50d46f49-e369-4ae3-b385-9d59a3de2e4f · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                      Byla Nr. 1S-198-1076/2018                                                                                                     Teisminio proceso Nr. nesuteiktas                                                                                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                      1.1.7.2.5; 1.1.7.2.6; 2.5.17                                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2018 m. liepos 31 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. B. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo praÅ¡ymas jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitÄ bausmę.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu R.

B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2271 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 104 straipsnį, 273 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu, už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Č. sukÅ«rė nusikalstamÄ susivienijimÄ , ginkluotÄ Å¡aunamaisiais ginklais, ir dalyvavo to susivienijimo veikloje, t. y. 1999 m. pradžioje jie susivienijo bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, sukÅ«rė nusikalstamÄ susivienijimÄ ginkluotÄ Å¡aunamaisiais ginklais, ir aktyviai jame dalyvavo darydami sunkius nusikaltimus; jie palaikė ilgalaikius glaudžius tarpusavio ryÅ¡ius, darydami nusikaltimus naudojosi automobiliais, mobiliojo ryÅ¡io telefonais, buvo ginkluoti pistoletais ir peiliais, turėdavo lipnios juostos ir antrankius aukoms suriÅ¡ti, taip pat vežiojosi kastuvus, skirtus toms aukoms užkasti; iÅ¡ anksto suplanuodavo sunkių nusikaltimų padarymÄ , pasiskirstydavo vaidmenimis; nuo 1999 m. iki 2001 m. balandžio, dalyvaudami Å¡io susivienijimo veikloje, nuteistieji padarė 5 sunkius, o taip pat ir kitus nesunkius nusikaltimus: 1999 m. birželį–liepÄ V.

G., S. N., R. B. ir V. Č. prievartavo G. G. turtÄ ; 1999 m. vasarÄ V. G. ir S. N. tyčia nužudė A. V. ir apie tai informavo R. B.; 2000 m. vasario. antroje pusėje V. G., S. N., R. B. ir V. Č. pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. B.; 2000 m. balandžio 6 d. jie tyčia nužudė R. K., pagrobė jo turtÄ ir dokumentus; tÄ pačiÄ dienÄ jie neteisėtai atėmė laisvę E. G., o 2000 m. balandžio 8 d. jį tyčia nužudė, taip pat pagrobė jo turtÄ ir dokumentu;. 2000 m. balandžio 7 d. naktį jie tyčia nužudė R.

P. ir V. Č. bei pasikėsino tyčia nužudyti J. V., taip pat pagrobė R. P. ir V. Č. turtÄ .Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis, kuria R. B. nuteistas pagal BK 273 straipsnio 3 dalį (dėl G. G. turto prievartavimo) ir pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo neteisėtai atimti laisvę R. B.) panaikinta, R. B. dėl Å¡ių kaltinimų iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl nusikalstamo susivienijimo kÅ«rimo ir dalyvavimo jo veikloje, dėl tyčinio R.

K. nužudymo bei jo turto pagrobimo, dėl tyčinio V. Č. nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl civilinių ieÅ¡kinių klausimo iÅ¡sprendimo pakeistos: iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies paÅ¡alinta kaltinimo dalis dėl V. G., S. N., R. B. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje tyčia nužudant A. V., prievartaujant G. G. turtÄ ir pasikėsinant neteisėtai atimti laisvę R. B., nustačius, kad Å¡is nuteistasis nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo iki 2000 m. balandžio 9 d.; dėl veikos, susijusios su R.

K. turto pagrobimu, paÅ¡alintas kvalifikuojantis požymis – pakartotinumas. Å iuo nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, konfiskuojant visÄ jam priklausantį turtÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžių dalis, kurioje R. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 206 straipsnį ir Å¡i bylos dalis nutraukta. Nuteistojo R.

B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalies į 2000 m. 146 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 ir 13 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus ir nuteistajam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.Kauno apygardos teisme 2018 m. birželio 13 d. gautas nuteistojo R.

B. praÅ¡ymas palengvinti jo teisinę padėtį, parenkant kitÄ , vietoje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitÄ bausmę (toliau – praÅ¡ymas). Tokį praÅ¡ymÄ nuteistasis pagrindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabomis dėl nuteistojo ir kitų Lietuvos pareiÅ¡kėjų bylos priimtinumo EŽTT bei esmės, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad pareiÅ¡kėjai, taip pat ir nuteistasis R.

B., galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir kiti), o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese; jog sÄ Å¾ininga reikalauti, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudotų visas nacionalines gynybos priemones, nes tiesioginis EŽTT iÅ¡vadų byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ taikymas užtikrina veiksmingas priemones apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – Konvencija) nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimÄ nacionaliniu lygmeniu; kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ .

Nuteistasis pažymėjo, kad nuo EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ praėjo jau beveik metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, jog Å¡is atitiktų KonvencijÄ ir EŽTT praktikÄ . Nuteistasis vertino, kad teisės spraga nuteisto iki gyvos galvos R. B. atveju užpildytina, palengvinant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir tvarka, nes paminėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ laikytinas teisiniu reguliavimu, Å¡velninančiu bausmę.Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi paminėto nuteistojo R.

B. praÅ¡ymo netenkino. Teismas nurodė, kad Konvencija ir EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi bÅ«ti taikomi tiesiogiai, tačiau EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) R. B. atveju nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl nacionalinis teismas neturi teisės spręsti klausimų, kuriuos kompetentingas spręsti tik EŽTT. R. B. pareiÅ¡kimas EŽTT dar neiÅ¡nagrinėtas. Teismas pažymėjo, kad yra parengti įstatymo projektai pakeisti BK 51 ir 97 straipsnius, kuriais bÅ«tų įgyvendintas EŽTT M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ sprendimas ir sudarytos teisinės sÄ lygos asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Teismas vertino, kad nesant konkretaus teisinio reguliavimo neapibrėžtas ir nemotyvuotas teisėtai paskirtos bausmės pakeitimas, kaip praÅ¡o nuteistasis, tenkinant vien jo lÅ«kesčius, prieÅ¡tarautų teisinės valstybės principui, iÅ¡kreiptų teisinės sistemos darnÄ . Pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 110 straipsnio 3 dalį nuteistajam atlikus 2/3 bausmės arba, jei jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, iÅ¡kalėjus 25 m., teismas peržiÅ«ri bausmę ir sprendžia, ar jÄ sumažinti.

Nesukakus nurodytiems terminams, bausmė neperžiÅ«rima. R. B. nuteistas 2002 m., ir nėra atlikęs net 20 m. laisvės atėmimo bausmės. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ , įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo bÅ«ti vykdomas, o intervencija į nuosprendį ir juo paskirtÄ bausmę galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė.

Baudžiamasis įstatymas numato 2 atvejus, kuomet galėtų bÅ«ti sprendžiama galimybė Å¡velninti R. B. teisinę padėtį, tai yra amnestija (BK 78 straipsnis) ir malonė (BK 79 straipsnis). Nors Å¡ios galimybės remiantis EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės suÅ¡velninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, tačiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui nuteistajam R. B. taikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali bÅ«ti pakeičiamos Å¡alių susitarimu, jų privalomu laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti. Taigi, nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumÄ vykdantis teismas, neturėjo ir neturi galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas. Skunde nuteistasis R. B., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi, praÅ¡o Å¡iÄ nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : remiantis BPK 3621 straipsniu, BK 3 straipsniu pritaikyti jam BK 391 straipsnį (2003 m. balandžio 10 d.

įstatymo redakcija; įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.), pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis bendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡audmenis, padarytas nusikalstamas veikas; bei paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitos rÅ«Å¡ies bausmę. R. B. mano, kad apskųstoji nutartis neteisėta, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nuteistojo nuomone, BK 391 straipsnis Å¡velnina jo teisinę padėtį, tad turėtų bÅ«ti taikomas atgal. Nuteistojo R. B. skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Žemesnysis teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės suÅ¡velninimo, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 51 straipsnio 2 dalis, 78, 79 straipsniai), laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 3621 straipsnis).Nuteistojo skundo turinio analizė bei jame suformuluoti reikalavimai taikyti R.

B. BK 391 straipsnio nuostatas, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis bendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamo susivienijo, ginkluoto Å¡audmenis, padarytas nusikalstamas veikas, leidžia teigti, kad nuteistasis iÅ¡ esmės nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ir ginčija Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį ten iÅ¡dėstytais motyvais. Pagal BPK 3621 straipsnį įsiteisėjusiu teismo baigiamuoju aktu asmeniui paskirta bausmė gali bÅ«ti suÅ¡velninta tuo atveju, kai priimamas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantis bausmę ar kitokiu bÅ«du lengvinantis veikÄ padariusio asmens padėtį.

Sutiktina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) yra tiesiogiai galiojantis teisės aktas. Pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį tarptautinės sutartys kolizijos atveju turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus, iÅ¡skyrus KonstitucijÄ . Pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnį Å¡alis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo.

Tačiau apygardos teismas, atsisakęs taikyti EŽTT byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (peticijų Nr. 22662/13 ir kt.) pateiktÄ Konvencijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ BPK 3621 straipsnio pagrindais, nuteistojo praÅ¡ymo netenkino pagrįstai. Pirma, teismas nustatė, kad nuteistasis R. B. yra pateikęs praÅ¡ymÄ EŽTT, kuris dar nėra iÅ¡nagrinėtas (D. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimų Nr. 74452/13 ir kt.). Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ne visi Konvencijos pažeidimai valstybių narių gali bÅ«ti paÅ¡alinami tuojau pat, o teismų kompetencija pildyti teisės spragas įstatymo aiÅ¡kinimu turi savo ribas.

Pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus, yra tik dvi galimybės asmeniui suÅ¡velninti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. Seimui priėmus amnestijos aktÄ arba Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės praÅ¡ymÄ (BK 78 ir 79 straipsniai). Tokios galimybės nuteistojo skunde minimu EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės suÅ¡velninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos.

Tačiau galimybė teisminiu keliu suÅ¡velninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal BK 51 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti numatyta baudžiamuoju įstatymu. Tokio įstatymo Lietuvos įstatymų leidėjas Å¡iuo metu nėra priėmęs, bet svarsto atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus (Reg. Nr. 18-943[2], 18-944[2], 18-4155[3]), kurie, reikia tikėtis, vienokia ar kitokia forma bus priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkÅ«ra, taip prieÅ¡taraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, juo labiau, kad įstatymo leidėjas turi diskrecijÄ , kaip jis galėtų įgyvendinti Konvencijos reikalavimus (pvz., po kiek metų svarstytinas bausmės peržiÅ«rėjimas, nuteistojo asmenybės vertinimo kriterijai ir t. t.).

Pastebėtina ir tai, kad EŽTT sprendime M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ nebuvo konstatuota, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iÅ¡vis negali bÅ«ti paskirta. Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad valstybė nėra numačiusi aiÅ¡kaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų bÅ«ti paleisti į laisvę. Tačiau nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumÄ vykdantis teismas neturėjo galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-154-487/2018). Nors nuteistojo skunde keliamas klausimas dėl BK 391 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) taikymo nebuvo jo prašymo pirmojoje instancijoje nagrinėjimo dalyku, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. B. baudžiamosios atsakomybės klausimai buvo išspręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 metų birželio 3 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,        n u t a r i a :nuteistojo R.

B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį.Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.  Teisėjai                                                                                                            Albinas Bielskis                                                                                                                              Justas Namavičius                                                                                                                              Ernesta Montvidienė                                                                                   Â