2016-09-12 Nr. AB-17346-3-61-3-03796-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2352-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03796-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir M. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. SP-858 (11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 3R-283(AG-239/01-2014) (toliau – ir Komisijos sprendimas) (b. l. 1–5).

Paaiškino, kad Agentūros Sprendimas, kuriuo pareiškėjui dėl tyčinio neteisingo deklaravimo nurodyta grąžinti NMA 6 115 Lt skolą, priimtas pakartotinai įvertinus pareiškėjo 2010 m. birželio 15 d. pateiktą paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – ir Paraiška). Pateikęs Paraišką, pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 14 d. gavo pranešimą Nr. 1441605, kuriame nurodytas neatitikimas – kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas, kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. l, todėl iš pareiškėjo pareikalauta pateikti paaiškinimus ir žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus.

Pareiškėjas pateikė 2006 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 37 su žemės sklypo planu (sutartis pratęsta ir galiojo iki 2011 m. gegužės 22 d.) (toliau – ir Sutartis Nr. 37); Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. pažymą (toliau – ir Pažyma). 2011 m. birželio 6 d. Agentūra priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui pritaikytos sankcijos ir parama neskiriama, nes deklaruotas plotas yra 10,18 ha, o faktiškai nustatytas 7,09 ha. Pareiškėjui šį sprendimą apskundus, Agentūra 2011 m. gruodžio 13 d. raštu informavo, kad priėmė sprendimą panaikinti sankcijas ir skirti pareiškėjui atitinkamas išmokas.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Agentūra kasmet vertino jo paraiškas, vykdė paraiškų patikras vietoje, Agentūrą tenkino 2006 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri buvo kasmet pratęsiama iki 2011 m. gegužės 22 d. 2011 m. gegužės 27 d. nuomojamos valstybinės žemės plotas pareiškėjui sumažintas iki 7,09 ha. Agentūra, po trejų metų pakartotinai įvertinusi Paraišką, priėmė priešingą Sprendimą, kuriame nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartys su pareiškėju negalėjo būti pratęsiamos. Agentūra konstatavo, kad pareiškėjui taikytinos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, nes jis deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla.

Pareiškėjas su tokiu Agentūros vertinimu nesutiko ir teigė, kad jis dirbo ir deklaravo 10,18 ha žemės plotą, o ne 7,09 ha. Valstybinės žemės nuomos sutartys (2006 m. gegužės 22 d. ir 2003 m. gegužės 2 d.) nebuvo pripažintos negaliojančiomis, tik 2011 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis nuomojamos valstybinės žemės plotas pareiškėjui sumažintas iki 7,09 ha. Pareiškėjui nebuvo žinoma, jog jo nuomojama žemė yra perduota privačių asmenų nuosavybėn. Teigė, kad už valstybinės žemės nuomos sutarties parengimą ir teisėtumą atsakingas tuometinis Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius (teisių ir pareigų perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba), todėl šiuo atveju pareiškėjo kaltės dėl tęsiamos valstybinės žemės nuomos sutarties nėra.

Teigė, jog susiklosčiusi situacija negali būti vertinama kaip tyčinis neteisingas deklaravimas. Komisija netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir nenustatė, dėl kieno kaltės susiklostė situacija dėl dvigubo deklaravimo. Tiek Agentūra, tiek Komisija neįvertino reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo kaltės dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo nėra, taip pat nėra paneigta aplinkybė, kad pareiškėjas faktiškai dirbo ginčo žemę.

Atsakovas Agentūra atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 80–83).

Paaiškino, kad Paraiška įvertinta vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – MPŪV taisyklės). Pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti laikomi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 dirbimo faktą 2010 metais įrodančiais dokumentais. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, jog Sutartis Nr. 37 buvo pratęsta neteisėtai, todėl ji negali būti laikoma žemės dirbimą įrodančiu dokumentu. Sutartis Nr. 37 neįrodo valdymo ir žemės dirbimo fakto. Pareiškėjo pateiktos Agentūros Kontrolės departamento Alytaus skyriaus Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. 7-1003063501-A1-1, Nr. 8-1003063501-A1-1 ir Nr. 9-1003063501-Al-l (toliau – ir Ataskaitos) taip pat nėra įrodymas, patvirtinantis, kad jis 2010 m. dirbo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, nes šiuo atveju patikros vietoje buvo atliktos 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. Įvertinus kitus pareiškėjo pateiktus įrodymus bei įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotus faktus, jog pareiškėjas realiai negalėjo dirbti ginčo sklypo, Pažyma negali būti laikoma patvirtinančia, jog pareiškėjas dirbo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis) konstatuotas faktas, jog pareiškėjas realiai nedirbo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, nes šis sklypas nuosavybės teise priklausė M. B.. Todėl Agentūra, vykdydama įsiteisėjusius teismų sprendimus, privalėjo vadovautis juose konstatuotomis aplinkybėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 86–91).

Paaiškino, kad šiuo atveju Sutarties Nr. 37 terminas baigėsi 2007 m. gegužės 22 d., kadangi ši sutartis buvo sudaryta vieneriems metams ir dar nepasibaigus šios sutarties terminui, t. y. iki 2007 m. gegužės 22 d., ji nebuvo pratęsta. Po šio termino pareiškėjas 4,57 ha žemės plotą Nr. 6 naudojo be teisinio pagrindo. Be to, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. birželio 18 d. sprendimais Nr. 38-23618 ir Nr. 38-23619 dalis pareiškėjui išnuomoto valstybinės žemės ploto Nr. 6 buvo grąžinta natūra. Kadangi pareiškėjas, teikdamas Paraišką, neturėjo 4,57 ha ploto lauko Nr. 1, esančio kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo teisę patvirtinančio dokumento, jis neatitiko vienos iš būtinų sąlygų paramai gauti. Teigė, kad, įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A438-663/2013, kuriame konstatuota, jog G. S. realiai nedirbo (negalėjo dirbti) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančių laukų Nr. 1 ir Nr. 2, nes šių žemės laukų nuomos sutartis buvo pratęsta nepagrįstai (neteisėtai), pareiškėjas iš naujo negali ginčyti šiame sprendime teismo nustatytų aplinkybių. Komisija, įvertinusi pareiškėjo kaltės klausimą ginčo situacijoje, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo kaltės nebuvimo faktas šiuo atveju nereiškia, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, nepagrįstai pritaikė sankcijas būtent pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė; nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėto žyminio mokesčio permoką – 13,71 Eur.

Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 15 d. G. S. pateikė Agentūrai Paraišką. Šioje paraiškoje pareiškėjas deklaravo 10,18 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyrius 2010 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1441605 informavo pareiškėją, jog nustatyti neatitikimai: kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas, todėl Agentūra prašė pareiškėjo pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1. 2010 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 1 yra nuomojamas iš valstybės, pridėjo Sutarties Nr. 37, žemės sklypo plano kopijas, Pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuomoja iš valstybės 4,57 ha ploto sklypą (pagal 2006 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį Nr. 37), bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko numeris – 1, šio lauko pasėlio kodas SPD-I, šį lauką dirba G.

S.. M. B. 2010 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu informavo Agentūrą, kad Paraiškoje dvigubas deklaravimas yra, be kitų, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, pasėlio kodas 5AV-1, kurio plotas 3,20 ha, taip pat pridėjo žemės sklypo planą; 2010 m. birželio 30 d. valstybinės žemės, suteikiamos laikinai naudotis, sutartį, sudarytą tarp Alytaus apskrities viršininko ir M. B.; pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su Z. T.. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 9 d. Agentūrai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sklypu naudojasi daug metų, tai patvirtina Sutartis Nr. 37, taip pat teigė, kad savininkams žemės sklypas nėra atiduotas, apie tai jis jokių pranešimų nėra gavęs. 2011 m. kovo 30 d. pranešimu Nr. 1633901 Agentūra informavo M.

B. apie pagal Paraišką skiriamą 11 883,91 Lt dydžio paramos sumą. 2011 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. BR6-1461027 Agentūra informavo pareiškėją apie pagal Paraišką skiriamos paramos (26,40 Lt) ir sankcijų už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą dydžius; paaiškino, kad sankcijos skirtos dėl to, kad deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 10,18 ha, o faktiškai nustatytas 7,09 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis pareiškėjui nemokama; nurodė, kad deklaruotas plotas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse yra 10,18 ha, o faktiškai nustatytas 7,09 ha, todėl parama pagal šią priemonę nemokama.

Nesutikdamas su Agentūros 2011 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. BR6-1461027, pareiškėjas 2011 m. liepos 5 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Agentūrai. Agentūra priėmė sprendimą pakartotinai vertinti paraišką panaikinant sankcijas už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą ir skirti atitinkamas išmokas. 2012 m. sausio 27 d. raštu Agentūra informavo M. B. apie 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. SP1-29 nustatytą grąžintiną 11 883,91 Lt dydžio skolos sumą. Komisija, išnagrinėjusi M.

B. skundą dėl Agentūros 2012 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. SP1-29 panaikinimo, 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 3R-53 (AG-44/03-2012) skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2905-629/2012, kuriuo panaikino Komisijos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir Agentūros 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. SP1-29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą nepakeistą.

Agentūra 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-664 informavo M. B. apie 11 883,91 Lt dydžio grąžintinų lėšų sumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-286-426/2014, patenkino M. B. skundą ir panaikino Agentūros 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo iš M. B. dėl tyčinio neteisingo deklaravimo pareikalauta grąžinti 11 883,91 Lt dydžio sumą; šis sprendimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 24 d. Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-286-426/2014, Agentūra 2014 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-858(11.2.12E), kuriame, pakartotinai įvertinusi Paraišką, nustatė, kad dėl pritaikytos sankcijos už tyčinį neteisingą deklaravimą G.

S. susidarė 6 115 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. Sprendime nurodyta, kad Paraiška vertinta vadovaujantis Taisyklėmis ir MPŪV taisyklėmis; vertinant Paraišką nustatytas neatitikimas – kito pareiškėjo 2010 m. paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas, t. y. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 4,57 ha plotą, deklaruotas ir kito pareiškėjo 2010 m. paraiškoje; plotas, deklaruotas du kartus, sudaro 3,09 ha. Taip pat sprendime pažymėta, kad 2009 m. liepos 9 d. tarp Z. T. ir M.

B. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria M. B. įsigijo dalį žemės sklypo; į šio sklypo plotą patenka ir pareiškėjo deklaruojamas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr.

1. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo Valstybinės žemės nuomos sutartys negalėjo būti pratęsiamos. Teismui konstatavus, jog pareiškėjas ginčo laukų nedirbo (negalėjo dirbti), taip pat neįrodžius KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 valdymo teisės, pareiškėjui taikytinos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Taip pat nurodyta, kad Paraiškoje deklaruotas 10,18 ha plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, o faktiškai nustatytas 7,09 ha plotas (bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro 30,35 proc.), tiesioginėms išmokoms taikoma sankcija dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, t. y. parama neskiriama ir taikoma ilgalaikė sankcija.

Kadangi Paraiškoje buvo deklaruotas 10,18 ha plotas (bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro 30,35 proc.), paramai pagal Programos priemonę MPŪV taikoma tyčinio neteisingo deklaravimo sankcija, t. y. parama neskiriama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Nesutikdamas su Agentūros 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. SP1-858(11.2.12E), pareiškėjas 2014 m. liepos 18 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 3R-283 (AG-239/01-2014) pareiškėjo skundą atmetė. Komisijos sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad Agentūra, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014, privalėjo atsižvelgti į teismo konstatuotas aplinkybes ir tai padarė.

Teismas vadovavosi 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 punktu, Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 16 d. iki 2010 m. lapkričio 14 d.) 4, 36.3, 50.1.5 punktais, MPŪV taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. lapkričio 28 d.), 25.3, 33.3.5 punktais. Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leido teismui daryti išvadą, kad, nustačiusi dvigubo deklaravimo atvejį, Agentūra privalo patikrinti tiek paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisę, tiek jų dirbimo (žemės ūkio veiklos) faktą ir, atsižvelgusi į šiuos faktus, spręsti dėl konkrečių sankcijų taikymo (netaikymo) pareiškėjui. Pareiškėjas, kurio valdoje nustatyti dvigubo deklaravimo atvejai, turi pareigą pateikti Agentūrai minėtus faktus patvirtinančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju Agentūra, vertindama pareiškėjo Paraišką, nustatė neatitikimą – kito asmens (M. B.) 2010 m. paraiškoje buvo deklaruotas analogiškas laukas, t. y. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 4,57 ha 5PD-1 (pūdymas (juodasis)) plotą. Nustačiusi minėtą aplinkybę, Agentūra 2010 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu įpareigojo pareiškėją paaiškinti nustatytą neatitikimą ir pateikti KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 valdymo teisę bei žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Vykdydamas šį įpareigojimą, pareiškėjas pateikė Agentūrai šiuos dokumentus: žemės sklypo planą; 2006 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 37, patvirtinančią, jog jis išsinuomojo 4,57 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. pažymą apie žemės ūkio veiklą, kurioje nurodoma, kad G. S. iš valstybės nuomoja 4,57 ha ploto sklypą, bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5PD-1 ir jis dirba šį lauką. Nustačiusi, kad pareiškėjas deklaravo didesnį žemės sklypo plotą, negu faktiškai nustatytas, Agentūra 2011 m. birželio 16 d. sprendimu informavo G. S. apie jo atžvilgiu taikomas sankcijas. Nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu, pareiškėjas pateikė Agentūrai skundą, kuriame nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 37 pratęsta iki 2011 m. gegužės 22 d. ir prie skundo pridėjo šią sutartį, žemės sklypo planą bei 2003 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. 03-6 dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, Agentūra 2011 m. gruodžio 13 d. raštu informavo pareiškėją apie sprendimą pakartotinai vertinti Paraišką, panaikinti sankcijas ir išmokėti atitinkamas išmokas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Agentūra pagal Paraišką 2011 m. gruodžio 27 ir 28 d. išmokėjo G. S. 6 115 Lt dydžio paramą. Taip pat nustatyta, kad Agentūra, gavusi kito asmens – M. B. – pateiktus dokumentus, patvirtinančius KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančių laukų Nr. 1 ir Nr. 2 žemės valdymo teisę, 2011 m. kovo 30 d. pranešimu informavo M. B. apie pagal jo 2010 m. pateiktą paraišką skiriamą 11 883,91 Lt dydžio paramos sumą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, patikros metu nustačius dvigubo deklaravimo faktą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju paramos mokėjimą sąlygoja dvi aplinkybės: 1) būtina nustatyti, ar asmuo užsiima žemės ūkio veikla, ir 2) turi žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus.

Agentūra, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą, M. B. atžvilgiu priėmė 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo, tačiau šis Agentūros sprendimas panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014 ir šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 24 d. Minėtame sprendime teismas, be kita ko, konstatavo, kad ginčo laukai pateko į Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Z. T. atkuriant nuosavybės teises perduoto žemės sklypo, kurio dalį įsigijo M. B., ribas. Todėl su G. S. sudaryta 2006 m. gegužės 22 d. žemės nuomos sutartis 2008 m. ir vėliau buvo tęsiama neteisėtai. Po nuosavybės teisių Z. T. atkūrimo šioje sutartyje nurodytos žemės pareiškėjas negalėjo dirbti. Teismas padarė išvadą, kad G. S. ginčo žemės laukų valdymo fakto neįrodė, tačiau pažymėjo, kad ši teisinė situacija susidarė ne dėl G. S., o dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų. Taigi, teismas šiame sprendime konstatavo, kad G. S. neturėjo teisės valdyti žemės sklypą ir todėl negalėjo jo dirbti. Teismas nepagrįsta pripažino Agentūros išvadą, jog M. B. žemės nedirbo ir nurodė, kad M. B. pateikė tiek žemės valdymo (nuosavybės) teisę, tiek žemės ūkio veiklos faktą įrodančius dokumentus.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pareiškėjas iš naujo negali ginčyti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių. Dėl pareiškėjo teiginio, kad šiuo atveju nėra jo kaltės dėl tęsiamos valstybinės žemės nuomos sutarties perdavus žemę privatiems asmenims, teismas pažymi, kad, nors šis faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-286-426/2014, tačiau tai nereiškia, kad Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrįstai pritaikė sankcijas būtent G. S.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-286-426/2014 pažymėjo, kad su G. S. 2006 m. gegužės 22 d. sudaryta žemės nuomos sutartis nuo 2008 m. buvo tęsiama neteisėtai. Po nuosavybės teisių Z. T. atkūrimo sutartyje nurodytos žemės pareiškėjas, neturėdamas teisės jos valdyti, negalėjo dirbti. Spendime teismas, be kita ko, pabrėžė, jog ši situacija susidarė ne dėl pareiškėjo, bet dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų, t. y. teismas, pabrėžęs pareiškėjo kaltės pratęsiant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvimą, taip pat konstatavo, kad G. S. ginčo žemės laukų valdymo fakto neįrodė. Minėta, kad tyčiniu neteisingu deklaravimu laikytinas atvejis, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paraiškoje deklaruoto ploto. Kadangi pareiškėjas neturėjo teisės valdyti žemę ir negalėjo jos dirbti, buvo neteisingai deklaruotas laukų plotas, kuris sudaro 30,35 proc. Agentūra, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą, privalėjo atsižvelgti į šiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo G. S. pagrįstai pritaikė sankcijas dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.

Teismas, atsižvelgdamas į įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendime nustatytą aplinkybę, jog su G. S. 2006 m. gegužės 22 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis 2008 m. ir vėliau buvo tęsiama neteisėtai ir tokia teisinė situacija susidarė ne dėl pareiškėjo, o dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų, išaiškino pareiškėjui teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Teismas atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatą. Individualus administracinis aktas turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, aiškios subjektų teisės ir pareigos.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas darė išvadą, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. SP-858 (11.2.12E) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 3R-283(AG-239/01-2014) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

III. Pareiškėjas G. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 140–144).

Apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja aplinkybes, nurodytas skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo kaltės dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo nėra, jokiais įrodymais nepaneigta, kad pareiškėjas faktiškai dirbo ginčo žemę, pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis neteisingas deklaravimas. Teismas priėmė formalų sprendimą, kuris neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, įstatymų leidėjo tikslų dėl sankcijų taikymo. Teismas, remdamasis tuo, kad šiuo atveju situacija susidarė ne dėl pareiškėjo kaltės, turėjo skundą tenkinti, o Agentūra 6 115 Lt galėtų pati išieškoti iš Nacionalinės žemės tarnybos.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 153–157) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 158–162) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Nesutinka, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir kad šis teismo sprendimas turėtų būti panaikintas pareiškėjo nurodytų motyvų pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. SP-858 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 3R-283(AG-239/01-2014) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad NMA privalėjo atsižvelgti į įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendime nustatytas aplinkybes ir ginčijamu Sprendimu G. S. pagrįstai pritaikė sankcijas dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, jog NMA 2014 m. birželio 9 d. sprendimas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. SP-858 (11.2.12E) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 3R-283(AG-239/01-2014) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėti bei pagrįsti, todėl nebuvo pagrindo juos panaikinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurio reikalavimą, visų pirma, grindžia aplinkybėmis, kad pareiškėjo kaltės dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo nėra ir kad jokiais įrodymais nepaneigta, kad pareiškėjas faktiškai dirbo ginčo žemę, dėl ko pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis neteisingas deklaravimas.

Įvertinęs byloje reikšmingų faktų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis: Taisyklių 4 punktas nustato, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Tuo tarpu tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai: a) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama tik pagrindinė tiesioginė išmoka (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; b) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama mažesnė susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka, ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti didesnę susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; c) pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; d) pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Taisyklių 50.1.5 punktas nustato, tais atvejais, kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija. MPŪV taisyklių, kuriose neteisingo deklaravimo ir tyčinio neteisingo deklaravimo sąvokos yra analogiškos Taisyklių 4 punkte nurodytoms, 33.3.5 punktas nustato, kad kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2010 m. birželio 15 d. G. S. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 10-1003063501-A1-1 gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2001-2013 metų programos priemones. Šioje paraiškoje pareiškėjas deklaravo 10,18 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyrius 2010 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1441605 informavo pareiškėją, jog, atlikus paraiškos duomenų patikrinimą, nustatyti neatitikimai: kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo G. S. nurodyto 4,57 ha lauko plote įbraižyti kito paraišką pateikusio asmens – trečiojo suinteresuoto asmens M. B. – 4 ha ir 3,20 ha ploto laukai; pareiškėjo G. S. deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti buvo 10,18 ha, faktiškai nustatytas – 7,09 ha.

Agentūra, įvertinusi pateiktus dokumentus, priėmė sprendimus skirti M. B. 11 883,91 Lt tiesioginių išmokų ir paramos sumą, o pareiškėjui G. S. – sankcijas už neteisingą deklaravimą. Pareiškėjui pateikus skundą, Agentūra, 2011 m. gruodžio 13 informavusi apie sprendimą iš naujo vertinti pareiškėjo paraišką, 2011 m. gruodžio 27–28 d. pagal paraišką Nr. 10-1003063501-A1-1 G. S. išmokėjo 3 468,20 Lt tiesioginių išmokų ir 2 646,80 Lt paramos sumas, taip pat priėmė sprendimus, įpareigojančius M. B. grąžinti 11 883,91 Lt tiesioginių išmokų ir paramos sumą.

M. B. apskundus Agentūros 2015 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl 11 883,91 Lt tiesioginių išmokų ir paramos sumos grąžinimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-286-426/2014, kurioje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavo G. S., panaikino Agentūros 2015 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl 11 883,91 Lt tiesioginių išmokų ir paramos sumos grąžinimo konstatavęs, kad: M. B. įrodė 4 ha ir 3,20 ha ploto laukų, deklaruotų kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo teisę ir užsiėmimą žemės ūkio veikla;

G. S. ginčo žemės laukų valdymo fakto neįrodė ir jų (žemės laukų) nedirbo (dirbti negalėjo). Šis teismo sprendimas, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, yra įsiteisėjęs.

ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 58 straipsnio, kuriame nurodytos neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai, t. y. prejudiciniai faktai, 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, kad ji numato prejudicinius faktus, kurių, įsiteisėjus teismo sprendimui, nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016). Pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tuo atveju, kai: abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims (2011 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3020/2011); jie (faktai) pirmesnėje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-99/2011).

Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. įrodė 4 ha ir 3,20 ha ploto laukų, įbraižytų kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš dalies patenkančių į G. S. paraiškoje nurodyto ir įbraižyto lauko plotą, valdymo teisę ir užsiėmimą žemės ūkio veikla, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, šį faktą nagrinėjamoje byloje pripažinęs prejudiciniu, pagrįstai konstatavo, kad G. S. neteisingai deklaruotas laukų plotas sudaro 30,35 proc. (paraiškoje deklaruotas – 10,18 ha plotas, faktiškai nustatytas – 7,09 ha plotas), todėl jam, atsižvelgiant į aptartas Taisyklų ir MPŪV taisyklių nuostatas, taikytinos sankcijos už tyčinį neteisingą deklaravimą, dėl kurių pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą ir išmoka pagal priemonę einamaisiais metais nemokama.

Kadangi pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą ir išmoka pagal priemonę 2010 metais pareiškėjui G. S., kuris neįrodė savo paraiškoje Nr. 10-1003063501-A1-1 informacijos dėl 10,18 ha žemės ploto teisingumo, neturėjo būti mokama, Nacionalinės mokėjimo agentūros Tiesioginės paramos departamento 2014 m. birželio 9 d. sprendimas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. SP-858 (11.2.12E), kuriuo G. S. įpareigotas šias išmokas grąžinti, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas: Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija) 7 punktas nustatė, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo: jeigu fizinis arba juridinis asmuo (7.1 p.): nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 p.); vykdomajai institucijai pateikė klaidingą su paramos gavimu susijusią informaciją (7.1.2 p.); gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3 p.).

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisingumo, nesant jo kaltės dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, yra nepagrįsti dėl aptarto prejudicinio fakto, nustatyto teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas dalyvavo ir galėjo ginčyti priimtą sprendimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs ir įvertinęs visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan