50a50648-8a6b-4e81-be3a-fbced99a488d · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. e2S-736-227/2015Malvyra Bučienė                                               Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00351-2015-2              Procesinio sprendimo kategorija: (S)              116.8;122.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

T. atskirÄ jį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl preliminaraus teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-509-126/2015 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kinį atsakovui V. T. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, ir n u s t a t ė: RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. preliminariu sprendimu iÅ¡ atsakovo priteista 3861,50 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai bei bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei.

Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ atidėti sprendimo įvykdymÄ iki bausmės pabaigos, t.y. iki 2017-12-28, kadangi jis pataisos namuose nedirba, pajamų negauna, turto bei artimųjų, kurie galėtų padėti, neturi. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymo netenkino. Nustatė, kad atsakovas jokių pajamų negauna, turto neturi, Kybartų pataisos namuose nedirba, darbinių pajamų ar kitokių joms prilyginamų iÅ¡mokų negauna. Ä®vertino, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2015 metų gegužės 12 d., o praÅ¡omas vykdymo atidėjimo laikotarpis iki 2017-12-28 yra daugiau nei 2 metai.

Pripažino, kad ta aplinkybė, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo suteikti jam lengvatinį teismo sprendimo įvykdymo terminÄ , nesant kitų nepalankių aplinkybių. Sprendė, kad pareiÅ¡kėjas neturi galimybių sumokėti ieÅ¡kovui priteistÄ Ä¯siskolinimÄ ir duomenų, jog Å¡i padėtis galėtų pasikeisti, t.y., kad atidėjus sprendimo vykdymÄ pareiÅ¡kėjas vėliau galės įvykdyti teismo sprendimÄ , nėra, todėl sprendimo atidėjimas pažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, interesų pusiausvyros ir teisėtų lÅ«kesčių principus, paneigtų teismo sprendimo vykdytinumÄ .

Atsakovas V. T. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – sprendimo vykdymÄ atidėti. Nurodo, kad pataisos namuose jis neturi darbo, negauna pajamų, socialinių iÅ¡mokų, kad galėtų bent iÅ¡ dalies padengti ieÅ¡kinį, taip pat neturi turto, kurį galėtų įkeisti ar parduoti, pradėti vykdyti sprendimÄ bÅ«tų beprasmiÅ¡ka, todėl praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ iki tol, kol jis bus iÅ¡leistas iÅ¡ pataisos namų ir pradės dirbti.IeÅ¡kovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje sprendžiamas sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimas.

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria praÅ¡ymas atidėti sprendimo įvykdymÄ netenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti ir plėtoti teisę.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, jog Å¡alių ginčas dėl teisės yra užbaigtas.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimÄ Ä¯vykdyti geruoju, - gali bÅ«ti vykdomas priverstinai. Å i įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė kokybiÅ¡kai iÅ¡skiria teisminę pažeistos teisės gynybÄ iÅ¡ kitų tokios teisės gynimo bÅ«dų. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas – tai iÅ¡imtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iÅ¡ karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių.

AiÅ¡kinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į sisteminius Å¡ios normos ryÅ¡ius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo (CPK 17 str.), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų Å¡alių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259, 279 str.), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai (CPK 42 str. 5 d.). Todėl sprendžiant sprendimo įvykdymo ar iÅ¡dėstymo klausimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikyta iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra.

Ä®statymas nereglamentuoja, kokiems terminams sprendimo vykdymas galėtų bÅ«ti atidedamas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimÄ yra priskyręs teismo diskrecijai. Civilinio proceso kodekso 3 str. 7 d. numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo Å¡alių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiÅ«ra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios sÄ lygotų sprendimo vykdymo atidėjimÄ , nebuvimÄ .Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai kad atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose, neturi darbo, negauna pajamų, socialinių iÅ¡mokų, kad galėtų bent iÅ¡ dalies padengti ieÅ¡kinį, taip pat neturi turto, kurį galėtų įkeisti ar parduoti, t.y. dabar neturi jokių galimybių įsiskolinimo sumokėti.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad iÅ¡ esmės visos apelianto nurodomos aplinkybės buvo tirtos ir bÅ«tent jų pagrindu padarytos atitinkamos iÅ¡vados. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, jokių pajamų, turto neturi, nedirba, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog esant tokiai situacijai atsakovas neturi galimybių sumokėti ieÅ¡kovui priteistÄ Ä¯siskolinimÄ , o duomenų, jog Å¡i padėtis galėtų pasikeisti, t.y. jog atidėjus sprendimo vykdymÄ atsakovas vėliau galėtų įvykdyti teismo sprendimÄ , nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padarytomis iÅ¡vadomis, kad sprendimo atidėjimas, nesant duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis pagerės ir sprendimas bus įvykdytas praėjus atidėjimo terminui, pažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, interesų pusiausvyros ir teisėtų lÅ«kesčių principus bei paneigtų teismo sprendimo vykdytinumÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes bei padarė iÅ¡vadas nepažeisdamas teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atidėjimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo teisminėje praktikoje, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ , Teisėja                                                                                  Margarita Dzelzienė