50cc0ba9-3ac8-4e1a-95d5-cfd9fa59a6c3 · Å iaulių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-4482-251/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01607-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; (S) 1.3.5.4; 1.3.6.3.2.9; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Gema JanuÅ¡ienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB „Saurida“ atstovui advokatui Gintarui Žičkui, atsakovui M. P., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Saurida“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

P. dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Saurida“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti atsakovo M. P. 2020-01-14 atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Saurida“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teisėtu bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad tarp ieÅ¡kovės UAB „Saurida“ ir atsakovo M. P. 2019-06-28 sudaryta darbo sutartis Nr. 1216 (toliau – ir Darbo sutartis), nuo 2019-07-01 atsakovas pradėjo dirbti UAB „Saurida“ pardavimų vadybininku.

Nuo pirmos darbo dienos (2019-07-01) atsakovas dalį darbo funkcijų (tas darbo funkcijas, kurias pardavimų vadybininkas atlikdavo ne susitikimų su klientais metu) atliko vienoje iš darbdavio degalinių, kuri yra adresu Pramonės g. 7C, Šiauliai. Šioje degalinėje (Pramonės g. 7C, Šiauliai) atsakovas atlikdavo savo funkcijas iki 2019-10-15. Iki šios datos iš atsakovo nebuvo reikalauta vykti Sutartyje nurodytu adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Nuo 2019-10-15 iki 2019-12-03 atsakovas dėl sveikatos problemų buvo nedarbingas, o nuo 2019-12-04 iki 2019-12-13 - atostogavo. 2019-12-14 ir 2019-12-15 buvo poilsio dienos (savaitgalis), todėl po nedarbingumo ir poilsio dienų atsakovas turėjo galimybę dirbti 2019-12-16.

Per šiuos du mėnesius (nuo 2019-10-15 iki 2019-12-16) darbovietėje (UAB „Saurida“) įvyko tam tikrų organizacinių pakeitimų. Tiksliau, darbovietėje buvo numatyta pardavimų vadybininkus priskirti konkretesnei Lietuvos teritorijai (kai kurios atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys atspindi, kad klientai buvo iš Panevėžio ir Anykščių rajono, Panevėžio ir Zarasų miestų), taip pat išduoti jiems planšetes, klientus paskirstyti pagal klientų duomenų bazę ir kt. Be to, atsakovo darbo metu iki 2019-10-15 buvo susidurta su įvairių tiesioginio atsakovo vadovo reikalavimų nevykdymu: lizingo sutarčių originalių variantų nepateikimas darbdaviui, klientų duomenų nesukėlimas į klientų duomenų bazę ir kt.

Darbdavys taip pat turėjo informacijos, kad atsakovas klientams suteikia neteisingÄ informacijÄ apie prekiaujamÄ dujų tiekimo sistemos įrangÄ , netgi konfliktuoja su klientais, o taip pat siÅ«lo jiems nuolaidas, kurios prieÅ¡tarauja darbovietės kainodarai ir galimai siekiama asmeninės naudos. Dėl visų Å¡ių aplinkybių darbdavys siekė didesnės atsakovo kontrolės ir atskaitomybės, dėl ko atsakovui nurodyta bÅ«ti darbe adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai (kiek atsakovo darbas yra dirbamas iÅ¡ biuro).

Atsakovui grįžus į darbÄ , t. y. 2019-12-16, jam nurodyta, kad atsakovas privalo atvykti (darbo funkcijoms, kurias atsakovas įprastai iki tol vykdė iÅ¡ Pramonės g. 7C, Å iauliai) adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Atsakovas neginčija, kad jam toks nurodymas buvo duotas, tačiau į nurodytÄ darbo vietÄ atsakovas neatvyko net ir po pakartotinio reikalavimo, kuris atsakovui iÅ¡reikÅ¡tas 2019-12-17 (Priedas Nr. 3). Tai, kad šį reikalavimÄ atsakovas gavo, irgi nėra ginčijama. IeÅ¡kovui nuo 2019-12-16 iki 2019-12-19 nesulaukus, kad atsakovas atvyktų į darbo vietÄ , kuriÄ darbdavys nurodė (Montuotojų g. 8, Mažeikiai), atsakovo dar kartÄ pareikalauta, kad jis atvyktų į darbovietę susiklosčiusios situacijos iÅ¡siaiÅ¡kinimui.

Atsakovas į darbovietę 2019-12-20 atvyko, tačiau nespėjus aptarti reikÅ¡mingų klausimų, per pietų pertraukÄ atsakovas nieko neįspėjęs iÅ¡vyko ir, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, vėl įformino nedarbingumo laikotarpį. Šį kartÄ jis tęsėsi nuo 2019-12-20 iki 2020-01-13. Atsakovo laikino darbingumo metu atsakovo 2019-12-30 pareikalauta iki 2020-01-08 pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kodėl jis nebuvo darbo vietoje nuo 2019-12-16 iki 2019-12-19, taip pat pateikti visÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ .

IeÅ¡kovas atsakovo pasiaiÅ¡kinimo nesulaukė ir 2020-01-14 skyrė atsakovui drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., kadangi atsakovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. neatvyko į darbÄ be pateisinamų priežasčių nuo 2019-12-16 iki 2019-12-19 (imtinai). IeÅ¡kovė nesutinka su LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Å iaulių darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2020-02-20 sprendimo Nr. DGKS-1248 motyvais, kad tarp ginčo Å¡alių buvo pasiektas susitarimas, kad atsakovas savo darbo funkcijas vykdys iÅ¡ degalinės adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai.

Pirma, darbo vieta Sutartyje apibrėžta 1.1 p. ir iÅ¡ jo aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovo darbo funkcijų atlikimo vieta yra Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Sutarties 1.1 p. žodis „darbovietė“ vartojama ne „darbdavio“, o „darbo vietos“ prasme. Tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad atsakovas laikinai dirbs iÅ¡ Å iaulių. 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpiu atsakovui buvo suteikta galimybė dirbti iÅ¡ Å iaulių. Po iÅ¡bandymo laikotarpio ir laikino nedarbingumo atsakovui buvo nurodyta dirbti iÅ¡ Mažeikių miesto, nes baigėsi iÅ¡bandymo terminas bei dėl iÅ¡bandymo laikotarpiu paaiÅ¡kėjusių aplinkybių - kad atsakovas vykdo ne visus darbdavio nurodymus, taip pat dėl galimų konfliktų su potencialiais/esamais klientais ir galimai asmeninės naudos siekimu vykdant darbo funkcijas, darbdavio sÄ skaita.

Å alių valiÄ dėl atsakovo darbo vietos kitame mieste nei gyvena atsakovas, t. y. ne Å iauliuose, o Mažeikiuose, atspindi ir Darbo sutarties 5.1 p., kuriame numatyta, kad atsakovo naudai darbdavys įsipareigoja mokėti net 50% bazinį darbo užmokestį už laikÄ , susijusį su kelionėmis ar važiavimu. UAB „Saurida“ buvo įprasta, jog darbuotojai vyksta dirbti iÅ¡ Å iaulių į Mažeikius. Antra, pagrindinė atsakovo darbo funkcijos atlikimo vieta buvo klientų namai/įmonės teritorija, jis neturėjo nuolatinės pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos, gaudavo nurodymus iÅ¡ savo tiesioginio vadovo, kurio darbo vieta buvo Mažeikių mieste, Montuotojų g. 8, todėl, remiantis DK 34 str. 4 d., atsakovo darbo vieta laikytina adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai.

IeÅ¡kovė taip pat pažymi, kad Darbo sutarties 4.17 p. įtvirtinta, kad darbuotojas sutinka atlikti savo darbo funkcijas bet kuriame darbdavio padalinyje ar veiklos vietoje pagal darbdavio nurodymÄ . Jeigu teismas ir prieitų prie iÅ¡vados, kad iki 2019-12-16 atsakovo darbo vieta buvo Pramonės g. 7C, Å iauliai ir bÅ«tent dėl jos ginčo Å¡alys buvo susitariusios, tai laikytina, kad nuo 2019-12-16 ieÅ¡kovė pateikė reikalavimÄ pakeisti atsakovo darbo vietÄ Ä¯ adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai, o atsakovas tam buvo davęs sutikimÄ , pasiraÅ¡ydamas Darbo sutartį.

Atsakovo darbo vieta nuo 2019-12-16 iki 2019-12-19 buvo adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai, atsakovas į darbÄ neatvyko, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (b. l. 1-7). BylÄ nagrinėjant teisme ieÅ¡kovės atstovas advokatas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ir pripažinti atsakovo atleidimÄ teisėtu, priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. Nurodė, kad pagrindinis ginčas byloje yra dėl darbo vietos. Atsakovas laiko, kad jo darbo vieta yra UAB „Saurida“ degalinė Å iauliuose, Pramonės g. 7C.

Sutartyje nurodytas adresas Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Be to, ieÅ¡kovė laiko, kad atsakovo darbo vieta yra kintanti, remiantis Darbo sutarties 4.17 punktu. Darbo sutartį pasiraÅ¡ant gautas iÅ¡ankstinis darbuotojo sutikimas dirbti bet kuriame darbdavio padalinyje ar veiklos vietoje. IÅ¡ pradžių buvo praktika, kad atsakovas dirbo Å iauliuose, Pramonės g. 7C. Vėliau įmonėje įvyko tam tikrų organizacinių pasikeitimų. Be to, atsakovas nevisai tinkamai atliko savo funkcijas, kilo įtarimų dėl to, kad atsakovas galimai siekė sau naudos darbdavio sÄ skaita siÅ«lydamas nuolaidÄ klientei.

Be to, atsakovas nevykdė darbdavio tiesioginių nurodymų, nepateikė lizingo sutarčių originalių variantų darbdaviui. Dėl Å¡ių priežasčių darbdavys priėmė sprendimÄ , kad darbuotojas turi bÅ«ti labiau kontroliuojamas, turi dirbti darbo sutartyje nurodytu adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Atsakovas dirbo pardavimų vadybininku. Jo darbo vieta nebuvo pastovi, kas nustatyta ir Darbo sutarties 4.17 punkte. Degalinėje Å iauliuose, Pramonės g. 7C jam buvo suteikta prieiga prie kompiuterio, tačiau jo pareigų pobÅ«dis nebuvo toks, kad jis turėtų dirbti bÅ«tent Å¡itoje degalinėje.

Atsakovas nevykdė darbdavio nurodymų atvykti į darbo vietÄ 2019 m. gruodžio 16-19 d., ieÅ¡kovė tai įvertino kaip pravaikÅ¡tas ir atleido jį iÅ¡ darbo. BÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų darbdavys nekeitė, rėmėsi Darbo sutarties 4.17 punktu. Susitarimo, kad atsakovas dirbs Å iauliuose, Pramonės g. 7C nebuvo, buvo tik darbdavio leidimas pasinaudojant Å¡ia vieta vykdyti darbo funkcijas. Tuo metu taip buvo organizuojamas darbas. Jei ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, ieÅ¡kovė praÅ¡o nepriteisti atsakovo naudai kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas įmonėje dirbo labai trumpÄ laikÄ , negalėjo patirti 1600 Eur neturtinės žalos. Sprendžiant dėl iÅ¡mokų už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydžio, teismų praktikoje atsižvelgiama, be kita ko, į darbo santykių trukmę, bylos nagrinėjimo teisme trukmę ir jÄ lėmusias priežastis. Å iuo atveju nagrinėjimas teisme užtruko dėl liudytojo neatvykimo, dėl karantino, dėl atsakovo reikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio. Be to, nors atsakovas yra jaunas, darbingas, galėjo įsidarbinti.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 2019-06-28 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 1216, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2019-07-01 buvo įdarbintas pardavimų vadybininku. Tiesioginis atsakovo vadovas buvo P. Å ., taip pat suskystintų dujų padalinio vadovas R. G. ir personalo direktorė D. S.. Atsakovui buvo nurodyta, kad jis bus atsakingas už Å iaulių apskritį, dirbs adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai.

Atsakovas 2019 m. rugsėjį – spalį atsisakė vykdyti įmonės direktoriaus bei kitų vadovų nurodymus talpinti klientų asmens duomenis uždaroje „Facebook“ grupėje, nes nenorėjo pažeidinėti įstatymų. Dėl to patyrė psichologinį spaudimÄ , ieÅ¡kovės atstovai jį plÅ«do, grasino, kad jeigu atsakovas kels nereikalingus klausimus, bus atleistas iÅ¡ darbo. Dėl patirto psichologinio spaudimo atsakovui suprastėjo sveikata, jis kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , kuri jam iÅ¡davė nedarbingumo pažymėjimÄ .

Atsakovo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi iki 2019-12-16. Nedarbingumo laikotarpiu R. G. ir D. S. ragino atsakovÄ raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva. Po atostogų atsakovas 2019-12-16 grįžo į savo darbo vietÄ adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai. Jam buvo panaikinta galimybė prisijungti prie visų sistemų, todėl negalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų. Tos pačios dienos vakare 17:06 val. atsakovas gavo el. laiÅ¡kÄ iÅ¡ R. G. su praÅ¡ymu pasiaiÅ¡kinti, kodėl atsakovas neva neatvyko į darbÄ Mažeikiuose. 2019-12-17, 2019-12-18, 2019-12-19 dienomis atsakovas vėl atvyko į savo darbo vietÄ adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai. 2019-12-17 darbo dienos pabaigoje atsakovas gavo R.

G. el. laiÅ¡kÄ su reikalavimu pasiaiÅ¡kinti, kodėl atsakovas neatvyko į darbÄ . 2020-12-20 atsakovas nuvyko į ieÅ¡kovės registruotÄ buveinės vietÄ adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Ten patyrė psichologinį spaudimÄ iÅ¡ vadovų, atsakovo sveikata vėl suprastėjo, todėl jis nuvyko pas gydytojÄ , iÅ¡ kurio gavo siuntimÄ pirminei apžiÅ«rai pas psichiatrÄ . Atsakovui psichiatras iÅ¡davė nedarbingumo pažymėjimÄ , iÅ¡rašė vaistų emocinei bÅ«klei suvaldyti. Nedarbingumo laikotarpis baigėsi ir atsakovas į darbÄ grįžo 2020-01-14, kaip įprasta, adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai.

Apie tai atsakovas informavo ieÅ¡kovę, tačiau po pietų sulaukė praneÅ¡imo, kad yra atleidžiamas iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas, t.y. už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Pažymi, kad darbo sutartyje darbo funkcijų atlikimo vieta nenurodyta. Å alys dėl darbo funkcijų atlikimo vietos - Pramonės g. 7C, Å iauliai, susitarė žodžiu. IeÅ¡kovė negavo atsakovo raÅ¡ytinio sutikimo dėl darbo vietos pakeitimo nuo 2019-12-16. PrieÅ¡ingai, atsakovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, kad atsisako dirbti pakeistomis sÄ lygomis, t. y. kitoje darbo vietoje, ne kartÄ ieÅ¡kovei rašė, kad yra savo darbo vietoje adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad ji galėjo bet kada pakeisti atsakovo darbo vietÄ remdamasi darbo sutarties 4.17 punktu. Minėta nuostata iÅ¡reiÅ¡kia tik laikinÄ funkcijų atlikimÄ viename iÅ¡ ieÅ¡kovės padalinių (b. l. 65-74). BylÄ nagrinėjant teisme atsakovas ir jo atstovas advokatas prašė ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad UAB „Saurida“ vadovas paprašė kelti klientų duomenis į UAB „Saurida“ uždarÄ â€žFacebook“ grupę. Atsakovas prieÅ¡ tai dirbo UAB „Bitė Lietuva“, ten buvo mokymai apie duomenų apsaugÄ .

Nenorėjo užsitraukti teisinės atsakomybės, todėl prašė savo vadovų P. Å ., R. G., D. S. pateikti raÅ¡ytinį įsakymÄ dėl klientų duomenų skelbimo įmonės grupėje. Vadovai jam įsakymo raÅ¡tu nepateikė, jis atsisakė kelti klientų duomenis, vadovai jį spaudė, sakė, kad jis privalo tai daryti. Buvo atvejis, kai P. Å . paskambino atsakovui vakare, Å¡aukė, keikė jį, liepė kelti klientų duomenis, o po 10 minučių vėl paskambino ir pasakė, kad atsakovas yra atleidžiamas ir turi sekančiÄ dienÄ atvežti daiktus į Mažeikius.

Atsakovo sveikata tuo metu buvo Å¡iek tiek paprastėjusi, tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į gydytojÄ , kuri iÅ¡rašė nedarbingumo biuletenį. Nedarbingumo laikotarpio pabaigoje paskambino R. G.. R. G. atsakovui primygtinai siÅ«lė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. R. G. pareiÅ¡kė, kad jei atsakovas pats neparaÅ¡ys praÅ¡ymo, su juo vienaip ar kitaip bus susidorota, gal bus atleistas, bus padaryta, kad negaus darbo Å iauliuose. Tolesnis susitikimas buvo su D. S.. D. S. padėjo jam baltÄ popieriaus lapÄ , liepė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ , kad savo noru iÅ¡eina iÅ¡ darbo.

Jis pasakė, kad jam priklausytų berods pusės mėnesio iÅ¡eitinė kompensacija. Jie nerado bendros kalbos, susitarė, kad atsakovas iÅ¡eis atostogų ir per tÄ laikÄ pagalvos apie pasiÅ«lymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo gražiuoju. 2019-12-13 jie susitiko antrÄ kartÄ , D. S. vėl padėjo lapÄ ir primygtinai reikalavo raÅ¡yti. Jis atsisakė, nes buvo pasitaręs su darbo ginčų komisija, kaip elgtis. D. S. ėmė jį Å¡antažuoti, sakė, kad kreipsis į teisėsaugÄ dėl klientės, kuriai jis neva siÅ«lė dalintis nuolaidÄ .

Jis atsakė, kad gerai, tegu kreipiasi, raÅ¡o skundÄ . 2019-12-16 prieÅ¡ 8 val. jis atvyko į darbÄ , parašė apie tai R. G., P. Å ., D. S.. Pamatė, kad yra atjungtas nuo visų sistemų, paprašė jį prijungti, kad galėtų darbuotis, nes jo atlyginimas proporcingai priklauso nuo sudarytų sutarčių ir parduotos įrangos kiekio. Taip kasdien atvykdavo į darbÄ , paraÅ¡ydavo laiÅ¡kÄ , skambindavo, kad yra darbe. Jis kasdien bendraudavo su darbo ginčų komisija, elgėsi, kaip jam patarė darbo ginčų komisija.

Pirmadienį, po to, kai visÄ dienÄ niekas su juo nebendravo, vakare gavo R. G. laiÅ¡kÄ , kad atsakovas neva nebuvo darbe. TÄ pačiÄ dienÄ D. S. apie 12-13 val. dienos metu buvo atvykusi į UAB „Saurida“ Å iauliuose, Pramonės g. 7C, atvežė darbuotojams kalėdines dovanas. Jis pasisveikino su D. S., prašė skirti jam laiko, D. S. matė, kad jis yra savo darbo vietoje, kur dirbo nuo 2019-07-01, su juo nesisveikino, neskyrė jam laiko. Ketvirtadienį jis gavo laiÅ¡kÄ su praÅ¡ymu atvykti į Mažeikius.

Darbo ginčų komisija pasakė jam nuvykti. Jis nuvyko. D. S. nuvedė jį, kur neva jo darbo vieta. Stalas buvo apdėtas dėžėmis, purvinas, kėdė sulūžusi. Jis pasakė, kad tokios sÄ lygos jo netenkina. D. S. liepė laukti R. G.. Paskui bendravo R. G.. R. G. liepė raÅ¡ytis pasiaiÅ¡kinimÄ dėl klientės, kuriai atsakovas neva siÅ«lė pasidalinti nuolaidÄ . Per pietų pertraukÄ iÅ¡važiavo namo, nes pasijuto labai negerai, kreipėsi pas savo gydytojÄ . Atsakovas teisme paaiÅ¡kino, kad buvo „Excel“ programa kompiuteryje, joje rodydavo užklausas.

Jis turėdavo paskambinti užklausas atlikusiems žmonėms. Paskambinęs pagal užklausas, važiuodavo pas suinteresuotus žmones, parduodavo įrangÄ . Grįžęs siųsdavo sutartis elektroniniu paÅ¡tu į bÅ«stinę, o originalus kaupti pas save. Apie 4 val. per dienÄ praleisdavo darbo vietoje Å iauliuose, atlikdamas skambučius. Vadybininkai turėjo neÅ¡iojamuosius kompiuterius, kad galėtų nuvykę pas klientus pildyti sutartis. Pramonės g. 7C, Å iauliai, buvo darbo vieta, kur atlikdavo skambučius, parveždavo ir palikdavo sutartis.

IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje nepagrįstai nurodė, neva atsakovas nepristatė lizingo sutarčių; buvo sutarta, kad atsakovas sutartis palieka Pramonės g. 7C, Å iauliai. BÅ«davo, kad į Pramonės g. 7C, Å iauliai, užsukdavo ir klientai pasiraÅ¡yti sutartis ar sumokėti pinigus. Jis dirbo Å iaulių regione. Buvo 4 pardavimai už regiono ribų. 3 pardavimus už Å iaulių regiono ribų padarė telefonu, nebuvo vykta pas klientÄ . Nevyko pas klientus, kai sudarė sutartis su klientais iÅ¡ Anykščių, Zarasų.

VienÄ kartÄ vyko pasiraÅ¡yti sutartį į Panevėžio rajonÄ , t. y. pas M. O. į (duomenys neskelbtini), nes pavadavo tuo metu kolegÄ . Jo elektroninis paÅ¡tas buvo (duomenys neskelbtini). Kai pasirašė darbo sutartį, klausė darbdavio, kur jo darbo vieta, ar jam reikės važinėti po visÄ LietuvÄ . D. S. jam pasakė, kad jo darbo vieta yra Å iauliuose, Pramonės g. 7C. 2019 m. gruodį jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kodėl jo darbo vieta keičiama į Mažeikius. Taip pat klausė to ir savo vadovo P. Å ., kuris pats nuvežė jį į darbo vietÄ Å iauliuose, Pramonės g. 7C.

Kai atsirasdavo naujų užklausų, atsakovo vadovas praneÅ¡davo jam ir per „Facebook“, nurodydavo kliento telefono numerį, kad atsakovas paskambintų. „Excel“ programoje pildydavo informacijÄ , kuriÄ gaudavo iÅ¡ klientų. Prisijungti prie „Excel“ programos reikėdavo interneto, reikėdavo prisijungti prie uždaro tinklo. Nėra tikras, ar prie įmonės „Excel“ programos su užklausomis buvo galima jungtis ne darbo vietoje Pramonės g. 7C, Å iauliai. Yra tekę bandyti, bet nepavyko. 2019-12-16 jį atjungė nuo elektroninio paÅ¡to ir nuo bendros sistemos.

Darbo ginčų komisijos nustatytas 1600 Eur neturtinės žalos dydis kaip minimalus atsakovui priimtinas. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad buvo taikomas mobingo metodas priversti jį išeiti iš darbo. Tai jam kainavo daug bemiegių naktų, streso jam ir jo šeimai, daugiausia jam. Jis buvo išskirtas iš kolektyvo. D. S. atvežė kolektyvui dovanas, jam nebuvo atvežta nieko, į jį net nekreipė dėmesio. Buvo šiurkštus bendravimas, reikalavimas savo noru išeiti iš darbo, įžeidūs žodžiai iš vadovo ir iš R.

G., pasakymas, kad susidoros. Kreipėsi į psichiatrÄ dėl tų pačių priežasčių, nemiegodavo naktimis, nes nežinodavo, kas toliau bus. Nebuvo nei įsakymo, nei darbuotojo atskiro raÅ¡ytinio sutikimo 2019 m. gruodį dėl perkėlimo dirbti į Mažeikius, Montuotojų g.

8. Tai buvo ženklus, netikėtas darbuotojui darbo sÄ lygų pakeitimas, keičiantis nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Atsakovas tris su puse mėnesio dirbo Å iauliuose, po to buvo nedarbingumo laikotarpis, tik po to darbdavys pasakė, kad darbo vieta yra Mažeikiuose. Negalima darbo sutarties aiÅ¡kinti taip, kad darbdavys gali žodiniu nurodymu be atskiro sutikimo darbuotojÄ kilnoti į bet kurį padalinį, staiga perkelti į bet kuriÄ Lietuvos vietÄ . IeÅ¡kinys netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo (atsakovo) atleidimo iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , darbuotojui neatvykus į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. birželio 28 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 1216, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2019 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti pardavimų vadybininku (b. l. 8-11). UAB „Saurida“ personalo direktorės, įgaliotos direktoriaus, 2020-01-14 įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. 3 M. P. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamų priežasčių nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. (pravaikÅ¡tas) paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (b. l. 16).

Darbuotojas 2020 m. sausio 17 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ neteisėtu ir iÅ¡spręsti susijusius klausimus (b. l. 17-18). Darbo ginčų komisija 2020-02-20 sprendimu Nr. DGKS-1248 pripažino M. P. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Saurida“ neteisėtu ir nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Saurida“ M. P. naudai 1069,47 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos bei po 39,61 Eur už kiekvienÄ paskesnę dienÄ , taikant 5 darbo dienų savaitės grafikÄ , baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dienÄ , bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), taip pat iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 1600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 20-34).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas M. P. nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. darbo metu buvo ieÅ¡kovės UAB „Saurida“ patalpose degalinėje adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai. IeÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovas privalėjo bÅ«ti darbo vietoje adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Atsakovas teigia, kad sutarta jo darbo funkcijų atlikimo vieta buvo bÅ«tent adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai, jis į darbÄ nurodytomis dienomis atvyko, siekė dirbti, tačiau darbo funkcijų vykdyti negalėjo, nes buvo atjungtas nuo darbui reikalingų įmonės informacinių sistemų.

Dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir dėl to Å¡i jo praktika iÅ¡lieka aktuali, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gėriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus). Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. DK 214 str. 3 d. nustato, kad atleidimo iÅ¡ darbo bylose atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ privalo įrodyti darbdavys. DK 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai. Teismų praktikoje priimta, kad darbo sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad jos aiÅ¡kinimo rezultatas bÅ«tų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, juos atitiktų ir jiems neprieÅ¡tarautų.

Esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-274/2004, 3K-3-285/2012, 3K-3- 378/2013, 3K-3-68-248/2018). 2019-06-28 darbo sutarties Nr. 1216 1.1 punkte nurodyta, kad M.

P. priimamas dirbti į darbovietę – UAB „Saurida“, esančiÄ adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡i sutarties nuostata numato atsakovo darbo vietÄ . IeÅ¡kovė, jos atstovas ieÅ¡kinyje, teismo posėdyje taip pat nurodė, kad atsakovas nuolatinės pagrindinės darbo funkcijų vietos neturėjo, pagrindinės atsakovo darbo funkcijos atliekamos klientų buvimo vietose, todėl, vadovaujantis DK 34 straipsnio 4 dalimi, atsakovo darbo vieta laikoma darbovietė, iÅ¡ kurios jis gaudavo nurodymus, t. y.

Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, jog raÅ¡tu dėl darbo funkcijų atlikimo vietos nesitarė, darbo sutarties sudarymo metu ir vėliau vadovai jam žodžiu paaiÅ¡kino, kad dirbs Pramonės g. 7C, Å iauliai. DK 21 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbdavys gali turėti vienÄ ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklÄ vykdančius struktÅ«rinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktÅ«rinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai.

DK 34 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant anksčiau galiojusio DK nuostatas, nurodoma, kad teisine prasme darbovietės sÄ voka dažniausiai suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktÅ«ra), o darbo vieta – siauriau – kaip konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-274/2008, 3K-3-295/2009).

Kaip matyti iÅ¡ DK 34 straipsnio 4 dalies, ir Å¡iuo metu galiojantis DK netapatina darbovietės ir darbo funkcijos atlikimo vietos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , laikytina, kad darbo sutartyje nurodyta formuluotė, jog M. P. darbovietė yra Montuotojų g. 8, Mažeikiai, lingvistiniu požiÅ«riu nesuponuoja, jog bÅ«tent Montuotojų g. 8, Mažeikiai, buvo jo sutarta darbo funkcijų atlikimo vieta. Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl to, kokia prasme darbo sutarties 1.1 punkte panaudotas žodis „darbovietė“ (dažniausiai naudojama „darbdavio“ prasme ar rečiau naudojama „darbo vietos“, „darbo funkcijų atlikimo vietos“ prasme), atsižvelgtina į Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties sudarymo aplinkybes, tikslÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas M. P. nuo priėmimo į darbÄ UAB „Saurida“ 2019-07-01 dalį darbo funkcijų vykdė UAB „Saurida“ degalinėje adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai, o ieÅ¡kovė tam neprieÅ¡taravo, nereikalavo atsakovo Å¡ias darbines funkcijas vykdyti ofise Montuotojų g. 8, Mažeikiuose. IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo, liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas į Montuotojų g. 8, Mažeikiai iki 2019 m. gruodžio kartais vykdavo į mokymus, susirinkimus, kasdienių tiesioginių darbo funkcijų ten nevykdė.

Atsakovas M. P. paaiÅ¡kino, kad nuolatinėje darbo vietoje, įrengtoje degalinėje adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai, jis praleisdavo apie pusę viso savo darbo laiko (apie 4 val. per dienÄ ). Ten bÅ«davo tarp važiavimų pas klientus, atlikdavo skambučius klientams, jungdavosi prie įmonės informacinių sistemų, kaupdavo sutarčių originalus, kartais priimdavo klientus. Byloje nepateikta įrodymų, kurie paneigtų tokius atsakovo parodymus, kad funkcijos, atliekamos Pramonės g. 7C, Å iauliai, užimdavo ženkliÄ jo darbo laiko dalį. 2019-06-28 darbo sutarties Nr. 1216 1.2 punkte nurodyta, kad M.

P. darbo funkcijos yra pardavimų vadybininkas. Jo darbo funkcijos Darbo sutartyje detaliau neapraÅ¡ytos. Liudytoja apklausta UAB „Saurida“ personalo direktorė D. S. negalėjo atsakyti, ar įmonė turi pardavimų vadybinko pareigybės apraÅ¡ymÄ , nurodė, kad greičiausiai neturi. Byloje tokio pareigybės apraÅ¡ymo nepateikta. IÅ¡ Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovo darbo funkcijos buvo susisiekti ir bendrauti su potencialiais UAB „Saurida“ įrangos pirkėjais, esant poreikiui vykti į jų buvimo vietÄ , sudaryti sutartis.

Liudytojas P. Å . bylÄ nagrinėjant teisme patvirtino, kad pardavimų vadybininkai dalį funkcijų atlikdavo naudodamiesi darbo vietomis, įrengtomis įvairiose UAB „Saurida“ degalinėse. Kad ženkliÄ dalį darbinių funkcijų UAB „Saurida“ pardavimų vadybininkai atlieka tarp važiavimų pas klientus, patvirtina ir atsakovo pateiktas susiraÅ¡inėjimo „Facebook“ grupėje iÅ¡raÅ¡as (atsiliepimo į ieÅ¡kinį 1 priedas, b. l. 81-87). Kaip galima suprasti, kad susiraÅ¡inėjimo metu UAB „Saurida“ vadovas S. R. duoda nurodymus įmonės vadybininkams apie tai, kokiÄ informacijÄ apie klientÄ jie turi surinkti.

Ä®monės vadovas nurodo, kad vadybininkas, prieÅ¡ vykdamas pas klientÄ , privalo „maksimaliai susirinkti info“ apie kiekvienÄ galimÄ klientÄ ; paskelbti įmonės „Facebook“ grupėje namo adresÄ , įkelti namo nuotraukas iÅ¡ „Google Maps“ ir „Ortofoto“ duomenų bazių; įkelti žmogaus nuotraukas, jei turi; surinkti kuo daugiau informacijos apie žmogų iÅ¡ „Google“ paieÅ¡kos sistemos ir iÅ¡ „Facebook“; surasti straipsnius apie žmogų, jei yra; pasidomėti, kur žmogus dirba, kad bÅ«tų galima tuo pačiu pabandyti parduoti UAB „Saurida“ produktus kliento darbovietei; nurodyti įmonės „Facebook“ grupėje visÄ pirminę informacijÄ , kuri buvo suteikta klientus, visus klientui pateiktus pasiÅ«lymus ir jo pageidavimus.

UAB „Saurida“ vadovas nurodo, kad draudžia bet kokį pardavimÄ , sandorį, kol vadybininkas nurodytÄ informacijÄ surinks ir pasidalins įmonės „Facebook“ grupėje. IÅ¡ to matyti, kad UAB „Saurida“ vadovo vertinimu esminė įmonės pardavimų vadybininko darbo dalis yra rinkti, analizuoti, sisteminti informacijÄ tarp iÅ¡vykų pas klientus. IÅ¡ atsakovo, liudytojų parodymų, raÅ¡ytinės medžiagos matyti, kad M. P. jo darbo UAB „Saurida“ metu buvo priskirta tam tikra geografinė veiklos teritorija.

Atsakovas nurodė, kad dirbo Å iaulių apskrityje. Liudytojas P. Å . nurodė, kad atsakovas dirbo su Å iaulių regionu ir dalimi Kauno regiono. Kad atsakovui M. P. buvo priskirta griežtai apibrėžta veiklos teritorija, patvirtina ir liudytojos D. S. parodymai. D. S. nurodė, jog buvo gautas klientės nusiskundimas, kad vadybininkas M. siÅ«lė suteikti nuolaidÄ už įrangÄ , jei klientė jam duos dalį pinigų. Pasak D. S., nurodytas vadybininkas galėjo bÅ«ti tik M. P., nes klientė buvo jo teritorijoje, niekas kitas negalėjo pas klientę važiuoti.

IÅ¡ pateiktos M. P. sudarytų sutarčių lentelės matyti (ieÅ¡kinio priedas Nr. 2, b. l. 12), kad dauguma M. P. sudarytų sutarčių buvo su pirkėjais iÅ¡ Å iaulių miesto ir Å iaulių, RadviliÅ¡kio, Kelmės, JoniÅ¡kio, Pakruojo, Akmenės rajonų. Taip pat sudarytos 2 sutartys su pirkėjais iÅ¡ Panevėžio miesto ir rajono bei po vienÄ sutartį su pirkėjais iÅ¡ Anykščių ir Zarasų. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad vienu atveju vyko sudaryti sutartį į Panevėžio rajonÄ pavaduodamas bendradarbį, kiti trys pardavimai už Å iaulių regiono ribų sudaryti telefonu, pas klientus nevyko.

Tokius atsakovo paaiÅ¡kinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsakovas nurodė, kad jam suteikto darbinio elektroninio paÅ¡to adresas buvo (duomenys neskelbtini), kas taip pat atitinka jo teiginius, kad jam buvo priskirta dirbti su klientais Å iauliuose ir aplinkiniame geografiniame regione. Akivaizdu, kad bÅ«tent iÅ¡ Å iaulių, ne iÅ¡ Mažeikių, patogiau, mažesnės laiko sÄ naudos pasiekti daugumÄ ieÅ¡kinio priede Nr. 2 nurodytų vietovių Å iaulių apskrityje. IÅ¡ Darbo sutarties matyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta sutarties sudarymo buvo Å iauliuose.

Taigi važinėjimas kasdien dirbti į Mažeikius atsakovui bÅ«tų susijęs su gana didelėmis papildomomis laiko sÄ naudomis. IeÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant teisme laikėsi pozicijos, kad atsakovas turėjo galimybę nemokamai vykti į darbo vietÄ Mažeikiuose su įmonės klientų aptarnavimo skyriaus vadovu R. B.. Liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad kasdien vyksta iÅ¡ Å iaulių į Mažeikius tarnybiniu automobiliu, galėjo vežti atsakovÄ M. P. į darbÄ , buvo įgaliotas vežti kolegas iÅ¡ Å iaulių į darbÄ Mažeikiuose.

Visgi atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, atsakovo viena pagrindinių funkcijų UAB „Saurida“ buvo vykti pas klientus, Å¡iÄ funkcijÄ jis vykdė asmeniniu automobiliu. Jei, kaip teigia ieÅ¡kovė, sutartimi nustatyta atsakovo darbo funkcijų atlikimo vieta buvo Mažeikiuose, tai į Å¡iÄ darbo vietÄ atsakovui vykti svetimu transportu bÅ«tų sunkiai suderinama su jo darbo funkcijų atlikimu. Nuvykęs į Mažeikius ne savo automobiliu, atsakovas negalėtų (ar bÅ«tų itin sudėtinga) vykti pas klientus.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad darbas Mažeikiuose atsakovui bÅ«tų susijęs su itin padidėjusiomis finansinėmis iÅ¡laidomis, nes jis turėtų kasdien važiuoti į darbÄ ir iÅ¡ jo po daugiau nei 80 km (į kiekvienÄ pusę) savo automobiliu savo sÄ skaita. IÅ¡ Darbo sutarties 5.1 punkto matyti, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo kompensuoti atsakovui iÅ¡laidas dirbant su važiavimu susijusį darbÄ . IÅ¡ teismui pateiktos 2019-07-01 transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutarties Nr. 324-TR-19-N matyti, kad UAB „Saurida“ iÅ¡sinuomojo M.

P. priklausantį automobilį ir įsipareigojo, be kita ko, neatlygintinai teikti M. P. kurÄ atsižvelgiant į atstumus, kuriuos Å¡is nuvažiuos automobiliu darbo reikalais (sutarties 1.1, 1.5, 2.1.5, 2.1.6, 2.2.2 punktai). IÅ¡ to seka, kad ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui naudinga, kad darbuotojas, dirbantis su Å iaulių regionu, važinėjantis pas klientus visoje Å iaulių apskrityje, bazuotųsi Å iauliuose, ne Mažeikiuose, nes taip sumažėja kelionių kaÅ¡tai vykstant pas klientus, kuriuos turi kompensuoti darbdavys.

IÅ¡ teismui pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, kad atsakovas 2019-12-16 (pirmadienį) 09.33 val. UAB „Saurida“ SN dujų padalinio vadovui R. G. parašė, jog grįžo į darbÄ po atostogų, nurodo, kad jo telefonas ir prieiga prie duomenų bazės atjungti, todėl jis negali tinkamai vykdyti pareigų, praÅ¡o susisiekti ir informuoti, kas vyksta. R. G. 2019-12-16 17.06 val. el. laiÅ¡ke atsako „Laba diena, M. kodėl Å¡iandien nebuvai darbe? Nes tavęs nebuvo darbo vietoje Montuotojų 8, Mažeikiai.“ (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 3).

Byloje nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė iki 2019-12-16 laikė ir informavo atsakovÄ , jog atsakovo darbo funkcijų atlikimo vieta yra Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad Å¡alys Darbo sutarties 1.1 punkte nesitarė dėl darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vietos adresu Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Darbo sutarties 1.1 punkte terminas „darbovietė“ vartojamas „darbdavio“ prasme. IeÅ¡kovės atstovas bylÄ nagrinėjant teisme taip pat nurodė, kad Darbo sutarties 4.17 punktu nustatyta kintanti atsakovo darbo vieta, kilnojamasis darbo pobÅ«dis.

Anot ieÅ¡kovės, Darbo sutarties 4.17 punktas ieÅ¡kovei leidžia keisti atsakovo darbo funkcijų atlikimo vietÄ savo nuožiÅ«ra, atitinkamai ieÅ¡kovė turėjo teisę pakeisti atsakovo darbo vietÄ iÅ¡ Pramonės g. 7C, Å iauliai, į Montuotojų g. 8, Mažeikiai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Darbo sutarties 4.17 punktas kalba apie laikinÄ funkcijų atlikimÄ viename iÅ¡ ieÅ¡kovės padalinių, nustato, kad atsakovas privalės atlikti darbo funkcijas pagal ieÅ¡kovės nurodymÄ bet kuriame padalinyje, tačiau Å¡alys nesusitarė, kad ieÅ¡kovė bet kada galės pakeisti atsakovo nuolatinę darbo vietÄ .

Darbo sutarties 4.17 punktas sako, kad darbuotojas sutinka atlikti savo darbo funkcijas bet kuriame darbdavio padalinyje ar veiklos vietoje pagal darbdavio nurodymÄ . Teismų praktikoje nurodoma, kad kilnojamojo darbo pobÅ«dis, kaip specifinis ir neretai nuolat iÅ¡liekantis darbo santykiuose, turi bÅ«ti nustatytas darbo sutartimi. Kai lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant darbo sutartį negalima konstatuoti tokio susitarimo buvimo, teismas konkretaus ginčo kontekste turi atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiÅ¡kumÄ , sulygtų darbo funkcijų pobÅ«dį ir kitas aplinkybes (darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumÄ , periodiÅ¡kumÄ , tęstinumÄ ;

įrodymais pagrįstÄ dienpinigių faktinį panaudojimÄ darbuotojo iÅ¡laidoms kompensuoti; ar darbuotojÄ komandiruojantis darbdavys pasirÅ«pina kelione, aprÅ«pina maitinimu ar apgyvendinimu arba kompensuoja Å¡ias iÅ¡laidas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-449/2009, 3K-3-299-313/2019). Nagrinėjamu atveju laikyti, kad sutartimi nustatytas kilnojamasis darbo pobÅ«dis, pagrindo nėra. Sutartyje konkrečiai neįvardinta, kad atsakovo darbas yra kilnojamojo pobÅ«džio.

Kaip minėta, pagal susiklosčiusiÄ darbo įmonėje praktikÄ atsakovas nuo 2019-07-01 naudojosi darbo vieta Å iauliuose, Pramonės g. 7C, kurioje atlikdavo ženkliÄ darbo funkcijų dalį, iki 2019-12-16 nebuvo nurodyta dirbti kitame ofise, dirbo su klientais iÅ¡ priskirto geografinio regiono, apimančio dalį įmonės veiklos teritorijos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Å¡alių veiksmus po sutarties sudarymo, atsakovo darbo adresu Pramonės g. 7C, Å iauliai, trukmę, teismas laiko esant labiau tikėtina atsakovo nurodytÄ versijÄ , kad Å¡alys žodžiu susitarė, jog pagrindinė, nuolatinė atsakovo darbo funkcijų atlikimo vieta bus Pramonės g. 7C, Å iauliai, dalį darbo funkcijų, susijusių su važiavimu, atsakovui atliekant daugiausia Å iaulių apskrities vietovėse.

DK 45 straipsnis įtvirtina imperatyviÄ tvarkÄ keičiant sutarties sÄ lygas. DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkelti darbuotojÄ dirbti į kitÄ vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo raÅ¡ytiniu sutikimu. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti kitoje vietovėje turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas per darbdavio nustatytÄ terminÄ , kuris negali bÅ«ti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis sÄ lygomis gali bÅ«ti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas sprendžia, kad Darbo sutarties 4.17 punktas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip leidžiantis darbdaviui perkelti darbuotojÄ dirbti į kitÄ nei susitarta vietovę, apeinant DK 45 straipsnyje nustatytÄ darbuotojo teisių apsaugos mechanizmÄ . Darbo sutarties sÄ lygos negali prieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymo normoms. AiÅ¡kinant darbo sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į darbo santykių teisinių reglamentavimo principus, įskaitant teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 str., DK 6 str. 1 d.).

IÅ¡ DK 45 straipsnio turinio akivaizdu, kad darbuotojui prieÅ¡ perkėlimÄ dirbti į kitÄ vietovę turi bÅ«ti duotas ne mažiau kaip 5 dienų terminas apsispręsti ir iÅ¡sakyti sutikimÄ ar nesutikimÄ kiekvienu konkrečiu atveju. Darbuotojui nesutikus, tai yra pagrindas jį atleisti be jo kaltės, sumokant DK 57 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir iÅ¡mokÄ už nepertraukiamÄ darbÄ . Darbo sutartimi negali bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos, kad darbdavys galėtų be iÅ¡ankstinio įspėjimo ir leidimo apsispręsti perkelti darbuotojÄ dirbti į kitÄ vietovę, o Å¡iam negalint ar nesutinkant persikelti – atleisti darbuotojÄ dėl darbuotojo kaltės. Todėl laikytina, kad Darbo sutarties 4.17 punktas nustato darbuotojo pareigÄ atlikti darbo funkcijas bet kuriame darbdavio padalinyje ar veiklos vietoje pagal konkretų, laikinÄ darbdavio pavedimÄ , o ne darbdavio teisę savo nuožiÅ«ra be atskiro darbuotojo sutikimo keisti jo nuolatinę darbo funkcijų atlikimo vietÄ .

Paminėtina ir tai, kad liudytojas P. Å . teismo posėdyje parodė, kad nors UAB „Saurida“ pardavimų vadybininkai turėjo priskirtus regionus, tačiau esant poreikiui bÅ«davo nurodoma nuvykti dėl pardavimo į kitus regionus, pavyzdžiui, Å iaulių vadybininkui vykti į KlaipėdÄ . Atsakovas analogiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad pavaduodamas kolegÄ vyko sudaryti sutarties į Panevėžio rajonÄ . Tokia įmonėje susiklosčiusi praktika patvirtina, kad pardavimų vadybininkai pagal atskirus pavedimus vykdavo atlikti funkcijas į kitas darbdavio veiklos vietas, nei jiems priskirtas regionas.

Duomenų, kad darbovietėje buvo praktika rotuoti pardavimo vadybininkus tarp regionų, nurodyti jiems vykti nuolat dirbti į ofisus kituose miestuose, byloje nepateikta. Tokios aplinkybės patvirtina, kad Darbo sutarties 4.17 punkte minimi darbdavio nurodymai darbuotojui vykti į bet kurį darbdavio padalinį ar veiklos vietÄ reiÅ¡kia konkrečius, laikinus darbdavio pavedimus, ne nuolatinį perkėlimÄ . Kadangi atsakovas 2019 m. gruodžio 16-19 d. buvo savo įprastinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje Pramonės g. 7C, Å iauliai, jo darbo vietovė DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pakeista, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įmonė negalėjo 2019 m. gruodžio 16-19 d. laikyti atsakovo pravaikÅ¡tomis.

Paminėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebÅ«tinai lemia jo veiksmų kvalifikavimÄ pravaikÅ¡ta, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobÅ«dį, ypatumus, faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ darbo tvarkÄ ir sÄ lygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors bÅ«damas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2011, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014).

Be to, darbdavys negali remtis tuo, kad darbuotojas nevykdė darbo pareigų, jei pats nevykdo pareigos sudaryti tinkamas darbo sÄ lygas darbuotojui, pavyzdžiui, užblokuodamas darbuotojo elektroninį paÅ¡tÄ , ryÅ¡io priemones, kurie bÅ«tini vykdant darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006).

Kitaip tariant, darbuotojo nebuvimÄ darbdavio nurodytoje darbo vietoje kvalifikuojant kaip pravaikÅ¡tÄ svarbu ne tik tai, kokia darbo vieta numatyta sutartyje, bet ir faktiÅ¡kai susiklosčiusi darbo tvarka, faktinis darbuotojo pareigų atlikimas ar neatlikimas ir to priežastys. Nagrinėjamu atveju negalima spręsti, kad darbuotojas vengė vykdyti savo darbo pareigas. Jis nurodytomis dienomis 2019 m. gruodžio 16-19 d. atvyko į Pramonės g. 7C, Å iauliai, kur pagal susiklosčiusiÄ tvarkÄ iki tol dirbo. Atsakovas bandė jungtis prie darbui reikalingų informacinių sistemų, tačiau prieiga prie jų buvo atÅ¡aukta, telefonas atjungtas, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė neneigia, t. y. atsakovas Å¡ioje vietoje dirbti negalėjo dėl pačios ieÅ¡kovės sprendimų.

Pagal aukščiau padarytas iÅ¡vadas teismas pripažįsta, kad darbuotojas 2020-01-14 DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu iÅ¡ darbo atleistas neteisėtai ir ieÅ¡kinys atmetamas. Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai Å¡iame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ arba negrÄ Å¾inti į darbÄ priteisiant visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Teismas, įvertinęs tai, kad darbuotojas Darbo ginčų komisijai teiktame praÅ¡yme prašė jo negrÄ Å¾inti į darbÄ , to nepageidavo ir teismo posėdžio metu, atsižvelgęs į atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, laiko, kad grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ darbÄ yra netikslinga ir į darbÄ jo negrÄ Å¾ina.

Tokiu atveju, pripažinęs atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas atsakovo atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4 dalį ir sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijos priteisimo. Laikoma, kad atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ (DK 218 str. 6 d.). Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali bÅ«ti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta.

Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių iÅ¡mokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Tais atvejais, kai visiÅ¡kas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tenkinimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams ir sukeltų darbdaviui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali bÅ«ti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.

Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikÅ¡mingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensacijÄ , darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusÄ , funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į Å¡alis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo staÅ¾Ä , Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jÄ lėmusiomis priežastimis.

Å is teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikÅ¡mingų kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydžio vertinimui, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt.). Remiantis DK 139 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai darbuotojui pagal šį kodeksÄ ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi bÅ«ti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos Å¡io straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 5.1 punktas nustato, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 2019 m. spalio-gruodžio mėn. Remiantis Darbo ginčų komisijos byloje Nr. APS-116-1203/2020 pateikta UAB „Saurida“ pažyma apie M. P. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, atsakovo vidutinis darbo užmokestis, paskaičiuotas pagal 2019 m. spalio-gruodžio duomenis, yra 39,61 Eur per dienÄ (396 Eur / 10 d. d.). Vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 39,61 Eur x 21,1 d.d. (vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2020 m.) = 835,77 Eur (neatskaičius mokesčių).

Nuo atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo 2020-01-14 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2020-10-13 yra 189 d. d., todėl remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi atsakovo naudai galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iki 7486,29 Eur (neatskaičius mokesčių; 189 d. d. x 39,61 Eur), taip pat po 39,61 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvienÄ dienÄ nuo 2020-10-14 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas po atleidimo iÅ¡ darbo niekur neįsidarbino, atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas buvo neigiamas ir jo galimybės susirasti kitÄ darbÄ galėjo bÅ«ti dėl to apribotos.

Teismas įvertina ir pakankamai neilgÄ Å¡alis siejusių darbo santykių trukmę – 6 mėnesiai 14 dienų, bylos nagrinėjimo trukmę ir jÄ lėmusias priežastis (kiek daugiau nei 6 mėn.; proceso vilkinimo požymių Å¡alių veiksmuose nenustatyta; buvo pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis, kurį atsisakyta priimti kaip nesusijusį su ieÅ¡kiniu), taip pat atsižvelgia į kompensacijos paskirtį, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principus ir laiko tikslinga mažinti priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ iki 6000 Eur sumos (neatskaičius mokesčių), kas atitinka kiek daugiau nei 7 mėnesių atsakovo vidutinį darbo užmokestį.

Tokia suma, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra pakankama ir adekvati darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtiems praradimams kompensuoti. Remiantis VSDFV duomenimis ieÅ¡kovo ir atsakovės darbo santykiai tęsėsi nuo 2019-07-01 iki 2020-01-14, taigi atsakovo darbo stažas įmonėje trumpesnis nei 2 metai. Kompensacijos dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 str. 4 d.), taigi nagrinėjamu atveju kompensacija už neteisėtÄ atleidimÄ atsakovui nepriteistina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaiÅ¡tingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali bÅ«ti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

Nustatant neturtinės žalos dydį darbuotojų teisių pažeidimų bylose, be CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos reikÅ¡mingos darbo santykius apibÅ«dinančios aplinkybės, kaip kad darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. Kaip teismas jau nustatė aukščiau, atsakovas neteisėtai 2020-01-14 buvo atleistas iÅ¡ darbo kaip padaręs Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

Teismas pažymi, kad Å¡is ieÅ¡kovo atleidimo pagrindas yra diskredituojantis, t. y. turi įtakos jo reputacijai, lemia neigiamÄ aplinkinių nuomonę, itin neigiamai vertinamas potencialių darbdavių, galėjo sudaryti kliÅ«tis konkuruoti darbo rinkoje. Atsakovas nurodė, kad prieÅ¡ jį buvo naudojami „mobingo“ veiksmai, t. y. kilus nesutarimui dėl duomenų kėlimo į „Facebook“ grupę, vadovai darė jam spaudimÄ , iÅ¡skyrė iÅ¡ kolektyvo, siekė priversti iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų D. S., P. Å . parodymų matyti, kad 2019 m. spalį tarp Å¡alių kilo konfliktas dėl to, kad atsakovas atsisakė vykdyti vadovų nurodymÄ kelti duomenis į ieÅ¡kovės „Facebook“ grupę. Netrukus po to atsakovas nuo 2019-10-15 iki 2019-12-13 nedirbo dėl nedarbingumo ir atostogų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2019-12-16, grįžus iÅ¡ ilgalaikio nedarbingumo / atostogų, atsakovÄ padalinio vadovas R. G. informavo, kad atsakovo darbo vieta yra Montuotojų g. 8, Mažeikiai (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 3), 2019-12-17 oficialiai pareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į, kaip teigiama, Darbo sutartyje nustatytÄ darbo vietÄ Mažeikiuose (ieÅ¡kinio priedas Nr. 3).

Atsakovas teismui pateikė pokalbio tarp atsakovo ir R. G. garso įraÅ¡Ä (ieÅ¡kovė neginčijo atsakovo teiginių dėl kalbančių asmenų tapatybės Å¡iame ir kituose garso įraÅ¡uose), kuriame girdėti, kaip atsakovas R. G. klausia, kodėl jo neatleidžia iÅ¡ darbo, jei fiksuojamos pravaikÅ¡tos. R. G. pokalbio metu nurodo, kad atsakovas gali pats iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, kad jei atsakovas bÅ«tų sveikas, normalus žmogus, be problemų susirastų kitur darbÄ , pats iÅ¡eitų (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedÄ Nr. 9).

Atsakovas atsiliepime ir bylÄ nagrinėjant teisme nurodė, kad 2019-12-16, grįžęs iÅ¡ ilgalaikio nedarbingumo / atostogų, atsakovas nebegalėjo prisijungti prie įmonės informacinių sistemų, reikalingų jo darbui, buvo atjungtas jo telefonas, ieÅ¡kovė to neginčija. IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovui sudaromos itin nepalankios sÄ lygos vadybininko darbui atlikti. Pažymėtina, kad Darbo sutarties 1.3 punktas numato, kad darbuotojui gali bÅ«ti mokamas kintamas priedas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad priedo dydis priklauso nuo darbo rezultatų (parduotos įrangos), dėl to ginčo taip pat nėra.

Taigi sÄ lygos pardavimų vadybininkui ieÅ¡koti klientų ir sudaryti sutartis (prieiga prie įmonės informacinių sistemų ir kt.) tiesiogiai įtakoja jo darbo užmokesčio dydį. Ä®vertinęs aptartų aplinkybių visumÄ , teismas laiko esant labiau tikėtina atsakovo iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , kad jam buvo nurodyta dirbti Mažeikiuose, sudarytos itin nepalankios sÄ lygos dirbti ir užsidirbti, naudojamas psichologinis spaudimas kolektyve, siekiant priversti iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. Tokiu bÅ«du darbdavys pažeidė DK įtvirtintas bendrÄ sias darbdavio pareigas, sÄ Å¾iningumo, bendradarbiavimo ir darbuotojų garbės ir orumo gynimo principus (DK 24, 30 str.).

Neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo ir kiti aptarti darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę įtampÄ , nestabilių darbo santykių jausmÄ . IÅ¡ byloje esančios VÅ¡Ä® Dainavos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2020-06-02 pažymos matyti, kad atsakovas 2019-12-20 ir 2019-12-27 lankėsi ir gydėsi pas gydytojÄ psichiatrÄ , nustatyta diagnozė – nepatikslintas nerimo sutrikimas (F40.9), skirtas medikamentinis gydymas Clorazepatum tabletėmis.

Atsakovui buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2019-12-20 iki 2020-01-13 (b. l. 97). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovo patirto sveikatos sutrikimo faktÄ ar rodytų, kad sutrikimas nėra susijęs su patirtais iÅ¡gyvenimais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. IÅ¡ pažymos taip pat matyti, kad nėra duomenų apie sveikatos sutrikimo ilgalaikes pasekmes, pažymoje nurodoma, kad atsakovas po 2020-01-13 iki 2020-06-02 pažymos suraÅ¡ymo VÅ¡Ä® Dainavos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centre nebesilankė.

Teismas laiko, kad atsakovo atžvilgiu buvo veikta neteisėtai, nesÄ Å¾iningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, nustatytos visos civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sÄ lygos: neteisėti darbdavio veiksmai, padaryta neturtinė žala, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė. Teismų praktikoje neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo bylose paprastai priteisiama nuo kelių Å¡imtų iki 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-351/2006, 3K-3-66/2011, 3K-3-209-469/2015, 3K-3-131-686/2017, 3K-3-55-248/2018).

Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 kasacinis teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes (neteisėtas darbuotojo atleidimas  už tariamai Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , darbuotojas virÅ¡ 9 metų dirbo bendrovėje ir jos patronuojamosiose įmonėse, darbas bendrovėje jam buvo svarbi gyvenimo dalis, atleidimas iÅ¡ darbo nesukėlė sunkių neigiamų padarinių, pvz., sunkių sveikatos sutrikimų ir pan.), pirmos instancijos teismo priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei kasacinio teismo praktikos dėl neturtinės žalos dydžio darbo bylose ir mažintinas iki 1000 Eur.

Atsižvelgiant į aptartų darbdavio neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, padarinius, tai, kad neteisėti veiksmai atlikti tyčia, atsakovo M. P. darbo įmonėje trukmę (dirbo įmonėje pakankamai trumpai – 6 mėnesius 14 dienų, iÅ¡ jų faktiÅ¡kai dirbtas laikas apie tris su puse mėnesio, nėra duomenų apie susiformavusius stiprius socialinius ryÅ¡ius su įmonės kolektyvu), žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį (privatus juridinis asmuo, valdantis degalinių tinklÄ visoje Lietuvos teritorijoje, nėra duomenų apie blogÄ turtinę padėtį), sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nustatytas aplinkybes atsakovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iÅ¡ įmonės 800 Eur neturtinę žalÄ .

Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Dėl kitų klausimų iÅ¡sprendimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo jai klausimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1350 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (b. l. 116-117, 125-126). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 1350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos 8,78 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį priteisiamos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. DGKS-1248 darbo byloje Nr. APS-116-1203/2020 netenka galios. (DK 231 str. 7 d.). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės UAB „Saurida“ ieÅ¡kinį atmesti.

Pripažinti M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 14 d. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Saurida“ (į. k. 266916280) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu. Laikyti, kad tarp UAB „Saurida“ (į. k. 266916280) ir M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020-01-14 sudaryta darbo sutartis Nr. 1216 nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Priteisti atsakovui M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Saurida“ (į. k. 266916280) 6 000 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (neatskaičius mokesčių), 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1350 Eur (tÅ«kstančio trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ UAB „Saurida“ (į. k. 266916280) 8,78 Eur (aÅ¡tuonių eurų 78 ct) teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Gema Janušienė