki 2009-10-29 (1t., b. l. 52-74).IÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 82-85 ) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6 b. l. 54-56) pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų matyti, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reorganizuota į AB „(duomenys neskelbtini)“, o Å¡iuo metu pagal sutartį yra reorganizuota į AB „(duomenys neskelbtini)“, perduodant AB „(duomenys neskelbtini)“ visÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , teises bei pareigas, teisę valdyti, naudoti ir disponuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitomis, jose ir kasoje esančiomis lėšomis, o AB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį sumažino iki 60402,34 EUR (208557,20 Lt.) .

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados: Nagrinėjamoje byloje D. J. ir E. Ž. yra kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymu. LR BK 184 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. IÅ¡Å¡vaistymas gali bÅ«ti padaromas aktyviais veiksmais, nukreiptais į tai, kad turtas ar turtinė teisė bÅ«tų neteisėtai perleista tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, pasiraÅ¡ant potvarkius, sudarant sandorius, po to - realiai perduodant turtÄ .

Apie kaltininko veiksmų neteisėtumÄ sprendžiama iÅ¡ įvairių aplinkybių. Tai gali bÅ«ti ir nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos sudaryti sandoriai, be to, galimi atvejai, kai turintis atitinkamus įgaliojimus asmuo (kuriam patikėtas ar jo žinioje yra svetimas turtas arba turtinė teisė) formaliai teisiÅ¡kai sudaro sandorius (susitarimus), kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti savo turiniu, tuo tarpu jais pasinaudodamas, siekia nusikalstamų tikslų ir neatlygintinai perleidžia svetimÄ turtÄ (ar turtinę teisę) tretiesiems asmenims.

Turto iÅ¡Å¡vaistymas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė byla Nr. 2K-14/2013), ir dėl neatsargumo (kasacinė byla Nr.2K-191/2012). Taigi, labai svarbus turto iÅ¡Å¡vaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiÅ¡kiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais, neteisėtai ir neatlygintinai perleisdamas svetimÄ turtÄ (ar turtinę teisę) tretiesiems asmenims. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iÅ¡Å¡vaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (BK 190 straipsnis), turtÄ (ar turtinę teisę).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis (iÅ¡ jų ir finansinio lizingo sutartis), atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o Å¡alims nesilaikant sandorio (sutarties) sÄ lygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sÄ lygoms.

Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra prieÅ¡ingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai Å¡aliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas.Pagal lizingo sutartį, turtas lizingo gavėjui perduodamas patikėjimo teise valdyti ir naudotis, mokant atitinkamas įmokas tam tikrÄ laikotarpį, kuriam pasibaigus ir įvykdžius visas sutarties sÄ lygas (sumokėjus visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ ), turtas paprastai pereina lizingo gavėjo nuosavybėn. Iki to momento turto savininkas paprastai yra lizingo bendrovė.

Kitaip tariant, lizingo sutartis suponuoja finansinę atitinkamo turto nuomÄ . Neįvykdžius sutartyje numatytų sÄ lygų, sutartis nutraukiama ir turtas grįžta savininkui- lizingo bendrovei.Taigi, lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytÄ daiktÄ , įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrÄ laikÄ iÅ¡pirkti daiktÄ ir, sumokėjus visÄ sutartyje nurodytÄ kainÄ , tapti jo savininku.

Asmuo, gavęs turtÄ naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sÄ lygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu.

Tam, kad tokiÄ veikÄ bÅ«tų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sÄ lygų nevykdymo ar turto negrÄ Å¾inimo. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sÄ lygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrÄ Å¾inimas natÅ«ra ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka arba sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.Kaltinime nurodytos lizinguojamos transporto priemonės buvo lizingo bendrovės nuosavybė ir UAB ,,A.“ neturėjo teisės jų parduoti ar perduoti be turto savininko leidimo, tokia nuostata buvo nurodyta kiekvienoje lizingo sutartyje.

Lizingo sutarties tikslas buvo iÅ¡pirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtÄ - transporto priemones, jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma žala ir ji nelaiko savęs nukentėjusiÄ ja, nes svarbu tai, kad bÅ«tų mokamos įmokos ar iÅ¡perkamas turtas (Å¡iuo atveju transporto priemonės). Kaip matyti iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) pateiktos mokėjimų suvestinės (T. 1 b. l. 55-76), įmokos už lizingo sutartyse numatytus ir kaltinime nurodytus automobilius Mazda 3 bei MB CL55 AMG buvo pervedamos nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. UAB ,,A.“ turėjo pareigÄ praneÅ¡ti lizingo bendrovei apie bendrovės nuosavybėje esančių bei UAB „A.“ perduotų transporto priemonių pardavimÄ tretiesiems asmenims.

Toks nepraneÅ¡imas yra tam tikras sutarties pažeidimas, o lizingo bendrovei priklausančių transporto priemonių perdavimas laikinai naudotis tretiesiems asmenims, negavus sutikimo, dar nebÅ«tų laikomas nusikaltimu, jei dėl to nebÅ«tų neįmanomas turto sugražinimas natÅ«rine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Sutarties sÄ lygų nesilaikymas bÅ«tų tik pagrindas nutraukti lizingo sutartį, tačiau, kol už UAB ,,A.“ perduotus automobilius nors ir nereguliariai, bet buvo mokamos privalomos įmokos, lizingo bendrovė, nežinodama apie tokį veiklos pobÅ«dį - automobilių perdavimÄ tretiesiems asmenims ir automobilių praradimÄ , AB (duomenys neskelbtini) sutarčių nenutraukė.

Nagrinėjamoje byloje E. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 24 str. 6 d. ir 184 straipsnio 1 dalyje bei BK 24 str. 6 d. ir 184 straipsnio 2 dalyje. Turto iÅ¡Å¡vaistymo nusikalstama veika, kaip minėta, gali bÅ«ti padaroma tiek tyčia (tiesiogine ir netiesiogine), tiek ir dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 4 dalis).Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus.BK 184 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tada, kai kaltininkui teisėtai suteikiami tam tikri įgaliojimai turto atžvilgiu ir tik po to, virÅ¡ijant Å¡iuos įgaliojimus, turtas iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo perkeliamas į neteisėtÄ .

Esminis turto iÅ¡Å¡vaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio Å¡ias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus to turto atžvilgiu. Turto iÅ¡Å¡vaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu ar turtine teise disponuoja savo nuožiÅ«ra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus.

Å iame nuosprendyje aptariami duomenys patvirtina, jog E. Ž. teisėtai buvo suteikti ne įgaliojimai pasiraÅ¡yti su AB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutartis, bet ir tų sutarčių pagrindu įgaliojimai teisėtai valdyti transporto priemones ir jomis disponuoti. Jis ne tik žinojo bei suprato sutartyse numatytų ir jo prisiimtų įsipareigojimų turinį, bet ir tai, kad jam patikėtas turtas priklauso ne jam. Tačiau jis sÄ moningai nevykdė įsipareigojimų bei veikė neteisėtai, prieÅ¡ingai nei nustatyta minėtose sutartyse.

Dėl to AB „(duomenys neskelbtini)“, perėmusi visÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , teises bei pareigas, neteko jai priklausančio didelės vertės turto. Nustatyta, kad E. Ž., pagal pasiraÅ¡ytas sutartis bÅ«damas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai atsakingas už turto iÅ¡saugojimÄ , perleido jam patikėtus automobilius, kurių vienas yra didelės vertės svetimas turtas, kitiems asmenims, kurių net nepažinojo, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs jų finansinių galimybių ir net nesudaręs jokios raÅ¡ytinės sutarties su jais.

Perleisdamas kaltinime nurodytus automobilius, jis ne tik negavo AB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, nors tai pagal sutartį buvo privaloma, bet ir neinformavo turto savininko, tinkamai nevykdė prievolės mokėti įmokas už jam patikėtÄ turtÄ , nesidomėjo ir nesirÅ«pino, ar įmokas moka kiti asmenys. Taip elgdamasis kaltinamasis turėjo numatyti, jog dėl tokio veikimo gali atsirasti didelė žala turto savininkui, bet elgėsi neatsakingai, lengvabÅ«diÅ¡kai. Å iuo atveju tikrajam ir teisėtam turto savininkui dėl tokių E. Ž. veiksmų - įmokų nemokėjimo, automobilių praradimo ir negrÄ Å¾inimo, buvo padaryta didelė žala, kuri nebuvo atlyginta.

Taigi žalÄ , atsiradusiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ ( perėmusiam visÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ ), lėmė pagal sutartis atsakingo už tai E. Ž. kalti veiksmai. Tarp jo veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamojo E. Ž. teiginiais, kad jis 2006-12-12 išėjo vaiko auginimo atostogų ir nuo to laiko faktiÅ¡kai bendrovėje nebedirbo, nėra objektyvaus pagrindo tikėti, nes jie nepagrįsti bylos medžiaga. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog E. Ž. buvo UAB „A.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku nuo 2005-12-20 iki 2009-01-05, nuo 2009-01-05 iki 2009-07-27 direktoriumi buvo D.

J., o nuo 2009-07-27 - M. P.. Bendrovės direktoriumi bei akcininku tapus M. P., jam jokio turto, tame tarpe ir kaltinime nurodytų transporto priemonių, nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų neperdavė. Todėl argumentai, kad lizingo bendrovė prarado turtÄ ne dėl kaltinamųjų kaltės, o dėl kitų asmenų kaltės, yra nepagrįsti. Negalima sutikti ir su teiginiais, kad nagrinėjamų sutartinių prievolių nevykdymÄ galėjo nulemti objektyvios ir nuo E. Ž. bei D. J. valios nepriklausančios aplinkybės. BÅ«tent jų valia ir pačių atliktais veiksmais buvo perleidžiamas svetimas turtas tretiesiems asmenims, be Å¡io turto savininko-UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios.

Teiginiai, jog 2006-12-12 E. Ž. išėjo vaiko auginimo atostogų ir faktiškai daugiau bendrovėje nebedirbo, yra nepagrįsti dar ir dėl to, kad byloje esantys duomenys (t. 1 b. l. 55-76) patvirtina, jog 2008 m. sausio-birželio mėn. laikotarpyje E. Ž. mokėjo įmokas už lizinguojamus automobilius. Nuosprendyje aptarti duomenys, priešingai nei teigia E. Ž., patvirtina, jog dėl neteisėtų jo bei D. J. veiksmų AB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, tarp šios bendrovės bei UAB „A.“ sudarytos sutarties įvykdymas tapo neįmanomas.

Automobilių perleidimo tretiesiems asmenims faktas lizingo bendrovei nebuvo žinomas, turtas negražintas, UAB „A.“ bei D. J. su E. Ž. žalos neatlygino, žalai padengti lėšų neturi, o susidariusioje situacijoje civilinio ieÅ¡kovo AB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės teisės liko neapgintos. UAB „A.“ vieninteliam akcininkui ir direktoriui E. Ž. pasiraÅ¡ius lizingo sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, tarp jų atsirado civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau tokie santykiai galiojo tol, kol sutarties Å¡alys laikėsi sutarties sÄ lygų.

Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra prieÅ¡ingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę apginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti. Kaip matyti iÅ¡ mokėjimų suvestinės (t. 1 b. l. 54-76), tiek kaltinamųjų E. Ž., D. J. vardu, tiek ir kitų asmenų vardu iki 2009-10-29 buvo mokamos nustatyto dydžio įmokos už lizingo sutartimis UAB „A.“ įgytus automobilius, tačiau jos buvo mokamos ne sistemingai pagal nustatytÄ grafikÄ , o vėluojant jas sumokėti, dar vėliau visiÅ¡kai nustojant jas mokėti.

Dėl Å¡ios priežasties lizingo bendrovė 2010-11-22 iÅ¡siuntė UAB „A.“ įspėjimÄ sumokėti įsiskolinimus. Jų nesumokėjus, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-03 UAB „A.“ direktoriui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia sutartį, ir įpareigoja grÄ Å¾inti automobilius bei sumokėti dėl įmokų nemokėjimo susidariusiÄ skolÄ . Nors faktiniai duomenys patvirtina, kad tuo metu E. Ž. jau nebuvo AB „A.“ direktoriumi, tačiau iÅ¡ tuoj po jo bendrovę perėmusio D.

J. jam neabejotinai buvo žinoma apie tai, jog automobilių ieÅ¡koma, jis pats dalyvavo jų patikroje, kuomet banko atstovai reikalavo pateikti automobilius apžiÅ«rai. Vėliau jam tapo žinoma ir apie sutarčių nutraukimÄ ir įpareigojimÄ grÄ Å¾inti automobilius, nes su juo ne kartÄ Â susisiekė lizingo bendrovės administracija, reikalaudama mokėti įmokas arba gražinti transporto priemones. Be to, tiek jam, tiek ir D. J. buvo žinoma, jog pardavus akcijas ir paskyrus bendrovės direktoriumi kitÄ asmenį, Å¡iuo atveju D.

J., jiedu privalėjo priėmimo-perdavimo aktais perduoti vienas kitam visÄ bendrovei priklausantį ar jos valdomÄ turtÄ , arba grÄ Å¾inti kaltinime nurodytÄ ir lizingo bendrovei priklausantį turtÄ â€“ automobilius teisėtam jų savininkui – AB “ (duomenys neskelbtini)“, arba sumokėti likusius įsiskolinimus. Nors dar 2006 metais pasiraÅ¡ytose lizingo sutartyse E. Ž. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos lizingo sutarčių sÄ lygos ir įpareigojimai, kurios buvo žinomos ir nusikalstamos veikos organizatoriui D.

J., tačiau jų nebuvo laikomasi, jokių priemonių sugražinti turtÄ nesiimta, įsiskolinimai už automobilius nesumokėti, automobiliai negrÄ Å¾inti. E. Ž., pagal pasiraÅ¡ytas sutartis bÅ«damas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai atsakingas už turto iÅ¡saugojimÄ iki jo grÄ Å¾inimo bendrovei momento, automobilius Mazda 3 bei Mercedes Benz CL55 AMG tiesiog perdavė D. J. bei kitiems asmenims, kurių net nepažinojo, asmens duomenų nežinojo. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti asmenys, naudojęsi automobiliais Mazda 3 bei Mercedes Benz CL55 AMG, nurodė, jog automobilius jie sugražino tiems asmenims, iÅ¡ kurių juos gavo naudotis, o pastarieji teigė, kad juos gražino kažkam tai iÅ¡ bendrovės „A.“ atstovų.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų apie tai, kad kaltinime nurodytus automobilius pasisavino pats E. Ž. ar kitas kaltinamasis D. J., ar, kad jie turėjo naudos juos perleisdami kitiems asmenims. Tad akivaizdu, kad savo sÄ moningais veiksmais - automobilių perdavimu nežinia kokiems asmenims, nesidomėjimu tų automobilių likimu, turto valdymo neperdavimu naujai paskirtam direktoriui, E. Ž. ir D. J. buvo visiÅ¡kai abejingi pasekmėms t. y. ar už automobilius bus sumokėtos įmokos, ar jie bus sugražinti bendrovei, ar tas turtas bus iÅ¡saugotas ir pan.

Todėl teismas pripažįsta, jog nusikalstami E. Ž. veiksmai su jam patikėtu turtu, D. J. veiksmai organizuojant tokius veiksmus, buvo turto praradimo priežastimi, o kaltinime nurodytÄ turtÄ Â E. Ž. ir D. J. iÅ¡vaistė veikdami netiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad D. J. atliko veikumus, kuriais tiesiogiai dalyvavo nusikalstamose veikose, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog jis buvo ne tik nusikalstamų veikų organizatorius, bet ir tiesioginis vykdytojas. Nustačius tokias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo E. Ž. ir D.

J. veiksmai iÅ¡Å¡vaistant AB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ automobilį MB CL55 AMG identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), likutinės 65541,39 litų vertės, tinkamai kvalifikuoti kaip didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o iÅ¡Å¡vaistant AB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ automobilį Mazda 3 identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 19666,63 Lt., tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 184 straipsnio 1 dalį.Atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , jog E. Ž. ir D.

J. veikos pagrįstai tyrimo metu buvo kvalifikuotos kaip padarytos bendrininkų grupėje, E. Ž. veikiant kaip padėjėjui ( LR BK 24 str. 6 d.), o D. J. - kaip nusikalstamų veikų organizatoriui (pagal LR BK 24 str. 4 d.). Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio.Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Susitarimas tarp bendrininkų yra bÅ«tinas požymis. Neužtenka to, kad bendrininkai tiesiog žino, kad visi prisideda prie bendros nusikalstamos veikos. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis:

žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais.Nors kaltinamiesiems pareikÅ¡tuose kaltinimuose nėra nurodyta kaltės forma, tačiau tai, jog jie kaltinami padarę veikas bendrininkų grupėje, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog D. J. ir E. Ž. yra kaltinami tyčia įvykdę kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Kad nusikalstamas veikas abu kaltinami asmenys padarė veikdami netiesiogine tyčia, patvirtina visos bylos aplinkybės. Tiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ turtÄ ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalÄ ir to nori.

Veika numatyta LR BK 184 str. padaroma netiesiogine tyčia, kai kaltininkas tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. Tiek E. Ž., kurio žinioje formaliai buvo kaltinime nurodyti automobiliai, tiek ir D. J., organizavęs nusikalstamas veikas t.y. E. Ž. vardu nupirkęs UAB „A.“ akcijas, paskyręs jį įmonės vadovu, pateikęs jam pasiraÅ¡yti dokumentus, kurių pagrindu E. Ž. formaliai tapo bendrovės akcininku ir vadovu, pateikęs E. Ž. pasiraÅ¡yti lizingo sutartis, kurių pagrindu buvo įsigyti du kaltinime nurodyti automobiliai, tuos automobilius perdavęs tretiesiems asmenims ir nesumokėjęs privalomų įmokų, turto negrÄ Å¾inęs, turėjo suprasti ir suprato, kad tokiais veiksmais jis tiesiogiai dalyvauja veiksmuose, kurie yra nusikalstami.

Jis turėjo numatyti ir numatė, kad Å¡ie automobiliai gali bÅ«ti prarasti. Nors byloje nėra nustatyta, jog D. J. to tiesiogiai siekė, tačiau iÅ¡tirti duomenys duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog jis sÄ moningai sudarė sÄ lygas, kad lizingo sutarčių sÄ lygos nebÅ«tų įvykdytos, o automobiliai bÅ«tų prarasti. Tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistydami jų žinioje buvusį 19666,63 Lt turtÄ ir didelės 65541,39 vertės svetimÄ turtÄ , kaltinamieji padarė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo teisų perėmėjui AB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinę žalÄ .Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti ir Å¡iame nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, jog po lizingo sutarčių sudarymo, automobilius D.

J. iÅ¡ karto perdavė tretiesiems asmenims, V. B., A. Ž. ir kt., tačiau jokios sutartys (nuomos ar pan.) su tais asmenimis nebuvo sudarytos. Kaltinamieji net tiksliai nežinojo, kokiam tikslui ir kam bus naudojami jų tretiesiems asmenims perduoti automobiliai, kas jais važinės, kas ir kam juos toliau perduos, kokiame jie stovyje, kur tie automobiliai randasi ir pan. Nors lizingo įmokos dar kurį laikÄ buvo daromos, tačiau jas atliko visiÅ¡kai su UAB „A.“ nesusiję ir netgi, kai kuriais atvejais, D. J. bei E. Ž. nepažįstantis ir su jais jokių kontaktų neturintys asmenys.

Tad akivaizdu, jog žinodami, kad įmokos už UAB „A.“ lizingu įgytus automobilius jiems perduodamos iš trečiųjų asmenų ar mokamos visiškai nepažįstamų ar menkai pažįstamų žmonių vardu, abu kaltinamieji dar prieš perduodant automobilius šiems asmenims, turėjo numatyti ir numatė, jog automobiliai gali būti prarasti ir tokioms pasekmėms buvo visiškai abejingi. Kad E. Ž. tik padėjo padaryti nusikalstamas veikas, o D. J. buvo jų organizatorius, patvirtina duomenys apie tai, jog D.

J. pats turėdamas galimybę tapti UAB „A.“ akcininku ir vadovu, jau iÅ¡ anksto turėdamas tikslÄ organizuoti nusikalstamas veikas, tam tikslui įgyvendinti pasitelkė E. Ž.. Pirmiausiai jis pateikė E. Ž. tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „A.“ jį nori įdarbinti tik laikinai, kol grįš buvęs direktorius. Vėliau jis E. Ž. vardu įgijo UAB „A.“ akcijas, tvarkė visus su tuo susijusius dokumentus, paskyrė E. Ž. įmonės vadovu, pateikė jam pasiraÅ¡yti ant bendrovės įsigijimo dokumentų, kurių pagrindu E. Ž. tapo tik formaliu bendrovės akcininku ir vadovu.

PasiraÅ¡inėjęs D. J. pateiktus dokumentus, tačiau pats realiai jokios vadovavimo bendrovei veiklos nevykdęs, E. Ž. buvo D. J. nusikalstamų veikų bendrininkas, veikęs kaip padėjėjas. Taigi, visÄ bendrovės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , organizavo ir jÄ vykdė D. J., faktiÅ¡kai bÅ«damas Å¡ios bendrovės vadovu ir veiklos organizatoriumi. B. D. J. pateikė nusikalstamos veikos bendrininkui E. Ž. pasiraÅ¡yti lizingo sutartis, pats perdavė tretiesiems asmenims automobilius, pats kurį laikÄ mokėjo ar kitų asmenų vardu organizavo įmokas lizingo bendrovei už automobilius, o gavęs praneÅ¡imÄ , kad sutartys yra panaikintos, automobilių lizingo bendrovei negražino.

E. Ž., bÅ«damas tik formalus bendrovės vadovas, atliko antraeilį vaidmenį nusikalstamose veikose t.y. tik padėjo D. J. įgyvendinti aukščiau aptartus nusikalstamus veiksmus. Abu kaltinamieji, žinodami E. Ž. pasiraÅ¡ytų lizingo sutarčių turinį, taip pat tai, kad pagal sutartis be lizingo bendrovės sutikimo negali perleisti transporto priemonių tretiesiems asmenims, jas perleido, visų įmokų nesumokėjo, o gavus 2011-01-03 praneÅ¡imÄ dėl sutarčių nutraukimo ir pareikalavimÄ grÄ Å¾inti automobilius, jų savininkui negražino, taip iÅ¡Å¡vaistydami jų žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ .

             E. Ž. esant UAB „A.“ atsakingu asmeniu, kurio žinioje buvo kaltinime nurodyti automobiliai, o D. J. suvokiant, kad jis elgiasi neteisėtai, organizuojant kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus, t.y. suvokiant, kad perdavus Å¡iuos automobilius tretiesiems asmenims, jie gali bÅ«ti prarasti, buvo sÄ moningai leista tam įvykti. Nors D. J. lizingo sutarčių sudarymo metu formaliai ir nebuvo tiesioginiu jam inkriminuotos nusikalstamo veikos subjektu, tačiau žinodamas apie sudarytas sutartis, organizuodamas tokių sutarčių sudarymÄ , tiesiogiai atlikęs kitus kaltinime nurodytus veikų vykdytojo veiksmus, o 2009 metais perėmęs iÅ¡ E. Ž.

UAB „A.“ vadovo pareigas, tame tarpe ir jam žinomus šios bendrovės įsipareigojimus, net ir tuo metu lizingu valdymui gautų automobilių lizingo bendrovei negražino, lizingo įmokų nemokėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „A.“ direktoriais nuo 2005-11-28 iki 2005-12-19 buvo V. B., nuo 2005-12-20 iki 2009-01-05 - E. Ž., nuo 2009-01-05 iki 2009-07-27 buvo D. J., o nuo 2009-07-27 - M. P.. Ta aplinkybė, jog žinodamas apie E. Ž. pasirašytas sutartis, apie UAB „A.“ įsipareigojimus tų sutarčių pagrindu, tapęs ne formaliu, o jau įgaliojimus turinčiu bendrovės vadovu, negražinęs lizinguojamų automobilių lizingo bendrovei, D.

J. direktoriaus pareigas perdavė M. P., neperdavęs jam kaltinime nurodytų automobilių, apie juos jam net nepranešęs, lizingo sutarčių nepateikęs. Å i aplinkybė tik patvirtina, jog jis, nors tiesiogiai ir nesiekė padaryti nusikalstamas veikas, tačiau numatė jų pasekmes ir sÄ moningai sudarė sÄ lygas joms kilti. Dar ir dėl Å¡ios priežasties D. J. turi bÅ«ti pripažintas ne tik veikos vykdytoju, bet ir jos organizatoriumi. BÅ«tent visų aptartų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. Ž. veikė bendrininkų grupėje su D.

J. kaip padėjėjas, o D. J. veikė kaip veikų organizatorius, todėl D. J. padarytos veikos tyrimo metu tinkamai kvalifikuotos pagal LR BK 24 str. 4 d. 184 str. 2 d., 24 str. 4 d. 184 str. 1 d., o E. Ž. pagal LR BK 24 str. 6 d. 184 str. 2 d., 24 str. 6 d. 184 str. 1 d.  Dėl bausmių skyrimo Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgia į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio dydis yra iki 7 metų.

Asmuo, padaręs nusikaltimÄ numatytÄ BK 184 straipsnio 1 dalyje baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Teismas, nustatydamas bausmės dydį kaltinamiesiems atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumÄ (vienas jų priskiriamas nesunkių, kitas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis), veikta netiesiogine tyčia, į iÅ¡Å¡vaistyto turto dydį, kaltininkų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (vienas jų organizatorius,), į tai, kad nenustatyta kaltinamų asmenų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas vertina ir D. J. bei E. Ž. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kad jie yra vedę, augina mažamečius vaikus, neteisti (D. J. teistumas iÅ¡nykęs), dirba. Atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumÄ ir į tai, kad byloje tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užtruko pakankamai ilgÄ laikÄ , teismas už nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje parenka bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu, o BK 184 straipsnio 2 dalyje padarymÄ parenka bausmes mažesnes nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Ä®vertinęs aptartas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad byloje nors ir yra duomenų, kad be Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo abu kaltinami asmenys yra pažeidę įstatymus, tačiau jų atžvilgiu nėra priimta įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog D.

J. ir E. Ž. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas taikyti jiems BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas. Ä®vertinus aukščiau aptartas aplinkybes, bei tai, kad yra abu kaltinamieji yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, kad yra padarę didelę turtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginama, jiems skirtini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba tęsti darbÄ , bei, LR 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonė ribos nuteistų asmenų elgesį, sudarys prielaidas siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Teismas, nustatydamas bausmės dydžius D. J. ir E. Ž.., atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų pavojingumÄ (priskiriami nesunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 5 dalis), kad veikta buvo netiesiogine tyčia, buvo iÅ¡Å¡vaistytas didelės vertės turtas, į jų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (vienas organizatorius, o kitas padėjėjas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Nors D. J. anksčiau teistas, tačiau jo teistumas iÅ¡nykęs, o E. Ž. neteistas. Atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumÄ ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas ir procesas byloje užtruko pakankamai ilgÄ laikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog D. J. skirtina didesnė bausmė, nei E. Ž., tačiau už nusikaltimų numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, padarymÄ parenka bausmes mažesnes nei Å¡ių straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Å iuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

Dėl civilinio ieškinio Nagrinėjamoje byloje AB (duomenys neskelbtini) (pagal sutartį perėmęs turtines civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) teises) reiškia 60402,34 EUR (208557,20 Lt) civilinį ieškinį dėl jiems padarytos turtinės žalos atlyginimo.Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-7-85/2011; 2K-7-358-303/2015).Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) iÅ¡laidas, kurios patirtos paÅ¡alinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo iÅ¡laidos ir pan.).Å iame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad tiesioginę turtinę žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui bendrais nusikalstamais veiksmais padarė D. J. ir E. Ž., todėl jie privalo atlyginti AB (duomenys neskelbtini) padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ solidariai.IeÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs 60402,34 EUR (208557,20 Lt) civilinį ieÅ¡kinį, kurį sudaro likutinė automobilių Mazda 3 bei MB CL55 AMG vertė, pradelsti lizingo mokėjimai, delspiniginiai, likę lizingo mokėjimai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog reikalauti iÅ¡ kaltinamųjų atlyginti visÄ turtinę žalÄ , nėra teisinio pagrindo.

IÅ¡ lizingo sutarčių matyti, jog Å¡ios sutartys buvo sudarytos tarp UAB „A.“ ir AB (duomenys neskelbtini) t. y. tarp dviejų juridinių asmenų. Ä®statymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.258 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje netiesioginė žala (pradelsti mokėjimai, delspinigiai, palÅ«kanos) kildinama iÅ¡ sutarties. Sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, kita privalo atlyginti Å¡iuos nuostolius.

Civilinis ieÅ¡kovas lizingo sutartis sudarė ne su kaltinamaisiais, o su UAB „A.“, todėl sutartiniai santykiai atsirado tarp AB (duomenys neskelbtini) bei UAB „A.“. Sprendžiant klausimÄ dėl sutartinių įsipareigojimų, tinkamu atsakovu gali bÅ«ti tik UAB „A.“ Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai UAB „A.“ nepateikti, civilinis ieÅ¡kinys jai nepareikÅ¡tas, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju D. J. ir E. Ž. civilinis ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas, o nagrinėjamu atveju, ir gali bÅ«ti priteistas, tik dėl jų nusikalstamais veiksmais padarytos tiesioginės turtinės žalos atlyginimo.

Dėl šios priežasties atmestina dalis civilinio ieškovo pareikšto ieškinio dėl pradelstų lizingo mokėjimų, delspinigių, palūkanų priteisimo, o iš kaltinamųjų priteistina kaltinimuose nurodyta tiesioginė žala, kilusi dėl automobilių Mazda 3 (likutinė vertė 19666,63 Lt arba 5695,85 EUR ir MB CL55 AMG (likutinė vertė 65541,39 Lt arba 18982,10 EUR) iššvaistymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301-307 straipsniais teisėjas                                                                  n u s p r e n d ž i a:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio Mazda 3 iÅ¡Å¡vaistymo) ir paskirti jam bausmę – 1(vienerius) metus laisvės apribojimo;-pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (dėl automobilio MB CL55 AMG iÅ¡Å¡vaistymo ) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti D.

J. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus bei Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , ir bausmės vykdymÄ atidėti 3(trejiems) metams, įpareigojant D. J. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba tęsti darbÄ , bei, atlyginti arba paÅ¡alinti turtinę žalÄ .

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, (dėl automobilio Mazda 3 iÅ¡Å¡vaistymo) ir paskirti bausmę – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės apribojimo;-pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (dėl automobilio MB CL55 AMG iÅ¡Å¡vaistymo ) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dviem) metams .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti E. Ž. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dviem) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus bei Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ ir bausmės vykdymÄ atidėti 3(trejiems) metams, įpareigojant E. Ž. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba tęsti darbÄ , bei, atlyginti arba paÅ¡alinti turtinę žalÄ .Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Civilinio ieÅ¡kovo - AB (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ D. J. ir E. Ž. civiliniam ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) solidariai atlyginti 5695,85 EUR (19666,63 Lt dėl automobilių Mazda 3 iÅ¡vaistymo) ir 18982,10 EUR ( 65541,39 Lt dėl MB CL55 AMG iÅ¡Å¡vaistymo) t. y. viso 24677,95 EUR žalÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistųjų per tÄ patį laikÄ nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                Algirdas Jaliniauskas