2022-10-26 Nr. AB-25699-3-63-3-02214-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-745-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02214-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, skundą atsakovei L. B. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su pareiškimu, kuriame prašė: 1) iš atsakovės L. B. (toliau – ir atsakovė) priteisti 174 496,14 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) uždrausti atstovei disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais ir kilnojamaisiais daiktais, piniginėmis lėšomis ir kitu turtu reikalavimo sumai.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą atsakovei ir nutarė areštuoti atsakovei priklausantį turtą bei pinigines lėšas pareikšto reikalavimo apimtyje, t. y. ne daugiau kaip už 174 496,14 Eur.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimus.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateikti teisėsaugos ir teismų procesinių sprendimų nuorašai bei kiti dokumentai yra pakankami spręsti, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkai atitaisoma didelė žala valstybės biudžetui, dėl to prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkintas, areštuojant atsakovei priklausantį turtą ir pinigines lėšas, pareikšto reikalavimo apimtyje.

III. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

Teigiama, jog pareiškėjas nurodo tik deklaratyvius samprotavimus, nepagrįstus jokiais įrodymais. Skundžiama nutartis yra akivaizdžiai be motyvų. Tai ne tik apriboja atsakovės teisę į teisminę gynybą, kadangi net nėra aišku, kokiais motyvais priimta nutartis, tačiau sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą nutartį pripažinti negaliojančia.

Net prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įvertinus skundo turinį, akivaizdu, kad jo reikalavimai nagrinėtini ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Skundas priimtas ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Pažymėtina, kad teisiniame santykyje, iš kurio nagrinėjamu atveju pareiškėjas kildina neteisėtais pačio pareiškėjo (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos(toliau ir – NŽT)) veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems. Atsakovė nagrinėjamu atveju veikė kaip privatus asmuo. Nors laikotarpiu nuo 1999 m. birželio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 29 d. atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau kaip NŽT specialistė nedalyvavo priimant ir nepriėmė jokių administracinių teisės aktų ar sprendimų, kurie teismo buvo pripažinti neteisėtais ar su jais susiję bei teismo nustatytu priežastiniu ryšiu lėmė žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Atsakovė NŽT dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, tokiu būdu, pareiškėjas žinomai klaidina gerbiamą teismą, kad atsakovė buvo valstybės tarnautoja ir išimtinai šia aplinkybe grindžia skundo reikalavimų teismingumą administraciniam teismui. Pastarąją aplinkybę pagrindžia su skundu pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 14 d. raštas Nr. 150-1789-(3.7E) ir jo priedai, kuriuose nurodyta, kad atsakovė dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai vyrauja civilinis teisinis santykis (dėl žalos atlyginimo regreso tvarka), šalių teisiniame santykyje nesieja tarnybos teisiniai santykiai, byla pagal skundo reikalavimus teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Skundo padavimui yra akivaizdžiai praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas ir pareiškėjas net neprašo jo atnaujinti. Savo ruožtu, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu skundą atmesti, kartu panaikinti skundžiamą nutartį, kaip neatitinkančią būtinosios sąlygos – reikalavimų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3645-438/2019 N. S. ir T. S. 2019 m. gegužės 8 d. pervedė 174 496,14 Eur NŽT neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus teismų praktikos išaiškinimus ir teisinį reguliavimą, neginčytinai konstatuotina, kad 3 metų ieškinio senaties terminas skundo reikalavimams teisme pareikšti prasidėjo 2019 m. gegužės 9 d. ir baigėsi 2022 m. gegužės 9 d. Skundas teismui paduotas tik 2022 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas yra naikinamasis terminas, todėl šiuo metu preliminariai akivaizdu, kad skundo reikalavimai negalės būti tenkinami dėl praleisto ieškinio senaties termino. Pareiškėjas pateikęs skundą žinomai praleidęs ieškinio senaties terminą ir prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepagrįstai apribojančias atsakovės nuosavybės teises, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu naudojasi ne pagal paskirtį. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

Neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas nukreipti regresinį reikalavimą dėl NŽT (tarnautojų, darbuotojų) neteisėtais veiksmais padarytos ir valstybės atlygintos žalos atlyginimo į atsakovę. Regreso teisei atsirasti reikalingi trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir trečiasis asmuo. NŽT regresinį reikalavimą į atsakovę galėtų įgyti tik tuo atveju, jei būtų atlyginusi žalą kaip trečiasis asmuo už skolininkę L. B.. Nagrinėjamu atveju NŽT įsiteisėjusiais teismų sprendimais tiesiogiai ir pagrįstai pripažinta skolininku (žalą neteisėtais veiksmais padariusiu asmeniu) kreditorių N. S. ir T. S. atžvilgiu, todėl vien šiuo pagrindu, regresinis reikalavimas į neteisėtų kaltų veiksmų, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su žalos padarymu nukentėjusiesiems neatlikusią L. B. (trečiąjį asmenį), neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Sutartiniai teisiniai santykiai tarp NŽT ir atsakovės, iš kurių galėtų būti kildinama NŽT regreso teisė neegzistavo ir neegzistuoja. Pažymėtina, kad teisiniame santykyje, iš kurio nagrinėjamu atveju kildinama neteisėtais NŽT veiksmais padaryta žala nukentėjusiesiems, atsakovė veikė kaip privatus asmuo. Pareiškėjas nei sutartiniu, nei įstatymo pagrindu nėra įgijęs regreso teisės į atsakovę, o regresinį reikalavimą galėtų nukreipti nebent į atsakingus NŽT tarnautojus (darbuotojus), priėmusius teismų neteisėtais pripažintus administracinius sprendimus, priežastiniu ryšiu lėmusius žalos atsiradimą nukentėjusiesiems.

Tam, kad asmeniui galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas kumuliatyvias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. asmens neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei deklaratyviai teigiama skunde, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nenustatytos ir apskritai neegzistuoja civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu sąlygos. Nesutiktina su skunde nurodytu teiginiu, kad atsakovės neteisėti veiksmai tariamai buvo konstatuoti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-14- 586/2011 bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012. Minėtoje baudžiamojoje byloje teismas priėmė nutartį (ne apkaltinamąjį nuosprendį), kuria baudžiamasis procesas buvo nutrauktas. Teismo nutartyje aprašytos kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės bet kuriuo atveju, net ir nenutraukus baudžiamojo proceso, stokoja faktinio pagrindimo. Teismui baudžiamojoje byloje nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio, negalint nustatyti ir nenustačius nusikalstamų veikų padarinių, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-586/2011 nurodytos aplinkybės (iš esmės perrašant kaltinamajame akte deklaratyviai išdėstytas, tačiau neįrodytas aplinkybes) teisės požiūriu nėra ir negalėtų būti laikomos prejudiciniais faktais reiškiant reikalavimus atsakovei dėl žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad minėtose bylose nebuvo nagrinėjamos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Kadangi ankščiau nagrinėtų bylų ir skundu reiškiamo reikalavimo atsakovei regreso tvarka atlyginti žalą nagrinėjimo dalykas ir įrodinėtinos aplinkybės iš esmės skiriasi, teismų sprendimuose ir nutartyse ankstesnėse civilinėse ir administracinėse bylose nurodytos aplinkybės, kiek susiję su atsakovės veiksmais, neturi teisinės prejudicijos sprendžiant dėl jos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Tokiu būdu, skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai apie tariamai teismų sprendimais nustatytus atsakovės neteisėtus veiksmus ir (ar) kaltę yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįsti.

Vertinant įsiteisėjusių teismų sprendimų turinį, matyti, kad nėra nustatytas ne tik atsakovės veiksmų neteisėtumas, kaltė, tačiau nėra nustatytas ir neegzistuoja priežastinis ryšys tarp nukentėjusiesiems padarytos žalos ir atsakovės veiksmų. Teismai įsiteisėjusiuose sprendimuose ne kartą aiškiai pabrėžė, kad nėra nustatyta, kas suklastojo Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. išvadą Nr. 4887, nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei procedūra apskritai negalėjo būti pradėta, t. y. būtent išimtinai dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (NŽT) neteisėtų veiksmų priimti neteisėti administraciniai sprendimai, kurie lėmė žalos padarymą nukentėjusiesiems.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis ir joje pateikti išaiškinimai yra neatsiejama 2019 m. kovo 20 d. nutarties motyvų dalis. Teismo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1542-146/2016, detaliai analizuotos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bei žemėtvarkos (NŽT) specialistų teisės aktais nustatytos pareigos procese. Situacija, kai asmeniui (šiuo atveju atsakovei), kuris net nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) neturi tokios teisės, priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises, akivaizdžiai liudija, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Atkūrimo įstatymą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, jog sprendimai atkurti nuosavybės teises būtų priimti įsitikinus, kad pilietis turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir yra pateikęs tai patvirtinančius įstatymo nustatytus dokumentus. Bet kokie atsakovės veiksmai iki procedūros pradžios (net jei ir būtų nustatyta, kad atlikti neteisėti veiksmai), teisinio priežastinio ryšio aspektu laikytini akivaizdžiai pernelyg nutolusiais nuo nukentėjusiems atsiradusių padarinių. Nurodytos aplinkybės, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija (NŽT) veikė ne tik neteisėtai, tačiau ir ypatingai aplaidžiai, kartu sudaro teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės taikymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio pagrindu.

Skunde nurodomas žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl reikalavimas ją atlyginti prima facie (iš pirmo žvilgsnio) laikytinas nepagrįstu. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad atsakovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, restitucijos pagrindu yra sumokėjusi nukentėjusiesiems visą gautą ginčo sklypų kainą, tokiu būdu buvusi padėtis tarp nukentėjusiųjų ir atsakovės yra atstatyta. Įvertinus teismo motyvus, kuriais atsižvelgiant į specifinį valstybės (jos institucijų) statusą buvo priteista būtent 150 841,87 Eur dydžio turtinė žala nukentėjusiųjų naudai, nustatytus valstybės (NŽT) neteisėtus veiksmus lėmusius žalą, tai, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su nukentėjusiaisiais pagal negaliojančiais pripažintus sandorius, pareiškėjo skundo reikalavimas atsakovei atlyginti tariamą 150 841,87 Eur yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo tik deklaratyvius samprotavimus, nepagrįstus jokiais įrodymais. Aplinkybė, kad atsakovė atsisakė mokėti tariamą žalą motyvuotai atsakydama į nepagrįstą pareiškėjo pretenziją, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo ir (ar) grėsmės didelei žalai atsirasti. Pareiškėjas net neįrodinėja grėsmės žalai atsirasti aplinkybių, nenurodo ir nepateikia įrodymų dėl jokių atsakovės galimai nesąžiningų veiksmų. Pareiškėjas apsiriboja tik deklaratyviomis prezumpcijomis, kad skundo suma yra didelė ir atsakovė neva turės galimybę perleisti turimą turtą ar jį įkeisti. Nurodytos aplinkybės per se (pačios savaime) nėra pakankamos arešto atsakovės atžvilgiu taikymui.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Nurodoma jog, teismas pagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, atliko pirminį skundo faktinį ir teisinį vertinimą, nustatė aplinkybes, pagrindžiančias grėsmę didelei žalai atsirasti ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Pabrėžtina, kad teismas priėmė argumentuotą ir motyvuotą nutartį, kurioje nurodė, jog pareiškėjo pateikti teisėsaugos ir teismų procesinių sprendimų nuorašai bei kiti dokumentai yra pakankami spręsti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala valstybės biudžetui. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, vertino prie pareiškimo pridėtus dokumentus ir įrodymus, taip pat svarstė bei vertino galimai didelės žalos atsiradimo aplinkybes.

Be kita ko, skunde nepagrįstai teigiama, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) specialiste žemės reformai, jos vykdoma veikla buvo priskirta viešojo administravimo sričiai, todėl ji buvo valstybės tarnautoja, net jeigu ir dirbo pagal darbo sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo - areštuotas atsakovei priklausantis turtas bei piniginės lėšos pareikšto reikalavimo apimtyje, t. y. ne daugiau kaip už 174 496,14 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, nutardamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovei priklausantį turtą bei pinigines lėšas pareikšto reikalavimo apimtyje, t. y. ne daugiau kaip už 174 496,14 Eur – argumentavo tuo, jog pareiškėjo pateikti teisėsaugos ir teismų procesinių sprendimų nuorašai bei kiti dokumentai yra pakankami spręsti, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkai atitaisoma didelė žala valstybės biudžetui.

Atsakovė atskirajame skunde akcentuoja, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, skundo padavimui yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas, įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nėra nustatytos ir neegzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, skunde nurodytas žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nes byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Tauragės apylinkės teismui, kadangi tarp pareiškėjo ir atsakovės žalos padarymo metu buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai ir ieškinio reikalavimai yra kildinami iš darbo teisinių santykių. Taigi, byla yra nagrinėjama ne apygardos administraciniame teisme, o apylinkės teisme.

ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams 2022 m. rugpjūčio 31 d. (skundžiamos nutarties priėmimo metu) buvo sąlygos spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Tai, kad byla vėliau buvo perduota bendrosios kompetencijos teismui pagal teismingumą savaime nedaro įtakos Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties teisėtumui, o procesiniai veiksmai, atlikti iki bylos perdavimo pagal teismingumą, sukelia procesinius teisinius padarinius ir pasikeitus bylos teismingumui iki tol, kol taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės/laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikina teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės (CPK 149 str. 1 d.).

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir areštavo pareiškėjai priklausantį turtą ir pinigines lėšas, pareikšto reikalavimo apimtyje, nes pareiškėjas pareiškime pagrindė abi būtinas sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. pareiškėjas pareiškime pagrindė prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą ir yra pagrįsta teigti, jog nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kuri bus padaryta Lietuvos valstybei. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes jie yra iš esmės susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemones.

Įvertinusi nustatytas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į pareiškėjo keliamo reikalavimo byloje pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių (uždrausti disponuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais ir kilojamaisiais daiktais, piniginėmis lėšomis ir kitu turtu reikalavimo sumai), teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui.

Dėl nurodytų motyvų atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius