2022-06-14 Nr. AB-15722-3-61-3-05070-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2508-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05070-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti krašto apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. P-1390 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. S. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinus Įsakymą, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, pakeisti Įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į kitą su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą; 6) priteisti pareiškėjui dėl jo neteisėto atleidimo iš tarnybos 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (toliau – ir SP) vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 (toliau – ir Pratybų įsakymas) organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą (toliau – ir Dalyvių sąrašas), nurodė į Dalyvių sąrašą įtrauktiems kariams dalyvauti pratybose, taip pat pratybose dalyvausiantiems kariams nustatė kareivinių režimo tarnybą Dalyvių sąraše nurodytais laikotarpiais. Pratybos turėjo vykti 2021 m. gegužės 10 d.–2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu, o kareivinių režimo tarnyba visiems pratybų dalyviams turėjo būti taikoma 2021 m. gegužės 16 d.–2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu (SP vadui kareivinių režimo tarnyba taikoma nebuvo). SP vadas 2021 m. gegužės 27 d. ryte pratybų dalyvius informavo, kad pratybos baigėsi.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) vykdė SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos (toliau – ir ŠAK) valdymo grupės intendanto pareigas. ŠAK buvo skirtas atsakingu už pratybų (jų dalyvių) aprūpinimą, pratybų vietos ir ginklų apsaugą. 2021 m. gegužės 27 d. dalyvius iš pratybų paleidus, pratybų dalyviai pridavinėjo pratybose naudotus daiktus (lovas, stalus ir t. t.), kuriuos priiminėjo pareiškėjas, o po to kartu su vyr. srž. G. J. krovė juos į tarnybines transporto priemones. Pareiškėjas ginklą su kitais ŠAK kariais pridavė apie 16-17 val. Nelikus vadavietėje jokių vertingų ar saugotinų daiktų, ŠAK vadas nuėmė budėjimą prie vadavietės, motyvuodamas pratybų pabaiga. ŠAK vadas 2021 m. gegužės 27 d. apie 21 val. surinko visus pratybose dalyvavusius ŠAK karius ir informavo, kad kitą dieną (2021 m. gegužės 28 d.) dar reikės priduoti pratybose naudotas palapines ir paklausė, kas nori važiuoti namo į Vilnių ir grįžti atgal kitą dieną į Kauną, o kas pasiliks vietoje ir nakvos palapinėse. Pareiškėjas kartu su dalimi kitų pratybose dalyvavusių ŠAK karių nusprendė pasilikti Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos batalione (toliau – ir JVIB) ir į tarnybos vietą į Vilnių grįžti 2021 m. gegužės 28 d. susitvarkius pratybų vietą ir pridavus palapines.

4. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. pasibaigus pratyboms, laisvu nuo tarnybos laiku, apie 21.50 val., pareiškėjas su keliais likusiais ŠAK kariais (vyr. srž. G. J., gr. M. B. ir vyr. srž. D. G.) išvyko iš JVIB teritorijos į Kauno miestą. Pareiškėjas su kitais ŠAK kariais išvyko apsirengę civiliais rūbais, vakarienės metu nieko blogo neįtardami visi išgėrė po 1-2 butelius alaus, į JVIB teritoriją nakvoti grįžo apie 22.40 val. 2021 m. gegužės 28 d. apie 00.20 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,66 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą). Patikrinus karių blaivumą, JVIB budėtojas kariams nurodė, kad eitų ilsėtis ir lauktų atvykstančio Karo policijos ekipažo, kuris nustatys tikrąjį karių blaivumą ir su tuo susijusias aplinkybes. Karo policijos ekipažas neatvyko ir pareiškėjo blaivumo netikrino. 2021 m. gegužės 28 d. prasidėjus tarnybai pareiškėjas su kitais ŠAK kariais pridavė likusias palapines ir apie 13.30 val. grįžo į Vilnių.

5. Pareiškėjas teigė, kad jis nepadarė drausmės pažeidimo, už kurio tariamą padarymą jis buvo atleistas iš PKT. Blaivumo patikrinimo metu, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. 00.25 val. naktį, pareiškėjui buvo laisvas nuo tarnybos metas. Pareiškėjas tikslų jam taikytą kareivinių režimo laikotarpį sužinojo tik 2021 m. birželio 3 d., t. y pasibaigus pratyboms, jau vykstant tarnybiniam patikrinimui, dokumentų valdymo informacinėje sistemoje @vilys buvo supažindintas su Pratybų įsakymu, o tuo pačiu – ir Dalyvių sąraše nustatytais lauko pratybų kareivinių režimu tiksliais laikotarpiais. ŠAK vadui po to, kai iš vadavietės buvo surinkti ir išvežti Ginkluotųjų pajėgų tinklas ir pratybų dalyvių ginklai, nutraukus budėjimą prie vadavietės ir ŠAK karių paklausus, kas nori nakčiai važiuoti namo, o kas likti, pareiškėjas neturėjo net menkiausios abejonės, kad pratybos, o tuo pačiu ir kareivinių režimas yra baigti.

6. Pažymėjo, kad nors pagal Pratybų įsakyme patvirtintą pirminį Dalyvių sąrašą visi pratybų dalyviai kareivinių režimo tarnybą turėjo atlikti iki 2021 m. gegužės 28 d., tačiau jau po to, kai pratybos buvo baigtos 2021 m. gegužės 27 d., ir pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, Dalyvių sąrašas ne vieną kartą buvo koreguojamas, post factum (po to) tikslinant pratybų dalyviams taikyto kareivinių režimo laikotarpius, visų SP padalinių kariams nustatant kareivinių režimo pabaigą 2021 m. gegužės 27 d., išskyrus tų ŠAK karių, kurie nakčiai iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. pasiliko JVIB teritorijoje, įskaitant pareiškėją, paliekant jiems kareivinių režimo tarnybos pabaigos datą tokią pačią, kaip ir pirminiame Dalyvių sąraše, t. y. 2021 m. gegužės 28 d.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad su rašytiniu Pratybų įsakymu buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, taip pat ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais, kuriais 2021 m. gegužės 27 d. buvo aiškiai išreikštas pratybų ir kareivinių režimo pabaigos momentas. Pareiškėjas iš JVIB išvyko visiškai laisvai, nes jau nebuvo jokios kareivinių režimo teritorijos, o tik paprasta JVIB ribomis apibrėžta karinė teritorija. Nevykstant pratyboms, nebuvo jokio pagrindo 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui nustatyti kareivinių režimo tarnybą.

8. Pažymėjo, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta už buvimą neblaiviu tarnybos metu, tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 43 straipsnio 1 dalis numato imperatyvią pareigą tarnyboje esantį neblaivų karį aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinti nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjo nušalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes de facto (iš tikrųjų) nebuvo nuo ko nušalinti, t. y. jokia tarnyba tuo metu iki 2021 m. gegužės 28 d. 08.00 val. nebuvo vykdoma.

9. Pareiškėjo teigimu, jo blaivumą tikrino įgaliojimų neturintis asmuo, kadangi pagal Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 (toliau – ir Aprašas), 5 punktą karius dėl neblaivumo turi teisę tikrinti tik atsakingi asmenys, kuriais Aprašo taikymo prasme gali būti tik karo policininkai, KAS institucijos ar jos padalinio vadovas arba šio vadovo įgaliotas asmuo. Karo policijos budėtojui atsisakius į JVIB siųsti karo policininkų ekipažą, JVIB budėtojas kpt.

J. T. karių blaivumą tikrinti prašė karo medikų, tačiau šie karių blaivumą tikrinti taip pat atsisakė. Kaip 2021 m. birželio 3 d. paaiškino pats JVIB budėtojas, karo policininkams ir medikams atsisakius, karių blaivumą nusprendė patikrinti pats, iš greitojo reagavimo grupės paėmęs alkotesterį ir alkotesterio parodymų registravimo žurnalą. Tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyta, kad JVIB vadas buvo įgaliojęs JVIB budėtoją pačiam tikrinti JVIB esančių karių blaivumą, tačiau pačioje SP vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) tokių įgaliojimų suteikimo faktas nėra konstatuotas ar kaip nors kitaip patvirtintas.

Pareiškėjo turimais duomenimis, JVIB vadas JVIB standartinių veiklos procedūrų IV skyriaus 15 priede yra patvirtinęs JVIB taikomą blaivumo patikrinimo schemą, tačiau joje reglamentuojama tik blaivumo patikrinimo procedūra ir nenurodoma kas, be Apraše nurodytų asmenų, JVIB yra įgaliotas tikrinti karių blaivumą. Tačiau, net jei būtų galima daryti prielaidą, kad pagal patvirtintą schemą JVIB esančių karių blaivumą tikrinti yra įgaliotas JVIB budėtojas, pačių JVIB standartinių veiklos procedūrų nauja redakcija, o kartu ir blaivumo patvirtinimo schema, JVIB vado buvo patvirtintos 2021 m. gegužės 28 d. 13:38:53 val., t. y. gerokai vėliau nei pareiškėjui 2021 m. gegužės 28 d.

JVIB buvo patikrintas blaivumas, t. y. pareiškėjo blaivumo tikrinimo metu nurodyta schema dar negaliojo. Pareiškėjo blaivumo 2021 m. gegužės 28 d. tikrinimo metu JVIB budėtojas nebuvo atsakingu asmeniu Aprašo taikymo prasme ir jo atlikto pareiškėjo blaivumo patikrinimo rezultatai teisinių pasekmių nesukelia. Be to, pareiškėjas tarp pirmo ir antro blaivumo tikrinimo alkotesteriu kartu su kitais tikrintais kariais buvo išleistas parūkyti ir tiek prieš pat pirmą kartą, tiek prieš antrą kartą tikrinantis alkotesteriu blaivumą, pareiškėjas valgė alkoholio turinčius saldainius, tuo tarpu alkotesterio instrukcija reikalauja, kad būtų užtikrintas bent 15 minučių tarpas tarp tikrinamojo alkoholio pavartojimo ir testo atlikimo.

Aprašo 11 punktas numato, kad blaivumo tikrinimas atliekamas griežtai vadovaujantis techninės priemonės naudojimo aprašymu, todėl JVIB budėtojas turėjo pasidomėti, ar neegzistuoja naudoto alkotesterio instrukcijoje nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikia užtikrinti 15 minučių tarpą, priešingu atveju, tikrinimo rezultatai bus netikslūs. Taip pat Aprašo 12 punktas numato, kad asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau JVIB budėtojas, vietoje paaiškinimo apie tokią teisę, po paties atlikto blaivumo patikrinimo pareiškėjui liepė eiti į palapinę ir laukti, kol atvyks Karo policijos ekipažas ir teisės aktų nustatyta tvarka patikrins jo blaivumą, kuris taip ir neatvyko.

Taigi patikrinimas atliktas su akivaizdžiais pažeidimais, turėjusiais neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms (buvo atimta galimybė pasitikrinti savo blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje pačiam) ir galėjusiais turėti neigiamą įtaką tikrinimo rezultatų patikimumui (nebuvo užtikrintas 15 min. laiko tarpas tarp alkoholio turinčių saldainių vartojimo ir tikrinimo).

10. Pareiškėjas dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko nurodė, kad kpt. S. S., atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareiškėjo neblaivumo tarnybos metu, pateko į interesų konfliktą, nes, siekiant patraukti pareiškėją drausminėn atsakomybėn, tarnybinio patikrinimo metu buvo būtina nustatyti, jog pareiškėjui blaivumo tikrinimo metu buvo tarnybos metas, kai tuo tarpu 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, kad dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės, kareivinių režimas baigėsi ir pageidaujantys vykti į Vilnių ŠAK kariai gali su juo kartu 2021 m. gegužės 27 d. vakare išvykti. Pareiškėjo vertinimu, atleidimas iš tarnybos yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati drausminė nuobauda, tuo labiau, kad de facto, klausimas, ar 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui buvo kasdieninė, ar kareivinių režimo tarnyba, buvo sprendžiamas jau po pratybų vykusiu Dalyvių sąrašo keitimu, JVIB nepasilikusiems kariams kareivinių režimo tarnybos laikotarpio pabaigą keičiant iš 2021 m. gegužės 28 d. į 2021 m. gegužės 27 d. Krašto apsaugos sistemoje pareiškėjas tarnauja dar nuo 2002 metų ir per visą šį ilgą tarnybos laikotarpį niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, tuo tarpu už gerą tarnybą buvo skatintas 9 kartus. Pareiškėjo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į šiame skunde nurodytas aplinkybes ir siekdamas, kad pareiškėjui būtų paskirta proporcinga drausminė nuobauda, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, galėtų spręsti klausimą dėl skundžiamu Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimo į su atleidimu nesusijusią nuobaudą.

11. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas neteisėtas Įsakymas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir dėl to, kad prieš tarnybos draugus buvo paverstas didžiausiu pažeidėju, su įvykio aplinkybėmis detaliai nesusipažinę tarnybos kolegos pradėjo laikyti pareiškėją nepatikimu, discipliną pažeidžiančiu asmeniu, kuris neva piktnaudžiauja alkoholiu. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip kario, reputacija, dėl to pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus.

12. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM, atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas paaiškino, kad pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Statutas), 43.3 papunktį kareivinių režimo tarnyba yra viena iš karo tarnybos rūšių. Kareivinių režimo tarnyba laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Drausmės statutas) vartojama sąvoka „tarnybos metu“. Remiantis SP vado Pratybų įsakymu ir jo pakeitimų – SP vado įsakymų Nr. V-163, Nr. V-165, Nr. V-I72 ir Nr.V-180 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui buvo nurodyta dalyvauti pratybose ir šio įsakymo 4 punkte jam buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu pagal įsakymo 1 priede „Karių, dalyvaujančių pratybose „Perkūno griausmas“ sąrašas“ nurodytus laikotarpius, t. y. nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė esant įsakymu nustatytam kareivinių režimui tarnybos metu. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad būtent pareiškėjui buvo leista 2021 m. gegužės 27 d. išvykti iš pratybų vietos – Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ar kareivinių režimas minėtą dieną (drausmės pažeidimo padarymo dieną) būtų panaikintas. 2021 m. gegužės mėnesio SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos Profesinės kario tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis Nr. TL-77 taip pat patvirtina, kad pareiškėjui ir daugumai šios kuopos karių lauko pratybos kareivinių režimu (LPKR) buvo nurodytos (pažymėtos) nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai). Kariams už tarnybą lauko pratybose kareivinių režimu buvo skirtas KASOKTĮ nuostatomis nustatytas priedas. Pareiškėjui nei rašytiniu nei žodiniu vadų įsakymu nebuvo leista išvykti iš pratybų vietos.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo kitas aplinkybes nei tarnybinio tyrimo metu. Pareiškėjas paaiškinimuose buvo nurodęs, kad alkoholio nevartojo, tačiau skalaudamas dantis netyčia nurijo gurkšnį burnos skalavimo skysčio, valgė saldainius su alkoholiu. Pareiškėjas teigė, kad alkoholio visų pratybų metu nevartojo, o alkotesterio parodymai (00.06 val. – 0,86 promilės, 00.25 val. – 0,71 promilės) galėjo būti dėl rūkymo ir dantų skalavimo skysčio. Kario teigimu, laiko tarpas tarp dantų skalavimo skysčio vartojimo ir neblaivumo tikrinimo buvo iki 5 min. Vėlesniame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad naudojo „Hexoral“ burnos skalavimo skystį, patvirtino, kad rūkykloje vyr. srž. D. G. ir gr. M. B. valgė saldainius, kuriais jį pavaišino, t. y. jis tarp pirmo ir antro patikrinimo alkotesteriu taip pat valgė saldainius. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės parodo pareiškėjo parodymų nenuoseklumą, siekimą išvengti drausminės atsakomybės, tačiau kitu aspektu, kaip ir pats patvirtina, jog dar turėjo vykdyti tarnybines užduotis ir pratybos jam nebuvo pasibaigusios.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jis nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu, nes su Pratybų įsakymu susipažino tik 2021 m. birželio mėn. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi didelę patirtį karo tarnyboje ir pagal savo atliekamas aprūpinimo funkcijas, paprastai tokie specialistai į pratybas atvyksta pirmieji ir išvyksta paskutinieji, nes jie turi įrengti pratybų vietas, o po pratybų viską surinkti ir priduoti stovyklavietes, aprūpinti kitus karius, todėl naivu būtų tikėti, kad pareiškėjas, dalyvaudamas pratybose, nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu.

16. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) priskiriamas pavojingiems veiksniams. Pagal Drausmės statuto 42 straipsnio 2 punktą „<... karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.“ Pareiškėjui buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu iki 2021 m. gegužės 28 d., t. y. pažeidimo metu jam buvo taikomas kareivinių režimas ir leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija buvo 0,2 promilės. Pareiškėjui nustatytas neblaivumas – 0,81 promilės ir 0,66 promilės viršija iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją ir kasdieninės tarnybos metu – 0,4 promiles. Laikant, jog įrodytas pareiškėjo neblaivumo faktas tarnybos metu, argumentai, susiję su procedūrine neblaivumo patikrinimo dalimi laikytini nesudarančiais pagrindo keisti ginčijamą Įsakymą ar abejoti įrodymais – alkoholio matuoklio (sertifikuoto) parodymais, surinktais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais nustatytomis aplinkybėmis.

17. Nesutiko ir su pareiškėjo motyvais, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę savarankiškai pasitikrinti blaivumą per vieną valandą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas sutiko tikrintis neblaivumą ir sutiko su alkoholio matuoklio parodymais, neprašė bataliono budėtojo išvykti pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis ketino (bandė) kreiptis į medicinos personalą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo. Aprašas yra norminis teisės aktas ir yra žinomas kariams, Lietuvos kariuomenėje galioja nuo 2009 metų, todėl pareiškėjas, kaip turintis didelę patirtį tarnyboje, turėjo žinoti savo teises ir galėjo jomis pasinaudoti.

18. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad JVIB budėtojas neturėjo įgaliojimų tikrinti pareiškėjo ir kitų karių neblaivumą, atsakovas pažymėjo, kad Aprašo 5 punkte nustatyta, jog krašto apsaugos sistemos institucijos (toliau – ir KAS), jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos arba tarptautinės operacijos karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenis išvardintus 5.1–5.3 p., į kurių sąrašą patenka ir kariai. Pagal JVI bataliono vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-I patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“ Pagal 2021 m. gegužės 28 d. JVI bataliono vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 papunktį „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“. Taigi iš abiejų JVI bataliono įsakymų 4.7.4 sk. 2.2 papunkčio galiojusių skirtingu metu matyti, kad šios nuostatos nepasikeitė ir pagal jas bataliono budėtojas turėjo teisę tikrinti karių neblaivumą. Kitas argumentas, jog pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir tokiu būdu buvo pažeista budėtojo instrukcija ar neblaivumo patikrinimo schema, nėra reikšmingas, nes tai nedarė įtakos neblaivumo (alkoholio kiekio) nustatymui ar atsiradimui pareiškėjo organizme.

19. Dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko nurodė, kad nebuvo pažeistos Drausmės statuto nuostatos. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas kpt. S. S. nebuvo įvykio dalyvis, nes 2021 m. gegužės 27 d. išvyko į Vilnių, o pareiškėjui neblaivumas nustatytas 2021 m. gegužės 28 d. Šis karininkas nepateko į interesų konfliktą, nes lauko pratybų kareivinių režimą įsakymu gali nustatyti ir jį atšaukti tik SP vadas brg. Gen. R. V.. Pagal Statuto 107 punktą profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Pareiškėjui pagrindinio karinio vieneto vado – SP vado sprendimo (leidimo) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos tiek rašytinio tiek žodinio nebuvo. Taigi ŠAK vadas kpt. S. S. pagal teisės aktus negalėjo panaikinti lauko pratybų kareivinių režimu bei savo įsakymu leisti savo kuopos kariams išvykti iš šių pratybų teritorijos, tai reiškia, kad jis neturėjo intereso.

20. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ir pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nėra. Atsakovas teigiamai vertino pareiškėjo tarnybą iki pažeidimo padarymo, tačiau teigiama charakteristika ir ištarnauti metai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės. Pareiškėjas nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto drausmės pažeidimo, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu, o elgėsi priešingai, keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas, nebuvo nustatyta kario atsakomybę lengvinančių aplinkybių tyrimo metu. Neblaivumas tarnybos metu, juolab pratybų kareivinių režimo metu, o ypač profesinės karo tarnybos kario, priskirtinas vienų pavojingiausių veikų visuomenei ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama.

21. Atsakovas Įsakymu pagrįstai ir teisėtai pareiškėją atleido iš tarnybos, todėl išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi būti tenkinamas. KASOKTĮ nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario atleidimo, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų. Be to, pareiškėjas skunduose nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo, t. y. kaip nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutiko.

23. Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog pratybos ar kareivinių režimas 2021 m. gegužės 27 d. būtų pasibaigę. Pareiškėjas pratybose nuo pat pradžių dalyvavo pratybų įsakyme nustatytoje vietoje ir laiku, aiškiai žinojo, kokias priemones reikia turėti su savimi bei kokias funkcijas jis turi atlikti (t. y. pratybas aptarnaujančio vaidmenį), suprato ir savo veiklos formatą, kad dalyvauja pratybose, todėl visuma šių aplinkybių leidžia neabejotinai teigti, jog pareiškėjas žinojo apie savo dalyvavimą pratybose su visomis su tuo susijusiomis aplinkybėmis ir draudimais, įskaitant draudimą vartoti alkoholinius gėrimus bei būti tarnybos metu neblaiviam.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, vadovaujantis 2021 m. gegužės 7 d. SP vado Pratybų įsakymu, pratybų metu turėjo vykdyti tiek prieš pratybų pradžią iškeltas, tiek pratybų eigoje jam keliamas užduotis, sietinas su ŠAK funkcijomis. Pareiškėjas, kuris vykdė ŠAK Intendanto pareigas, kuriam pagal Pratybų įsakymą (2.1 p.) užduotys yra įrengti darbo vietas pratybų personalui, vykdyti ginkluotųjų pajėgų tinklo apsaugą, vykdyti įeigos kontrolę, turėjo nustatytas pareigas, sietinas su pratybų dalyvių aptarnavimu, kaip ir pareigas pasibaigus aktyviai pratybų fazei (2021 m. gegužės 27 d.) atitinkamai tvarkyti pratybų teritoriją išrenkant pratybų dalyvių darbo vietas, surenkant suteiktas priemones. Pagal aptartą įsakymą pareiškėjui, kaip ŠAK kariui, pratybos nesibaigė ties jų aktyviąja faze (2021 m. gegužės 27 d.), o tęsėsi ir 2021 m. gegužės 28 d. su tam keliamomis užduotimis. Todėl pareiškėjo pozicija, kad 2021 m. gegužės 28 d. jam jau turėjo būti ne pratybų diena, o kartu ir ne tarnybos diena, atmestina. Vadovaujantis Pratybų įsakymu, Statuto 43.4 punktu, pareiškėjas laikytinas pasiųstu į pratybas, t. y., nuo pat pratybų pradžios pagal įsakymą dienos iki pat pratybų pagal įsakymą pabaigos dienos jam taikytinas apribojimas elgesiui tarnyboje, kaip ir visą laikotarpį draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nes karys visą laiką laikytinas esantis tarnyboje (tarnybos metas). Pareiškėjas save bando sutapatinti su pratybų aktyviosios fazės dalyviais, nors jo funkcijos yra sietinos su pratybų pačiu aptarnavimu dalyvaujant pratybose, tai reiškia, kad 2021 m. gegužės 27 d. aktyviosios fazės dalyviams išvykus, jam pareiga likti ir sutvarkyti pratybų teritoriją yra neišnykusi pagal tą patį Pratybų įsakymą, kuriuo nustatyta, kad pratybos vyksta iki 2021 m. gegužės 28 d. Todėl nepriklausomai nuo to kaip pareiškėjas vertintų kareivinių režimo aplinkybę, pati dalyvavimo pratybose tąsa, įskaitant tarnybos metą, yra neginčijama, ką patvirtina ir nurodoma teismų praktika.

25. Nesutiko, kad pareiškėjo blaivumą tikrino neįgaliotas tikrinti blaivumą asmuo. Pažymėjo, kad JVIB vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 punktas ir 2021 gegužės 28 d. JVIB bataliono vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 punktas išliko identiški, nuostatos nepasikeitusios, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl bataliono budėtojo neteisėto karių neblaivumo patikrinimo nepagrįsti. Pareiškėjo neblaivumo faktą įrodo ne tik objektyvūs įrodymai – neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, bet ir liudytojo vrš. V. P. 2021 m. gegužės 28 d. parodymai (išvados medžiaga), kur nurodoma, kad pareiškėjas buvo įspėtas dėl alkoholio vartojimo bei jau ankščiau pareiškėjas įtartas alkoholio vartojimu ir neblaivumu. Taigi įrodymų nuoseklumas nebuvo nuneigtas ir iš esmės jie neprieštarauja vieni kitiems, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus.

26. Pasisakydamas dėl nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas yra PKT karys, todėl tiek tarnybos tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams. Pagal visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, moralės nuostatas ir galiojančias KDS normas, karininko neblaivumas tarnybos metu, priskirtinas prie veikų ypač neigiamai vertinamų visuomenėje ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama. Pareiškėjui turėjo būti taikytina griežčiausia drausminė atsakomybė ir tik drausminės nuobaudos skyrimas – atleidimas iš tarnybos, būtų proporcingas padarytam pažeidimui.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki atleidimo buvo PKT karys (turintis puskarininkio karinį laipsnį – vyresnysis seržantas), ėjęs Lietuvos kariuomenės SP ŠAK Valdymo grupės intendanto pareigas. Lietuvos kariuomenės SP vadas Pratybų įsakymu organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino Dalyvių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas. Pratybos vyko nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Šio įsakymo 4 punktu buvo nustatytas pratybose dalyvaujantiems kariams kareivinių režimas lauko pratybų metu šio įsakymo 1 priede nurodytais laikotarpiais, t. y. pareiškėjui kareivinių režimo tarnyba pratybose buvo nustatyta nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai. Pratybos vyko SP JVIB teritorijoje Kaune.

29. SP vadas 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 keitė Karių, dalyvavusių pratybose, sąrašą, (atitinkamai ir tarnybos kareivinių režimu laikotarpius), tačiau pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga pakeista nebuvo, t. y. kareivinių režimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai.

30. JVIB budėtojas 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. pateikė skubų pranešimą SP vadovybės ŠAK kuopininkui, kuriuo informavo apie nustatytą 4 karių neblaivumą. SP vadas 2021 m. birželio 2 d. dokVis sistemoje pateikė užduotį SP vadovybės ŠAK vadui kpt. S. S. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl aplinkybių, nurodytų JVIB budėtojo 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. skubiame pranešime.

31. SP vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 23 val. 30 min. JVIB budėtojui kpt. J. T. SP vadovybės ŠAK kuopininkas vrš. V. P. pranešė, kad JVIB teritorijoje esančioje rūkykloje tuo metu buvo galimai neblaivūs kariai. Patikrinus devynis PKT SP vadovybės štabo ir aprūpinimo kuopos karius, keturiems buvo nustatytas neblaivumas. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,86 promilių girtumas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. pakartotinai atlikus patikrinimą, pareiškėjui nustatytas 0,71 promilių girtumas. Atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, neblaivumo patikrinimo rezultatais laikyta 2021 m. gegužės 28 d. 00.06 val. – 0,81 promilės, 00.20 val. – 0,66 promilės. Atlikus tarnybinį tyrimą buvo prieita prie išvados, kad pareiškėjas S. Z. 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 20 min. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,66 promilės), todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas ir pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos.

32. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Drausmės statuto 67 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, atleido pareiškėją 2021 m. gruodžio 9 d. iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigų, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukė PKT sutartį su pareiškėju ir išleido jį į atsargą.

33. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Drausmės statuto, Karo tarnybos statuto, KASOKTĮ, Aprašo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

34. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d. vartojo alkoholinius gėrimus (alų), tai pareiškėjas pripažino teismo posėdyje. Nors tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas savo neblaivumą teisino burnos skalavimo skysčio netyčiniu nurijimu, saldainių su alkoholio įdaru valgymu, tačiau skunde teismui nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 21.50 val. išvyko iš JVIB teritorijos pavalgyti ir vakarienės metu išgėrė 1–2 butelius alaus. Tačiau pareiškėjas teigė, kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu.

35. Teismas pažymėjo, kad SP vado Pratybų įsakymu ir jį keitusiais SP vado 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga nebuvo keista, t. y. paskutinė kareivinių režimo diena pareiškėjui buvo nustatyta 2021 m. gegužės 28 d. SP vadovybės ŠAK, kurioje tarnavo pareiškėjas, buvo pavesta organizuoti Pratybų aprūpinimą, įrengti darbo vietas Pratybų personalui SP vadovybės štabe ir JVIB, vykdyti SP vadovybės ginkluotųjų pajėgų tinklo ginkluotą apsaugą, vykdyti įeigos kontrolę Pratybų vietoje, vykdyti Pratybų vietos ginkluotą apsaugą (Pratybų įsakymo 2.1 punktas). Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. ryte SP vadas pratybų dalyvius informavo apie pratybų pabaigą. Pareiškėjas ginklą su kitais ŠAK kariais pridavė apie 16-17 val., ŠAK vadas nuėmė budėjimą prie vadavietės, motyvuodamas pratybų pabaiga. Tačiau pažymėjo, kad kartu su dalimi kitų pratybose dalyvavusių ŠAK karių nusprendė pasilikti JVIB ir į tarnybos vietą į Vilnių grįžti 2021 m. gegužės 28 d., nes dar turėjo susitvarkyti pratybų vietą ir priduoti pratybose naudotas palapines.

36. Teismas vertino, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, jog jo tarnybinės užduotys nebuvo įvykdytos ir jos turės būti užbaigtos būtent 2021 m. gegužės 28 d. Taigi pareiškėjas žinojo, kad 2021 m. gegužės 28 d. vykdys karo tarnybą, t. y. kareivinių režimo tarnybą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus, kad tikslų jam taikytą kareivinių režimo laikotarpį sužinojo tik 2021 m. birželio 3 d., kai dokumentų valdymo informacinėje sistemoje @vilys buvo supažindintas su Pratybų įsakymu.

37. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad jo blaivumą tikrino neįgaliotas tikrinti blaivumą asmuo, nurodė, jog Aprašo nuostatos nustato asmenų tikrinimo dėl neblaivumo tvarką ir asmenis, kurie turi teisę tokį tikrinimą atlikti. JVIB bataliono vado 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-418 patvirtintos Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinės veiklos procedūros nesikeitė, todėl bataliono budėtojui tikrinti dėl neblaivumo karius, esančius teisėtai bataliono teritorijoje, buvo leidžiama, taigi pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

38. Teismas nepagrįstais laikė ir pareiškėjo skundo teiginius, kad nebuvo užtikrintas bent 15 minučių tarpas tarp tikrinamojo alkoholio pavartojimo ir testo atlikimo, kadangi Tarnybinio tyrimo metu surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo neblaivumas buvo nustatinėjamas du kartus, padarius 14 min. pertrauką tarp tikrinimų (atsižvelgiant į paklaidą, 00.06 val. pareiškėjui nustatytas 0,81 promilių, 00.20 val. – 0,66 promilių neblaivumas) sertifikuotu alkotesteriu DRÄGER ALCOTEST 3000 Nr. ARHM-0245. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. S-2376 tarnybinį tyrimą atlikusiam asmeniui pateikė informaciją, kad per vieną minutę kepenų fermentai (kurie skaido daugiau negu 90 procentų alkoholio) vidutiniškai iš organizmo, sveriančio 70 kg, pašalintų 0,00025 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo vertinta, kad atliktas alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matavimas viena minute anksčiau, įvertinus natūralų organizmo išblaivėjimą alkoholiui skaidantis organizme ir neišlaikius nustatyto intervalo, negalėtų iš esmės pasikeisti, išlaikant numatytą 15 min. laikotarpį, t. y. laukiant papildomą 1 min. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos informaciją, sprendė, kad matavimo rezultatai nebūtų ženkliai pasikeitę ir matavimus atlikus po 15 min. nuo galimo saldainio su alkoholiu suvalgymo, todėl pareiškėjo argumentus vertino kaip jo gynybinę poziciją.

39. Teismas nelaikė akivaizdžiu procedūriniu pažeidimu fakto, kad JVIB budėtojas nepaaiškino Aprašo 12 punkte numatytos teisės ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Pareiškėjas turi ilgametę patirtį karo tarnyboje, todėl teismas sprendė, kad jam buvo žinomos Aprašo nuostatos. Be to, pareiškėjo neblaivumas įrodytas ne tik alkotesterio matavimo rezultatais, bet ir vrš. V. P. 2021 m. gegužės 28 d. rašytiniais parodymais, kuriais nesiremti teismas neturi pagrindo.

40. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas pateko į interesų konfliktą, nes 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, jog dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės, kareivinių režimas baigėsi, teismas pažymėjo, kad pagal Karo tarnybos statuto 107 straipsnį, profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Byloje nėra duomenų, kad SP vadas būtų priėmęs sprendimą (rašytinį ar žodinį leidimą) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos, o ŠAK vadui tokių įgaliojimų teisės aktai nenumato. Todėl pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus.

41. Teismas, įvertinęs pareiškėjo neblaivumo faktą teisinio reglamentavimo kontekste, sprendė, kad pareiškėjas PKT metu buvo apsvaigęs (neblaivus), todėl konstatavo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Drausmės statuto 67 straipsnį, t. y. padarė šiurkštų drausmės pažeidimą.

42. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė tarnybos metu tyčia. Pareiškėjui, kaip PKT kariui, neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, kad jo elgesys tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu, turi būti pavyzdys kitiems kariams ir visuomenei. Buvimas neblaiviu tarnybos metu yra akivaizdžiai nederantis su kario gero elgesio standartu, yra nepriimtinas ir smerktinas, darantis esminę žalą KAS institucijos vardui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Įsakymu pagrįstai ir adekvačiai paskirta griežčiausia drausminė atsakomybė už nustatytą drausmės pažeidimą. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui ir nėra pagrindo jos švelninti.

43. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos bei teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą nutraukė su juo PKT sutartį. Konstatavus, kad pareiškėjas ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje, krašto apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. P-1390 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. S. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ yra teisėtas ir pagrįstas.

44. Teismui pripažinus, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti kitų išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo, maitinimosi išlaidų kompensacijos priteisimo.

45. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą nurodė, kad konstatavus, jog krašto apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. P-1390 nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, akivaizdu, kad KAM veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

46. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nesant galimybės išspręsti ginčą iš esmės, pareiškėjas prašė panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant į bylą pateiktų objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas su Pratybų įsakymu, taigi ir pratybų metu taikytu kareivinių režimo laikotarpiu, buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 3 d., padarė išvadą, jog apie jam taikomą kareivinių režimo tarnybą aiškiai suvokė, nes žinojo, kad dar turėjo susitvarkyti pratybų vietą ir priduoti pratybose naudotas palapines. Pareiškėjo vertinimu, tokia teismo išvada grindžiama išimtinai tiktai prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, jos (prielaidos) prieštarauja tuo metu egzistavusioms objektyvioms aplinkybėms.

49. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pasiliko JVIB iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. tam, kad 2021 m. gegužės 28 d. pabaigti sutvarkyti pratybų vietą ir priduoti pratybose naudotas palapines, leidžia teigti, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, jog 2021 m. gegužės 28 d. vykdys karo tarnybą ir konkrečiai – būtent kareivinių režimo tarnybą, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad tikslų kareivinių režimo laikotarpį sužinojo tik po pratybų, kai dokumentų valdymo informacinėje sistemoje @vilys buvo supažindintas su Pratybų įsakymu. Pareiškėjo vertinimu, tokios teismo išvados pagrįstos tik prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Nei byloje dalyvavęs atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas su Pratybų įsakymu, o taip pat ir iš anksto nustatytu kareivinių režimo laikotarpiu būtų buvęs supažindintas anksčiau nei 2021 m. birželio 3 d., nepateikė, tik apeliavo į tai, kad iš visumos aplinkybių pareiškėjas galėjo suprasti ir spręsti, jog dalyvauja pratybose vykdydamas tarnybą kareivinių režimu.

50. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Statuto nuostatas. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad jau 2021 m. gegužės 27 d. nebuvo teikiamas joks maitinimas nei pietums, nei vakarienei, t. y. SP vadui ryte paskelbus pratybų pabaigą, buvo nutrauktas ir maitinimas pratybų dalyviams, tai patvirtina, kad kareivinių režimo tarnyba baigėsi 2021 m. gegužės 27 d., tačiau pirmos instancijos teismas šiuos argumentus ignoravo. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su maitinimo organizavimu, nelaikė reikšmingomis ir atsakovo nepareikalavo pateikti įrodymų, susijusių su realiu pratybų dalyvių maitinimu (jo trukme).

51. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo viena iš funkcijų pratybų metu buvo kareivinių režimo teritorijos ir ryšių įrangos ginkluota apsauga, bet 2021 m. gegužės 27 d. neliko nei kareivinių režimo teritorijos, nei ryšių įrangos, nei ginklų, viskas buvo išrinkta ir išvežta, nes pratybos paprasčiausiai baigėsi.

52. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas galbūt buvo suklaidintas trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atsiliepime teiktais klaidinančiais teiginiais, kuriais citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą dėl tarnybos meto tarptautinės operacijos metu ir darė paraleles su šioje byloje kilusiu ginču dėl tarnybos meto, tačiau šioje byloje ginčas kilęs dėl tarnybos meto paprastų Lietuvos Respublikoje vykusių pratybų metu (apskritai net neturinčių jokio tarptautinio elemento). Teismų išaiškinimuose pabrėžiama, kad suformuota teismų praktika galima naudotis tik tada, kai faktinės aplinkybės, pateiktos teismų išaiškinimuose, yra tapačios ginčo aplinkybėms arba bent jau yra iš esmės panašios. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo klaidingai teigia, kad vadovaujantis Pratybų įsakymu ir KTS 43.4 punktu, pareiškėjui buvo tarnybos metas nuo pat pirmos iki paskutinės Pratybų įsakyme nurodytos pratybų dienos.

53. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamo Sprendimo priėmimui galėjo turėti įtakos ir klaidinantys trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, iš kurių būtų galima spręsti, kad net jei nebūtų nustatytas kareivinių režimas naktį iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d., vien tik pats dalyvavimo pratybose iki 2021 m. gegužės 28 d. faktas lemia tarnybos metą visu pratybų laikotarpiu. Tačiau toks aiškinimas neatitinka teisinio reglamentavimo.

54. Pareiškėjas taip pat teigia, kad prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti papildomus įrodymus, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, tokiu būdu buvo užkirstas kelias pareiškėjui įrodyti, kad Dalyvių sąraše nustatytas kareivinių režimo tarnybos pabaigos laikas, priešingai nei absoliučiai daugumai pratybose dalyvavusių karių, pareiškėjo ir kitų JVIB naktį iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. likusių SP ŠAK karių atžvilgiu nebuvo pakoreguotas ne dėl to, kad naktį likę kariai būtų realiai vykdę kokius nors karinių pratybų veiksmus ir pan., o išimtinai dėl to, kad tik palikus kareivinių režimo tarnybą atsirado proga patraukti pareiškėją drausminėn atsakomybėn už buvimą neblaiviu tariamai tarnybos metu. Kadangi KAM Generalinė inspekcija atliko tarnybinius patikrinimus ne dėl pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo, pareiškėjas neturėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir neturi dabar galimybės susipažinti su KAM Generalinės inspekcijos atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis ir pats jas pateikti teismui.

55. Pareiškėjo nuomone, pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą atlikęs SPV ŠAK vadas kpt. S. S. buvo šališkas ir neobjektyvus, pasinaudojo proga, priešingai nei visiems pratybų dalyviams, pareiškėjo ir kitų JVIB pasilikusių karių atžvilgiu nekeičiant Dalyvių sąraše nustatyto kareivinių režimo tarnybos pabaigos datos, nubausti SPV ŠAK karius, kėlusius jam nepatogius klausimus dėl netinkamo SPV ŠAK kuopininko elgesio pavaldžių karių atžvilgiu, taip pat netinkamo ir kolektyvą skaldančio jo vadovavimo būdo, o kartu ir paties SPV ŠAK vado nesugebėjimo užtikrinti tinkamos darbo atmosferos jo vadovaujamoje kuopoje.

56. Pareiškėjas skunde pirmos instancijos teismui nurodė, kad SPV ŠAK vadas 2021 m. gegužės 27 d. savo pavaldiniams nurodė, jog kareivinių režimo tarnyba baigėsi ir pageidaujantys vykti namo tą gali laisvai padaryti. Tačiau jau atliekant tarnybinį patikrinimą kpt. S. S. pozicija dėl kareivinių režimo tarnybos naktį iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. pasikeitė kardinaliai, tokiu būdu pareiškėjas savo kuopos vado buvo tiesiog elementariai apgautas. Teismas visiškai nepasisakė, kaip vertinti aplinkybę, kad pats kpt. S. S. neteisėtai paliko tarnybos vietą, jei teismas laikė, kad pratybos nebuvo pasibaigusios.

57. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai taikė Statuto nuostatas, o būtent, pareiškėjas skunde nenurodė ir apskritai nekėlė klausimo, kad jis būtų buvęs išleistas iš kareivinių režimo teritorijos laikinai ar to prašęs, o nurodė, jog pasibaigė pats kareivinių režimas ir tą nurodė ne tik SP vadas 2021 m. gegužės 27 d. ryte, skelbdamas pratybų pabaigą (dėl ko iš JVIB išvyko absoliuti dauguma pratybų dalyvių), tačiau ir SPV ŠAK vadas kpt. S. S., 2021 m. gegužės 27 d. leisdamas savo pavaldiniams apsispręsti, kur jie nakvos. Statuto nuostatos draudžia karininkui atlikti tarnybinį patikrinimą ne tik tada, kai jis akivaizdžiai bus neobjektyvus, bet ir tada, kai egzistuoja bent menkiausia aplinkybė, iš kurios būtų galima manyti ar spręsti apie galimą tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko neobjektyvumą. Pareiškėjas pateikė eilę aplinkybių, dėl kurių tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas SP ŠAK vadas kpt. S. S. galėjo būti neobjektyvus, bet ir argumentus patvirtinančius jo realų neobjektyvumą ir šališkumą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko galimo neobjektyvumo ir interesų konflikto, rėmėsi ne šį klausimą reglamentuojančiomis Statuto nuostatomis, o nieko bendro su sprendžiamu klausimu neturinčiomis nuostatomis, tokiu būdu pareiškėjo keliamas klausimas liko nenagrinėtas, taip pažeidžiant jo teisę į teisminę gynybą.

58. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos ir jo blaivumo tikrinimo procedūros bei reikalavimai. Pareiškėjas skunde pirmos instancijos teismui kėlė klausimą ne tik dėl JVIB budėtojo teisės tikrinti jo blaivumą, bet ir dėl jo padarytų procedūrinių blaivumo tikrinimo pažeidimų, kurie apribojo pareiškėjo teises pasinaudoti Apraše numatytomis tikrinamo asmens teisėmis. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad nelaiko akivaizdžiu procedūriniu pažeidimu fakto, jog JVIB budėtojas nepaaiškino Aprašo 12 punkte numatytos teisės ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Pareiškėjas turi ilgametę patirtį karo tarnyboje, todėl spręstina, kad jam buvo žinomos Aprašo nuostatos. Be to, pareiškėjo neblaivumas įrodytas ne tik alkotesterio matavimo rezultatais, bet ir vrš. V. P. 2021 m. gegužės 28 d. rašytiniais parodymais, kuriais nesiremti teismas neturi pagrindo. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kadangi Aprašo nuostatų turi laikytis ne tik pareiškėjas, bet ir jo blaivumą tikrinęs JVIB budėtojas. Šiuo atveju pareiškėjas negalėjo pasinaudoti Aprašo 12 punkte nustatyta teise, o laukė Karo policijos ekipažo, kuris taip ir neatvyko. Pareiškėjas nurodytoms aplinkybėms pagrįsti prašė kviesti į posėdį liudytoju asmenį, tikrinusį blaivumą, tačiau teismas prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybių ar pareiškėjo blaivumas buvo tikrinamas būtent tuo alkotesteriu, kurio sertifikatas pateiktas į bylą.

59. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga, tačiau pirmosios instancijos teismas jo argumentus atmetė, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo pakeisti jam paskirtą drausminę nuobaudą į kitą, nesusijusią su atleidimu iš PKT.

60. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas net nesigilino, jog pareiškėjo karinis laipsnis buvo vyr. seržantas, taigi jis nebuvo nei karininkas, nei karinis pareigūnas, kaip grįsdamas savo sprendimą nurodė pirmosios instancijos teismas, be to, pareiškėjas, būdamas SP ŠAK intendantu, neturėjo ir pavaldinių, kuriems turėtų rodyti pavyzdį. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog drausmės pažeidimą padarė tyčia tarnybos metu, nes jo tyčia atsirado tik dėl to, kad nebuvo pakoreguotas Dalyvių sąrašas pagal realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, kaip tai buvo padaryta kitų pratybose dalyvavusių karių atžvilgiu, todėl jo tyčia dėl alkoholio vartojimo tarnybos ar ne tarnybos metu šiuo konkrečiu atveju priklausė nuo trečiųjų asmenų valios ir veiksmų. Pareiškėjas tiek skunde pirmos instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pateikė eilę argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, dėl ko pareiškėjas subjektyviai buvo įsitikinęs, kad alkoholį vartoja laisvu nuo tarnybos metu, t. y. tyčia tarnybos metu jis alkoholio nevartojo.

61. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, kadangi nenurodydamas jokio pagrindo, netenkino prašymo apklausti liudytojus ir išreikalauti papildomą medžiagą. Visų prašymų išreikalauti iš atsakovo konkrečius ir tinkamam ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus ignoravimas nesudarė galimybės kilusį ginčą išspręsti išsamiai, objektyviai, nešališkai ir visapusiškai, pareiškėjo atžvilgiu buvo įgyvendintas išimtinai tik formalus teisingumas. Pareiškėjo nuomone, vien tik jo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ignoravimas sudaro pagrindą pripažinti skundžiamą sprendimą esant nepagrįstu ir naikintinu. Pirmosios instancijos teismas visus pareiškėjo motyvus ir argumentus, taip pat teiktus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ignoravo, o vadovavosi išimtinai tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teikta pozicija. Iš esmės savo sprendime pirmos instancijos teismas perrašė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus. Tokiu būdu skundžiamu sprendimu pareiškėjo atžvilgiu buvo įgyvendintas tik procedūrinis, o ne tikrasis teisingumas.

62. Teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bei iš esmės neteisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neįspėjo pareiškėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir nepadėjo jam įgyvendinti procesinių teisių ir pareigų, tai savaime yra savarankiškas pareiškėjo teisių pažeidimas, nulėmęs, jog dalis pareiškėjos skundo reikalavimų taip ir liko neišnagrinėti teisme. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

63. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

64. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, nustatė tinkamai bylos nagrinėjimo ribas ir atskleidė bylos esmę, todėl padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

65. Teismas remiantis byloje esančiais įrodymais teisingai nustatė, kad Įsakymu pareiškėjas, Lietuvos kariuomenės SP ŠAK Valdymo grupės intendantas, pripažintas padaręs šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje ir jam paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš tarnybos. Teismas nagrinėjamo ginčo metu tinkamai nustatė Drausmės statuto 67 straipsnio pritaikymui visas svarbias aplinkybes.

66. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė tarnybos metu ir šias išvadas tinkamai pagrindė. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis. Teismas vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis padarė pagrįstą išvadą, kad Drausmės statuto 67 straipsnyje nustatytas reglamentavimas apima atvejus, kai karys yra neblaivus ir kareivinių režimo tarnybos metu.

67. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas nepadarė drausmės pažeidimo, nes alkoholį vartojo ir blaivumo nustatymo metu buvo ne tarnybos metas. Pareiškėjo argumentai ir nurodytos aplinkybės, jog kitiems kariams 2021 m. gegužės 27 d. buvo leista išvykti iš pratybų teritorijos, nepaneigia, jog pasilikusiems ir logistines funkcijas turėjusiems atlikti kariams, kaip ir pareiškėjui, paskutinę pratybų dieną nebuvo tarnybos metas. Pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad liko sutvarkyti pratybų vietą. Taigi Pratybų įsakymas, karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis, tarnybos patikrinimo nustatytos faktinės aplinkybės ir paties pareiškėjo paaiškinimai tyrimo metu patvirtina, kad pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė 2021 m. gegužės 28 d. tarnybos metu ir esant nustatytam kareivinių režimui.

68. Atsakovas dėl aplinkybių, susijusių su jo neblaivumu, nurodo, kad pareiškėjas, pripažindamas alkoholio vartojimo faktą, su skundžiamu Įsakymu nesutinka, argumentuodamas tik tuo, jog alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu, tai reiškia, kad alkoholio vartojimo faktas yra įrodytas, patvirtinamas ir paties pareiškėjo. Pareiškėjo organizme nustatytas alkoholio kiekis JVIB (karinėje teritorijoje) nepasibaigus pratyboms. Tai, kad alkoholio vartojimas sukelia apsvaigimą ir neblaivumo būseną, yra visuotinai žinoma aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo neblaivumu, todėl pagrįstai sprendė, kad jo veika kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas, dėl to pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos.

69. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl alkotesterio matuoklio, kadangi byloje nėra jokių abejonių, jog pareiškėjo blaivumas buvo tikrintas būtent tuo matuokliu, kurio sertifikatas pateiktas byloje.

70. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl karininko šališkumo, jo suinteresuotumo paskirti pareiškėjui drausmine nuobaudą. Teigia, kad šiuo aspektu nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo proceso teisės normų pažeidimo, netenkinant pareiškėjo prašymo dėl karininko atlikusio tarnybinį patikrinimą ir kt. asmenų apklausos teisme liudytojais, atlikto tarnybinių patikrinimo ir kitų dokumentų išreikalavimo, susijusių su kpt. S. S. tariamai darytu mobingu ir kitais galimais jo pažeidimais, iš KAM Generalinės inspekcijos. Nurodo, kad šie pareiškėjo prašomi duomenys nesusiję su pareiškėjo paskirta drausmine nuobauda. Tarnybiniai patikrinimai KAM Generalinėje inspekcijoje iki ginčijamo Įsakymo priėmimo nebuvo atliekami. Teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo minėtus prašymus. Teismas netenkindamas ir kitų pareiškėjo prašymų dėl liudytojų apklausos ar duomenų išreikalavimo, proceso teisės normų nepažeidė, nes byloje buvo pakankamai įtikinamų ir tiesioginių įrodymų dėl pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo. Pareiškėjo pateikti prašymai dėl kitų karių apklausos, kurie taip pat buvo atleisti iš tarnybos dėl neblaivumo (D. G., M. B., G. J.), ar kitų karių, kurių paaiškinimai buvo byloje arba karių, kurie buvo nesusiję su įvykiu, pagrįstai ir motyvuotai teismo buvo atmesti.

71. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad paskirta drausminė nuobauda neproporcinga, atsakovas nurodo, kad teigiamai vertina pareiškėjo tarnybą iki pažeidimo padarymo, tačiau teigiama charakteristika ir ištarnauti metai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės. Pareiškėjas nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto drausmės pažeidimo, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu, o elgėsi priešingai, keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad nebuvo nustatytų kario atsakomybę lengvinančių aplinkybių tyrimo metu. Pagal Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalį šiurkštus drausmės pažeidimas yra šio Statuto II dalies I skyriuje nustatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas). Būtent pareiškėjo veika kvalifikuota pagal Drausmės statuto 67 straipsnį, kuri patenka į šio statuto II dalies I skyriuje nustatytas veikas, tai reiškia, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą ir žalą institucijai ar nustatytai karo tarnybos tvarkai. Neblaivumas tarnybos metu, juolab pratybų kareivinių režimo metu, o ypač PKT kario, priskirtinas vienų pavojingiausių veikų visuomenei ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama.

72. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neišsamiai ir nevisapusiškai, sprendime nepasisakyta dėl visų pareiškėjo motyvų, sprendimas nemotyvuotas. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos visų proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis turi būti paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 73. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. P-1390 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. S. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

74. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, kad dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

75. Vadovaujantis KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalimi, kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai (KASOKTĮ 21 straipsnio 4 dalis). KASOKTĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, karinės jėgos panaudojimą nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės.

76. Pagal Tarnybos statuto 43 punktą karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į: kasdienę tarnybą (43.1 punktas); budėjimą (43.2 punktas); kareivinių režimo tarnybą (43.3 punktas); tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose (43.4 punktas); tarnybą, atliekamą kitose ne KAS valstybės institucijose (Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, ir įstaigos prie Krašto apsaugos ministerijos), užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose (43.5 punktas); tarnybą, atliekamą karių stažuotės, mokymosi ir komandiruotės laikotarpiu (43.6 punktas); tarnybą, atliekamą įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį (43.7 punktas). Vadovaujantis Tarnybos statuto 44 punktu, detalią karo tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nereglamentuotos šio Statuto ir kitų teisės aktų, kiekviename pagrindiniame kariniame vienete ar tarptautinių operacijų kariniame vienete nustato tų karinių vienetų vadai (viršininkai) karinio vieneto standartinės veiklos procedūroje (toliau – ir SVP), o KAS institucijose – tų institucijų vadai (viršininkai) vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamentuose). Karinio vieneto SVP rengiamos laikantis šio Statuto ir kitų teisės aktų reikalavimų. Detalius pagrindinių karinių vienetų SVP rengimo reikalavimus nustato kariuomenės vadas, o tarptautinių operacijų karinių vienetų – Gynybos štabo viršininkas.

77. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) priskiriamas pavojingiems veiksniams.

78. Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.

79. Drausmės statuto 67 straipsnyje neblaivaus kario buvimas tarnyboje yra pripažįstamas šiurkščiu drausmės pažeidimu, už kurio padarymą profesinės karo tarnybos karys yra atleidžiamas iš tarnybos.

80. Pareiškėjas iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos vykdė SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos valdymo grupės intendanto pareigas. ŠAK buvo skirtas atsakingu už pratybų (jų dalyvių) aprūpinimą, pratybų vietos ir ginklų apsaugą.

81. Byloje nustatytos aplinkybės, kad Lietuvos kariuomenės SP vadas Pratybų įsakymu organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino Dalyvių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas. Nors Pratybų įsakyme Pratybų laikas nustatytas nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d., tačiau pareiškėjas teigia, kad Pratybos, o tuo pačiu ir kareivinių režimas pasibaigė 2021 m. gegužės 27 d. Pažymi, kad apie pratybų pabaigą nurodė ne tik SP vadas 2021 m. gegužės 27 d. ryte, skelbdamas pratybų pabaigą (dėl to iš JVIB išvyko absoliuti dauguma pratybų dalyvių), tačiau ir SPV ŠAK vadas kpt. S. S., 2021 m. gegužės 27 d. leisdamas savo pavaldiniams apsispręsti, kur jie nakvos, todėl pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas neblaiviu tarnybos metu.

82. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

83. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

84. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą iš esmės priėmė remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, nepašalinęs abejonių dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kad alkoholį jis vartojo laisvu nuo tarnybos metu, o skundžiamą Įsakymą pripažinęs teisėtu ir pagrįstu, neišreikalavęs ir neįvertinęs jo priėmimą pagrindžiančių įrodymų, pažeidė nurodytus proceso teisės principus ir taisykles.

85. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant visapusiškai išsiaiškinti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. ar apelianto neblaivumo patikrinimo metu, profesinės tarnybos kariui (pareiškėjui) vis dar buvo taikomas kareivinių režimas, buvo pakankamas pagrindas tiek pačiam teismui imtis iniciatyvos (ABTĮ 80 str.), tiek tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti liudytoju asmenį davusį įsakymą apie Pratybų pabaigą, išsiaiškinti šio įsakymo dėl pratybų pabaigos adresatus, įsakymo privalomumo pobūdį bei kitus asmenis, o šiai aplinkybei nepasitvirtinus, apklausti teismo posėdžio metu kitus asmenis, galinčius patvirtinti arba paneigti pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Tik surinktų papildomų duomenų pagrindu bus galima daryti pagrįstą išvadą dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo bei užtikrinti teisėto ir teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje.

86. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su atsakovo padarytais procedūriniais pažeidimais blaivumo patikrinimo metu, dėl asmens, atlikusio tarnybinį patikrinimą, šališkumo, nuobaudos proporcingumo šiuo atveju nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

87. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

88. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

89. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė