2019-11-13 Nr. AB-21492-3-62-3-00199-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-748-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00199-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gaskadas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gaskadas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. J., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jukneda“ bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Audersima“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gaskadas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) Kauno agentūros privalomąjį nurodymą Nr. 49 (toliau – ir Nurodymas) ir 2017 m. sausio 5 d. Kauno RAAD direktoriaus įsakymą Nr. V-3 „Dėl 2016 m. gruodžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 49“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė bei teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno RAAD Kauno agentūros vyriausioji specialistė, vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė V. L. (toliau – ir inspektorė) davė pareiškėjui Nurodymą, įpareigojantį pareiškėją (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose (toliau – ir patalpos) saugomas naudotas padangas perduoti atliekų tvarkytojams iki 2017 m. vasario 12 d. ir pristatyti į Kauno RAAD atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno RAAD Kauno agentūros vadovui įteikė prašymą dėl Nurodymo panaikinimo, kadangi Nurodyme minimos naudotos padangos ir patalpos pareiškėjui nepriklauso. 2017 m. sausio 5 d. Kauno RAAD Įsakymu buvo nuspręsta Kauno RAAD Kauno agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. Nurodymą palikti nepakeistą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad šis administracinis aktas neteisėtas ir naikintinas, kadangi jame nebuvo atsižvelgta į tai, jog naudotos padangos, esančios patalpose, ir pačios patalpos, kuriose tos padangos saugomos, pareiškėjui nepriklauso, be to pareiškėjas naudotų padangų veikla niekada neužsiėmė, neužsiima ir nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas naudotas padangas turi ar kada nors turėjo.

4. Pareiškėjas aiškino, kad senų padangų surinkimo veiklą vykdė įmonė UAB „Jukneda“, kurios direktoriumi buvo D. J. Pareiškėjas pažymėjo, kad visų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. B., tarp kurio ir pareiškėjo 2005 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta patalpų panaudos sutartis Nr. 0502, pagal kurią pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis patalpomis, tačiau 2012 m. vasario 10 d. sudarytu patalpų panaudos sutarties Nr. 0502 papildymu Nr. l, patalpų panaudos sutarties Nr. 0502 galiojimas patalpoms, tarp kurių yra ir patalpa, kurioje saugomos minėtos naudotos padangos, laikotarpiui nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. buvo nutraukta. Pareiškėjas teigė, kad žodiniu patalpų savininko D. B. ir D. J. susitarimu nuo 2012 m. gegužės 1 d. D. J. naudojosi negyvenamosiomis patalpomis – pastatu – vištide, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. D. B. laikinai leido D. J. susidėti daiktus ir laikinai juos laikyti. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. spalio 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp pareiškėjo ir D. J. vadovaujamos UAB „Jukneda“, kuria UAB „Jukneda“ suteikta teisė laikinai valdyti ir naudoti 682,41 m2 bendro ploto negyvenamąsias patalpas, pažymėtas inventorizacinėje byloje indeksu 7Flg, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad minėta sutartis nuo 2014 m. kovo 1 d. buvo nutraukta. Pareiškėjas akcentavo, jog pasibaigus žodinio susitarimo terminui D. B. atvykęs į patalpas pastebėjo, kad patalpoje sudėta apie 30 t naudotų padangų ir nors D. B. ne kartą kreipėsi į D. J., kad jis pasiimtų neteisėtai laikomas padangas, tačiau jos išvežtos nebuvo. Pareiškėjas nurodė, jog jis nevykdo patalpose veiklos, kadangi patalpų panaudos sutartis yra nutraukta, jos iš naujo sudaryti nėra galimybės dėl neteisėto jų užėmimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis niekada nenuomojo ir neleido naudotis patalpomis D. J., o žodinis susitarimas buvo tarp fizinių asmenų, t. y. D. B. ir D. J., o įmonė, kurioje direktoriumi dirbo D. J., UAB „Jukneda“ vykdė padangų surinkimo verslą ir bankrutavo.

5. Atsakovas Kauno RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno RAAD Kauno agentūros inspektorė davė Nurodymą, įpareigojantį pareiškėją patalpose saugomas naudotas padangas perduoti atliekų tvarkytojams ir pristatyti į Kauno RAAD atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus bei nurodė šį reikalavimą įvykdyti iki 2017 m. vasario 12 d. Nurodymas buvo duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 4 punktu, kuriame nurodyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ir UAB „Jukneda“ 2013 m. spalio 1 d. sudarė negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 20131001-2, pagal kurią nuomininkui UAB „Jukneda“ perdavė laikinai valdyti ir naudoti 682,41 m2 bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 14 d. UAB „Jukneda“ direktorius D. J. ir pareiškėjo direktorius D. B. susitarė, kad 2013 m. spalio 1 d. negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr. 20131001-2 nutraukiama nuo 2014 m. kovo 1 d. Atsakovas nurodė, kad Kauno RAAD Kauno agentūros vyriausioji specialistė 2016 m. lapkričio 15 d. atliko pareiškėjo patikrinimą, kurio metu apžiūrėjo patalpas, kuriose buvo vykdoma gamybinė veikla, sandėliavimas ir kita veikla. Atsakovas teigė, jog pagal patikrinimo metu pareiškėjo direktoriaus raštu pateiktą paaiškinimą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) saugoma apytiksliai apie 30 t naudotų padangų, taip pat pareiškėjo direktorius D. B. pateikė raštus, kuriuos pasirašė jis pats ir UAB „Jukneda“ direktorius D. J., ir kuriuose buvo susitarta, kad D. J. atidavė 9 t padangų D. B.. Atsakovas akcentavo, jog naudotos padangos nuo 2014 m. kovo 1 d. yra laikomos pareiškėjo patalpose, (duomenys neskelbtini), pažeidžiant teisės aklų reikalavimus.

8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo direktorius D. B. 2005 m. gegužės 2 d. sudarė panaudos sutartį Nr. 0502 su D. B. (dėl pastatų, (duomenys neskelbtini)), todėl D. B. ir kaip fiziniam asmeniui, ir kaip pareiškėjo direktoriui buvo žinomos aplinkybės apie UAB „Jukneda“ veiklą, apie patalpų panaudos, nuomos sutarčių sudarymą, nutraukimą, patalpų perdavimą ir kt. Atsakovas teigė, jog nuo 2014 m. kovo 1 d. nutraukiant negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 20131001-2 su UAB „Jukneda“, pareiškėjas turėjo patikrinti jam priklausančias patalpas ir esant nuosavybės teisių pažeidimams per protingą terminą pareikšti pretenzijas UAB „Jukneda“, ar kreiptis į teismą, tačiau D. B., kaip fizinis asmuo, dėl nuosavybės teisių gynimo į teismą kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 3 d.

9. Atsakovas aiškino, kad pareiškėjo veikla yra gamybinių, prekybinių, nuosavų patalpų nuoma. Pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris galioja nuo 2004 m. liepos 12 d., (duomenys neskelbtini), pastatai ir kiti statiniai nuosavybės teise priklauso D. B. Pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2013 m. spalio 1 d. pareiškėjas ir UAB „Jukneda“ sudarė negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 20131001-2, pagal kurią UAB „Jukneda“ perdavė laikinai valdyti ir naudoti 682,41 m2 bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjo direktoriaus pateiktus dokumentus patalpų nuomos sutartis Nr. 20131001-2 buvo nutraukta nuo 2014 m. kovo 1 d. Po sutarties nutraukimo patalpose ir teritorijoje buvo paliktos 9 talpos su cheminių medžiagų atliekomis ir padangos, kurių kiekį dokumentuose pareiškėjo direktorius nurodo skirtingą. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 10 d. patikrinimo metu pareiškėjo direktorius D. B. pateikė patalpų nuomininkų sąrašą ir kartu su pareiškėjo direktoriumi apžiūrėjo patalpas, kuriose buvo vykdoma gamybinė veikla. Pagal tikrinimo metu pateiktą paaiškinimą, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo saugoma apie 30 t naudotų padangų. Atsakovas nurodė, kad tikrinimo metu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) buvo laikoma 9 vnt. plastikinių talpų po 1 m3, kuriose buvo cheminės medžiagos. Atsakovas aiškino, kad D. B. pateikė raštus, kuriuos 2015 m. liepos 21 d. pasirašė D. J. ir D. B., ir juose yra įrašas, jog D. J. atidavė 9 t padangų D. B. Dėl cheminių medžiagų buvo pasirašytas dokumentas su įrašu, kad D. J. pardavė D. B. (1 m3) poliuretano kildinimo komponento izocianato vieną kubą ir vieną kubą poliolio. 2016 m. lapkričio 10 d. kada buvo atliekamas patikrinimas patalpose, (duomenys neskelbtini) stovėjo sandariai uždarytos 9 talpos. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. birželio 15 d. Kauno RAAD Kauno rajono agentūra pagal pavedimą Nr. KA2-232/28 tikrino pareiškėją, patikrinimo metu patikrinus sandėlį, kuriame UAB „Jukneda“ sandėliavo atliekas, atliekų nerasta. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo direktorius D. B. paaiškino, jog apie 100 t pavojingų atliekų UAB „Jukneda“ jo paliepimu išvežė 2014 m. rudenį, kad UAB „Jukneda“ atliekos buvo laikomos ne sutartyje nurodytoje vietoje, todėl pareigūnai 2015 m. birželio 15 d. jų ir nerado.

10. Atsakovas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą pareiga sutvarkyti atliekas kyla atliekų turėtojui, o pareiškėjas apie 30 t naudotų padangų neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus laikė nuo 2014 m. iki tikrinimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d. (ir laikomos šiuo metu), nors tai neatitinka teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir saugomos ilgiau kaip vienerius metus neturint Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo atliekų laikymui. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas netinkamai įvykdė įstatymu nustatytą pareigą dėl atliekų sutvarkymo, kadangi įstatymuose numatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo privalo ne formaliai, o praktiškai vykdyti reikalavimus tinkamai sutvarkyti turimas atliekas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatliko verslo praktikoje bei atliekų tvarkymo srityje būdingų elementariausių veiksmų, t. y. patalpose laikė apie 30 t naudotų transporto priemonių padangų nuo 2014 m. iki 2016 m. lapkričio 10 d., nors tai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neįsitikino, su kokia įmone sudaro patalpų nuomos sutartį ir kam, kokiam tikslui patalpos bus naudojamos, kada ir kaip įmonė, vykdanti atliekų surinkimo / šalinimo veiklą, iš patalpų išsiveš surinktas atliekas, o nutraukiant negyvenamų patalpų nuomos sutartis su nuomininkais privalėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai sutvarkytos atliekos arba pats jas sutvarkyti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas melagingais duomenimis, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog pareiškėjas turėjo įrangą naudotų padangų perdirbimui ir net galimai turėjo leidimus veiklai dėl atliekų perdirbimo ir dėl tos priežasties inicijavo naudotų padangų įsigijimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog po dovanojimo sandorio sudarymo 2015 m., pareiškėjas jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu nereiškė, o patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta abiejų šalių valia, pasirašant turto perdavimo-priėmimo aktą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad perduodant patalpas jokių pretenzijų ar pastabų nekilo, nes nei UAB „Jukneda“, nei D. J. jokio turto D. B. patalpose nepaliko, o patalpose rastos padangos nei D. J., nei UAB „Jukneda“ niekada nebuvo perduotos ar išnuomotos. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Jukneda“ nuomojo visiškai kitas patalpas ir nesandėliavo jokių daiktų minėtoje patalpoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo vadovas D. B. su savo skundu pateikia du skirtingus ieškinius bendrosios kompetencijos teismui ir aiškina skirtingai faktines aplinkybes dėl to paties sandorio sudarymo, prideda patalpų nuomos sutartis, iš kurių akivaizdu, kad ne tos patalpos nuomojamos. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog naudotos padangos nėra identifikuotos ir, jei tokią veiklą vykdė D. B. ar pareiškėjas, tai tokio turto galėjo įsigyti ir iš kitų trečiųjų asmenų.

II. 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Gaskadas“ skundą atmetė.

14. Teismas, remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2016 m. spalio 27 d. duomenys) nustatė, kad D. B., esantis pareiškėjo direktoriumi, yra žemės sklypo ir jame esančio pastato – vištidės (buvęs 20G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 3P1p, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas 2004 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8031, pagrindu nuo 2004 m. liepos 12 d. Minėtame išraše pažymėtas (įregistruotas) juridinis faktas, jog pastatas – vištidė (buvęs 20G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 2 d. panaudos sutarties Nr.0502 pagrindu nuo 2005 m. gegužės 11 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. suteiktas naudotis pareiškėjui pagal paskirtį teisėtai veiklai (sutarties 4 p.).

15. Teismas nustatė, kad Kauno RAAD Kauno agentūros inspektorė nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą dėl neteisėtai laikomų pavojingų ir nepavojingų atliekų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą 2016 m. lapkričio 15 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. KP-345. Patikrinimo metu nustatyta, kad „2016 m. lapkričio 10 d., tikrinant UAB „Gaskadas“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), direktorius D. B. pateikė patalpų nuomininkų sąrašą.

Kartu su įmonės vadovu buvo apžiūrėtos patalpos, kuriose buvo vykdoma gamybinė veikla (UAB „Neda” – baldų gamyba; UAB “Kalsto gaminiai'’ – durų gamyba; UAB “Sakrema” – baldų gamyba; UAB “Vabalų klubas“' – žiemos metu laiko senovinius automobilius ir kt. patalpas), sandėliavimas ir kita veikla. Pagal tikrinimo metu raštu pateiktą paaiškinimą, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo saugoma apytikriai apie 30 tonų naudotų padangų kodu 16 01 03. Tikrinimo metu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) buvo laikoma 9 vnt. plastikinių talpų 1 m3, kuriose buvo cheminės medžiagos, ant talpų buvo užrašas „Ryterna“, (duomenys neskelbtini).

Taip pat D. B. pateikė raštus, kuriuos pasirašė D. J. ir D. B., ir juose yra įrašas:” Aš, D. J., gyv. (duomenys neskelbtini), atidaviau 9 t padangų D. B., gyv. (duomenys neskelbtini) (devynias tonas). Dėl cheminių medžiagų buvo pasirašytas dokumentas su įrašu: „Aš, D. J., gyv. (duomenys neskelbtini) pardaviau (1 m3) poliuretano kildinimo komponento izocianato vieną kubą ir vieną kubą poliolio. Pirkimo kaina 100,00 Eur. Pirkėjas D. B., gyv. (duomenys neskelbtini), prekes priėmė. Pinigai gauti, pretenzijų neturiu dėl šio sandorio“.

Tikrinimo metu, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) stovėjo sandariai uždarytos 9 talpos (keletas iš jų buvo artipilnės, kai kuriose kiekį sunku nustatyti). UAB „Gaskadas“ buvo tikrintas Kauno RAAD Kauno rajono agentūros pagal 2015 m. birželio 15 d. pavedimą Nr. KA2-232/28. Pagal įrašą ant pavedimo nustatyta: „Patikrinus sandėlį, kuriame UAB “Jukneda” sandėliavo atliekas, atliekų nerasta. Kaip informavo telefonu UAB “GASKADAS” direktorius D. B., pavojingas atliekas (kiekis apie 100 tonų) UAB “Jukneda” jo paliepimu išvežė 2014 m. rudenį”. 2016 m. spalio 20 d.

į Kauno RAAD atvykęs UAB „Gaskadas“ direktorius D. B. paaiškino, kad UAB “Jukneda” atliekos buvo laikomos ne sutartyje nurodytoje vietoje, todėl pareigūnai 2015 m. birželio 15 d. jų ir nerado. Tikrinimo metu pareiškėjo direktorius pateikė medžiagą Kauno apylinkės teismui (Kauno apylinkės teisme gauta 2016-11-03), kurioje teigiama, kad „atvykęs į atsakovo D. J. naudotas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 7Flg. Po šios sutarties sudarymo atvykęs į atsakovo D. J. naudotas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 20Glp, pastebėjau, kad patalpose yra sudėta apie 30 tonų naudotų transporto priemonių padangų“.

Padangos ir toliau nuo 2014 m. iki tikrinimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d. laikomos, nors neatitinka teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir saugomos ilgiau kaip vienerius metus, neturint TIPK leidimo atliekų laikymui. Įmonė, pažeisdama teisės aktuose nustatytus reikalavimus, saugo ne tik nepavojingas atliekas – naudotas padangas kodu 16 01 03 daugiau kaip 1 metus, bet ir pavojingas atliekas chemines medžiagas, kurios buvo perduotos tvarkyti UAB „Jukneda” kodu 07 02 08 (kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai), kurių laikymas be TIPK leidimo galimas ne daugiau kaip 6 mėn., kaip tai nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimuose.

Pagal UAB „Gaskadas“ pateiktus prašymus 2016 m. liepos 15 d. bankrutuojančios UAB „Jukneda“ bankroto administratoriui UAB „Audersima“ ir 2016 m. spalio 20 d. Kauno RAAD teiktą pranešimą fiksuojama, kad nepavojingos atliekos – padangos 9 t (kituose dokumentuose įrašas 30 t) ir pavojingos atliekos – cheminės medžiagos 9 vnt. 1 m3 talpos saugomos nuo 2014 m. vasario 14 d., kai buvo sudaryta patalpų nuomos sutarties Nr. 20131001-2 nutraukimo sutartis. Tačiau UAB „Gaskadas“ direktorius ar kiti įgalioti asmenys nesikreipė į Kauno RAAD ar kitas institucijas dėl neleistinai, neturint teisės aktais nustatyto reikalavimo turėti TIPK leidimą, saugomoms pavojingoms ir nepavojingoms atliekoms laikyti.

Tai nustačius buvo padaryta išvada, jog D. B., būdamas UAB „Gaskadas“ direktoriumi, neužtikrino, kad teisės aktuose nustatytais terminais pavojingų ir nepavojingų atliekų saugojimui būtų gautas TIPK leidimas ir veikla būtų vykdoma turint galiojančius dokumentus. Savo veiksmais D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalies, TIPK taisyklių 10, 16 ir 30 punktų reikalavimus. Baustinas už šiuos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 2 dalį“.

16. Teismas nustatė, jog esant nustatytiems pažeidimams Kauno RAAD Kauno agentūros inspektorė, vadovaudamasi AAVKĮ 18 straipsnio 4 punktu, 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui surašė Nurodymą, kuriuo nurodė: „UAB „GASKADAS“, esantis (duomenys neskelbtini) veikla – gamybinių, prekybinių, nuosavų patalpų nuoma. Tarp UAB „GASKADAS“ ir UAB „Jukneda“ 2013 m. spalio 1 d. buvo sudaryta negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr. 20131001-2, kuri buvo nutraukta 2014 m. vasario 14 d. sudaryta patalpų nuomos sutarties Nr. 20131001-2 nutraukimo sutartimi. UAB „Jukneda“ UAB „GASKADAS“ patalpose ir teritorijoje paliko 9 m3 talpas su cheminėmis medžiagomis ir naudotas automobilines padangas. 2016 m. spalio 20 d. į Kauno RAAD atvykęs UAB „GASKADAS“ direktorius D. B. raštu pateikė pranešimą, apie jo vadovaujamos bendrovės sandėlyje esančias UAB „Jukneda“ atliekas: 9 t padangų ir 9 talpas cheminių medžiagų atliekų, kurias geranoriškai UAB „Ryterna“ 2016 m. gruodžio 9 d. perdavė tvarkyti UAB „Toksika“. 2016 m. lapkričio 15 d. Kauno agentūros patikrinimo aktu Nr. KP-345 nustatyta, kad UAB „Jukneda“ padangų apie 9 t (kituose dokumentuose fiksuota 30 t) neišsivežė, jos neleistinai, neturint nustatyta tvarka gauto leidimo sandėliuojamos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir nurodė UAB „GASKADAS“ (duomenys neskelbtini) perduoti patalpose saugomas naudotas padangas atliekų tvarkytojams ir pristatyti į Kauno RAAD atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus“.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 21 d. skundu apskundė Nurodymą, nes jame nurodytos padangos pareiškėjui nepriklauso. Kauno RAAD direktorius, vadovaudamasis AAVKĮ 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Įsakymu Nurodymą paliko nepakeistą.

18. Teismas nurodė, kad AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) numatė, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

19. Teismas nurodė, kad AAVKĮ 18 straipsnis nustato privalomojo nurodymo davimo atvejus: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

20. Teismas nurodė, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi numatyti AAVKĮ 24 straipsnyje, kuris numato, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

21. Teismas nurodė, kad reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti AAVKĮ 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) nustatyta, jog privalomame nurodyme turi būti įvardinta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Teismas pažymėjo, jog nagrinėju atveju, kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taikytinas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) (VAĮ 3, 8 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nurodė, kad privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti minėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju – ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai (2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012, 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012; kt.).

22. Teismas nurodė, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 12 d.) 6 straipsnio 1 dalį, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Aplinkos apsaugos įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 191 straipsnio 1 dalis numato, kad TIPK leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras.

Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir derinimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką. Pagal šio įstatymo 191 straipsnio 2 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

23. Teismas nurodė, kad TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) (toliau – Taisyklės), kurių pažeidimu sukeltas pasekmes likviduoti pareiškėjui Nurodymu yra nustatytas terminas, 10 punktas numato, jog veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklėse apibrėžtus įrenginius, įskaitant kurą deginančius įrenginius, atliekų deginimo įrenginius ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginius, privalo turėti leidimą. Pagal Taisyklių 16 punktą, leidimas išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu tokios procedūros privalomos. Pagal Taisyklių 30 punktą, paraišką leidimui naujiems įrenginiams eksploatuoti arba leidimui pakeisti privaloma teikti Aplinkos apsaugos agentūrai iš anksto, atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytus paraiškos derinimo ir leidimo išdavimo terminus.

24. Teismas nustatė, kad Nurodymas ir Įsakymas buvo priimti konstatavus, jog neturint nustatyta tvarka gauto leidimo apie 9 t padangų (kituose dokumentuose fiksuota 30 t) sandėliuojamos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriomis teisėtai naudojasi UAB „GASKADAS“, tačiau pareiškėjas neigia esantis Nurodyme nurodytų atliekų turėtojas, todėl, jo vertinimu, jam nekyla pareigos vykdyti Nurodymo ir perduoti atliekas atliekų tvarkytojams. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo nesutikimą su Nurodymo reikalavimais grindė ir tuo, kad jis yra kreipęsis į Kauno apylinkės teismą dėl padangų 2015 m. liepos 28 d. dovanojimo sandorio panaikinimo ir 9 t padangų iškeldinimo iš pareiškėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų, todėl nagrinėjant dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo kilusį ginčą, turi būti vertinama, ar yra padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas ir, ar Nurodymu yra nurodyta likviduoti tuo pažeidimu sukeltas pasekmes.

25. Įvertinęs Nurodymą, teismas darė išvadą, kad jis iš esmės atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, numatytus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad iš Nurodymo turinio matyti, jog jis surašytas vadovaujantis dokumentu – Kauno RAAD Kauno agentūros 2016 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktu Nr. KP-3454.

26. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pripažįsta, kad D. B., esantis pareiškėjo direktoriumi, yra žemės sklypo ir jame esančio pastato – vištidės (buvęs 20G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 3P1p, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas 2004 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.8031 pagrindu nuo 2004 m. liepos 12 d., ir minėtame išraše pažymėtas (įregistruotas) juridinis faktas, jog pastatas – vištidė (buvęs 20G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 2 d. panaudos sutarties Nr. 0502 pagrindu nuo 2005 m. gegužės 11 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. suteiktas naudotis pareiškėjui, ir 2015 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi iš D. J. gavo 9 t padangų, be to, 2016 m. spalio 20 d. pranešė Kauno RAAD Kauno agentūrai, jog UAB „Jukneda“ (šiuo metu yra iškelta bankroto byla) (duomenys neskelbtini) yra palikusi padangas (apie 30 t) pareiškėjo patalpose, kaip nustatyta pastate – vištidėje (buvęs 20G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3P1p. Teismas nurodė, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus, tačiau pareiškėjas tokio leidimo nei Kauno RAAD, nei teismui nepateikė, nors atliekos (naudotos padangos) yra laikomos nuo 2014 m.

27. Iš aptartų faktinių aplinkybių teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui Nurodymas duotas dėl to, kad ginčo teritorijoje esančias pareiškėjui priklausančias neteisėtai laikomas atliekas (naudotas padangas) pareiškėjas perduotų atliekų tvarkytojams, pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, jog patikrinimo akte, kuriuo remiantis priimtas Nurodymas, konstatuota, jog pareiškėjas, be kita ko, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Teismas nusprendė, kad minėtos iš Atliekų tvarkymo įstatymo kylančios pareigos siejamos su „atliekų turėtojo“ sąvoka. Ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte, kur numatyta, kad atliekų turėtojas – tai atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Kauno RAAD, priimdama Nurodymą, laikė, jog pareiškėjas yra ginčo teritorijoje esančių atliekų turėtojas, t. y. sprendė, kad atliekos priklauso pareiškėjui, tačiau pareiškėjas su minėtu vertinimu nesutiko, teigė, kad atliekos priklauso ne jam, todėl teismas konstatavo, kad byloje iš esmės ginčas kilo dėl fakto, kurį sprendžiant yra aktualios taisyklės, reglamentuojančios įrodymų vertinimą.

