50ca893e-2e28-49e9-9e1f-604d07810dce · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-285/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo O. Z. (O. Z.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2047-565/2012 pagal ieÅ¡kovo O.

Z. (O. Z.) ieÅ¡kinį atsakovams E. K. ir D. J. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir pagal atsakovų (ieÅ¡kovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) E. K. ir D. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui (atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) O. Z. (O. Z.) dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas O. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. K. ir D.

J. be teisinio pagrindo įgytus 270 000 Lt, priteisti 27 222 Lt palÅ«kanų už laiku negrÄ Å¾intus 270 000 Lt per laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d., 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovai E. K. ir D. J. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 29 d. susitarimÄ dėl 2007 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pakeitimo, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams 30 000 Lt, sumokėtų ieÅ¡kovui pagal 2009 m. sausio 29 d. susitarimÄ , taip pat 600 000 Lt nuostolių atlyginimo.

Taip pat prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti atsakovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tai yra areÅ¡tuoti ieÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, nesant turto ar jo nepakankant – turtines teises ir lėšas 630 000 Lt sumai. Nurodė, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui yra didelis, todėl yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones galimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovų praÅ¡ymÄ tenkino, tai yra atsakovų E. K. ir E. J. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – 630 000 Lt sumai areÅ¡tavo ieÅ¡kovui O.

Z. (O. Z.) priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus; uždraudė šiuo turtu disponuoti. Nesant turto ar esant jo nepakankamai – trūkstamai sumai areštavo ieškovui priklausančias turtines teises, lėšas, išskyrus gaunamas kaip ieškovo darbo užmokestis. Leido iš areštuotų lėšų ieškovui vykdyti įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal būsto paskolos sutartį Nr. 03-018719-FA ir Nr. 06-077408-FA. Teismas nurodė, jog priešieškinyje nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo šioje proceso stadijoje teigti, kad priešieškinis yra aiškiai nepagrįstas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nurodė, jog jo finansinė padėtis yra sunki, todėl 6 944,44 Lt žyminio mokesčio suma jam yra didelė, sprendė, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo suma (630 000 Lt) ieÅ¡kovui yra didelė. Esant didelei ieÅ¡kinio sumai, laikinosios apsaugos priemonės, kaip pareikÅ¡to reikalavimo įvykdymo garantas, paprastai yra taikomos, nes didelė reikalavimo suma savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Atskirojo skundo argumentai Apeliantas O.

Z. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ? praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas priėmė nutartį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones neegzistuojant nei vienai iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų (reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas).

Teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinant atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes atsakovai ne tik nepagrindė savo reikalavimo CPK nustatyta tvarka, bet ir pats prieÅ¡ieÅ¡kinis yra priimtas su proceso pažeidimais, todėl teismo nutartis turi bÅ«ti panaikinta. Pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , tuo atveju, kai tarp bylos Å¡alių vyksta turtinio pobÅ«džio ginčas, vien didelė ieÅ¡kinio suma nesudaro pagrindo preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Ä® bylÄ turi bÅ«ti pateikti įrodymai apie ieÅ¡kovo turto mažėjimÄ ar grėsmę jam sumažėti, kitaip pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl bÅ«tinumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pripažįstamos nepagrįstomis. Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 630 000 Lt nuostolių atlyginimo, tačiau nepasisakė dėl daugiau kaip 3 metus be teisinio pagrindo valdomų ieÅ¡kovo lėšų (270 000 Lt) ir dėl Å¡ių pinigų įskaitymo į praÅ¡omÄ priteisti nuostolių atlyginimo sumÄ .

Atsakovai niekada neneigė 270 000 Lt pinigų, gautų iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal preliminariÄ jÄ sutartį, valdymo fakto, todėl jų reikalavimas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį (net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų jį pagrįstu) nebÅ«tų tenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ jo bÅ«tų atimta atsakovams ieÅ¡kovo sumokėta 270 000 Lt dydžio avanso suma. Dėl Å¡ios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių mastas negalėjo virÅ¡yti 360 000 Lt, kad atitiktų CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ ekonomiÅ¡kumo principÄ .

IÅ¡vadas dėl galimo ieÅ¡kovo nemokumo padarė pats teismas ex officio, tačiau įstatymas nenumato atvejų, kai teismas, o ne suinteresuota proceso Å¡alis ex officio nustato grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui turtiniame ginče ir perima iÅ¡ suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kovo nemokumo ar jo turimų finansinių sunkumų įrodinėjimo pareigÄ . Tokie teismo veiksmai neatitinka CPK įtvirtintų pagrindinių civilinio proceso principų ir sudaro prielaidÄ abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovų praÅ¡ymas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Apeliantas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu. SkundÄ pirmiausia grindžia ta aplinkybe, jog teismas priėmė nutartį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones neegzistuojant nei vienai iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų (reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai bei pateikti įrodymai sudarė preliminarų pagrindÄ manyti, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami. Tačiau preliminarus ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Pagal nuosekliÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ Å¡ioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimas yra tenkintinas, nes jo pagrįstumas ir teisėtumas nustatomas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Be to, teisėjų kolegija, vertindama apelianto atskirÄ jį skundÄ pirmiau minėtu aspektu, atkreipia dėmesį, jog civilinė byla, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau yra iÅ¡nagrinėta.

Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui solidariai 270 000 Lt įsiskolinimo, 27 222 Lt palÅ«kanų, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 270 000 Lt sumÄ nuo 2011 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, lygiomis dalimis – 1 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, tai yra priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams solidariai 600 000 Lt nuostoliams atlyginti, lygiomis dalimis – 10 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Nors Å¡is sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau tokio sprendimo priėmimo faktas neabejotinai paneigia apelianto atskirojo skundo argumentÄ , jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovams tikėtinai nepagrindus savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas tinkamai pagrindė poreikį byloje taikyti apelianto turto areÅ¡tÄ . Nors ieÅ¡kovas skunde nurodo, jog teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinant atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes prieÅ¡ieÅ¡kinis esÄ priimtas pažeidžiant CPK 143 straipsnio reikalavimus, tačiau CPK 143 straipsnyje nenumatyta galimybė skųsti teismo procesinį veiksmÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimÄ .

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2009, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-330/2009 ir kt.).

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde, teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010, ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas fiziniam asmeniui, kuris kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu nurodė, jog jo finansinė padėtis yra sunki ir prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra 630 000 Lt, turėjo pagrindÄ spręsti apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui galimybę, jei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų tenkinti.

CPK 306 straipsnio 3 dalyje, 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ . Pažymėtina, jog gera apelianto turtinė padėtis gali bÅ«ti viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ . Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad reikalavimų suma asmeniui, kurio atžvilgiu yra praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagal jo turimo turto vertę, dydį, gaunamas pajamas nėra didelė.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių gerÄ jo turtinę padėtį, nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog reikalavimo suma apeliantui yra didelė ir dėl to padidėja galimo palankaus atsakovams teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Be to, iÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateikto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo matyti, kad ieÅ¡kovas pats pripažino, jog jo turtinė padėtis yra sunki. Apeliantui nepateikus gerÄ savo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, teisėjų kolegija neturi objektyvios galimybės spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ ekonomiÅ¡kumo principÄ , nes bendra taikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma nėra didesnė už prieÅ¡ieÅ¡kinio sumÄ . Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog iÅ¡vadas dėl galimo ieÅ¡kovo nemokumo padarė pats teismas ex officio, tačiau įstatymas nenumato atvejų, kai teismas, o ne suinteresuota proceso Å¡alis ex officio nustato grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui turtiniame ginče ir perima iÅ¡ suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kovo nemokumo ar jo turimų finansinių sunkumų įrodinėjimo pareigÄ .

Tačiau kaip jau buvo minėta, aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Taigi teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė, kÄ Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas ir nustatė.

Aplinkybė, jog teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi ir paties apelianto su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateiktais apelianto turtinę padėtį patvirtinančiais dokumentais, nevertintina kaip teismo veikla ex officio ir nesudaro pagrįstų prielaidų abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                   Alė Bukavinienė                                                                                   Konstantinas Gurinas                  Gintaras Pečiulis