2021-03-03 Nr. AB-4576-3-61-3-01936-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-150-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01936-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. L. ir V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybei, E. L. ir V. L. (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos, J. L.) dėl sprendimų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslino, prašydamas:

1) panaikinti Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1571 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui(-tei) J. L.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. L. grąžinant natūra 1,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 39 m2 (0,0039 ha) ploto dalį, kurią sudaro rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

2) panaikinti Trakų rajono valdybos 1995 m. kovo 15 d. potvarkio Nr. 86v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, sugrąžintiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ dalį dėl 1,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 39 m2 (0,0039 ha) ploto dalies, kurią sudaro rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, suteikimo J. L.;

3) pripažinti negaliojančia 1997 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintos Trakų rajono notarų biuro notarės D. U., dalį, pagal kurią J. L. padovanojo E. L. ir V. L. 1,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 39 m2 (0,0039 ha) ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 2.3-6223-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio papildymo bei dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teisės į jį rodiklių patikslinimo Trakų rajone pil. E. L. ir V. L.“ dalį dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo;

5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2965 „Dėl pil. E. L. ir V. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“;

6) taikyti restituciją: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 39 m2 (0,0039 ha) ploto dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, grąžinti Lietuvos Respublikai;

7) priteisti atsakovams E. L. ir V. L. iš valstybės, atstovaujamos NŽT, bendro 56 Eur dydžio kompensaciją (lygiomis dalimis).

Atsakovai E. L. ir V. L. atsiliepime į pareiškimą prašė teismo skirti ekspertizę ginčo žemės sklypo vertei nustatyti.

Atsakovai nurodė, kad taikant restituciją nėra pagrindo vadovautis Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo žemės sklypo verte. Atsakovų nuomone, teisingas atlyginimas už valstybei grąžinamą turtą gali būti nustatytas tik paskyrus byloje ekspertizę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsakovų E. L. ir V. L. prašymo skirti ekspertizę netenkino.

Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikia jokių pagrįstų argumentų ar objektyvių duomenų, paneigiančių galimybę ginčo žemės sklypo vertės nustatymo klausimu vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsakovų prašymas iš esmės grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo sklypo vidutinės rinkos verte nėra pagrindo vadovautis. Nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypo vertė neatitinka tikrosios šio sklypo tikrosios vertės. Teismas vertino, kad tik atsakovų nesutikimas su ginčo sklypo verte nėra pagrindas skirti ekspertizę.

Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) nuomone, kad atsakovai, abejodami nurodyta ginčo žemės sklypo dalies verte, patys turi teisę teikti teismui įrodymus, kuriuose būtų nurodyta kitokia ginčo sklypo vertė.

Teismas konstatavo, kad nesant objektyvių duomenų, keliančio abejonių dėl viešajame registre nurodytos ginčo sklypo rinkos vertės, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl ekspertizės skyrimo.

III. Atsakovai E. L. ir V. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jų prašymą skirti ekspertizę.

Atsakovai pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog remtis vidutine žemės sklypo rinkos verte pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie pateikti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę nustatant masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m, gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, pagrindu, sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą, būtų pagrindas tik tuomet, jei šalys atsisakytų teikti žemės sklypo vertę patvirtinančius įrodymus arba jų pateiktais žemės sklypo vertę patvirtinančiais įrodymais nebūtų pagrindo remtis taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles. Atsakovai neatsisako teikti įrodymų, o prašymu skirti ekspertizę siekia gauti objektyvius įrodymus apie siekiamo nusavinti sklypo individualią vertę.

Atsakovai nurodo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog žemės sklypo rinkos vertė dažniausiai skiriasi nuo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pateikiamų verčių ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.). Iš viešai prieinamos nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt esančios informacijos, matyti, kad vietovėje, kur siekiama iš atsakovų atimti jų turto – žemės sklypo, dalį, vidutinė žemės sklypo vertė be žemės sklypą individualizuojančių savybių yra nuo 174 Eur už arą iki 210 Eur už arą. Todėl teismas, neskirdamas ekspertizės ir priimdamas pareiškėjui palankų sprendimą, negalės nustatyti teisingos ir pagrįstos kompensacijos, negalės priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo atsakovų atžvilgiu.

Atsakovų nuomone, turto vertinimas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą neparodytų tikrosios norimo nusavinti turto vertės, kadangi nagrinėjamu atveju nesiekiama sudaryti sandorio turtui perleisti, jam patekus laisvai į rinką, nes šiuo atveju šio turto rinkoje nėra ir atsakovai neturi intereso perleisti turtą, o prioritetą teikia jo išsaugojimui ar tokio paties turto dalies atgavimui natūra. Be to, turtas (jo dalis) yra areštuotas, tai jo rinkos vertę žymiai mažintų. Todėl teismo sprendimas neskirti ekspertizės, siūlant turto vertę įrodinėti kitais būdais, neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovai nurodo, kad Trakų rajone žemės vertės žymiai didesnės, nei pareiškėjo norima mokėti kompensacija jį nusavinus, todėl tikėtina, jog turto vertintojas siekiamo nusavinti žemės sklypo (jo dalies) vertę nustatytų didesnę, nei nurodo pareiškėjas. Tokiu atveju tikėtina, kad pareiškėjas atsakovų užsakytą turto vertinimą ginčytų pats prašydamas byloje skirti ekspertizę. Taip ekonomiškumo prasme būtų patirtos didesnės išlaidos nei teismui iš karto skyrus siekiamo nusavinti turto vertės ekspertizę. Atsakovų manymu, vienintelė ir objektyvi priemonė tikrajai norimo nusavinti turto vertei nustatyti yra ekspertizė, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenys, turto vertinimai ar išrašai iš nekilnojamojo turto portalo, nes šie įrodymai nėra patikimi, informatyvūs ir šiuo atveju nenaudotini.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą skirti ekspertizę, neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl pagal ABTĮ nuostatas negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjo nuomone, atsakovai, prašydami skirti ekspertizę, rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais, nepateikė kitokią turto rinkos vertę pagrindžiančių įrodymų, o atskirasis skundas grindžiamas prielaidomis. Be to, ginčijama žemės sklypo dalis yra maža – 39 kv. m, todėl ekspertizės skyrimas neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo ir protingumo kriterijų, nes ekspertizės išlaidos būtų didesnės nei atsakovams mokėtinos kompensacijos dydis.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NŽT nurodo, kad pagal teismų praktiką dėl restitucijos taikymo, bylose remiamasi turto verte, nustatyta bei patvirtinta VĮ Registrų centro atliekamu visuotinio vertinimo metodu, todėl prašymas skirti ekspertizę nepagrįstas. Asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri atitinka turto vertę, nustatytą nusavinimo metu. Atsakovai, abejodami nurodyta ginčo žemės sklypo dalies verte, turi teisę teikti teismui įrodymus, kuriuose būtų nustatyta kitokia ginčo žemės sklypo vertė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Direkcijos nuomone, prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmestas pagrįstai, kadangi atsakovai prašyme rėmėsi vien deklaratyviais teiginiais, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypo vertė neatitinka ginčo sklypo tikrosios vertės. Atskirajame skunde taip pat nenurodyta jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti būtinybę skirti ekspertizę byloje. Direkcijos vertinimu, skundžiama nutartis, atsižvelgiant į joje sprendžiamo klausimo pobūdį, neskundžiama atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų E. L. ir V. L. prašymas skirti ekspertizę žemės sklypo (jo dalies) vertei nustatyti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

ABTĮ nenumato, jog dėl nutarties (jos dalies) tenkinti ar atsisakyti tenkinti procesinį prašymą skirti ekspertizę gali būti duodamas atskirasis skundas. Pripažintina, jog atsisakymas tenkinti prašymą skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. byla ir toliau gali būti nagrinėjama, o argumentus dėl, atsakovų manymu, nepagrįsto ekspertizės nepaskyrimo, jeigu atsakovai nesutiks su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo skundas bus išnagrinėtas iš esmės, jie galės išdėstyti apeliaciniame skunde. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-50-552/2017, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-683-261/2016, 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-679/2011, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-728/2009, 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-186/2009, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-599/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje ir nurodyta, jog ji per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, skundžiamoje nutartyje išspręstą procesinį klausimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovų atskirąjį skundą. Kadangi apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ekspertizės paskyrimo neskundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina su tuo susijusių atskirojo skundo argumentų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovų atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų E. L. ir V. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas