2018-12-12 Nr. AB-22958-3-61-3-03619-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3338-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03619-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo privatumą. Kamerose įrengtas tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, naudojantis tualetu, jis buvo stebimas kitų kameroje esančių asmenų, taip pat ir pareigūnų, kadangi sienelė, skirianti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, neužtikrino jo privatumo, pareigūnai jį galėjo stebėti per duryse įrengtą stebėjimo langelį. Pareiškėjo teigimu, dėl neužtikrinto privatumo jis nuolat jautė diskomfortą, nepatogumus. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, į kurią prašo atsižvelgti priimant sprendimą.

3. Pareiškėjas papildomai pateiktame prašyme nurodė, kad nesutinka su Lukiškių TI-K argumentais, jog jam už skundžiamą laikotarpį jau buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Akcentavo, kad Lukiškių TI-K argumentai, jog 2017 m. sanitariniuose mazguose buvo įrengtos papildomos užuolaidos, ginčui neaktualūs, kadangi nepatenka į skunde nurodytą laikotarpį. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K veiksmai jam sukėlė psichologines kančias, dėl kurių jis patyrė papildomą stresą.

4. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundai dėl kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų buvo nagrinėjami administracinėse bylose Nr. I-11371-171/2015 ir Nr. I-6993-331/2016. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. vasario 27 d. ir buvo laikomas iki 2016 m. balandžio 14 d. Nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto nenumato. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri užima 0,56 kv. m. Toks įrengimas neprieštarauja teisės aktams bei nepažeidžia laikomų asmenų teisių. Pažymėjo, kad asmenų privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose 2017 m. įrengtos užuolaidos. Pareigūnai, vadovaudamasi teisės aktais, atlieka nuolatinę laikomų asmenų elgesio kontrolę. Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kamerose būtų įrengti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, tačiau 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

6. Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą vertino kaip nepagrįstą siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinosios Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. nutraukė. Pareiškėjo K. R. skundą dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. spalio 4 d. (įskaitytinai) tenkino iš dalies ir priteisė K. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pagal pareiškėjo skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-6993-331/2016, kurioje pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl netinkamų laikymo sąlygų, taip pat ir dėl privatumo neužtikrinimo, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. ir Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto atskyrimas 1.5 m aukščio sienele neužtikrina pareiškėjo privatumo ir nėra tinkamas Lietuvos higenos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis, todėl pripažino, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista ir pareiškėjui priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis sprendimas įsiteisėjo 2017 m. vasario 22 d. Pareiškėjo skundo argumentus, kad teisme nebuvo nagrinėtas jo skundas dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, teismas vertino kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. I-4344-171/2016 nebuvo vertinami privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimai. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl privatumo pažeidimo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

10. Teismas vertino, ar Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. spalio 4 d. (įskaitytinai). Nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas iš viso 213 parų, tokie duomenys atitinka ir Kalinamojo asmens įskaitos kortelėje nurodytus duomenis. Teismas nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitvertas nuo likusios kameros ploto pertvara. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei ginčui aktualiais teisės aktais, teismas sprendė, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, todėl konstatavo, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į kalinimą teisės aktuose nustatytomis sąlygomis visą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. spalio 4 d., iš viso 213 parų. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad sanitariniuose mazguose yra įrengtos užuolaidos, teismas vertino kaip neįrodytas, kadangi atsiliepimas surašytas 2017 m. lapkričio 6 d., t. y. ginčui neaktualiu laikotarpiu, o konkrečių duomenų, kada, kokioje kameroje buvo įrengtos užuolaidos ar kabinos, siekiant užtikrinti laikomų asmenų privatumą, Lukiškių TI-K nepateikė. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. atsakovas pareiškėjo nurodyto pažeidimo nepaneigė.

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovui neužtikrinus pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais iš viso 213 parų, tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, taigi Lukiškių TI-K darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

12. Teismas vertino, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų (privatumo ribojimo) jam būtų pablogėjusi sveikata. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas 213 parų (nepertraukiamai ir ilgą laiką) buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo (netinkamai įrengus sanitarinius mazgus), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo prašomą priteisti 8 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti vertino kaip ženkliai per didelę, neatitinkančią jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nėra numatyta, kad kamerose turėtų būti atskira sanitarinio mazgo patalpa. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nėra numatyta. Akcentuoja, kad šiuo metu asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, o artimiausiu metu jos bus įrengtos visose sanitarinio mazgo patalpose. Lukiškių TI-K 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

15. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, vertina, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

16. Pareiškėjas K. R. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos higienos norma dėl sanitarinių mazgų įrengimo, tačiau teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas yra netinkamas ir neužtikrina asmens privatumo juo naudojantis. Teismas pagrįstai nustatė privatumo pažeidimą naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 213 dienų) neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina neturtinė žala pinigais, todėl iš atsakovo priteisė 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad sanitarinių patalpų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus, be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog sanitarinės patalpos nuo 2017 m. yra atskirtos užuolaidomis, tokiu būdu užtikrinamas kalinamų asmenų privatumas. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo pareiškėjui parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir teigia, kad teismas sprendime nemotyvavo, kodėl šiuo atveju pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.

21. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai gaantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atitveriant jį 1,5 m aukščio sienele nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, bei jo privatumo neužtikrinimo nepaneigė, atitinkamai yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad aplinkybė, jog Lukiškių TI-K 2017 m. sanitariniuose mazguose įrengė užuolaidas, nėra reikšminga, kadangi byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. spalio 4 d. užuolaidos buvo įrengtos. Atkreiptinas dėmesys, kad ir iš byloje esančių patikrinimo aktų bei kamerų nuotraukų matyti, kad sanitariniai įrenginiai kamerose nėra atskirti užuolaidomis.

24. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1046-624/2017 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu 213 parų nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

27. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę (213 parų neužtikrintas privatumas), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui K. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė