50ad3028-8a6d-4e8b-966c-7d97cdc3dcfd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-550-580/2017Teisminio proceso Nr. 3-68-3-43574-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. M. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo Trakų rajono apylinkės teismas, dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teimas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. M. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 22 703,08 Eur (78 389,21 Lt) neiÅ¡mokėto teisėjo atlyginimo dalį ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad buvo paskirta Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke. Darbo užmokestį sudarė pareiginė alga ir priedas už iÅ¡tarnautus metus, mokami pagal Teisėjų atlyginimų įstatymÄ . Teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis dėl sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties 2009 metais buvo sumažintas du kartus. Nuo 2009-08-01 turėjo bÅ«ti taikomas 475 Lt bazinį dydis. IeÅ¡kovei pareiginės algos koeficientas (bazinis dydis) buvo sumažintas 3 kartus, nustatant koeficientus 16,7; 14,7; 13,6, taip pat sumažėjo priedas už iÅ¡tarnautus valstybei metus, ir jos atlyginimas buvo sumažintas 27 procentais.

Teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato galimybės mažinti teisėjų atlyginimus, keičiant teisėjų atlyginimų koeficientus, jame tik numatyta galimybė mažinti bazinį dydį ir tik nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė rėmėsi KonstitucinioTeismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu.Prašė priteisti skirtumÄ tarp priklausančio mokėti atlyginimo pagal nesumažintus koeficientus nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. Prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties, kadangi reglamentavimas, jog darbo užmokestis gali bÅ«ti priteisiamas tik už trejus metus, prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Teisingumo ministerija, atstovaudama Valstybės interesus, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Pažymėjo, kad remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu be nepagrįsto delsimo buvo nustatytas kompensavimo mechanizmas. Seimas 2013-09-19 priėmė įstatymÄ Nr. XII-523 (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, toliau – Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas), kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Vyriausybei iki 2014-05-01 pateikti Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ .

Ä®statymas įsigaliojo 2013-09-28. Prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas turi bÅ«ti sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka. IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senatį reikalavimams nuo 2009-05-01 iki 2011-12-15. Atsakovas reikalauja ieÅ¡kinio senatį taikyti ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡ioje dalyje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu dirbo Trakų rajono apylinkės teismo teisėja ir pirmininke. Ginčas kilo dėl sumažinto ieÅ¡kovės pareiginės algos koeficiento taikymo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30. Teismas pažymėjo, kad Seimas 2015-06-30 priėmė Asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Seimas 2015-06-30 priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ . Sprendime padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės patirti praradimai bus kompensuoti GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta tvarka.Teismas reikalavimui dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikė trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pažymėjo, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ netenkintas, nes nepateikti praÅ¡ymÄ pagrindžiantys įrodymai, reikalavimui iÅ¡ esmės pripažintam nepagrįstu, termino atnaujinimas neturi teisinės reikÅ¡mės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė J. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Prašė kreiptis į Konstitucinį teismÄ , pateikiant klausimÄ , ar GrÄ Å¾inimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalie snuostatai, įtvirtinančiai asmenų lygybės principÄ , 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisč gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

IeÅ¡kovė nesutiko, kad GrÄ Å¾inimo įstatymu yra kompensuojami jos praradimai. T. G. įstatymo 2 straipsnio 2 dalį bus iÅ¡mokėta ne visa jai neiÅ¡mokėta darbo atlyginimo dalis. Skirtumas sudaro 5 145,91 Eur. IeÅ¡kovės nuomone, atlyginimo dalies neiÅ¡mokėjimas 11 metų nuo 2009-05-01 iki 2020-12-31, kai baigsis GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas, sÄ lygoja dar didesnius nuostolius. Valstybė galėjo nustatyti koeficientÄ , didesnį nei 1, praradimams kompensuoti. Prašė įvertinti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatytas ne visos neteisėtai neiÅ¡mokėtos teisėjo atlyginimo dalies grÄ Å¾inimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Taip pat prašė atmesti praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Pažymėjo, kad yra priimtas GrÄ Å¾inimo įstatymas. Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime kontatvo, jog vienerių metų terminas kompensavimo mechanizmÄ nustatančiam įstatymui priimti nėra delsimas. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pažymėta, jog asmenų praradimai turi bÅ«ti kompensuojami remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Trečiasis asmuo Trakų rajono apylinkės teismas sutiko, kad apeliacinis skundas bÅ«tų patenkintas.

Pažymėjo, kad teismas, apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas teisėjams darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovei, kaip Trakų rajono apylinkės teismo teisėjai ir Å¡io teismo pirmininkei, neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu taikyto neproporcingai sumažinto teisėjų pareiginės algos dydžio koeficiento. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo ieÅ¡kovei 2009-2013 metų laikotarpiu buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo Å¡alys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi bÅ«ti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Konstitucinio teismo 2014-04-16 sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ , asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Seimas 2015-06-30 priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir teisėjams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). IeÅ¡kovės dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turi bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimų priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Trakų rajono apylinkės teismas turi GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯statyme įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti ieÅ¡kovės patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi. Ä®statymų leidėjui nustačius neteisingÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje prašė kreiptis į Konstitucinį teismÄ , pateikiant klausimÄ , ar GrÄ Å¾inimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalie snuostatai, įtvirtinančiai asmenų lygybės principÄ , 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ argumentus, galimo įstatymo prieÅ¡taravimo Konstitucijai neįžvelgia.

GrÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir įvertinant tai, kad kad Konstitucinis Teismas įstatymų nuostatas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai tik tuo aspektu, kiek jose įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų darbo užmokestis (atlyginimas).

Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo motyvuose yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta pozicija, jog teisėjo atlyginimo sumažinimas buvo galimas, tačiau tai turėjo bÅ«ti atlikta proporcingai. Tai rodo, jog, nustatydamas kompensavimo mechanizmÄ Ä¯statymų leidėjas galėjo įtvirtinti tam tikrÄ neiÅ¡mokėto atlyginimo mažinimÄ . IeÅ¡kovė skundžiasi, jog neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį numatyta kompensuoti per labai ilgÄ laikotarpį, net iki 2020-12-31. Bendra valstybės finansinė situacija yra sudėtinga, reikalinga kompensuoti krizės metu sumažintas pensijas, mokėti krizės metu paimtas paskolas.

IeÅ¡kovė neteikia skaičiavimų ar argumentų, kodėl jos intereso tenkinimui valstybė turėtų suteikti prioritetÄ , todėl motyvas dėl per ilgo kompensavimo termino nustatymo prieÅ¡taravimo Konstitucijai, nelaikomas pagrįstu.Be kita ko pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog atsakovu pripažintina institucija, kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybė.

Nagrinėjamoje byloje tinkamas atsakovas turėjo būti Trakų rajono apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teisme ši institucija taip pat dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi lemiamos teisinės reikšmės.Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skudas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

IeÅ¡kovės J. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Andrius Ignotas JÅ«ra Marija Strumskienė Alma Urbanavičienė