2013-12-18 Nr. AB-10119-3-61-3-03099-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA146-52/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03099-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos 61.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. (J. Č.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Č. (J. Č.) skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo J. Č. (J. Č.) (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. S-373, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. SS-2569 ir įpareigoti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai svarstyti dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

II. 2013 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriame jis prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, motyvuodamas tuo, jog yra neįgalus, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, nuolat serga. Prašo teismo pripažinti nurodytas priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 24 d. ir 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimis atidėjo prašymo nagrinėjimą ir nustatė pareiškėjui terminą pateikti įrodymus, patvirtinančius termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastis. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl ligos (sirgo gripu, tačiau į gydytojus nesikreipė), taip pat susirgo pareiškėjui padedanti A. G., dėl to pareiškėjas negalėjo kreiptis į jam paskirtą teikti antrinę teisinę pagalbą advokatę. A. G. 2013 m. kovo 25 d. pareiškėjo vardu kreipėsi su pareiškimu į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Kauno VGTPT), prašydama pakeisti pareiškėjui skirtą advokatą, tačiau Kauno VGTPT prašymą atmetė. Dėl advokatės užimtumo apeliacinis skundas buvo parengtas ir įteiktas pareiškėjui 2013 m. gegužės 28 d. Dėl A. G. paaiškino, kad jai nėra išdavęs įgaliojimo atstovauti (esą notarai atsisako jį patvirtinti dėl pareiškėjo ligos). A. G. yra artimas pareiškėjui žmogus, kuris nuo 1983 m. geranoriškai jam padeda p tvarkyti visus reikalus. Nuo 1996 m. pareiškėjas persikėlė gyventi pas ją ir nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. yra deklaravęs šią savo gyvenamąją vietą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą, kuriuo jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolikos dienų terminą nuo sprendimo paskelbimo. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas galėjo būti apskųstas iki 2013 m. vasario 21 d. įskaitytinai. Pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas 2013 m. birželio 3 d. (pagal pašto spaudą išsiųstas 2013 m. birželio 1 d.), t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo tos dienos, kai suėjo įstatymo nustatytas terminas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo apskundimo terminą, motyvuodamas tuo, kad šį terminą praleido dėl ligos (sirgo gripu jis pats, taip pat sirgo jam padedanti A. G.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 23 d. posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, pareiškėją atstovavo Kauno VGTPT 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo paskirta advokatė G. M. Iš pažymos apie teismo posėdžio eigą matyti, kad į teismo sprendimo paskelbimą bylos proceso šalys ar jų atstovai neatvyko. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimo kopijas 2013 m. vasario 8 d. išsiuntė bylos proceso šalims ir jų atstovams, tarp jų pareiškėjui ir jį atstovavusiai advokatei (b. l. 50–51). Teismo sprendime jo apskundimo tvarka ir terminas išaiškinti detaliai.

Pareiškėjas kartu su 2013 m. gegužės 28 d. apeliaciniu skundu ir prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti pateikė Kauno VGTPT 2013 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-587-768, kuriuo pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavusi advokatė G. M. buvo paskirta teikti jam antrinę teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Kauno VGTPT 2013 m. vasario 18 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-13-T-587-768 nurodyta, kad jis priimtas pagal 2013 m. vasario 14 d. gautą J. Č. (J. Č.) prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Ginčų komisijos 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. S-373 apskundimo. Tai patvirtina, kad gavęs teismo sprendimą, pareiškėjas pirmomis dienomis buvo aktyvus, pasirūpino, kad jam būtų skirtas atstovas suteikti teisinę pagalbą. Valstybės įgaliota institucija atstovą pareiškėjui paskyrė iki termino apeliaciniam skundui paduoti (2013 m. vasario 21 d.). Buvo paskirta ta pati advokatė, kuri iš dalyvavimo nagrinėjant bylą pirmąja instancija jau žinojo ginčo esmę. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, be kita ko nurodyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši pareiga Kauno VGTPT 2013 m. vasario 18 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-13-T-587-768 pareiškėjui priminta ir pasiūlyta susisiekti su jam paskirtu advokatu kaip galima greičiau.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą grindžia abstrakčiu teiginiu apie savo pablogėjusią sveikatą (esą sirgo gripu). Pareiškėjas nenurodo nei konkretaus sirgimo laikotarpio, nei trukmės, pažymėdamas, kad į gydytojus nesikreipė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tokiu atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis teisminės gynybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Taigi ligos pripažinimas (nepripažinimas) svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi gali būti atliktas tik pagal medicininius dokumentus, kurie patvirtina asmens prašyme nurodytą su procesinio termino praleidimu siejamą ligą. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl prašyme atnaujinti terminą nurodytos ligos.

Minėta, kad Kauno VGTPT 2013 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-587-768 pareiškėjui buvo paskirta antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad jis neturėjo objektyvių galimybių jam priimtinu būdu susisiekti dėl apeliacinio skundo parengimo su paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą advokate anksčiau nei pareiškėjo nurodytu laiku (2013 m. kovo mėn. pabaigoje), t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo ir po Kauno VGTPT 2013 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-T-587-768 suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo.

Pareiškėjo teigimu, jam padedanti A. G., su kuria pareiškėjas nuo 1996 m. gyvena viename bute ir kuri 2013 m. kovo pabaigoje paskambino advokatei dėl apeliacinio skundo parengimo, taip pat sirgo. Pagal pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų A. G. sirgo nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2013 m. vasario 21 d. ir nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 m. kovo 5 d. Taigi pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina A. G. ligą tik minėtomis dienomis, o ne visą termino praleidimo laikotarpį. Dėl pareiškėjo nurodyto jam padedančio asmens (A. G.) pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktus įrodymus ir pareiškėjo paaiškinimus, ji nėra pareiškėjo atstovė pagal pavedimą ar įstatymą (ABTĮ 49 str. 1 ir 4 d., 50 str.). Neturinčio įgaliojimų atstovauti procesinį terminą praleidusį asmenį asmens liga termino praleidimo svarbia priežastimi paprastai nepripažįstama. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra neįgalus asmuo ir pateikė įrodymus, jog jis ir A. G. gyvena viename bute, pareiškėjo argumentai, jog A. G. yra jam padedantis spręsti įvairius buities ir socialinius poreikius asmuo, laikytini pagrįstais, tačiau A. G. liga negali būti pripažinta svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Pagal pateiktus medicininius dokumentus A. G. sirgo iš viso 12 dienų (4, vėliau 8), o skundo pateikimo terminas praleistas daugiau nei tris mėnesius. Be to, medicininiuose dokumentuose nurodytos diagnozės neatima galimybės atlikti tokius veiksmus, kuriuos pareiškėjui padedanti A. G. atliko 2013 m. kovo pabaigoje (paskambino telefonu advokatei dėl apeliacinio skundo parengimo).

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl kreipimosi į Kauno VGTPT dėl paskirto advokato pakeitimo taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. J. Č. (J. Č.) kreipėsi (pareiškimą pasirašė jis ir A. G.) į Kauno VGTPT dėl paskirtos teikti antrinę teisinę pagalbą advokatės G. M. pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad advokatė atsisako rašyti apeliacinį skundą. Prašymo pakeiti advokatą nagrinėjimo medžiagoje yra advokatės G. M. pateiktas Kauno VGTPT paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ji paskambinusiam praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą asmeniui (pagal bylos aplinkybes A. G.) paaiškino, jog teikiant apeliacinį skundą teismui turi būti pateikti įrodymai dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir pasiteiravo, ar pareiškėjas turi tokius įrodymus. Kad A. G. skambino paskirtai teikti J. Č. (J. Č.) antrinę teisinę pagalbą advokatei dėl apeliacinio skundo surašymo tik 2013 m. kovo pabaigoje, t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, pripažįsta ir pareiškėjas. Kauno VGTPT 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr.O-2-(1.5)-1264 prašymą dėl advokato pakeitimo atmetė, nes nustatė, kad prašymas nepagrįstas ir dar kartą išaiškino pareiškėjui pareigą bendradarbiauti su paskirtu advokatu. Laikotarpis iki 2013 m. kovo mėnesio pabaigos įrodymais, kurie pateisintų svarbias termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastis, kaip jau minėta, nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinis skundas teismui pateiktas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Kauno VGTPT 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. O-2-(1.5)-1264 priėmimo ir nepateikta įrodymų, kad ir šis uždelsimas yra dėl svarbių priežasčių.

Kitų aplinkybių, dėl kurių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjas teismui nenurodė ir įrodymų nepateikė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo nurodytos priežastys yra subjektyvios, nesuteikiančios pagrindo taikyti ABTĮ 127 straipsnio nuostatas dėl praleisto termino atnaujinimo. Todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo paduoti apeliacinį skundą atmestinas. Nepatenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti, todėl apeliacinis skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. Č. (J. Č.) prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimui apskųsti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo J. Č. (J. Č.) apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas