2025-10-08 Nr. AB-16210-3-61-3-03759-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1271-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03759-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų administraciniame teisme (toliau – ir RAT) išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-15275-1161/2025 pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S137253 (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymo sustabdymą – paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovas Departamentas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti nagrinėjamoje byloje taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 6 d.).

Atsakovas nurodė, kad tai, jog buvo priimtas sprendimas pareiškėjo skundą atmesti bei konstatuota, jog pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis, kadangi tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pirmosios instancijos teismas šias Departamento išvadas patvirtino ir pareiškėjo skundą atmetė, o tai, atsakovo teigimu, akivaizdžiai keičia situaciją ir leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo skundas nėra pagrįstas.

Atsakovas nurodė, kad nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti pritaikyta. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas taip pat neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, t. y. nepagrindė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateikti argumentai dėl galimos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos (jam būtų atimta gyvybė atvykus į kilmės valstybę, kadangi visi jo prašymai dėl prieglobsčio suteikimo būtent šiais pagrindais ir buvo teikiami) yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Atsakovas pažymėjo, kad, vertinant naujai atsiradusias aplinkybes, kurios leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas yra pagrįstas, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyros principus ir viešąjį interesą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš naujo sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimą turėtų būti įvertinta ir tai, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui, ir šis faktas yra konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino Departamento prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nepanaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-15275-1161/2025 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliktos galioti reikalavimo užtikrinimo priemonės – Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymo sustabdymo.

Teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 1, 3, 6, 9 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, rėmėsi Įstatymo 127 straipsnio 2, 4 dalimis, 128 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, nurodė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-15275-1161/2025 išsprendė reikalavimo užtikrinimo priemonių galiojimo klausimą ir nusprendė taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymo sustabdymą – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šis teismo sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos (Įstatymo 140 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad Regionų administraciniame teisme nėra gautas apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo. Įvertinęs tai, jog teismas priėmęs 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą išsprendė reikalavimo užtikrinimo priemonių galiojimo klausimą ir paliko ją galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat tai, jog minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir proceso šalys gali / turi teisę pateikti apeliacinį skundą, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonės galiojimą anksčiau, nei teismo sprendimas įsiteisėtų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas kartu su prašymu panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokio reikalavimo būtinumą anksčiau, nei nustatyta ABTĮ 70 straipsnio 9 dalyje.

Teismas šiuo atveju nenustatė didelės ar sunkiai atitaisomos žalos atsiradimo fakto tuo atveju, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė liktų galioti iki Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo įsiteisėjimo. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog teismas pareiškėjo skundą atmetė, patvirtino Departamento Sprendime padarytas išvadas, nereiškia, jog toks sprendimas negali būti panaikintas ar pakeistas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administraciniam teismui 2025 m. liepos 9 d. nutartimi taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje, atsakovui minėtą teismo nutartį apskundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsakovo atskirasis skundas buvo atmestas, o teismo nutartis buvo palikta nepakeista (LVAT 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-967-502/2025). Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina tai, jog LVAT sutiko su pagrindu taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas darė išvadą, kad egzistuoja pagrindas atsakovo prašymo netenkinti ir nepanaikinti nagrinėjamoje byloje taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Atsakovas Departamentas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti nagrinėjamoje byloje taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 6 dalimi.

Atsakovas nurodė, kad Sprendimas priimtas skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjo ketvirtą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Departamento Sprendimu, išnagrinėjus ketvirtą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį (visi ankstesni pareiškėjo prieglobsčio prašymai taip pat buvo atmesti nenustačius pagrįstos tikimybės realiai persekiojimo rizikai grįžimo į kilmės valstybę atveju), pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis, kadangi tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsakovas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas šias Departamento išvadas patvirtino ir pareiškėjo skundą atmetė. Atsakovo teigimu, tai akivaizdžiai keičia situaciją ir leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo skundas nėra pagrįstas. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti pritaikyta.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas taip pat neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, o būtent – nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl galimos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos (jam būtų atimta gyvybė atvykus į kilmės valstybę, kadangi visi jo prašymai dėl prieglobsčio suteikimo būtent šiais pagrindais ir buvo teikiami), atsakovo teigimu, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad teismas nutartyje neatitaisomą žalą kildino iš pareiškėjo išsiuntimo ir sprendimo įvykdymo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad toks vertinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, kad išsiuntimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, darė išvadą, kad įstatymų leidėjas siekia užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama prieglobsčio teise siekiant sutrukdyti išsiuntimą, ir tam numatė specialias taisykles dėl prieglobsčio prašytojų, kurie teikia paskesnius prieglobsčio prašymus.

Atsakovas akcentavo, kad vertinant naujai atsiradusias aplinkybes, kurios leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas Departamento Sprendimas yra pagrįstas, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyros principus ir viešąjį interesą. Atsakovo vertinimu, iš naujo sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimą taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui, ir šis faktas yra konstatuotas įsiteisėjusia, galutine ir galiojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Atsakovas pabrėžė, kad Policijos departamentas 2023 m. vasario 23 d. pateikė Departamentui neriboto naudojimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas), kuriuo nurodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Perspėjime nurodytas pažeidimo tipas – terorizmas ir susijusi veikla, perspėjimas turi pastabas: asmuo ginkluotas, smurtinis. Atsakovas darė išvadą, kad buvo rimtas pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kuri yra reali bei neišnykusi. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo veiksmai – teikti penki prieglobsčio prašymai, iš kurių nei vienas nebuvo pagrįstas – akivaizdžiai patvirtina tai, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymus teikia ne dėl realiai kylančios grėsmės kilmės valstybėje, o siekdamas išvengti išsiuntimo.

Atsakovas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Atsakovo teigimu, netenkinant jo prašymo panaikinti nagrinėjamoje byloje taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, galėtų būti pažeistas ir proporcingumo principas, kadangi pareiškėjui 2025 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumentas, galiojantis 30 dienų. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į procesų trukmę, akivaizdu, jog naujo dokumento pareiškėjui išdavimas užtruktų, taip dar labiau užvilkinant pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę klausimą, pažeidžiant tiek proporcingumo, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso principus. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, jog Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už̌ užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

IV. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino Departamento prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nepanaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-15275-1161/2025 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliktos galioti reikalavimo užtikrinimo priemonės – Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymo sustabdymo.

Teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 1, 3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovavosi Įstatymo 127 straipsnio 2, 4 dalimis, 128 straipsnio 2 dalies 1 punktu 3 dalimi, ABTĮ 70 straipsnio 6, 9 dalimis, atkreipė dėmesį į tai, jog po Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo Departamentas antrą kartą teikia prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad RAT 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nepanaikino RAT 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu paliktos galioti reikalavimo užtikrinimo priemonės iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę teikti apeliacinį skundą dėl 2025 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimo ir (arba) atskirąjį skundą dėl RAT 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kaip buvo išaiškinta minėtoje RAT nutartyje, tačiau atsakovas pakartotinai teikia prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo. Teismas akcentavo, jog atsakovas, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos RAT 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, šiuo atveju nurodo tai, kad pareiškėjui 2025 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumentas, galiojantis 30 dienų, o naujo dokumento išdavimas užtruktų, bei akcentuoja Policijos departamento Rašte nurodytus duomenis. Teismo vertinimu, šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos 2025 m. rugsėjo 10 d. teikiant RAT prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo, tačiau pirminiame prašyme atsakovas šių aplinkybių nenurodė, taip pat ir šiuo metu teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirminiame prašyme.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pasikeitus aplinkybėms, proceso dalyviai turi teisę pakartotinai pateikti motyvuotą prašymą panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str. 6 d.). Teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė, kokios aplinkybės yra pasikeitusios bei nebuvo žinomos nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. prašymo, kuris buvo pateiktas teismui ir RAT 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi išnagrinėtas. Taip pat atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių aplinkybės dėl kelionės dokumento ir Rašto duomenų vertinimo negalėjo nurodyti teismui, teikdamas 2025 m. rugsėjo 10 d. prašymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, turi teisę teikti atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo.

Pasisakydamas dėl atsakovo prašyme naujai nurodytų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos RAT 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog Policijos departamento Raštas, kuris priimtas 2023 m. vasario 23 d., bei jame pateikta informacija apie perspėjimo įvedimą į SIS, galėtų būti pagrindas panaikinti teismo taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę anksčiau nei įsiteisėtų RAT 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Rašte pateikti duomenys buvo žinomi teismui 2025 m. liepos 9 d. nutartimi taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje, kadangi Rašto duomenys yra vertinti ginčo Sprendime. Teismas pažymėjo, kad atsakovui minėtą teismo nutartį apskundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atsakovo atskirasis skundas buvo atmestas, teismo nutartis buvo palikta nepakeista (LVAT 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-967-502/2025). Teismas nurodė, kad LVAT minėtoje nutartyje akcentavo Rašto duomenis. Teismas sprendė, jog Rašte pateikti duomenys nesudaro pagrindo panaikinti taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės anksčiau, nei įsiteisėtų RAT 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, kadangi į Rašto duomenis buvo atsižvelgta sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, dėl kokių priežasčių Rašte pateikta informacija, kuri nurodyta 2023 m. vasario 23 d., bei kurios turinys teismui buvo žinomas ir įvertintas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galėtų sudaryti pagrindą panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pasisakydamas dėl atsakovo teiginių, susijusių su pareiškėjui 2025 m. rugpjūčio 28 d. išduotu kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumentu ir reikalingumo išduoti naują dokumentą, teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu RAT 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimas nebūtų apskųstas apeliacine tvarka, jis įsiteisėtų 2025 m. rugsėjo 23 d., t. y. anksčiau, nei kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumentas nustotų galioti. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl minėto teismo sprendimo gali būti pateiktas apeliacinis skundas, o tokiu atveju, nepaisant to, kad kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumentas nustotų galioti, Departamento Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vis tiek turėtų būtų vertinamas apeliacine tvarka. Teismas pažymėjo, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su naujo dokumento išdavimo trukme, yra nukreiptos į ateitį, jos yra hipotetinio pobūdžio, kadangi atsakovo prašymo pateikimo metu nėra nustojęs galioti pareiškėjo kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumentas, atsakovas nepateikė duomenų, jog naujo dokumento išdavimo procedūros būtų prasidėjusios, nepateikė duomenų apie tokio dokumento išdavimo trukmę. Taip pat atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kaip naujo pareiškėjo kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumento procedūrų išdavimo trukmė šiuo metu sąlygoja pagrindą panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi tokio dokumento galiojimas, atsakovo prašymo pateikimo teismui metu, nėra pasibaigęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl hipotetinio pobūdžio aplinkybių, kurios galimai įvyktų ateityje, kokios pasekmės tokiu atveju kiltų, todėl teismas vertino, jog šios aplinkybės taip pat nepatvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo būtinumo šioje proceso stadijoje.

Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas vadovaujasi įsiteisėjusia LVAT nutartimi dėl tos pačios situacijos (keliamos grėsmės), tačiau šioje situacijoje yra sprendžiamas pareiškėjo kito (paskesnio) prašymo bei Departamento Sprendimo vertinimas, dėl kurių priimtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Kadangi Departamento Sprendimo vertinimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šiuo aspektu teismas taip pat nenustatė pagrindo panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę anksčiau nei įsiteisėtų RAT 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimas.

V. Atsakovas Departamentas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d., 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartis ir panaikinti pareiškėjui nagrinėjamoje byloje taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai pareiškėjo atveju paliko galioti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas akcentuoja, kad Sprendimas priimtas skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjo ketvirtą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovas nurodo, kad tai, jog buvo priimtas sprendimas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei konstatuota, kad pareiškėjo (ketvirto paskesnio) prašymo dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimo. Departamento Sprendimu, išnagrinėjus ketvirtą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį (visi ankstesni pareiškėjo prieglobsčio prašymai taip pat buvo atmesti nenustačius pagrįstos tikimybės realiai persekiojimo rizikai grįžimo į kilmės valstybę atveju), pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis, kadangi tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šias Departamento išvadas patvirtino ir pareiškėjo skundą atmetė, o tai, atsakovo teigimu, akivaizdžiai keičia situaciją ir leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo skundas nėra pagrįstas. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti pritaikyta.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas taip pat neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, o būtent – nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl galimos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos (jam būtų atimta gyvybė atvykus į kilmės valstybę, kadangi visi jo prašymai dėl prieglobsčio suteikimo būtent šiais pagrindais ir buvo teikiami) yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, kurioje teismas neatitaisomą žalą kildino iš pareiškėjo išsiuntimo ir sprendimo įvykdymo. Atsakovo vertinimu, tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, kad išsiuntimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir daro išvadą, kad įstatymų leidėjas siekia užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama prieglobsčio teise siekiant sutrukdyti išsiuntimą, ir tam numatė specialias taisykles dėl prieglobsčio prašytojų, kurie teikia paskesnius prieglobsčio prašymus.

Atsakovas nurodo, kad, vertinant naujai atsiradusias aplinkybes, kurios leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas yra pagrįstas, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyros principus ir viešąjį interesą. Atsakovas pažymi, kad iš naujo sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimą taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui ir šis faktas yra konstatuotas įsiteisėjusia, galutine ir galiojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Atsakovas akcentuoja, kad Policijos departamentas 2023 m. vasario 23 d. pateikė Departamentui Raštą, todėl buvo rimtas pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kuri yra reali bei neišnykusi. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo veiksmai – teikti penki prieglobsčio prašymai, iš kurių nei vienas nebuvo pagrįstas, akivaizdžiai patvirtina tai, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymus teikia ne dėl realiai kylančios grėsmės kilmės valstybėje, o siekdamas išvengti išsiuntimo. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai suteikė mažą reikšmę aplinkybei, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Atsakovas paaiškina, kad pirminiame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nenurodė aplinkybės dėl pareiškėjui išduoto kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumento, esant objektyvioms priežastims, kadangi pareiškėjas ne kartą neteisėtai bandė išvykti ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip siekdamas išvengti priimto sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdymo, buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir vėl pabėgo. Atsakovas nurodo, kad galima konstatuoti akivaizdų pareiškėjo polinkį piktnaudžiauti savo padėtimi, migracijos teise, nelegalios migracijos grėsmę ir paties pareiškėjo veiksmais grindžiamą tikimybę pasislėpti sužinojus dėl planuojamo išsiuntimo į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarčių, kuriomis netenkinti Departamento prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nepanaikintos Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-15275-1161/2025 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliktos galioti reikalavimo užtikrinimo priemonės – Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymo sustabdymas, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti minėtą Sprendimą, be kita ko, suformulavo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – pagal Sprendimo 3 ir 4 reikalavimus sustabdyti Sprendimo galiojimą, kol baigsis teisminis procesas šioje administracinėje byloje ir sustabdyti šių sprendimo dalių vykdymą, neišsiųsti pareiškėjo iš Lietuvos, kol vyksta teisminis procesas.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-967-502/2025 atmetė atsakovo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų galiojimą (vykdymą) iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Atsakovas 2025 m. rugsėjo 10 d. Regionų administraciniam teismui pateiktame prašyme dėl paliktos galioti reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo kaip naują aplinkybę nurodė Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas pareiškėjui nepagrindus skundo reikalavimo pagrįstumo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad, iš naujo sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimą, taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas 2025 m. rugsėjo 12 d. prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo akcentuoja, kad Sprendimas buvo priimtas skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjo ketvirtą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis, kadangi tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju, atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas prašyme nesutiko su teismo vertinimu, kildinant neatitaisomą žalą iš pareiškėjo išsiuntimo ir sprendimo įvykdymo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išsiuntimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir pabrėžė, kad įstatymų leidėjas siekia užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama prieglobsčio teise siekiant sutrukdyti išsiuntimą, ir tam numatė specialias taisykles dėl prieglobsčio prašytojų, kurie teikia paskesnius prieglobsčio prašymus. Atsakovas prašyme atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjui 2025 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumentas, galiojantis 30 dienų, o naujo dokumento išdavimas užtruktų, akcentavo Policijos departamento Rašte nurodytus duomenis.

Įvertinusi atsakovo argumentus dėl būtinybės panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, tai, kad Sprendimas priimtas išnagrinėjus jau ketvirtą paskesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, o pirmosios instancijos teismo 2025 rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, Rašte nurodytus duomenis dėl pareiškėjo keliamos rimtos grėsmės valstybės saugumui, aplinkybes, kad pareiškėjas ne kartą neteisėtai bandė išvykti ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip pat įvertinusi aplinkybę dėl pareiškėjui išduoto kilmės valstybės grįžimo kelionės dokumento, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų – negalima teigti, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė skundo reikalavimo pagrįstumą, taip pat, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašomų panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, nes byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartys naikinamos ir tenkinami atsakovo prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – panaikinama Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-15275-1161/2025 palikta galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo reikalavimo užtikrinimo priemonė – Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymo sustabdymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. ir 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartis panaikinti.

Atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymus tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-15275-1161/2025 paliktą galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S137253 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymo sustabdymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė