50ce321d-4bc9-4669-916d-5f33fa3810ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1002/2014                                                        Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1101-524/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės vandenys“ dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Šilalės vandenys“, praÅ¡ydamas ieÅ¡kovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ naudai priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Šilalės vandenys“ 1 416 547,37 Lt nuostolių atlyginimui.

IeÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad ieÅ¡kovas kartu su jungtinės veiklos partneriais dalyvavo atsakovo vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje”, pirkimo Nr. 108190. VieÅ¡ojo pirkimo metu perkančioji organizacija atmetė ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ kaip neatitinkantį pirkimo sÄ lygose nustatytų reikalavimų. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo atmetimo, ieÅ¡kovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenzijÄ , kuriÄ perkančiajai organizacijai atmetus ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieÅ¡kinį, 2012 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieÅ¡kinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , tačiau iÅ¡ esmės apeliacinis teismas pripažino, kad perkančioji organizacija pažeidė ieÅ¡kovo teises ir toks perkančiosios organizacijos padarytas pažeidimas sudaro prielaidas ieÅ¡kovui ir kitiems Å«kio subjektų grupės partneriams įgyvendinti reikalavimo teisę į patirtos žalos atlyginimÄ pagal VPÄ® 93 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 96 straipsnį.

IeÅ¡kovo nuomone, apeliacinės instancijos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatyti neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai vertinant ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ sudaro pagrindÄ perkančiosios organizacijos civilinei atsakomybei (CK 6.246 str.). Nurodė, kad jeigu perkančioji organizacija (atsakovas) nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų vertinant ieÅ¡kovo ir kitų dalyvių pasiÅ«lymÄ , ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas bÅ«tų pripažintas laimėjusiu pirkimÄ bei su ieÅ¡kovu bÅ«tų pasiraÅ¡yta pirkimo sutartis.

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir neturėjimo objektyvių galimybių realizuoti darbus ieÅ¡kovas patyrė 1 416 547,37 Lt nuostolius, kuriuos sudaro ieÅ¡kovo pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs laimėjęs vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir sudaręs pirkimo sutartį. IeÅ¡kovo teigimu, patirtų nuostolių dydį patvirtina ieÅ¡kovo pateikta lokalinė sÄ mata, sudaryta vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų sÄ naudų ir skaičiuojamųjų kainų rodiklių rinkiniais.Atsakovas UAB „Šilalės vandenys“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovas su atsakovu nėra sudaręs jokių sutarčių, todėl ginčo šalis nesieja sutartiniai santykiai bei perkančiajai organizacijai negali atsirasti sutartinė atsakomybė. Atsakovo teigimu, perkančiajai organizacijai neatmetus ieškovo pasiūlymo, šis pasiūlymas nebūtų laimėjęs pirkimo, nes ieškovo pasiūlyta kaina nebuvo mažiausia, be to, dar nesudarius pirkimo sutarties ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl pirkimo sutarties su ieškovu nebūtų buvę galima sudaryti bei vykdyti.

Atsakovo manymu, dar nesant pasirašytai darbų pirkimo sutarčiai ir nepasibaigus atvirajam supaprastintam pirkimui, ieškovas nepateikdamas perkančiajai organizacijai savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pratęsimo ar naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tokiais savo veiksmai atsisakė toliau dalyvauti konkurse, todėl perkančiosios organizacijos jokių neteisėtų veiksmų dėl ieškovui galimai atsiradusios žalos nėra ir negali būti. Nurodė, kad tarp perkančiosios organizacijos veiksmų, nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje, ir ieškovo galimai atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys yra nepagrįstas.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo sudaryta lokalinė sÄ mata apie jo tariamÄ pelnÄ , kurį jis bÅ«tų gavęs laimėjęs pirkimÄ , nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis negautų pajamų dydį, nes sudarytas nekompetentingų specialistų, grindžiamas prielaidomis ir neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, net jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų laimėjęs pirkimÄ , jis nebÅ«tų pajėgus įvykdyti pirkimo sutartyje numatytų darbų, nes tuo pačiu metu, kai UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ dalyvavo pirkime Å¡iai bendrovei buvo keliama restruktÅ«rizavimo byla, be to, ieÅ¡kovo žiniomis, iki ieÅ¡kovo dalyvavimo ginčo pirkime, ieÅ¡kovas buvo laimėjęs kitus pirkimus bei sudaręs rangos sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurių įvykdyti nebegalėjo bei kurios buvo nutrauktos dėl ieÅ¡kovo kaltės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė ieškovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atmesti, priteisti UAB ,,Šilalės vandenys‘‘ iš bankrutuojančios UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai‘‘ 2 000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.Teismas, vadovaudamasis VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei kasacinio teismo praktika dėl žalos atlyginimo iš perkančiosios organizacijos, konstatavo, kad ieškovo nurodyta 2012 m. gegužės 16 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus vertinant ieÅ¡kovo kaip jungtinės veiklos dalyvio pasiÅ«lymÄ , tačiau bylos medžiaga leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie neteisėti veiksmai nėra susiję teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis ieÅ¡kovui pasekmėmis.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovui 2012 m. vasario 21 d. buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o pagal tuo metu galiojusiÄ teismų praktikÄ ir atsakovo vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 4 straipsnio 4.2.4 punktÄ buvo draudžiama restruktÅ«rizuojamoms įmonėms dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime, sprendė, kad ieÅ¡kovas dalyvaudamas ginčo pirkime negalėjo tikėtis, jog su juo bus sudaryta paslaugų teikimo sutartis bei už teikiamas paslaugas ieÅ¡kovas gaus pasiÅ«lyme nurodytÄ atlyginimÄ (pajamas), todėl nėra pagrindo konstatuoti faktinio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos buvimÄ .Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dar vykstant teisminiam ginčui dėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų teisėtumo 2012 m. vasario 20 d. baigėsi ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo terminas ir atsakovas įspėjo ieÅ¡kovÄ apie pasiÅ«lymo užtikrinimo galiojimo termino pabaigÄ , praÅ¡ydamas pratęsti pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo terminÄ , tačiau ieÅ¡kovas Å¡io įpareigojimo neatliko, sprendė, jog jau tuo metu ieÅ¡kovas turėjo problemų su mokumu, dėl ko 2012 m. sausio 5 d. ieÅ¡kovo dalyvių susirinkimas priėmė sprendimÄ kreiptis dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė iÅ¡vadas, kad sutarties su atsakovu nesudarymÄ nulėmė ieÅ¡kovo paskelbimas restruktÅ«rizuojamu, o ne neteisingas perkančiosios organizacijos ieÅ¡kovo pateiktos jungtinės veiklos sutarties įvertinimas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties motyvai dėl neteisingo jungtinės veiklos sutarties vertinimo nėra susiję su ieÅ¡kovo įrodinėjamomis pasekmėmis bei nepaneigia aplinkybės, jog perkančiajai organizacijai tinkamai įvertinus ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ toks perkančiosios organizacijos sprendimas nebÅ«tų apskųstas kito vieÅ¡ojo pirkimo dalyvio.

Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl žalos atlyginimo VPÄ® nustatyta tvarka, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo įrodinėjamos žalos, todėl ieÅ¡kinio tenkinti nėra pagrindo.Teismas, nustatęs, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti 7 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalius dydžius, bei atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ , sprendė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 2 000 Lt iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, atlyginimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieÅ¡kinį tenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai aukščiausioje konkursinės eilės vietoje buvusio asmens atžvilgiu nesukelia perkančiajai organizacijai jokių pasekmių, nes tariamai buvimas pirmoje konkursinės eilės vietoje ir atitikimas pirkimo sÄ lygoms neįrodo galimybės sudaryti sutartį su perkančiÄ ja organizacija.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovui pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo sudaro Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje padarytos iÅ¡vados dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų vertinant ieÅ¡kovo ir kitų dalyvių pasiÅ«lymÄ ;2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių nėra priežastinio ryÅ¡io. Apelianto manymu, ieÅ¡kovas įrodė, kad jo pasiÅ«lyta kaina buvo mažiausia pirkime, tuo tarpu perkančioji organizacija neįrodė jai privalomų įrodyti aplinkybių bei nepaneigė priežastinio ryÅ¡io buvimo;3) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas negali pretenduoti į žalos atlyginimÄ , kadangi vieÅ¡ojo pirkimo metu ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla bei jis nebÅ«tų galėjęs sudaryti pirkimo sutarties, be to, vieÅ¡ojo pirkimo metu kiti pirkimo dalyviai galėjo pateikti skundus ir vieÅ¡ojo pirkimo sutartis nebÅ«tų sudaryta, yra nepagrįsta.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino žalos atsiradimo aplinkybių eiliÅ¡kumÄ bei nepagrįstai sprendė dėl daug vėliau, nei buvo nustatyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, galinčių atsirasti naujų aplinkybių;4) Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pagal kuriÄ perkančiajai organizacijai tenka pareiga įrodyti, kad nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieÅ¡kovu nebÅ«tų sudaryta;5) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo pateiktÄ sÄ matÄ , sudarytÄ vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų sÄ naudų ir skaičiuojamųjų kainų rodiklių rinkiniais, bei nepagrįstai sprendė, jo nurodytas dokumentas nepatvirtina praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio.

Atsakovas UAB “Šilalės vandenys” atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir apeliantui atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryÅ¡io. Atsakovo manymu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad jeigu perkančioji organizacija nebÅ«tų pažeidusi VPÄ® nuostatų, ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas bÅ«tų laimėjęs bei su juo bÅ«tų sudaryta pirkimo sutartis, kadangi apelianto pasiÅ«lyta kaina nebuvo mažiausia.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantas neįrodė tariamai jam atsiradusių nuostolių dydžio, nes apelianto pateikta sÄ mata nėra tinkamas patirtų nuostolių paskaičiavimas, grindžiama prielaidomis ir neatitinka tikrovės. I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1101-524/2013, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kartu su jungtinės veiklos partneriais dalyvavo atsakovo vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje”, pirkimo Nr. 108190. Viešojo pirkimo metu 2011 m. rugsėjo 5 d. perkančiosios organizacijos sprendimu ieškovas buvo pripažintas neatitinkančiu minimalių kvalifikacijos reikalavimų, ieškovo pasiūlymas – neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo atmetimo, pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ , o perkančiajai organizacijai atmetus ieÅ¡kovo pretenzijÄ â€“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieÅ¡kinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutarties motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktas jungtinės veiklos dalyvių pasiÅ«lymas buvo perkančiosios organizacijos atmestas neteisėtai, tačiau Å¡alys negrÄ Å¾intinos į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, nes tiekėjui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, todėl panaikinus ieÅ¡kiniu ginčijamus atsakovo sprendimus ir grÄ Å¾inus pirkimo procedÅ«ras į tiekėjų kvalifikacijos ir pasiÅ«lymų vertinimo stadijÄ , perkančioji organizacijÄ privalėtų atmesti Å¡io jungtinės veiklos dalyvio pasiÅ«lymÄ dėl kvalifikacinių duomenų neatitikimo pirkimo sÄ lygų 4.2 punkto 4.2.4 papunkčio reikalavimams.

Apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje pateikusio tiekėjo ir jo partnerių (jungtinės veiklos dalyvio) pažeistos teisės apginamos tiek, kiek yra pripažįstama, jog atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, argumentai, kuriais remdamasis jis priėmė sprendimÄ atmesti Å¡io tiekėjo pateiktÄ konkurso pasiÅ«lymÄ , buvo nepagrįsti, jog pasiÅ«lymas buvo vertinamas pažeidžiant VPÄ® įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir tikslÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamų atsakovo sprendimų neteisėtumas sudaro prielaidas ieÅ¡kovui ir kitiems Å«kio subjektų grupės (jungtinio dalyvio) partneriams, kurių teisėti interesai vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ buvo pažeisti, įgyvendinti reikalavimo teisę į patirtos žalos atlyginimÄ pagal VPÄ® 93 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 96 straipsnį.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės. Dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo taikymo žalos atlyginimo kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo pirkimo apskundimo procedÅ«ras reglamentuoja tiek nacionalinė (VPÄ® V skyrius, CPK XXI1 skyrius), tiek Europos SÄ jungos teisė, bÅ«tent – Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymo ir kito teisės akto, susijusio su peržiÅ«ros procedÅ«rų taikymu sudarant vieÅ¡ojo prekių pirkimo ir vieÅ¡ojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau viena – Direktyva Nr. 89/665), kuriÄ iÅ¡ dalies pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66/EB dėl vieÅ¡ojo sutarčių suteikimo peržiÅ«ros procedÅ«rų veiksmingumo didinimo (toliau Direktyva Nr. 89/665 su pakeitimais – Direktyva Nr. 2007/66).

Direktyvos Nr. 2007/66 nuostatos yra perkeltos į VPÄ® V skyrių (taip pat ir į CPK XXI1 skyrių), reglamentuojantį tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų procedÅ«ras. Dėl to Å¡ių nacionalinės teisės nuostatų aiÅ¡kinimas ir taikymas turi atitikti Direktyvos Nr. 2007/66 turinį ir siekiamus tikslus, taip pat susijusiÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) jurisprudencijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „If draudimas“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė ir kiti, bylos Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodytÄ kasacinę praktikÄ ).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Direktyvos Nr. 2007/66 1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipÄ Å¡i direktyva taikoma Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvoje 2004/18/EB dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nurodytoms sutartims (minimaliÄ tarptautinio pirkimo vertę virÅ¡ijančioms sutartims). Vis dėlto Lietuvos įstatymų leidėjas VPÄ® įtvirtino bendras perkančiosios organizacijos veiksmų peržiÅ«ros procedÅ«ras nepriklausomai nuo vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertės, todėl VPÄ® V skyriaus nuostatos aktualios sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais.

Pažymėtina, kad kai nacionalinis teisės aktų leidėjas iÅ¡imtinai vidaus situacijose pasirenka tokius pačius sprendimus, kokie nustatyti Europos SÄ jungos teisėje, jog, be kita ko, iÅ¡vengtų diskriminacijos atsiradimo arba galimų konkurencijos iÅ¡kraipymų, egzistuoja konkretus SÄ jungos interesas, kad, siekiant ateityje iÅ¡vengti aiÅ¡kinimo skirtumų, iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės perimtos nuostatos ar sÄ vokos bÅ«tų aiÅ¡kinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikomos (žr. pagal analogijÄ dėl Direktyvos Nr. 86/653:

Teisingumo Teismo 2006 m. kovo 19 d. SprendimÄ P. C., C-3/04, Rink. 2006, p. I-2505). Direktyvoje Nr. 89/665 subjektams, suinteresuotiems vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu, nustatytas minimalusis apsaugos standartas ir vieÅ¡ojo pirkimo peržiÅ«ros procedÅ«rų bendrieji kriterijai, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose nustatytos peržiÅ«ros procedÅ«ros, siekiant užtikrinti Europos SÄ jungos teisės reikalavimų sudarant vieÅ¡ojo pirkimo sutartis laikymÄ si (Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d.

Sprendimas GAT, C-315/01, Rink. p. I-6351). Nors Direktyva Nr. 2007/66 peržiÅ«ros procedÅ«rų reguliavimo Europos SÄ jungos lygiu harmonizavimas praplėstas, tačiau nemažai sričių, inter alia perkančiųjų organizacijų deliktinė atsakomybė, palikta valstybių narių kompetencijai. Valstybių narių autonomija reglamentuoti peržiÅ«ros procedÅ«rÄ bet kokiu atveju turi nepažeisti Direktyvos Nr. 2007/66 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje įtvirtintos jų (įskaitant visų jos organų, inter alia teismus) pareigos imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai, kuriais buvo pažeisti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys Europos SÄ jungos teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę, galėtų bÅ«ti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiÅ«rėti.

Direktyvos Nr. 2007/66 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, kad peržiÅ«ros procedÅ«roje atsakingoms institucijoms suteikti įgaliojimai inter alia apima nuostolių atlyginimÄ Å¾alÄ patyrusiems asmenims (VPÄ® 93 str. 1 d. 3 p.). Nesant konkrečių nuostatų Å¡ioje srityje, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje turi bÅ«ti nustatomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad peržiÅ«ros procedÅ«ros leistų veiksmingai atlyginti nuostolius, kurių asmenys patyrė pažeidus viešųjų pirkimų teisę (žr. pagal analogijÄ nurodytÄ Teisingumo Teismo SprendimÄ GAT).

Ä®gyvendindamos Å¡iÄ pareigÄ valstybės narės naudojasi procesine autonomija, ribojamÄ ekvivalentiÅ¡kumo (nacionalinės proceso taisyklės neturi bÅ«ti mažiau palankios nei taikomos panaÅ¡iems iÅ¡ vidaus teisės sistemos kylančių teisių apsaugai numatytiems ieÅ¡kiniams) ir veiksmingumo (naudojimasis Europos SÄ jungos teisėje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiÅ¡kai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas) principais (Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 18 d. SprendimÄ HI, C-92/00; 2002 m. gruodžio 12 d.

SprendimAS Universale-Bau ir kt., C-470/99). Taigi tiekėjų teisės į žalos atlyginimÄ reguliavimas, jo taikymas ir aiÅ¡kinimas neturi iÅ¡ esmės skirtis nuo kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, Å¡ios teisės įgyvendinimas turi bÅ«ti realus bei veiksmingas.Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos principo svarba. Å i praktika aktuali ir perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės kontekste.

PeržiÅ«ros institucijos (teismo) vaidmuo ir pareiga saugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ aktualÅ«s ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPÄ® teisinio reguliavimo tikslų pasiekimÄ , apsaugos, bet ir siekiant skatinti sÄ Å¾iningÄ tiekėjų varžymÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). SÄ Å¾iningas tiekėjų varžymasis priklauso ne tik nuo to, kaip perkančioji organizacija vykdo pirkimo procedÅ«ras, kaip jų laikosi, bet ir kaip veiksmingai tiekėjai gali apginti savo galbÅ«t pažeistas teises.

Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo pabrėžiami tiekėjams prieinami ir efektyvÅ«s jų teisių gynybos mechanizmai, reali galimybė jais pasinaudoti bei aktyvus teismo vaidmuo užtikrinant jų prieinamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).Veiksmingumo principas reikalauja, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ra ir jos taikymas neturi bÅ«ti toks, kad pasinaudojimas Å¡ia procedÅ«ra tiekėjams pasidarytų praktiÅ¡kai neįmanomas ar labai sudėtingas (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d.

Sprendimas Santex, C-327/00, Rink. 2003, p. I-1877). Perkančiosios organizacijos sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto, bet ir in concreto, t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas (VPÄ® V skyrius), kitas nuostatas (pirkimo sÄ lygas) ar buvusiÄ praktikÄ , bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas Å¡ias normas pritaikius (Teisingumo Teismo SprendimÄ Santex;2007 m. spalio 11 d. SprendimÄ Lämmerzahl, C-241/06, Rink. 2007, p. 8415).

Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiÅ¡kina ir taiko taip, kad tiekėjui bÅ«tų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybÄ . Nepriklausomai nuo to, jog peržiÅ«ros procedÅ«ros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingÄ , pernelyg suvaržytÄ pažeistų teisių gynybÄ . Teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiÅ«ros procedÅ«ros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingÄ tiekėjo teisių gynybÄ .PeržiÅ«ros procedÅ«rų veiksmingumo principas neapribotas tik teismine ginčo stadija.

Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiÅ«ros procedÅ«romis bÅ«tų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Pareiga užtikrinti peržiÅ«ros procedÅ«ros veiksmingumÄ perkančiajai organizacijai kyla dėl jos įgaliojimų nagrinėti tiekėjų pretenzijas. Perkančioji organizacija pagal jos kompetencijÄ ir turimas priemones turi imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumÄ .Teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų argumentų konstatuoja, kad nuostolių atlyginimo institutas vieÅ¡uosiuose pirkimuose – atskira, iÅ¡ Europos SÄ jungos teisinio reguliavimo iÅ¡plaukianti ir nacionaliniais teisiniais instrumentais sustiprinama tiekėjų teisių gynybos priemonė, kurios taikymas turi užtikrinti veiksmingÄ pažeistų interesų gynybÄ .

Žalos atlyginimas peržiūros procedūrų sistemoje yra svarbus ir dėl to, kad tiek Direktyvos Nr. 89/665, tiek Direktyvos Nr. 2007/66 (pirma didesne, antra mažesne apimtimi) nuostatose įtvirtinta valstybių narių galimybė susiaurinti peržiūros institucijos (Lietuvoje – teismų) įgaliojimus tik žalos atlyginimu (VPĮ 96 str.). Kita vertus, žalos atlyginimas neretai tampa vienintele teisių gynybos alternatyva, negalint pasinaudoti kitomis gynybos priemonėmis (pvz., laikinosiomis apsaugos priemonėmis).

Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir galimos žalos Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės klausimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatyti neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai vertinant ieÅ¡kovo, kaip jungtinės veiklos dalyvio, pasiÅ«lymÄ nėra susiję teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovui atsiradusiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo žalos atlyginimui.

Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, jog reikalaudamas iÅ¡ perkančiosios organizacijos žalos atlyginimo įvykdė jam tenkančiÄ pareigÄ Ä¯rodyti, jog perkančiajai organizacijai tinkamai įvertinus ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , jo pasiÅ«lymas, atmetus kitus pasiÅ«lymus, bÅ«tų likęs geriausiu, tuo tarpu perkančioji organizacija nepaneigė priežastinio ryÅ¡io buvimo. Apeliacinis teismas iÅ¡ dalies sutikdamas su apelianto argumentais dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo žalos atlyginimo bylose, pažymi, jog pagal naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPÄ® ir pirkimo sÄ lygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieÅ¡kovo), siekiančio žalos atlyginimo iÅ¡ jos, pasiÅ«lymÄ bÅ«tų pripažinusi laimėtoju (pvz., pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiÅ«lymus, ieÅ¡kovo siÅ«loma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieÅ¡kovų nebÅ«tų sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014).

Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste ieÅ¡kovui, kurio pasiÅ«lymas pirkimo procedÅ«rose buvo atmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiÅ«lyta kaina buvo mažiausia.Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo pirkimo sÄ lygų 4.2.4 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvio kiekvienas partneris negali bÅ«ti bankrutavęs, likviduojamas, restruktÅ«rizuojamas, sudaręs su kreditoriais taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklÄ .

Ginčo vieÅ¡ojo pirkimo metu 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė ieÅ¡kovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pasiÅ«lymÄ dėl tiekėjo neatitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams bei pasiÅ«lymo neatitikimo pirkimo sÄ lygoms. UAB „Šilalės vandenys“ vieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2011 m. liepos 28 d. protokolo duomenimis ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kaina buvo tiekėjų pasiÅ«lytų kainų antroje vietoje didėjimo tvarka. 2012 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. 2012 m. kovo 7 d. perkančioji organizacija pasirašė rangos sutartį su tiekėju UAB „Kvėdarsta“.Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovas tvirtindamas, jog jo pasiÅ«lyta kaina buvo mažiausia, nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad kitų tiekėjų pasiÅ«lymai ginčo pirkime buvo atmesti ir ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas liko geriausiu, sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų iÅ¡vadai, jog perkančioji organizacija, laikydamasi VPÄ® ir pirkimo sÄ lygose įtvirtintos tvarkos, ieÅ¡kovo, siekiančio žalos atlyginimo iÅ¡ jos, pasiÅ«lymÄ bÅ«tų pripažinusi laimėtoju pastarajam pasiÅ«lius mažiausiÄ kainÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad perkančiajai organizacijai teigiamai įvertinus ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ ginčo vieÅ¡ajame pirkime, su ieÅ¡kovu rangos sutarties nebÅ«tų galima sudaryti dėl to, jog Å¡ios sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kas yra draudžiama remiantis pirkimo sÄ lygų 4.2.4 punktu, be to, ginčo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo galiojimo ir pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo terminai buvo pasibaigę bei ieÅ¡kovas, žinodamas apie tai, jų nepratęsė, neiÅ¡reiÅ¡kė savo noro toliau dalyvauti pirkime.

Apeliacinio teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų pajėgus įvykdyti ginčo rangos sutarties patvirtina atsakovo pateikti trečiųjų asmenų praneÅ¡imai apie tai, jog laimėjęs vieÅ¡uosius pirkimus bei sudaręs rangos sutartis ieÅ¡kovas tinkamai jų neįvykdė, dėk ko nurodytos rangos sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo nutrauktos.Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste perkančioji organizacija įrodė, kad nepaisant jos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytų neteisėtų veiksmų rangos sutartis su ieÅ¡kovu pastarajam iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ nebÅ«tų sudaryta.

Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatyti neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai vertinant ieÅ¡kovo, kaip jungtinės veiklos dalyvio, pasiÅ«lymÄ nėra susiję teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovui atsiradusiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo žalos atlyginimui. Dėl praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl 1 416 547,37 Lt nuostolių atlyginimo grindė suvestiniu statybos kainos apskaičiavimu ir sÄ matomis, anot ieÅ¡kovo, sudarytomis vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų sÄ naudų ir skaičiuojamųjų kainų rodiklių rinkiniais.

Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, pagrindžiančiai ieÅ¡kovo praÅ¡omų atlyginti nuostolių dydį, teigia, kad ieÅ¡kovo pateiktos sÄ matos nėra tinkamas faktinių iÅ¡laidų paskaičiavimas, grindžiamos prielaidomis ir neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio ieÅ¡kovo pateiktų sÄ matų nevertino nustatęs, kad neįrodytas priežastinis ryÅ¡is tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo įrodinėjamos žalos.Apeliacinis teismas pažymi, kad netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimo atveju, žala nepreziumuojama, todėl ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad negautos pajamos yra realios, bet ne tikėtinos.

Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Kadangi netiesioginiai nuostoliai nėra akivaizdūs lyginant su tiesioginiais, skiriasi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių realumo, kurį reikia įrodinėti (CPK 178 str.), laipsnis. Nuostoliai negautų pajamų forma visada yra tik tikėtini ta prasme, kad pajamos de facto nebuvo gautos ir a priori nėra žinoma, ar nebūtų atsiradę nenumatytų aplinkybių, dėl kurių rangovas negalėtų gauti visų planuojamų pajamų.

Realiomis laikomos ir turi bÅ«ti atlyginamos tos rangovo pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs kokybiÅ¡kai ir nustatytu laiku įvykdęs sutartį, neneigiant paties prievolių įvykdymo tinkamai ir laiku realumo bei esant tuometinei mokesčių bazei. Atlygintinus netiesioginius nuostolius sudaro ne bendrasis, o grynasis pelnas, kuris yra apskaičiuojamas atėmus pelno mokestį, todėl negautos pajamos neprilygsta lokalinėse sÄ matose nurodytam pelnui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip sÄ matoje nurodoma pelno norma ar pelnas.

Negautos pajamos yra pagrįstai iÅ¡ statybos rangos sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis nesudaro negautų pajamų kaip netiesioginių nuostolių, nes nuo Å¡ios sumos turi bÅ«ti mokamas pelno mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Nagrinėjamoje byloje negautų pajamų dydžiui pagrįsti ieÅ¡kovas remiasi 2011 m. kovo mėn. kainomis sudarytose lokalinėse sÄ matose (1 t., b. l. 28 - 84) nustatytu pelno be PVM dydžiu.

Apeliacinio teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktuose lokalinėse sÄ matuose nurodyta pelno suma negali bÅ«ti laikoma realiomis ieÅ¡kovo negautomis pajamomis, nes, pirma, iÅ¡ pateiktų įrodymų negalima nustatyti sÄ naudų ir įplaukų, kurias įvertinus gaunamas ikimokestinis pelnas, antra, nuo jo turi bÅ«ti mokamas pelno mokestis, kuris pateiktuose duomenyse nenurodytas. Esant nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas tinkamai nepagrindė praÅ¡omų atlyginti nuostolių dydžio, kas taip pat sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį atmesti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.). Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus atsakovui. Atsakovas UAB „Šilalės vandenys“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymu, ir pateikia Å¡iÄ sumÄ pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi iÅ¡sprendus procesinį bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , priskirtina prie Å¡ios bankrutavusios įmonės administravimo iÅ¡laidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grÄ Å¾inimo tenkintini Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo iÅ¡laidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012, 2013 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-700/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovo piniginė prievolė sumokėti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas atitinka administravimo iÅ¡laidų sampratÄ pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priskirtinos įmonės administravimo iÅ¡laidoms ir turi bÅ«ti atlyginamos Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB „Šilalės vandenys“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. 1 000 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ Å¡ias iÅ¡laidas atlyginant iÅ¡ bankroto administravimo iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ (juridinio asmens kodas 300620901) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės vandenys“ (juridinio asmens kodas 176523470) 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, Å¡ias iÅ¡laidas atlyginant iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ (juridinio asmens kodas 300620901) bankroto administravimo iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                  Rasa Gudžiūnienė                                                                  Kazys Kailiūnas Egidija Tamošiūnienė