28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo veikla – gamybinių, prekybinių, nuosavų patalpų nuoma. Teismas nurodė, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymą pareiga sutvarkyti atliekas kyla atliekų turėtojui, o atliekų yra apie 30 t naudotų padangų (taip nurodė ir pareiškėjas skunde teismui) (atliekų kodas 16 01 03), kurios neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiškėjui panaudos sutarties pagrindu naudojamose patalpose buvo laikomos nuo 2014 m. iki tikrinimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d. (ir laikomos šiuo metu), nors neatitinka teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir saugomos ilgiau kaip vienerius metus, neturint TIPK leidimo atliekų laikymui. Teismas nusprendė, kad atliekų turėtojas yra pareiškėjas, nes būtent pareiškėjas netinkamai įvykdė įstatymu nustatytą pareigą dėl atliekų sutvarkymo. Teismas pažymėjo, jog įstatymuose numatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo privalo ne formaliai, o praktiškai vykdyti reikalavimus tinkamai sutvarkyti turimas atliekas ir nors pareiškėjas aiškino, jog UAB “Jukneda” padangas pastate – vištidėje (buvęs 20G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane 3P1p, esančiame (duomenys neskelbtini), laikinai buvo leista laikyti iki ji išsinuomojo pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 7F1g, esantį (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra D. B., tokiu būdu UAB „Jukneda“ privalo perduoti patalpose saugomas naudotas padangas atliekų tvarkytojams, tačiau šiems argumentams patvirtinti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų.

29. Teismas nustatė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 3 d. gauta civilinė byla Nr. 2-662-454/2017 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui D. J. dėl pažeistų teisių (iškeldinti D. J. su visa jam priklausančia manta (naudotomis padangomis ir 9 vnt. (1000 ltr.) talpomis su neaiškios kilmės medžiagomis iš negyvenamųjų patalpų – pastato – vištidės (buvęs 20G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3P1p, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – vištidės (pažymėtas plane 21G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), tretieji asmenys pareiškėjas, BUAB „Jukneda“. Taip pat Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 15 d. gauta civilinė byla Nr. 2-3384-151/2017 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui D. J. dėl sandorių – dovanojimo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis (2015 m. liepos 28 d. dovanojimo sutartis, 2015 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis). Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-662-454/2017 ir Nr. 2-3384-151/2017 sujungtos į vieną civilinę bylą, kuriai paliktas civilinės bylos numeris Nr. 2-662-454/2017. Teismas nurodė, jog galutinis teismo procesinis sprendimas nėra priimtas.

30. Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažino, jog pareiškėjas 2014 m. vasario 14 d. nutraukdamas 2013 m. spalio 1 d. negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 20131001-2 su UAB „Jukneda“ dėl 682,41 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, pažymėtų indeksu 7F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, privalėjo patikrinti pareiškėjui, D. B. priklausančias patalpas ir esant nuosavybės teisių pažeidimams per protingą terminą pareikšti pretenzijas UAB „Jukneda“, o esant tarp šalių nesutarimams, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau pareiškėjas dėl nuosavybės teisių gynimo, sandorių panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 3 d. ir patikrinimo metu (bylos nagrinėjimo metu) nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog D. B., pareiškėjas nėra naudotų padangų savininkai ir atliekų turėtojai, jog UAB „Jukneda“ yra atliekų (naudotų padangų) turėtojas ar pareiškėjas turi TIPK leidimą atliekų laikymui.

31. Teismas nurodė, jog vien tai, kad negyvenamosiose patalpose esančios atliekos yra nepavojingos ar, kad dėl jų buvimo ginčo žemės sklype nepasikeitė šio žemės sklypo ir aplink esančių teritorijų vandens, oro bei grunto tarša, nesudaro pagrindo spręsti, jog yra teisinis pagrindas tokias atliekas ir toliau laikyti ginčo žemės sklype (negyvenamosiose patalpose), nes atliekos, įskaitant ir nepavojingas atliekas, turi būti tvarkomos laikantis Atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atliekų tvarkymo įstatymas, be kita ko, nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d.).

32. Teismas pažymėjo, kad aplinkos apsaugos politika yra grindžiama atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kuriais siekiama, kad neigiamas poveikis ar žala aplinkai apskritai neatsirastų, o imantis prevencinių priemonių turi būti siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar žalai, o ne laukti, kol jie atsiras, ir tada šalinti. Pakanka to, kad žala ar pavojus apskritai yra galimi ir kad pasirinkta apsaugos priemonė yra tinkama keliui tam užkirsti. Jei yra nors mažiausia rizika, kad gali kilti pavojus aplinkai, veiksmai, kuriais turi būti užkirstas tam kelias, bus pateisinami. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtus principus Bendrijai ir valstybėms narėms kyla pareiga imtis tinkamų priemonių, kurios leistų išvengti rizikos, užkirstų kelią žalai atsirasti ten, kur yra jos šaltinis, leistų sumažinti galimą pavojų arba kiek įmanoma jį iš viso pašalinti (žr. 1999 m. spalio 5 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-175/98 ir 177/98) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2053-520/2017).

33. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad Kauno RAAD Kauno agentūros 2016 m. lapkričio 15 d. surašytame patikrinimo akte Nr. KP-345 nurodyto atliekų (naudotų padangų) kiekio turėtojas yra pareiškėjas, todėl nusprendė, jog naikinti Nurodymą ir Įsakymą skunde nurodytais ar kitais pagrindais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

III. 34. Pareiškėjas UAB „Gaskadas“ apeliaciniame skunde ir patikslintame skunde (toliau – apeliacinis skundas) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą administracinėje byloje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Nurodymą bei Įsakymą.

35. Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes ir atkreipia dėmesį į teismo sprendimo dalį, kurioje teigiama, jog pareiškėjas, nutraukdamas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, privalėjo patikrinti patalpas ir esant nuosavybės teisių pažeidimams per protingą terminą pareikšti pretenzijas dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau pareiškėjas dėl nuosavybės teisių gynimo, sandorių panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 3 d. ir patikrinimo metu (bylos nagrinėjimo metu) nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog D. B., pareiškėjas nėra naudotų padangų savininkai ir atliekų turėtojai. Pareiškėjas pakartoja teismo nustatytas aplinkybes dėl Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 3 d. gautos civilinės bylos Nr. 2-662-454/2017 sujungtos su civiline byla Nr. 2-3384-151/2017 paliekant civilinės bylos Nr. 2-662-454/2017, ir nurodo, jog teismo procesinis sprendimas priimtas 2017 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjas akcentuoja, kad civilinės bylos Nr. 2-662-454/2017 šalys yra fiziniai asmenys, kurie teismine tvarka sprendžia ginčą dėl padangų priklausomybės. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis dėl nuosavybės teisių gynimo į teismą niekada nesikreipė, todėl galima teigti, kad teismo sprendime nurodytos faktinės aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

36. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. sausio 12 d. sudarytas patalpų panaudos sutarties Nr. 0502 papildymas Nr. 2, sudarytas tarp patalpų savininko D. B. ir pareiškėjo, kuriame nutraukiamas patalpų panaudos sutarties Nr. 0502 galiojimas pastatui, inventorizacijos byloje pažymėtam indeksu 20G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. sausio 12 d. Pareiškėjas teigia, jog minėtos patalpos nuo 2004 m. birželio 25 d. priklauso D. B. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis niekada nebuvo patalpų savininkas, naudotų padangų veikla niekada neužsiminėjo ir neužsiima, patalpų, inventorizacijos byloje pažymėtų indeksu 20G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) panauda nutraukta ir jomis pareiškėjas nesinaudoja. Pareiškėjas pabrėžia, kad padangų minėtose patalpose atsiradimo laikotarpiu jis šiomis patalpomis nesinaudojo.

37. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. spalio 23 d. tarp patalpų savininko D. B. ir UAB „Torglita“ sudaryta Netinkamų naudoti padangų surinkimo sutartis Nr. 2017102301, kuria remiantis nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 30 d. išvežtos visos padangos iš patalpų, inventorizacijos byloje pažymėtų indeksu 20G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad patalpose nėra nė vienos padangos, t. y. D. B. priklausančiose patalpose saugomos padangos buvo perduotos atliekų tvarkytojams fizinio asmens D. B. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis niekada jokių padangų neįgijo, todėl neturėjo galimybių pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių padangų įsigijimą. Pareiškėjas teigia, jog įvykdžius 2017 m. spalio 23 d. Netinkamų naudoti padangų surinkimo sutarties Nr. 2017102301 sąlygas, pareiškėjas neturi jokių galimybių nei perduoti patalpose saugomų naudotų padangų atliekų tvarkytojams, nei pristatyti Kauno RAAD atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas teigia, kad esant galiojančiam Nurodymui ir Įsakymui, teismo sprendimo įvykdymas yra neįmanomas.

38. Pareiškėjas vadovaujasi AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame įtvirtinta pareigūnų teisė duoti privalomuosius nurodymus, 2 straipsnio 7 dalimi, kurioje pateikta privalomojo nurodymo sąvoka, 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinti reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012, 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012; kt.) ir teigia, kad Nurodymas ir Įsakymas, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas perduoti patalpose saugomas naudotas padangas atliekų tvarkytojams ir pristatyti į Kauno RAAD atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus, yra akivaizdžiai neteisėti.

39. Atsakovas Kauno RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Gaskadas“ apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo veikla – gamybinių, prekybinių, nuosavų patalpų nuoma. Atlikus pareiškėjo patikrinimą 2016 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. KP-345 nustatyta, jog Kauno RAAD Kauno agentūros inspektorei atliekant patikrinimą, kartu su pareiškėjo direktoriumi D. B. buvo apžiūrėtos patalpos, kuriose buvo vykdoma gamybinė veikla, sandėliavimas ir kita veikla. Pagal tikrinimo metu raštu pateiktą paaiškinimą, pastate ((duomenys neskelbtini)) saugoma apytiksliai apie 30 t naudotų padangų (atliekų kodas 16 01 03). Atsakovas nurodo, kad naudotos padangos nuo 2014 m. yra laikomos pareiškėjo panaudos teise valdomose patalpose, (duomenys neskelbtini), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

41. Atsakovas nurodo, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą) savininkas yra pareiškėjo direktorius D. B. Atsakovas teigia, jog Nurodymo davimo metu, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d. šiomis patalpomis, kuriose buvo rastos nelegaliai laikomos atliekos – padangos (atliekų kodas 16 01 03), pagal panaudos sutartį, naudojosi pareiškėjas.

42. Atsakovas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka pažymi, jog esant byloje pateiktiems įrodymams, atliekų – padangų (atliekų kodas 16 01 03) turėtojas yra pareiškėjas. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas, be kita ko, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Atsakovas pabrėžia, kad minėtos iš Atliekų tvarkymo įstatymo kylančios pareigos siejamos su „atliekų turėtojo" sąvoka.

43. Atsakovo nurodo, jog pareiškėjo panaudos sutarties pagrindu naudojamose patalpose, atliekos (30 t naudotų padangų) buvo laikomos nuo 2014 m. iki tikrinimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d., nors tai neatitinka teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir saugomos ilgiau kaip vienerius metus, neturint TIPK leidimo atliekų laikymui. Atsakovas teigia, kad atliekų turėtojas yra Pareiškėjas, nes būtent Pareiškėjas netinkamai įvykdė įstatymu nustatytą pareigą dėl atliekų sutvarkymo, o įstatymuose numatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo privalo ne formaliai, o praktiškai vykdyti reikalavimus tinkamai sutvarkyti turimas atliekas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno RAAD Nurodymo ir 2017 m. sausio 5 d. Kauno RAAD Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.

45. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 7 d.). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punkte, kuris 2016 m. Kauno RAAD Nurodyme įvardytas kaip šio privalomojo nurodymo davimo teisinis pagrindas, yra įtvirtintas vienas iš privalomojo nurodymo davimo pagrindų, t. y. kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes.

47. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas dėl privalomojo nurodymo, o kartu ir dėl 2017 m. sausio 5 d. Kauno RAAD Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo kilusį ginčą, turėjo vertinti, ar yra padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas ir, ar Nurodymu yra/buvo nurodyta likviduoti tuo pažeidimu sukeltas pasekmes.

48. Padaryta teisei priešinga veika aptarta Įsakyme (b. l. 18). Dėl jos ginčo nekyla. Pareiškėjas sutinka, jog naudotų padangų laikymas patalpose nesuderinamas su nustatytu teisiniu reguliavimu, tačiau neigia padangų priklausomybę ir pagal Nurodymą tenkančią pareigą (žr. nutarties 35-37 p.).

49. Taigi iš esmės ginčas kilo dėl fakto – nustačius, kas yra privalomojo nurodymo tinkamas subjektas, disputo dėl Nurodyme esančio įpareigojimo nebelieka. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai ir pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje iš esmės ginčas dėl to ir kilo (žr. nutarties 27 p.).

50. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atsižvelgiant į ką tik apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, lieka patikrinti, ar tinkamai buvo taikytas įrodymų institutas bei padarytos pagrįstos išvados.

51. Nurodyme minima padangų laikymo vieta – (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šiuo adresu įregistruotas nekilnojamasis turtas Žemės sklypas su statiniais nuosavybės teise priklausantis D. B., o panaudos gavėjas nuo 2005 m. gegužės 2 d. yra pareiškėjas (apeliantas) UAB “Gaskadas” (b. l. 25-26).

52. 2016 m. lapkričio 10 d. atlikto patikrinimo metu, kada pastate buvo fiksuotas pažeidimas, nebuvo gauta ir iki pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikta įrodymų, kad pastate, kurį pagal panaudos sutartį naudojo UAB “Gaskadas”, veikė kitas teisinis vienetas ir būtent jam priklauso panaudotos padangos (ABTĮ 56 str.).

53. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinėje byloje surinktus faktinius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad Nurodymo surašymo metu, nesant priešingų įrodymų, būtent pareiškėjui teko pareiga užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir perduoti naudotas padangas atliekų tvarkytojams. UAB “Gaskadas” Nurodymo surašymo metu pagrįstai pripažintas, kaip asmuo turintis atliekų bei privalantis jas pašalinti nustatyta tvarka ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 p.).

54. Nutarties 37 punkte nurodyta aplinkybė dėl galimo naudotų padangų išvežimo nesuponuoja Nurodymo naikinimo, kadangi yra sprendžiama, ar Nurodymo surašymo metu buvo tinkamai nustatytas Nurodymo adresatas, kaip asmuo atsakingas už privalomojo patvarkymo įvykdymą. Be kita ko, 2017 m. spalio 23 d. Netinkamų naudoti padangų surinkimo sutartis Nr. 2017102301 tik patvirtina padangų buvimo Nurodymo surašymo metu faktą. Galimas Nurodymo įvykdymas, minimos sutarties, kurios viena iš šalių D. B. (UAB „Gaskadas“ vadovas), pagrindu – Nurodymo pagrįstumo įtvirtinimas.

55. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pastarasis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gaskadas“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius