50c30186-693d-4e18-a700-2aedcd0d7072 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-5376-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03401-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas G. Å . skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 510 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde nurodo, kad jam buvo paskirtos dvi nuobaudos. PaaiÅ¡kina, kad Å¡ios dvi nuobaudos buvo panaikintos, kadangi buvo paskirtos nepagrįstai. Nuo nuobaudų paskyrimo iki jų pripažinimo nepagrįstomis praėjo daugiau nei vieneri metai. Šį laikotarpį jautė dėl nuobaudų paskyrimo atsiradusias pasekmes.

PaaiÅ¡kina, kad nebuvo skatintas už profesinės mokyklos baigimÄ bei už gerÄ elgesį, to pasėkoje nebuvo iÅ¡leistas trumpalaikių atostogų ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sÄ lygoms. Kilo tiesioginiai finansiniai nuostoliai: turėjo sumokėti tris žyminius mokesčius po 30 eurų ir vienÄ mokestį 15 eurų, už trijų skundų ir ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymÄ 400 eurų, paÅ¡to iÅ¡laidos apie 5 eurai. Mano, kad patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ dėl nepagrįstai paskirtų nuobaudų.

Atsakovės atstovė Vilniaus PN atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjui nuobaudos buvo paskirtos įgalioto asmens – pataisos įstaigos direktoriaus ir ne per griežtos. Po teismo sprendimų priėmimo panaikintos abi pareiÅ¡kėjui skirtos nuobaudos, jos nebegaliojo. Jokios įtakos pareiÅ¡kėjo teisinei padėčiai ar jo charakteristikai įstaigoje nuobaudos neturėjo. Mano, kad pareiÅ¡kėjas turi nurodyti visas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimÄ ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju neįrodė turtinės ir neturtinės žalos padarymo fakto. Argumentai grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir bendro pobÅ«džio nusiskundimais, kurių pareiÅ¡kėjas nedetalizavo. Neturtinės žalos kilimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės sieja vien su teorine galimybe, kad nuobaudų atlikimo laikotarpiu jo teisės buvo suvaržytos ir tai galėjo jam sukelti kokias nors neigiamas pasekmes. Žala grindžiama pareiÅ¡kėjo samprotavimais. Nėra objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjui skirtų nuobaudų bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas grindžiamas tik samprotavimais ir prielaidomis. Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padarytos dėl neteisėtų ir nepagrįstų Vilniaus PN direktoriaus nutarimais paskirtų dviejų drausminių nuobaudų ir jų įgyvendinimo. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu Nr. I-3407-816/2019 patenkino pareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ ir panaikino Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. balandžio mėnesio sprendimÄ ir Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. nutarimÄ Nr. 28-106, kuriais buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjui skirti nuobaudÄ â€“ draudimÄ vienÄ mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3407-816/2020 įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 1 d. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. A-1681-624/2020 pareiÅ¡kėjo G. Å . apeliacinį skundÄ tenkino, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimÄ panaikino, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino bei panaikino Vilniaus PN 2018 m. birželio 15 d. nutarimÄ Nr. 28-336 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimÄ Nr. 2S-2150, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/ neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Å ioje byloje neteisėti atsakovės atstovės veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiais anksčiau minėtais teismų sprendimais, kurie turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje administracinėje byloje (ABTÄ® 52 str. 2 d.).

Ä®vertinęs tai, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo konstatuotas pareiÅ¡kėjui paskirtų nuobaudų neteisėtumas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju CK 6.271 str. prasme yra įrodyta pirmoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – valdžios institucijos (Vilniaus PN) neteisėti veiksmai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo 2018 m. birželio 15 d. ir 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus PN nutarimais paskirtos drausminės nuobaudos, kurios vėliau 2019 m. spalio 1 d. (įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 1 d.) Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Nr. I-3407-816/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. A-1681-624/2020 buvo panaikintos kaip nepagrįstos. Aptariamų nuobaudų vykdymas nebuvo sustabdytas (BVK 143 str. 7 d.). Jeigu nuteistasis per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos negauna kitų nuobaudų jis laikomas neturinčiu nuobaudų (BVK 143 str. 8 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas baustu drausmine tvarka Å¡eÅ¡is mėnesius nuo paskutinės nuobaudos jam paskyrimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo drausminių nuobaudų paskyrimo iki jų panaikinimo jis nebuvo skatintas už gerÄ elgesį bei profesinės mokyklos baigimÄ , nebuvo iÅ¡leistas trumpalaikių atostogų. Teismas nagrinėja bylÄ pareiÅ¡kėjo nurodytų faktinių aplinkybių (faktinio skundo pagrindo) ribose, kuriose pats pareiÅ¡kėjas apibrėžė patirtos dėl nepagrįstų nuobaudų paskyrimo (neteisėti veiksmai) neturtinės žalos pobÅ«dį.

Nuteistųjų skatinimo priemonės ir jų skyrimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 140 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ bei mokymÄ si laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios paskatinimo priemonės:

1) padėka;

2) premija už geriausius darbo rezultatus;

3) teisės vienÄ kartÄ papildomai paskambinti telefonu suteikimas;

4) leidimas papildomai gauti tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus;

5) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas;

6) paskirtos nuobaudos panaikinimas prieÅ¡ terminÄ ;

7) pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems nuteistiesiems;

8) leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų;

9) leidimas atostogų metu parvykti į namus;

10) trumpalaikės išvykos į namus suteikimas;

11) atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius paskirtos bausmės, - perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę ir iÅ¡ drausmės grupes į paprastÄ jÄ grupę. BVK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigÅ«no nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigÅ«nų sÄ raÅ¡Ä ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXIII skyriaus „Pareigūnai, turintys įgaliojimus skirti nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas“ 199 punkte nustatyta, kad teisę nuteistiesiems skirti visas paskatinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse turi pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. V-286 patvirtintų Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų 6 punkte numatyta, kad pasiÅ«lymus (teikimus) dėl nuteistųjų skatinimo pareigÅ«nams, turintiems įgaliojimus skirti nuteistiesiems paskatinimo priemones, teikia: už stropų darbÄ valstybės įmonėje prie pataisos namų – įmonės direktorius arba įmonės padalinio, kuriame dirba nuteistasis, vadovas (6.1. papunktis); už stropiai atliekamus Å«kio darbus – minėtus darbus organizuojančio laisvės atėmimo įstaigos administracinio padalinio vadovas (6.2. papunktis); už stropų mokymÄ si – bendrojo lavinimo ar profesinės mokyklos, vykdančios nuteistųjų mokymÄ laisvės atėmimo įstaigoje, direktorius arba jo įgaliotas atstovas (6.3. papunktis); už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, pasiektÄ pažangÄ dalyvaujant pataisos programose – Socialinės reabilitacijos skyriaus virÅ¡ininkas (6.4. papunktis).

Å ių rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad pasiÅ«lymai dėl paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems svarstomi laisvės atėmimo vietų įstaigos Drausmės komisijoje. Taip pat Å¡ių rekomendacijų 4.1. punkte numatyta, kad „<...> nuteistasis gali bÅ«ti skatinamas ne dažniau kaip kartÄ per tris mėnesius <...>“, o 4.4 papunktyje numatyta, kad skiriant paskatinimo priemones nuteistiesiems, BVK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos vertinamos kompleksiÅ¡kai. Vilniaus PN turi teisę, bet ne pareigÄ , skirti skatinimo priemones nuteistiesiems, tačiau pabrėžtina, kad Å¡i diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės virÅ¡enybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).

Galiojanti nuobauda nuteistajam pagal BVK 140–141 straipsniuose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ formaliai nepaneigia galimybės bÅ«ti paskatintam. BVK 104-105 straipsniuose, numatančiuose nuteistųjų teisių į trumpalaikes iÅ¡vykas realizavimo sÄ lygas ir pagrindus, nenumatyta, kad paskirta drausminė nuobauda savaime bÅ«tų kliÅ«tis pasinaudoti Å¡iomis teisėmis. IÅ¡ teismui pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens bylos (bylos Nr. 3291, 3 t.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kelis kartus buvo skatintas:

Marijampolės pataisos namų direktorius 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 83104K-144 „Dėl nuteistojo skatinimo“ už gerÄ elgesį bÅ«ryje, gerai atliekamus pavestus darbus, nuolatinius darbus bÅ«ryje: bendro naudojimo virtuvės, poilsio kambario, rÅ«komojo patalpų tvarkymÄ nutarė pareiÅ¡kėjui skirti - padėkÄ ; Marijampolės pataisos namų direktorius 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 83104K-257 „Dėl nuteistojo skatinimo“ už gerÄ elgesį bÅ«ryje, gerai atliekamus pavestus darbus: bendro naudojimo patalpų (virtuvės, poilsio kambario, rÅ«komojo) nuolatinį tvarkymÄ , pasivaikščiojimo kiemelio tvarkymÄ nutarė pareiÅ¡kėjui skirti didžiausios pinigų sumos, už kuriÄ nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio suma.

Teismas pažymi, kad asmens byloje pateikti duomenys, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 25 d. įgijo profesinio mokymo diplomÄ K Nr. 102076, avalynės gamintojo kvalifikacijÄ . Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų profesinio mokymo įstaigos įvertintas kaip stropus mokinys ir teiktas (siÅ«lytas) skatinimui, o Å¡is skatinimas Vilniaus PN administracijos atmestas. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų vėliau mokęsis pagal profesinio mokymo programÄ nepateikta ir iÅ¡ asmens bylos nenustatyta, todėl dėl stropaus mokymosi pareiÅ¡kėjas ir negalėjo bÅ«ti paskatintas.

Automatinio nuteistojo skatinimo baigus profesinio mokymo programÄ teisės aktuose nenumatyta. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas buvo skatintas dėl gero elgesio bÅ«ryje nuobaudų galiojimo metu. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens bylos taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė Marijampolės pataisos namų direktoriui praÅ¡ymÄ suteikti jam trumpalaikę iÅ¡vykÄ trims paroms į namus. Å is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nevertintas jo paties praÅ¡ymu praÅ¡ymo nenagrinėti, raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo neteikti.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. sausio 3 d. pateikė Marijampolės pataisos namų direktoriui praÅ¡ymÄ suteikti jam trumpalaikę iÅ¡vykÄ trims paroms į namus. Marijampolės pataisos namų 2020 m. sausio 17 d. iÅ¡vadoje Nr. 14/07K-103 „Dėl trumpalaikės iÅ¡vykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų nesuteikimo nuteistajam“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas teistas 11 kartų, Å¡iuo metu atlieka bausmę pagal 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2016 m. liepos 19 d. teismų apkaltinamuosius nuosprendžius, per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ drausmine tvarka baustas 1 (vienÄ ) kartÄ (nuobauda negalioja), neskatintas, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, 2020 m. sausio 3 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , taikant OASys metodikÄ , buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (95 balai), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu iÅ¡skirti kriminogeniniai veiksniai – vertybinių nuostatų problemos, manipuliacinis bei kontroliuojantis elgesys atlikus pakartotinio seksualinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , taikant SVR-20 metodikÄ , nustatyta vidutinė pakartotinio seksualinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis nedirba, nesimoko.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, siÅ«lė nuteistajam pareiÅ¡kėjui nesuteikti trumpalaikės iÅ¡vykos. Marijampolės pataisos namų direktorius 2020 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 20/07-83 pranešė pareiÅ¡kėjui, kad vadovaujantis BVK 104 straipsnio 1 d. trumpalaikė iÅ¡vyka į namus jam suteikta nebus, nes jis neatitinka BVK 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų: jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nėra nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ bei 4 jis neatitinka punkto nuostatų: nedirba, nesimoko, neužsiima individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia veikla.

Taip pat dėl jo iÅ¡leidimo į trumpalaikę iÅ¡vykÄ prieÅ¡taravo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Drausmės komisija, atsižvelgdama į jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu iÅ¡skirtus kriminogeninius veiksnius – vertybinių nuostatų problemos, manipuliacinį bei kontroliuojamÄ elgesį. Tad nepasitvirtino pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas argumentas, kad jis nebuvo iÅ¡leistas trims dienoms už pataisos įstaigos teritorijos ribų dėl jam paskirtų nuobaudų, kurios įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikintos.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens bylos matyti, kad nėra priimtų pataisos namų administracijos sprendimų pareiÅ¡kėjÄ neskatinti dėl jam paskirtų nepagrįstų nuobaudų ar neiÅ¡leisti bÅ«tent dėl to, kad buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismas akcentuoja, kad tam, jog kiltų valstybei pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. turi bÅ«ti nustatyta visuma vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad CK 6.271 str. prasme yra pirmoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – valdžios institucijos (Vilniaus PN) neteisėti veiksmai (nepagrįstai paskirtos dvi drausminės nuobaudos), tačiau neįrodytas skunde nurodyto pobÅ«džio neturtinės žalos padarymo faktas bei priežastinis ryÅ¡ys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos. Taigi, teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad neteisėtai paskirtos nuobaudos sÄ lygojo tai, kad jis nebuvo skatintas už gerÄ elgesį bei profesinės mokyklos baigimÄ , nebuvo iÅ¡leistas trumpalaikių atostogų ar kitaip įtakojo jo bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Kitokio neturtinės žalos pobÅ«džio pareiÅ¡kėjas nenurodė ir neįrodinėjo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtų institucijos veiksmų nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«das, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02; LVAT 2008-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 ir kt.).

Ne visada tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kai pareiÅ¡kėjui yra neteisėtai paskiriama nuobauda ir jis praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, teismai konstatuoja, kad pakankama satisfakcija patirtai pareiÅ¡kėjo neturtinei žalai kompensuoti yra nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirtas papeikimas, pripažinimas neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimas (LVAT 2014-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-215-14, 2016-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2419-442/2016).

Å ioje byloje nenustatyta teisinio pagrindo taikyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ (neturtinės žalos atlyginimÄ ) ar kad paskirtų nuobaudų panaikinimas įsiteisėjusiais teismų sprendimais nebÅ«tų pakankama priemonė apginti pažeistas pareiÅ¡kėjo teises ir reikėtų taikyti papildomai kitokiÄ pažeistų teisių gynimo priemonę (bÅ«dÄ ). Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas turtinę žalÄ kildina iÅ¡, jo teigimu, kilusių tiesioginių finansinių nuostolių, susijusių su bylinėjimosi iÅ¡laidomis Å¡iame sprendime ne kartÄ nurodytose administracinėse bylose. Pažymėjo, kad kreipiantis į teismÄ turėjo sumokėti žyminį mokestį už skundus dėl nuobaudų panaikinimo, taip pat patyrė skundų teismui rengimo iÅ¡laidų. Pirma, iÅ¡aiÅ¡kintina, kad turtinė žala turi bÅ«ti pagrįsta leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Antra, CK 6.249 straipsnis pateikia turtinės žalos apibrėžimÄ materialine teisine prasme. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo įvardinto kaip turtinė žala apibÅ«dinimo matyti, kad praÅ¡oma iÅ¡ esmės priteisti minėtose kitose administracinėse bylose patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nenurodant, kas sutrukdė pareiÅ¡kėjui suformuluoti procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamose administracinėse bylose, kuriose Å¡ios patirtos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti paduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos. Minėtų ABTÄ® nuostatų analizė, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas pateikia teismui, kuris nagrinėjo ginÄÄ , iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas turėjo pateikti administracinėse bylose Nr. I-3407-816/2019 ir Nr. I-417-1063/2019, o ne formuluoti kaip savarankiÅ¡kÄ materialinį teisinį skundo reikalavimÄ užvedant savarankiÅ¡kÄ administracinę bylÄ . Akcentuotina, kad Å¡ioje administracinėje byloje teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi gražino pareiÅ¡kėjui 30 Eur žyminį mokestį, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad žyminį mokestį gražina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Dėl to nėra teisinio pagrindo tos sumos laikyti pareiÅ¡kėjo nuostoliais. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo G. Å . skundÄ .

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jovita Einikienė