50bcb41f-6afb-4aee-a145-e29a6569c232 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-631-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02037-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas T. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 30 000 Eur už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K, ir Kalėjimas) netinkamomis sÄ lygomis nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2019 m. kovo 30 d. (b. l. 1–4). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kalėjime buvo pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos – nustatytų minimalaus ploto reikalavimų vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nėra izoliuotas nuo kameros ploto, prasta ventiliacija bei nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo užimtumas.

Dėl Å¡ių Kalėjimo veiksmų patyrė didelę ir nepataisomÄ Å¾alÄ , sutriko valgymas, miegas, jis yra nuolat prislėgtas, jaučia nuovargį. PareiÅ¡kėjo teigimu, kalinimas tokiomis sÄ lygomis prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatoms (toliau – ir Konvencija) nuostatoms. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 15–23).

Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų Vadovaudamiesi LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigÅ«nai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuleistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje, siekdami aprÅ«pinti kiekviena atvykusį asmenį miegamÄ ja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuleistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto, tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas, griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnyboje su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kamerose pilnai atitiko įstatymu nustatytus reikalavimus – 3,6 kv. m. Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Kalėjimo pareigÅ«nų pareigų vykdymÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2. punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, jose gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos. Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys.

Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti nustatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.

Dėl kamerų įrengimo LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis TI taisyklėmis. Pagal 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo – (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktÄ kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Pagal HN 134:2015 17 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl Å¡varos palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų Pažymėjo, kad tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis. Visose kamerose yra iÅ¡duoti valymo reikmenys. Dėl socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo Pažymėjo, kad įstaigoje nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis teisės aktų nuostatomis – LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. patvirtintu „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonių apraÅ¡o“, kuriuo vadovaujantis buvo vykdomos Å¡ios pozityvaus užimtumo priemonės: fizinis lavinimas, nuteistieji iÅ¡vedami atsižvelgiant į įstaigos direktoriaus patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡Ä bei jame nustatytÄ grafikÄ ; organizuojama teniso, Å¡aÅ¡kių, Å¡achmatų turnyrai bei kiti stalo žaidimai; vyksta krepÅ¡inio, tinklinio, baudų metimo, sportiniai užsiėmimai (esant tinkamoms oro sÄ lygoms); vyksta religinės apeigos, grupinės „Biblijos valandos“, „Biblijos grupės“, individualÅ«s pokalbiai su kunigais, kapelionais, vikarais, vienuoliais ir vienuolėmis; grupiniai ir individualÅ«s susitikimai, pokalbiai, gitaros valandėlės su Vilniaus Å v.

Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos savanoriais; susitikimai su Lietuvos kalinių globos draugijos, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, Vilniaus arkivyskupijos, Vilniaus Švč. M. Marijos nekaltojo Prasidėjimo parapijos, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“, VšĮ „Vilties Švyturys“, „Alfa“ grupės; VšĮ „Malonės namai“ savanoriais; Vilniaus mokymo centras organizuoja šachmatų, muzikos, dailės ir anglų kalbos būrelius, kompiuterinio raštingumo užsiėmimus; vyksta grupiniai netradicinės terapijos, kvėpavimo, jogos užsiėmimai; organizuojami koncertai, spektakliai, miuziklai, ,,Poezijos pavasaris“; svarbiomis Lietuvai istorijos datomis organizuojamos paskaitos, kurias dėsto įvairių universitetų atstovai; vyksta Meno studijos būrelis.

Pabrėžė, jog buvo vykdoma Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, LukiÅ¡kių TI-K kompiuterinio raÅ¡tingumo programa, kuriÄ vykdo Vilniaus mokymo centro informatikos mokytojai; Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K, integracijos į visuomenę programa, kuriÄ vykdė SRS specialistai, bibliotekininkė, Vilniaus arkivyskupijos ,,Carito“ teisininkai, kurie konsultuoja individualiai; buvo vykdoma Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K meninio ugdymo programa, įkurtos dvi dailės studijos ir t. t.

Vilniaus PN psichologai vykdo „Meno terapijos taikymo Vilniaus PN“, „Bendravimo įgÅ«džių formavimo ir lavinimo“, Emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo“ ir kt. programas. Specialistai taip pat vykdo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintas elgesio pataisos programas: „Tik tu ir aš“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Nuteistųjų socialinių įgÅ«džių ugdymas“ ir dailės terapijos programÄ â€žRaktas“.

Nuteistiesiems atliekantiems terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę yra sudaryta galimybė žaisti tenisÄ , mankÅ¡tintis mankÅ¡tos kambaryje, eiti į laisvalaikio užimtumo patalpas (žaisti Å¡achmatais, stalo žaidimus ir t. t.), dalyvauti Å v. MiÅ¡iose, savanorių organizuojamuose užsiėmimuose: Savęs pažinimo ir elgesio keitimas, Biblijos valanda, Jus aÅ¡ draugais vadinu, Biblijos grupė, Biblioterapija, mokytis anglų kalbos, kompiuterinio raÅ¡tingumo, lankyti Å¡achmatų bÅ«relį, dalyvauti Å¡aÅ¡kių ir Å¡achmatų turnyruose, krepÅ¡inio/tinklinio varžybose, Psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, koncertuose, spektakliuose.

Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Pasikeisti turi norėti pats nuteistasis, niekas negali priversti jo dalyvauti socialinėje reabilitacijoje prieÅ¡ jo valiÄ . Dėl neturtinės žalos VieÅ¡ajai atsakomybei kilti bÅ«tinos 3 sÄ lygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylos H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ , vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ .

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , bet nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2019 m. kovo 30 d. (b. l. 1–4).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad kelia ginÄÄ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2019 m. kovo 30 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjime buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d. (b. l. 15–16). Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ už netinkamas laikymo Kalėjime sÄ lygas nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. vasario 1 d. atmetamas. Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) nustatytus reikalavimus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto reikalavimus (b. l. 15–16). Taigi, byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos, ar baldų užimamas plotas.

Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kameroje esančių baldų iÅ¡skaitymo iÅ¡ bendro kameros ploto atmestini. PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik sienele, pažeidė jo teisę į privatumÄ . HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas, 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 punktas, 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktas; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktas). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus pataisos namų praneÅ¡imas „Dėl T. P. skundo“ (b. l. 35–36), patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252 – Nr. 257; Nr. 386 – Nr. 395; Nr. 406 – Nr. 417; Nr. 418 – Nr. 426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara.

Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio visose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 109, Nr. 383, Nr. 299, Nr. 368, Nr. 282, Nr. 132, Nr. 278, Nr. 147, Nr. 133, Nr. 138, Nr. 344, Nr. 280, Nr. 76, Nr. 37, Nr. 11 ir Nr. 256 (b. l. 15–17), kuriose sanitarinių mazgų patalpos nėra atskirtos kabinomis su durimis, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 256. Tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas minėtose kamerose tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas vienas, o Å¡ių kamerų sanitariniai mazgai, siekiant uždengti matomumÄ nuo apžiÅ«ros posto bei iÅ¡ kameros vidaus, buvo įrengti panaudojant užuolaidas.

Aplinkybių, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas užuolaida, skunde neneigia ir pareiÅ¡kėjas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista, tuomet, kai jis kamerose Nr. 109, Nr. 383, Nr. 299, Nr. 368, Nr. 282, Nr. 132, Nr. 278, Nr. 147, Nr. 133, Nr. 138, Nr. 344, Nr. 280, Nr. 76, Nr. 37, Nr. 11 buvo laikomas ne vienas (b. l. 15–17), nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktikÄ gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo.

Kiti pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiami nusiskundimai – kalinant LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo prasta ventiliacija ir nebuvo vykdomos užimtumo programos. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodė, kad neturėjo galimybės kamerų iÅ¡vėdinti natÅ«raliu bÅ«du. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo į bylÄ pateiktas Vilniaus pataisos namų praneÅ¡imas T.

P. skundo“ (b. l. 35–36), patvirtina, kad kamerų langai lengvai atidaromi ir yra pritaikyti vėdinimui. Dar daugiau, Å¡is pažeidimas nebuvo nustatytas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (b. l. 37–41). Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kamerose buvo prasta ventiliacija atmestini. Teismas pabrėžia, kad socialiniai ryÅ¡iai – bÅ«tina žmogaus socializacijos, o taip pat ir resocializacijos sÄ lyga. Tik bendraudamas su kitais asmuo įsisavina visuomenės vertybes ir elgesio modelius.

Socialiniai ryÅ¡iai taip pat svarbÅ«s ir asmens tapatumo formavimuisi – kad jis jaustųsi sudedamÄ ja visuomenės dalimi. Todėl labai svarbu, kad įkalinimo įstaigose Å¡ių ryÅ¡ių bÅ«tų pakankamai. Tačiau teismas pabrėžia, kad socialinės reabilitacijos programų dalyvavimas yra paremtas savanoriÅ¡kumo principu ir tik pačio asmens iÅ¡reikÅ¡tas noras juose dalyvauti gali bÅ«ti įgyvendintas. PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad dėl užimtumo kreipėsi į Kalėjimo administracijÄ , tačiau įrodymų, kurie patvirtintų Å¡iuos argumentus nepateikė.

Atsakovės atstovas atsiliepime teigė prieÅ¡ingai – pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu dėl užimtumo nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su atsiliepimu atsakovės atstovas teismui pateikė daug pareiÅ¡kėjo teiktų praÅ¡ymų, tačiau praÅ¡ymo su kuriuo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kalėjimo administracijÄ dėl užimtumo nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. Pastebėtina ir tai, jog iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktos informacijos (b. l. 19–21) matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K pakankamai plėtojama visuomeninė ir užimtumo programa.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, nes nustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniu mazgu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. kovo 12 d. 375 paras. Kiti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie galimus LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija.

Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 375 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo T. P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 375 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 375 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 12 d.

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo T. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė