Legislator Case Law & Legislation
50bdad8b-8d8e-40d1-b529-e92b57ef88d7 AI generated

50bdad8b-8d8e-40d1-b529-e92b57ef88d7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 50bdad8b-8d8e-40d1-b529-e92b57ef88d7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti kelio servitutÄ â€“ teisę naudotis pėsčiųjų taku per atsakovams M. K. ir G. K. priklausantį žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtÄ kelio servituto schemÄ , pažymėtÄ indeksu „S2“, taÅ¡kais 1-2-3-4-5-6, sudarantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotÄ (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams naudotis juo, kaip pėsčiųjų taku, nueiti prie vandens telkinio, pratiesti vandens žarnÄ iki (duomenys neskelbtini) tvenkinio, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo vienkartinę 100 Eur dydžio kompensacijÄ atsakovų naudai;

Legislator headnote

AI generated

50bdad8b-8d8e-40d1-b529-e92b57ef88d7 · Vilniaus apygardos teismas: Dėl trečio ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovas akcentavo, kad Å¡is ginčas ir anksčiau teisme iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl servitutinio kelio atlaisvinimo (Vilniaus rajono apylinkės teisme 2014-02-17 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014) nėra tapatÅ«s. Po priimto teismo sprendimo atsakovai 2017 m. rugsėjo mėnesį pastatė tvoros elementus, 2017-12-13 esamo kelio situacijos schemoje, sudarytoje matininko M. G., ties taÅ¡kais 5 – 6, taip pat ties taÅ¡ku 4 įkalė metalinį stulpÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1742-852/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00360-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gruodžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. G. ieÅ¡kinį atsakovams M. K. ir G. K., tretieji asmenys – D. P., M. P., V. G., J. M., UAB „Green Gold Partners“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (Vilniaus rajono skyrius), dėl kelio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. G. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) nustatyti kelio servitutÄ â€“ teisę naudotis pėsčiųjų taku per atsakovams M. K. ir G. K. priklausantį žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtÄ kelio servituto schemÄ , pažymėtÄ indeksu „S2“, taÅ¡kais 1-2-3-4-5-6, sudarantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotÄ (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams naudotis juo, kaip pėsčiųjų taku, nueiti prie vandens telkinio, pratiesti vandens žarnÄ iki (duomenys neskelbtini) tvenkinio, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo vienkartinę 100 Eur dydžio kompensacijÄ atsakovų naudai;

2) pakeisti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 nustatyto kelio servituto plotÄ ir turinį, nustatant atsakovams nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kelio servitutÄ , tarnaujantį vieÅ¡pataujančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtÄ servituto patikslinimo planÄ , pažymėtÄ indeksu „S2“, taÅ¡kais 1-7-2-3-4-5-6, sudarantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotÄ ;

3) įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp matininko M. G. esamo kelio situacijos schemoje, parengtoje 2017-12-13, pažymėtų taÅ¡kų Nr. 5 – 6 (ties koordinatėmis (duomenys neskelbtini)), sumontuotÄ metalinę tvorÄ bei metalinį stulpÄ , ties taÅ¡ku Nr. 4, kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini); atsakovams neįvykdžius Å¡io įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti ieÅ¡kovui T. G. demontuoti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp pažymėtų taÅ¡kų Nr. 5 – 6 sumontuotÄ metalinę tvorÄ bei ties taÅ¡ku Nr. 4 metalinį stulpÄ , iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas už demontavimÄ iÅ¡ atsakovų.

2. Ieškovas ieškinyje dėl pirmo reikalavimo nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovams nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai tarpusavyje ribojasi. Atsakovų žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kaip (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrančių apsaugos zona.

Nustatytas kelio servitutas (teisė naudoti pėsčiųjų taku) eina sulyg tvenkinio pakrante. PraÅ¡omas nustatyti servitutinis kelias eitų nuo ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribos iki esamo nustatyto servituto. Teigia, kad iki atsakovams tampant ginčo žemės sklypo savininkais, jis naudojosi atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, kaip pėsčiųjų taku priėjimui prie tvenkinio, kur yra pastatytas lieptas, buvo laikoma valtis, persikėlimui į kitÄ tvenkinio krantÄ , taip pat ieÅ¡kovas galėjo pumpuoti vandenį iÅ¡ tvenkinio daržų laistymui.

Å iuo metu atsakovai yra uždraudę jam naudotis pėsčiųjų taku priėjimui prie vandens, nepaisant to, kad jų žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kaip tvenkinio apsaugos zona. Tad jis Å¡iuo metu iÅ¡ savo žemės sklypo tiesiogiai negali patekti prie tvenkinio ir yra priverstas dėl to kreiptis į teismÄ ; savo šį reikalavimÄ grindžia CK 4.126 straipsniu. Akcentavo, kad LR Vandens įstatymas suteikia jam teisę naudotis tvenkiniu, tačiau dėl atsakovų veiksmų jis negali prie vandens patekti, pasisemti vandens daržų laistymui (pratiesti žarnÄ reikalingÄ vandens paėmimui iÅ¡ vandens telkinio) ir pan.

Teigia, kad už praÅ¡omÄ nustatyti servitutÄ atsakovams turėtų bÅ«ti priteista vienkartinė 100 Eur dydžio kompensacija. Dėl antro ieÅ¡kinio reikalavimo nurodė, kad atsakovams taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas per atsakovų sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis ieÅ¡kovui teisę privažiuoti prie jam priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), keliu, pažymėtu detaliame plane.

Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2003-07-07, tačiau žemės sklypo plane nėra pažymėtas minėtu Apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 įsakymu nustatytas kelio servitutas. Pažymėjo, kad 2003 m. tvirtinant atsakovų žemės sklypo detalųjį planÄ , buvusi savininkė buvo įpareigota atlikti sklypo tikslius matavimus bei garantuoti Å¡alia esančiam sklypui naudotis privažiavimo keliu servituto teise pagal detalųjį planÄ . Tad nustatant kelio servituto padėtį (vietÄ ) turi bÅ«ti vadovaujamasi detaliuoju planu nustatytais sprendiniais.

Teigia, kad 2004 m. tarp ieÅ¡kovo ir buvusios savininkė V. K. buvo kilę nesutarimai, nes kiekvienas skirtingai interpretavo servitutinio kelio ribas; minėta, kad kelio servitutas nebuvo pažymėtas žemės sklypo plane. Minėtos Å¡alys 2004-02-16 susitarė, kad V. K. užimtų dalį servitutinio kelio užtverdama tvora, kita žemės sklypo dalies sÄ skaita palikdama 3 m. pločio pravažiavimÄ iki T. G. sklypo likus 11,8 m. tvora bÅ«tų perkelta nuo kampinio taÅ¡ko tvenkinio link 4,8 m. Nurodė, kad tarp dabartinių Å¡alių nuolat kyla konfliktai dėl ieÅ¡kovo turimos teisės naudotis servitutiniu keliu, nesant pažymėto servitutinio kelio atsakovams priklausančio žemės sklypo plane.

Teigia, kad matininkas M. G. ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ant atsakovams priklausančio žemės sklypo plano pažymėjo esamÄ servitutÄ , kuris buvo nustatytas detaliojo plano sprendiniais bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pažymėdamas raudona punktyrine linija. IÅ¡ Å¡io plano aiÅ¡ku, kad atsakovams priklausanti tvora yra už servitutinio kelio ribos. Tokia faktinė situacija neatitinka ieÅ¡kovo ir buvusios savininkės 2004-02-16 sudaryto susitarimo. Tad ieÅ¡kovas, vadovaudamasis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, kreipiasi į teismÄ ir praÅ¡o pakeisti servituto turinį bei nustatyti servituto ribas pagal 2018-07-02 parengtÄ kelio servituto schemÄ .

IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į susiklosčiusį faktinį naudojimÄ , o bÅ«tent į aplinkybę, kad dalis detaliuoju planu nustatyto kelio servituto yra užtverta tvora, mano, jog tikslinga patikslinti nustatyto kelio servituto ribas ir plotÄ , pagal 2004-02-16 sudaryto susitarimo su V. K. turinį – kelio servituto nustatymo schemoje (2018-07-02) pažymėta žalia spalva, indeksu „S2“, nustatant jį taÅ¡kais 1-7-2-3-4-5-6, nustatant (duomenys neskelbtini) kv.m. plotÄ , likus 11,80 metrams iki ieÅ¡kovo sklypo ribos tvorÄ perkeliant nuo kampinio taÅ¡ko (2) tvenkinio link 4,8 m, tokiu bÅ«du užtikrinant pakankamÄ Ä¯važiavimo plotį per esamus vartus.

Dėl trečio ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovas akcentavo, kad Å¡is ginčas ir anksčiau teisme iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl servitutinio kelio atlaisvinimo (Vilniaus rajono apylinkės teisme 2014-02-17 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014) nėra tapatÅ«s. Po priimto teismo sprendimo atsakovai 2017 m. rugsėjo mėnesį pastatė tvoros elementus, 2017-12-13 esamo kelio situacijos schemoje, sudarytoje matininko M. G., ties taÅ¡kais 5 – 6, taip pat ties taÅ¡ku 4 įkalė metalinį stulpÄ .

IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo pastatyta tvora tik ties taÅ¡kais 3-2-1. Tokiais savo veiksmais, nesant jokios bÅ«tinybės apsaugoti savo sklypÄ tvoros segmentais nuo miÅ¡ko pusės, o juo labiau pastatyti metalinį stulpÄ ties įvažiavimu, atsakovai apsunkino ieÅ¡kovo teisę naudotis privažiavimo keliu, jį susiaurinant. IÅ¡ esamo kelio schemos, kuriÄ sudarė matininkas M. G., matyti, kad atstumas ties įvažiavimu į servitutinį keliÄ sudaro 2,59 m., ties naujai pastatytos tvoros elementu – esamo kelio schemoje pažymėta taÅ¡ku 5 iki taÅ¡ko 2 atstumas yra 3,12, ties ieÅ¡kovui priklausančiais įvažiavimo vartais atstumas yra 2,87 m.

Taigi, atsakovams 2017 m. rugsėjo mėnesį pastačius tvorÄ ties taÅ¡kais 5 – 6 buvo dar labiau susiaurintas įvažiavimo kelias, ko pasėkoje ieÅ¡kovui užsisakius malkų atvežimÄ Ä¯ savo žemės sklypÄ , sunkiojo transporto priemonės vairuotojas keliuku negalėjo pravažiuoti baimindamasis kliudyti atsakovams priklausančias tvoras. Taip pat žiemÄ daugiau pasnigus ieÅ¡kovas negali nuvalyti įvažiavimo kelio, nes esant ilgam kelio atstumui (apie 41 m) nėra kur nustumti pačio sniego; ieÅ¡kovo sutuoktinė važiuodama lengvuoju automobiliu, slidžiu keliu, yra apgadinusi savo automobilio Å¡oninį veidrodėlį.

Dėl Å¡ių priežasčių, pasikeitus faktinėms aplinkybėms po priimto teismo sprendimo, ieÅ¡kovas vėl priverstas ginti savo teises teismine tvarka, praÅ¡ydamas teismo įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti minėtÄ tvorÄ ir metalinį stulpÄ .

3. Atsakovai M. K. ir G. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, taip pat prašė jiems priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad jiems (atsakovams) priklauso du ginčo žemės sklypai: 1) (duomenys neskelbtini) ploto namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 2) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (šiam sklypui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku prieiti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio;

Å¡is servitutas sutampa su pakrantės apsaugos juosta). Visų pirma teigia, kad ieÅ¡kovas bÅ«tinybę teismo sprendimu nustatyti jų (atsakovų) sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dar vienÄ papildomÄ (duomenys neskelbtini) m2 ploto kelio servitutÄ â€“ teisę ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams naudotis pėsčiųjų taku nueiti prie tvenkinio ir nutiesti vandens žarnÄ iki esamo tiltelio – grindžia ne tik negalėjimu patekti prie tvenkinio, bet ir priėjimu prie jo pastatyto liepto bei jo siekiu nutiesti vandens žarnÄ , kuriÄ jis naudoja tvenkinio vandeniui tiekti daržų laistymui.

Tačiau ieÅ¡kovas nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jos jis teisės aktų nustatyta tvarka turi atitinkamos institucijos sutikimÄ statyti ir naudoti laikinus nesudėtingus statinius (lieptelį) tvenkinio pavirÅ¡iuje, taip pat, kad toks statinys realiai yra pastatytas ir egzistuoja. Dar daugiau, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jis teisėtai ir pagrįstai gali naudoti tvenkinio vandenį jo daržų laistymui, t.y. jog jis turi kompetentingų institucijų iÅ¡duotÄ ir Å¡iuo metu galiojantį leidimÄ tvenkinio vandens naudojimui.

IeÅ¡kovas gali naudotis jau nustatytu servitutu ir patekti prie tvenkinio. Tačiau į nustatytÄ servitutÄ pakrantės apsaugos juostoje jis tiesiogiai iÅ¡ savo sklypo patekti negali. Nepaisant to, jis tai gali laisvai ir nevaržomai padaryti, t.y. patekti prie tvenkinio, iÅ¡ rytinės pusės, pro Å¡alia J. M. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, ieÅ¡kovas gali laisvai ir nevaržomai prieiti prie tvenkinio ir iÅ¡ vakarinės pusės, pro D. P. ir M.

P. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; atkreipė dėmesį, kad Å¡iam sklypui taip pat yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. Tad ieÅ¡kovas neįrodo, kad kelio servituto nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas; jis tiesiog siekia riboti jų teises vien dėl to, kad jis nori naudotis svetimu daiktu, jam taip yra naudingiau ir patogiau. Dėl ieÅ¡kovo neva pažeistų teisių nurodė, kad Apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 jiems priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas, skirtas ieÅ¡kovui privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014, pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimus dėl pažeistų teisių atmetė (Vilniaus apygardos teismas 2015-05-08 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ ). Teismai nustatė, kad atsakovų žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutu visiÅ¡kai laisvai galima privažiuoti prie ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jog ieÅ¡kovas tiesiog siekia teisminiu keliu pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytÄ bei faktiÅ¡kai naudojamÄ servitutinį keliÄ , o ieÅ¡kovo teisių pažeidimas yra palyginti nedidelis, tad negali bÅ«ti pripažinta proporcinga priemone jo teisėms apginti.

Teigia, kad minėtoje byloje teismų nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje nagrinėjamoje byloje. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jų (atsakovų) žemės sklypui nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas, skirtas ieÅ¡kovui privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, yra objektyviai sumažėjęs ir dėl to jis negali privažiuoti prie savo sklypo. Atkreipė dėmesį į tai, kad net pats ieÅ¡kovas nurodė, jog sunkiasvorės transporto priemonės prie jo sklypo gali privažiuoti per D. ir M.

P. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ieÅ¡kovas nutyli ir tai, kad atsakovams ir UAB „Green Gold Partners“ priklausantis miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pietinės ieÅ¡kovo sklypo pusės ribojasi su ieÅ¡kovo ginčo žemės sklypu ir kad minėtame miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklype Å¡iuo metu faktiÅ¡kai yra įrengtas kelias, kuriuo laisvai ir nevaržomai galima privažiuoti prie ieÅ¡kovo sklypo.

Å is kelias taip pat eina per J. M. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti atsakovus M. K. ir G. K. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis demontuoti (pašalinti) jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini):

1) esančiÄ (sumontuotÄ ) metalinę tvorÄ , kuri matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l.

6) parodyta tarp taškų Nr. 5 – 6 (taško Nr. 5 koordinatės - (duomenys neskelbtini); taško Nr. 6 koordinatės - (duomenys neskelbtini));

2) metalinį stulpÄ , esantį ties matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l.

6) pažymėto taÅ¡ko Nr. 4 (koordinatės yra (duomenys neskelbtini)); nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius Å¡io įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leidžiama ieÅ¡kovui T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pačiam demontuoti minėtÄ metalinę tvorÄ ir stulpÄ , iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas solidariai iÅ¡ atsakovų; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovų M. K. ir G. K. naudai 781,40 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo T. G.. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. G. 17,82 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovų M. K. ir G. K. 9,60 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. SprendimÄ iÅ¡siųsti nekilnojamojo turto vieÅ¡o registro tvarkytojui.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir servituto nustatymo klausimai. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (vieÅ¡pataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK4.111 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad servitutas gali bÅ«ti nustatomas teismo sprendimu tik iÅ¡imtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutÄ tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai bÅ«tinas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl servituto nustatymo yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini) servitutÄ tuo tikslu, kad jis ir jo Å¡eimos nariai galėtų patekti ne į jam priklausantį sklypÄ ar kitÄ turtÄ , bet prie vandens telkinio, t.y. (duomenys neskelbtini) tvenkinio.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su (duomenys neskelbtini) tvenkiniu. Tarp ieÅ¡kovo sklypo ir minėto tvenkinio yra įsiterpęs atsakovų sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant atsakovams priklausančio minėto sklypo duomenis matyti, kad jame yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Pagal bylos duomenis Å¡is servitutas sutampa su sklypui teisės aktais nustatyta pakrantės apsaugos juosta, kuri tęsiasi pagal visÄ sklypo pakrantę.

Minėtas servitutas, tame tarpe ir pakrantės apsaugos juosta, nesusisiekia su ieÅ¡kovo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieÅ¡kovas iÅ¡ savo sklypo tiesiogiai negali patekti į nustatytÄ atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini) servitutÄ pakrantės apsaugos juostoje. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų (schemų, planų, orto fotonuotraukų ir kt.) matyti, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir apskritai kiti asmenys gali patekti prie vandens tvenkinio keliu (taku), esančiu tarp sklypų, priklausančių J.

M., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir L. M., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); tai vieÅ¡as priėjimas (patekimas) prie tvenkinio, kuris yra ne tik natÅ«roje, bet ir suprojektuotas atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose. Be to, pagal bylos duomenis ieÅ¡kovas dar turi galimybę ir kitose vietose patekti (prieiti) prie tvenkinio. Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės nepaneigė ir pats ieÅ¡kovas, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Å iÄ aplinkybę dėl galimumo laisvai ir nevaržomai patekti prie tvenkinio patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M.

G. (matininkas). Kad yra vieÅ¡as priėjimas prie tvenkinio tvirtina ir į bylas pateiktos fotonuotraukos. IeÅ¡kovas nurodo, kad nenustačius praÅ¡omo servituto per atsakovų sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jis negali pratiesti vandens žarnos iki vandens tvenkinio; vanduo jam reikalingas daržams laistyti. Tačiau ieÅ¡kovas realiai į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, jog jis užsiima kokia nors Å«kininkavimo veikla. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kokio kiekio vandens per tam tikrÄ laikÄ jis ketina iÅ¡gauti, nepateikti leidimai (sutikimai) pavirÅ¡inio vandens telkinio naudojimui ir pan.; neaiÅ¡ku, kokio pobÅ«džio vandens žarnÄ ketina tiesti, pvz., stacionariÄ , laikinÄ , antžeminę, požemine ar pan.

Be to, ieÅ¡kovas savo daržus gali laistyti kaip ir bet kurie kiti savininkai, kurių sklypai nesiriboja su vandens telkiniu; tam, kad auginti daržoves ir kitas kultÅ«ras nėra bÅ«tina, jog Å¡alia bÅ«tų pavirÅ¡inis vandens telkinys. Tad ieÅ¡kovas net ir turėdamas daržus neįgyja jokių papildomų teisių, kurios leistų riboti kito sklypo savininko teises. Antra vertus, ieÅ¡kovo siekis per atsakovų sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nutiesti vandens žarnÄ nebÅ«tų užtikrintas nustačius praÅ¡omÄ kelio servitutÄ â€“ teisę naudotis pėsčiųjų taku, nes Å¡is servitutas nesuteiktų ieÅ¡kovui teisės nutiesti vandens žarnos per atsakovų sklypÄ .

7. Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas T. G. antru savo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 nustatyto kelio servituto plotÄ ir turinį, nustatant atsakovams nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutÄ , tarnaujantį vieÅ¡pataujančiam (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtÄ servituto patikslinimo planÄ , pažymėtÄ indeksu „S2“, taÅ¡kais 1-7-2-3-4-5-6, sudarantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotÄ .

IeÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti nustatytÄ servitutÄ taip, kaip nurodyta M. G. 2018-07-02 parengtame Kelio servituto nustatymo schemoje M 1:500. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 „Dėl V. K. žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ yra nustatytas ginčo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas – teisė privažiuoti prie T. G. priklausančio žemės sklypo keliu, pažymėtu detaliajame plane (plotas - (duomenys neskelbtini) m2) (įsakymo 2.2 punktas);

Å¡io įsakymo 4 punktu buvusiai ginčo žemės sklypo savininkei (V. K.) buvo nurodyta kreiptis dėl registro duomenų patikslino į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ . Taigi, minėtu administraciniu aktu – įsakymu, atsakovų sklype buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) m2 ploto servitutas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti nustatytÄ servitutÄ , be kita ko nustatant jo plotÄ â€“ (duomenys neskelbtini) m2. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o ne tik pakeisti nustatytÄ servitutÄ , bet iÅ¡ esmės praÅ¡o ir padidinti jo plotÄ .

Teismas pažymėjo, kad kad nors minėtame Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakyme nurodyta, kad nustatomas žemės sklypui servitutas pažymėtas detaliajame plane ((duomenys neskelbtini) m2), tačiau tiksliau šis servitutas, kurio plotas – (duomenys neskelbtini) m2, identifikuotas nebuvo. Iš atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių matyti, kad (duomenys neskelbtini) m2 ploto servitutas buvo pažymėtas detaliajame plane, tačiau jame nenurodyta tikslių šio servituto posūkio taškų vieningoje koordinačių sistemoje.

Minėtas servitutas atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane iÅ¡ viso nėra pažymėtas. Matininko M. G. 2018-07-02 parengto lyginamojo kelio servituto schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 22), yra parodytas neva esamas servitutas (plane pažymėtas raudona punktyrine linija „S1“ – 124 m2), tačiau nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«tent tiksliai Å¡ioje vietoje ir buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) kv.m. servitutas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 įsakymu. Pats M. G., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, pripažino, kad jo rengtame minėtame lyginamojo kelio servituto schemoje M 1:500 esamas servitutas pažymėtas pagal detalųjį planÄ , kuriame servituto tiksli buvimo vieta nenurodyta, t.y. nėra tikslių jo posÅ«kio taÅ¡kų vieningoje koordinačių sistemoje; detaliajam plane yra tik parodyta jo vieta nuo tam tikrų objektų (be tikslių identifikavimų).

Taigi, iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kus nustatyto servituto plotas ((duomenys neskelbtini) kv.m.), tačiau plotis konkrečiose vietose ir tiksli jo vieta nėra tokie aiÅ¡kÅ«s. Teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių anksčiau buvo kilęs ginčas. IeÅ¡kovas T. G. buvo pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, kuriuo be kita ko prašė įpareigoti atsakovus per 20 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamÄ jį keliÄ , vedantį jo namų valdos link, tame tarpe nugriauti pastatytÄ tvorÄ (CK 4.98 straipsnis).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . Vilniaus apygardos teismas 2015-05-08 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-174-781/2015, pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2015-05-08 nutartyje be kita ko konstatavo, kad nors apeliantas reikalauja paÅ¡alinti tvorÄ , esančiÄ atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, tačiau bylos medžiaga nepatvirtina, jog ginčo tvoros pastatymas atsakovų sklype pažeidžia jo teises; pažymėjo, kad reikalavimu dėl tvoros paÅ¡alinimo (t.y. iÅ¡ esmės nugriovimo / perstatymo į naujÄ vietÄ ) apeliantas praÅ¡o ne apginti pažeistus savo interesus, o veikiau apriboti atsakovų nuosavybės teises į jų žemės sklypÄ ; nėra jokio pagrindo suteikti prioritetÄ apelianto teisėms, paneigiant atsakovų nuosavybės teises, kadangi tai pažeistų teisėtų lÅ«kesčių principÄ bei Civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ ; be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡ esmės ne ginčijama tvora daro neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovo teisėms bei interesams, bet jis tiesiog siekia teisminiu bÅ«du pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytÄ ir faktiÅ¡kai naudojamÄ servitutinį keliÄ ; taip pat teismas nurodė, kad tokio pasirinkto teisių gynimo bÅ«do (reikalavimo nugriauti (nukelti) atsakovų tvorÄ ) pripažinimas reikÅ¡tų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimÄ (CK 1.2 straipsnis).

Dar daugiau minėtas teismas aiÅ¡kiai pasakė, kad Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir pasitvirtinus apelianto nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovų pastatyta tvora ne visai tiksliai atitinka servitutinio kelio plotį ir iÅ¡dėstymÄ plane, apelianto teisių pažeidimo mastas yra palyginti nedidelis, ir atsakovams priklausančios tvoros nukėlimas nepripažintinas proporcinga priemone apelianto teisei apginti. Teismas nurodė, kad įvertinus minėtos iÅ¡nagrinėtos bylos teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-05-08 nutartyje pasisakė bÅ«tent dėl tvoros, kuri Å¡ioje nagrinėjamoje byloje pateiktame esamo kelio schemoje M 1:500 pažymėta taÅ¡kais 1, 2 ir 3.

Taigi, teismai dėl Å¡ios atsakovų tvoros įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir jos nugriovimo, taip pat ir dėl paties ieÅ¡kovo siekio iÅ¡nagrinėtoje byloje labai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasisakė, t.y. nėra jokio teisėto pagrindo minėtÄ tvorÄ nugriauti (nukelti), Å¡i tvora nesudaro jokių kliūčių ieÅ¡kovui patekti į savo sklypÄ , be to, ieÅ¡kovas teisminiu bÅ«du tiesiog siekia pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytÄ ir faktiÅ¡kai naudojamÄ servitutinį keliÄ . Å iuo metu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės ne tik, kad siekia padidinti nustatyto servituto plotÄ (nuo (duomenys neskelbtini) kv.m. iki (duomenys neskelbtini) kv.m.), bet ir nugriauti dalį minėtos tvoros.

Teismas pažymėjo, kad tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nustatyto servituto pakeitimo – atsakovai privalėtų nugriauti (nusikelti) dalį tvoros, t.y. tvoros atkarpÄ , nurodytÄ kelio servituto nustatymo schemoje M 1:500, nuo taÅ¡ko 4 einančiÄ ne visiÅ¡kai tiesiai link taÅ¡ko 3, nes ji trukdytų naudotis pakeistu servitutu atitinkamoje dalyje. Tačiau teismas Å¡ioje naujai nagrinėjamoje byloje nenustatė jokių esminių aplinkybių, susijusių su minėta tvora, pasikeitimo nuo 2014 – 2015 m., kai buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo negatorinis ieÅ¡kinys.

Tad esant Å¡ioms aplinkybėms ir padidinus nustatytÄ servitutÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų negerbiami jau priimti teismų sprendimai, kuriuose padarytos atitinkamos iÅ¡vados dėl Å¡ios tvoros įtakos ieÅ¡kovo teisėms, jos nugriovimo ir pan. Apskritai byloje nenustatyta jokio teisėto pagrindo servituto ploto didinimui. Nėra pasikeitusių jokių aplinkybių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių dėl kurių jau nustatyto (duomenys neskelbtini) kv.m. ploto servituto suteikiamų teisių įgyvendinimas taptų neįmanomu ar labai sudėtingu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Å¡alys turėtų ir galėtų siekti, jog visas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 sprendimu nustatytas servitutas, kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., bÅ«tų tiksliai identifikuojamas, prisilaikant prie galimos vienos servituto kraÅ¡tinės, kuri sutampa su minėta tvora (esamo kelio schemoje M 1:500 pažymėta taÅ¡kais 1, 2 ir 3; e. bylos priedas, b.l. 6). Tačiau Å¡iuo metu nustatyti tikslias (duomenys neskelbtini) kv.m. servituto ribas teismas negali, nes nėra ir nebuvo suformuluoto tokio reikalavimo, todėl tokio klausimo sprendimas savarankiÅ¡kai reikÅ¡tų išėjimÄ už ieÅ¡kinio ribų.

Kita vertus, ieÅ¡kovas nėra į bylÄ pateikęs ir reikiamo plano, kad bÅ«tų galima nustatyti tikslias servituto ribas.

8. Teismas nurodė, kad trečiu patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sumontuotÄ metalinę tvorÄ , kuri matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 parodyta tarp taÅ¡kų Nr. 5 – 6 (taÅ¡ko Nr. 5 koordinatės - (duomenys neskelbtini); taÅ¡ko Nr. 6 koordinatės - (duomenys neskelbtini));

2) metalinį stulpÄ , esantį ties matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 pažymėto taÅ¡ko Nr. 4 (koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Be to, ieÅ¡kovas praÅ¡o, kad atsakovams neįvykdžius Å¡io įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti jam pačiam (ieÅ¡kovui) demontuoti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ minėtÄ metalinę tvorÄ ir metalinį stulpÄ , iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas už demontavimÄ iÅ¡ atsakovų.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo trečiu patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡oma nukelti minėta metalinė tinklinė tvora tai nėra ta pati tvora dėl kurios teismai 2014 – 2015 metais sprendė nagrinėdami ieÅ¡kovo negatorinį ieÅ¡kinį bei dėl kurios teismas jau pasisakė Å¡ioje byloje spręsdamas dėl ieÅ¡kovo antro patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo. Metalinė tvora dėl kurios jau pasisakyta stovi lygiagrečiai (iÅ¡ilgai) per visÄ servitutinio kelio ilgį; ji aiÅ¡kiai matyti nuotraukose Nr. 6 (kairėje pusėje), Nr. 7 (kairėje pusėje) ir Nr. 9 (deÅ¡inėje pusėje) (e. bylos priedas, b.l. 37 - 39).

Tuo tarpu trečiu patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡oma nukelti tvora stovi lygiagrečiai servitutinio kelio, tačiau kitoje servitutinio kelio pusėje, arčiau miÅ¡ko, ir yra daugiau nei per pusę trumpesnė. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad trečiu patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡oma nukelti metalinė tinklinė tvora ir metalinis stulpas buvo pastatyti po 2014 – 2015 m. metų. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iÅ¡ atsakovų į bylÄ pateiktos kelio servituto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijos schemos M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 62), joje parodytas (duomenys neskelbtini) kv.m. servitutinis kelias ties taÅ¡kais 6 ir 7 patenka į svetimÄ sklypÄ .

Tad siekiant, kad nebÅ«tų pažeisti kaimyninio sklypo interesai bei siekiant užtikrinti, jog visas nustatytas (duomenys neskelbtini) kv.m. ploto kelio servitutas bÅ«tų tik atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad Å¡ios servitutinio kelio ribos schemoje yra pažymėtos netiksliai; jos turi bÅ«ti koreguojamos. Kadangi anksčiau teismų 2014 – 2015 m. nagrinėtoje civilinėje byloje ir Å¡ioje byloje pripažinta, kad atsakovų sklype esanti tvora, minėtoje schemoje matoma tarp taÅ¡kų 1 ir 6, iÅ¡ esmės nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių ir nėra pagrindo jos griauti, tad akivaizdu, kad siekiant iÅ¡saugoti nustatyto kelio servituto plotÄ â€“ (duomenys neskelbtini) kv.m., ir nepažeisti kaimyninio sklypo ribų, kelio servituto pietinė riba (kraÅ¡tinė) atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turi Å¡iek tiek pasislinkti link miÅ¡ko, t.y. dar labiau į sklypo pietų pusę (link sklypo pietinės pusės ribos).

Tokiu atveju neabejotina, kad ginčo tvora, schemoje pažymėta tarp taÅ¡kų 10 ir 8, iÅ¡ esmės bÅ«tų ne ant servitutinio kelio ribos, kaip parodyta dabar schemoje, tačiau jau ant paties servitutinio kelio. Tokia situacija yra neleistina, nes ji akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip servituto turėtojo, teises; ieÅ¡kovas atitinkama dalimi negali naudotis servitutiniu keliu. Tad teismo vertinimu, vien nustačius Å¡iÄ aplinkybę jau yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai pastatydami ginčo tvorÄ ant pačio servitutinio kelio, pažeidžia ieÅ¡kovo teises.

Å ios ieÅ¡kovo pažeistos teisės turi bÅ«ti gintinos, įpareigojant atsakovus paÅ¡alinti ginčo tvorÄ nuo servitutinio kelio. Antra vertus, atsakovams pastačius ginčo tvorÄ yra sukuriamas tam tikras „tunelis“; iÅ¡ abiejų kelio pusių yra tvora. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp abiejų tvorų esantis plotis nesiekia net trijų metrų; tuo tarpu ties įvažiavimu ir iÅ¡važiavimu iÅ¡ servitutio kelio jo plotis yra dar mažesnis, Å¡iek tiek daugiau negu 2,5 metro, o tokio pločio pravažiavimo kelias į ieÅ¡kovo sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas.

Teismas pažymėjo, kad ginčo tvora ir stulpas iÅ¡ esmės neatlieka jokios aiÅ¡kios paskirties ir funkcijos. Ginčo tvora, tiksliau jos atkarpa, pastatyta ne ant sklypo ribos; tinklinė tvora jokios apsauginės funkcijos, pvz., patekimo į tam tikrÄ sklypo dalį ribojimo, nuo malkų patekimo į servitutinį keliÄ ir pan., neatlieka. Todėl teismas sprendė, jog trečias ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

9. Teismas sprendimu taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas vertindamas, jog teismo sprendimu buvo patenkinta 35 procentai ieškinio reikalavimų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Ieškovas T. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kurioje jo reikalavimai buvo atmesti ir šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas atmetė jo pirmÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t.y. reikalavimÄ nustatyti kelio servitutÄ - teisę naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovams M. K. ir G. K. priklausantį žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, jog teismas neįsigilino į aplinkybes, dėl kurių praÅ¡oma nustatyti šį servitutÄ . Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas ir kiti asmenys gali laisvai ir nevaržomai patekti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio einant iÅ¡ vieno sklypo pakrantės juostos į kito sklypo pakrantės apsaugos juostÄ .

PaaiÅ¡kina, kad prie bylos pridėtos teritorijos foto nuotraukos aiÅ¡kiai rodo, jog pakrantės apsaugos juosta faktiÅ¡kai yra Å¡laitas ir toks patekimas sudarytų nemaÅ¾Ä atstumÄ (apie 320 m), ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai apeinant visus sklypus iÅ¡ kitos pusės. Be to, ieÅ¡kovas patekdamas prie tvenkinio teismo nurodytu bÅ«du negalėtų pasisemti vandens iÅ¡ tvenkinio, kas jam objektyviai yra bÅ«tina. IeÅ¡kovo vertinimu, tokios servituto nustatymas yra tikslingas ir jokiu bÅ«du proporcingai nevaržytų atsakovų nuosavybės teisės. Pažymi, kad servitutas minėtam sklypui jau yra nustatytas, t.y.

Å¡io sklypo savininkas turi leisti prieiti prie vandens telkinio kitiems asmenims palei vandens telkinio apsaugos juostÄ . Nesutinka su teismo argumentais, kad ieÅ¡kovas neprašė servituto komunikacijoms tiesti. Mano, kad teismas gali nustatyti ir kitokio pobÅ«džio servitutus, t.y. ir tokį kokio jis prašė – leisti praeiti piestiesiems ir tiesti vandens žarnÄ .

12. Apeliantas nurodo, kad nesutinka ir su teismo sprendimu atmesti jo antrÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t.y. reikalavimÄ pakeisti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 nustatyto kelio servituto plotÄ ir turinį, nustatant atsakovams nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro N r. (duomenys neskelbtini), (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servitutÄ , tarnaujantį vieÅ¡pataujančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko M.

G. 2018-07-02 parengtų servituto patikslinimo planų, pažymėtų indeksu „S2“, taÅ¡kais 1-7-2-3-4-5-6, sudarantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotÄ . PaaiÅ¡kina, kad apskrities virÅ¡ininko įsakymu nustatytas Å¡io servituto plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., tačiau Å¡is servitutas nėra pažymėtas atsakovų žemės sklype. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyta jokio teisėto pagrindo servituto ploto didinimui ir jo aiÅ¡kaus turinio nustatymui, juo labiau, kad servituto ploto padidėjimas iki (duomenys neskelbtini) kv.m yra nedidelis.

PaaiÅ¡kina, kad jis savo reikalavimÄ grindė faktine situacija bei 2004-02-16 metais tarp T. G. ir buvusios savininkės V. K. sudarytu susitarimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tokio pobÅ«džio susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, todėl neturi jokios įtakos sprendžiant šį ginÄÄ . PaaiÅ¡kina, kad žemės sklypų savininkai V. K. ir T. G. 2004-02-16 susitarė, kad V. K. užimtų dalį servitutinio kelio užtverdama tvora, kita žemės sklypo dalies sÄ skaita palikdama 3 metrų pločio pravažiavimÄ iki T.

G. sklypo likus 11,8 m tvora bÅ«tų perkelta nuo kampinio taÅ¡ko tvenkinio link 4,8 m. BÅ«tent remiantis Å¡iuo susitarimu ir buvo parengtas praÅ¡omo nustatyti kelio servitituto planas. Teismas priimdamas sprendimÄ neanalizavo realaus ieÅ¡kovų poreikio naudotis bÅ«tent tokio ploto servitutu, apsiribodamas formaliu reikalavimo iÅ¡sprendimu, neužkertant kelio naujų reikalavimų pareiÅ¡kimui tarp tų pačių Å¡alių.

13. Atsakovai M. K. ir G. K. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovų nuomone, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės (faktinis pagrindas) dėl kelio servitutų nustatymo atsakovams priklausančiuose žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra laikytini jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. IeÅ¡kovas tik iÅ¡reiÅ¡kia savo nepasitenkinimÄ jam nepalankia teismo sprendimo dalimi dėl kelio servitutų nustatymo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių nurodytoje dalyje priimto teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ .

Atsakovai nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl servitutų nustatymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

Å ioje byloje pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas - nustatyti atsakovų žemės sklype, (duomenys neskelbtini) servitutÄ tuo tikslu, kad jis ir jo Å¡eimos nariai galėtų patekti ne į jam priklausantį sklypÄ ar kitÄ turtÄ , bet prie vandens telkinio, t. y. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio - negali bÅ«ti tenkinamas dėl to, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir kiti asmenys prie nurodyto tvenkinio gali laisvai ir nevaržomai patekti.

Bylos nagrinėjimo metu tiek pats ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo M. P. savo paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje patvirtino, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė trečiasis asmuo V. G. laisvai ir nevaržomai patenka prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio per tretiesiems asmenims M. P. ir D. P. priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir kad ieÅ¡kovas per žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) yra nusitiesęs vandens žarnÄ , kuria minėto tvenkinio vandenį naudoja ieÅ¡kovo žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių daržų laistymui, o nurodyti tretieji asmenys, t.y.

žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, dėl to neprieÅ¡tarauja ir su tuo sutinka. Atsakovo nuomone, spręsdamas dėl antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarp Å¡alių jau anksčiau buvo kilęs ginčas - ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs atsakovams negatorinį ieÅ¡kinį, kuriuo, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo 10 įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamÄ jį keliÄ , vedantį jo namų valdos link, tame tarpe nugriauti pastatytÄ tvorÄ (CK 4.98 straipsnis), esančiÄ atsakovų žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Taigi, minėta, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-0217 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-67-723/2014), ieÅ¡kinys buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2015-05-08 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-174-781/2015) pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2015-05-08 nutartyje taip pat konstatavo, kad nors apeliantas (ieÅ¡kovas) reikalavo paÅ¡alinti tvorÄ , esančiÄ atsakovų žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenys nepatvirtino, jog ginčo tvoros pastatymas atsakovų žemės sklype (duomenys neskelbtini) pažeidžia ieÅ¡kovo teises; pažymėjo, kad reikalavimu dėl tvoros paÅ¡alinimo (t. y. iÅ¡ esmės nugriovimo / perstatymo į naujÄ vietÄ ) apeliantas (ieÅ¡kovas) prašė ne apginti pažeistus savo interesus, o veikiau apriboti atsakovų nuosavybės teises į jų žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); nėra jokio pagrindo suteikti prioritetÄ apelianto (ieÅ¡kovo) teisėms, paneigiant atsakovų nuosavybės teises, kadangi tai pažeistų teisėtų lÅ«kesčių principÄ bei CK 1.137 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ ; be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iÅ¡ esmės ne ginčijama tvora daro neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovo teisėms bei interesams, bet jis tiesiog siekia teisminiu bÅ«du pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytÄ ir faktiÅ¡kai naudojamÄ servitutinį keliÄ ; taip pat teismas nurodė, kad tokio pasirinkto teisių gynimo bÅ«do (reikalavimo nugriauti (nukelti) atsakovų tvorÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini)) pripažinimas reikÅ¡tų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimÄ (CK 1.2 straipsnis).

Dar daugiau, minėtas teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir pasitvirtinus apelianto (ieÅ¡kovo) nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovų pastatyta tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) ne visai tiksliai atitinka servitutinio kelio plotį ir iÅ¡dėstymÄ plane, apelianto (IeÅ¡kovo) galimo teisių pažeidimo mastas yra palyginti nedidelis, ir atsakovams priklausančios tvoros nukėlimas nepripažintinas proporcinga priemone apelianto (ieÅ¡kovo) teisei apginti.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio teisėto pagrindo kelio servituto ploto didinimui žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadangi nėra pasikeitusių jokių aplinkybių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių, dėl kurių jau nustatyto (duomenys neskelbtini) kv.m. ploto servituto suteikiamų teisių įgyvendinimas taptų neįmanomu ar labai sudėtingu. Taip pat pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bet kokie susitarimai dėl servituto, jo pločio ir pan. keitimo turi bÅ«ti įforminti notarine tvarka (CK 1.74 straipsnio 1 punktas), o Å¡ios formos nesilaikymas sudarant atitinkamÄ sandorį - jį daro niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), todėl ieÅ¡kovo nurodomas ir teismui pateiktas ankstesnės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės V.

K. 2004-02-16 susitarimas šiai bylai reikšmės neturi. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ apskųstoje dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl byloje nustatytų aplinkybių vertinimo, sprendžiant ieÅ¡kovo keliamus servituto nustatymo ir pakeitimo klausimus.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti servitutÄ atsakovams priklausančiam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Šį svetimo daikto apribojimÄ ieÅ¡kovas siekė nustatyti tuo tikslu, kad jis ir jo Å¡eimos nariai galėtų patogiai patekti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Teismas teisingai vertino, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir kiti asmenys prie nurodyto tvenkinio gali laisvai ir nevaržomai patekti nesinaudodami atsakovų žemės sklypu, todėl nustatyti tokį nuosavybės ribojimÄ nėra objektyvios bÅ«tinybės. Teismas teisingai rėmėsi teismų praktika, teigiančia, jog servitutas kaip teisė į svetimÄ daiktÄ nėra skirtas užtikrinti kito savininko, kuris siekia servituto, teisės naudotis svetimu daiktu remiantis naudingumo ar patogumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

Taigi tokio servituto nustatymui nėra įstatyme (CK 4.111 str. 1 d. bei CK 4.126 str.) numatytų pagrindų, – toks servitutas nėra būtinas ieškovo žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

17. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo argumentais, kuriais remiantis teismas atmetė ir antrÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ , susijusį su atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esamo servituto ploto ir iÅ¡sidėstymo patikslinimu. Palyginus byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus, t.y. realiai egzistuojančio kelio servituto schemÄ (e. bylos priedo b.l.

62) su servitutÄ nustatančiu detaliuoju planu (e. bylos t. 1, b.l. 29), matyti, kad realiai egzistuojantis servitutinis kelias ne visiÅ¡kai atitinka 2003 m. liepos 17 d. apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 3718-41 bei detaliuoju planu nustatyto servituto iÅ¡sidėstymÄ atsakovų žemės sklype. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dėl Å¡io kelio servituto iÅ¡dėstymo jau buvo nagrinėjamas ginčas teisme ir kad teismas jau yra pasisakęs, kad toks neatitikimas realiai ieÅ¡kovo teisių nepažeidžia. Teisėjų kolegija tokiems argumentams pritaria. Teismo vertinimu, apskrities virÅ¡ininko nustatytas servituto iÅ¡sidėstymas, pavaizduotas detaliajame plane, yra neracionalus, - jame pažymėta, jog servitutas eina ne pagal sklypo kraÅ¡tinę, bet atskiria atsakovų sklypÄ Ä¯ dvi dalis, iÅ¡ kurių likusioji už servituto praktiÅ¡kai nebegali bÅ«ti naudojama jokiai paskirčiai.

18. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, įskaitant fotonuotraukas bei kelio servituto schemÄ (e. bylos priedo b.l. 62), patvirtina, kad ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡pataujančio žemės sklypo savininko teisė naudotis tarnaujančiu daiktu, t.y. atsakovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nepagrįstai apribota ar apsunkinta. Pats ieÅ¡kovas neneigia, kad jis realiai naudojasi kelio servitutu. Be to iÅ¡ pateiktos schemos matyti, kad tokio realiai egzistuojančio servitutinio kelio pagrindiniai parametrai iÅ¡ esmės atitinka tuos, kurie ir yra nustatyti 2003 m. liepos 17 d. apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 3718-41 bei detaliuoju planu, t.y. servituto plotas 124 kv. m. bei 3 m. kelio plotis.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tarp 6 ir 7 taÅ¡kų, t.y. ties įvažiavimu į atsakovų žemės sklypÄ , yra kiek mažesnis atstumas nei 3 m (pagal schemÄ , e. bylos priedo b.l. 62), tačiau teismas vertino, kad Å¡iuo metu nėra konkrečių įrodymų, jog tokia situacija pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir realiai trukdo pravažiuoti didelių gabaritų transporto priemonėms. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas ginti jo teises ir įpareigoti atsakovus perkelti servitutinį pravažiavimÄ Ä¯ tÄ vietÄ , kuri numatyta detaliajame plane, yra formalus ir Å¡iuo metu nelaikytinas proporcingu siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo teisę naudotis Å¡iuo keliu.

Å iuo aspektu faktinės aplinkybės nėra iÅ¡ esmės pasikeitusios nuo to laiko, kai Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014 iÅ¡sprendė tokį pat ginÄÄ (e. bylos t. 1, b.l. 16 - 20).

19. Apeliantas teigia, kad atsakovai nesilaiko 2004 m. vasario 16 d. susitarimo, sudaryto tarp ieÅ¡kovo ir buvusios atsakovų žemės sklypo savininkės V. K. (e. bylos t. 1, b.l. 82). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas bei ankstesnė atsakovų sklypo savininkė Å¡iuo susitarimu buvo susitarę ne dėl servituto pakeitimo ar nustatymo, o dėl naudojimosi tvarkos. Pagal šį susitarimÄ servitutinio kelio plotas ties įvažiavimu į ieÅ¡kovo sklypÄ nebuvo padidintas iki 4,8 m., o tik buvo leista ieÅ¡kovui papildomai naudotis tokia tarnaujančio žemės sklypo dalimi. Kaip minėta, tokio pločio kelias ties įvažiavimu į ieÅ¡kovo sklypÄ nebuvo numatytas servitutÄ nustatančiu apskrities virÅ¡ininko įsakymu ir ieÅ¡kovas niekada neturėjo teisėto lÅ«kesčio į tokio pločio servitutÄ bei į tai, kad jis ten gali įrengti didesnio pločio vartus nei numatytas kelio servituto plotis.

20. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nuo servituto nustatymo momento aplinkybės iÅ¡ esmės nėra pasikeitusios, o ieÅ¡kovo teiginiai, kad papildomas servituto plotas yra bÅ«tinas, siekiant užtikrinti jam priklausančio žemės sklypo naudojimÄ pagal paskirtį, nėra įrodyti (CK 4.112 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ padidinti kelio servituto plotÄ , padidinus atstumÄ iki 4,8 m. tarp taÅ¡kų 2 ir 3, ties įvažiavimu į jam priklausantį žemės sklypÄ (e. bylos priedo 19 lapas).

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, jog atsakovai nėra įpareigoti ankstesnės sklypo savininkės susitarimu dėl naudojimosi tvarkos. Tačiau kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo turinio, teismas įvertino, kad tokio susitarimo pagrindu perkėlus servitutinį pravažiavimÄ arčiau atsakovų sklypo kraÅ¡to ir atsakovams pastačius tvorÄ tarp taÅ¡kų 3-6 (e. bylos priedo b.l. 62, arba tarp taÅ¡kų 1-3, pagal schemÄ e. bylos priedo 6 lapas), atsakovai ieÅ¡kovo teisių į servitutÄ sÄ skaita įgijo galimybę naudingai iÅ¡naudoti didesnį savo žemės sklypo plotÄ . Teismas neabejotinai atsižvelgė į tai spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti bet kokias dirbtines kliÅ«tis aptveriant kitÄ servitutinio kelio pusę tarp taÅ¡kų 10 - 7 (e. bylos priedo b.l. 62, arba taÅ¡kai 6-4 pagal schemÄ e. bylos priedo 6 lapas). Taigi teismo sprendimu yra iÅ¡laikytas abiejų sklypų savininkų interesų balansas.

22. Teismo sprendimo dalis, kurio teismas nusprendė įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti tvorÄ ir stulpus tarp taÅ¡kų 6-5 pagal schemÄ (e. bylos priedo 6 lapas), nėra skundžiama apeliaciniu skundu, todėl teismas plačiau nepasisako dėl Å¡ios sprendimo dalies. Nepaisant to teismas vertina, kad toks ieÅ¡kovo teisių gynimas Å¡ioje byloje yra proporcingas, tinkamas ir pakankamas.

23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į tai, kieno naudai yra priimtas sprendimas apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str.).

25. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

26. Atsakovai nurodo, kad patyrė 2178 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Pinigų priėmimo kvitas rodo, jog atlygį advokatui sumokėjo atsakovas M. K. (e. bylos t. 3, b.l. 125). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. Å iuo atveju teismas vertina, kad byloje keliamas teisinis ginčas nebuvo itin sudėtingas, be to teisines paslaugas atsakovams teikė tas pats advokatas, kuris atstovavo atsakovus ir pirmosios instancijos teisme, todėl teismo vertinimu atsakovų patirtos iÅ¡laidos, nelaikytinos racionaliomis ir pagrįstomis.

Atsakovams priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažinamos iki 1000 Eur. IÅ¡laidos priteisiamos realiai jas patyrusiam atsakovui M. K.. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovo T. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko