50a23802-50de-4b0b-acc7-e6a9afe57efe · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-483/2015                                                           Proceso Nr. NESUTEIKTAS                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)        2.1.7.1, 2.1.7.3, 2.1.7.4.1, 2.1.7.4.5,       2.1.16.2.13, 2.1.16.2.17, 2.1.16.2.18,       2.1.16.2.19                                                                                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                           NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 8 d.Vilnius               Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Albino Bielskio, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant I. J., Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams G. N., M. B., gynėjams advokatams R. A., S. Ž., nuteistiesiems V. P., A. S., nukentėjusiajam A. K.,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. P. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (už kyÅ¡ininkavimÄ 2005 m. gegužės 12 – 14 d.) (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (už kyÅ¡ininkavimÄ 2006 m. gruodžio mėnesį – 2007 m. lapkričio 6 d.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X – 1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 (dvejiems) metams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 50 (penkiasdeÅ¡imčiai) parų;- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 50 (penkiasdeÅ¡imčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant V.

P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. lapkričio 20 d.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, A.

S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iÅ¡ A. S. konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti 1500 Lt bei A. S. mobiliojo ryÅ¡io telefonų aparatai ,,SONY ERICSSON Z530i: ir ,,NOKIA 6101“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. P. nuteistas už tai, kad savo naudai netiesiogiai ir tiesiogiai reikalavo kyÅ¡io už neteisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t.y.: V. P., bÅ«damas valstybės tarnautojas – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS) tyrėjas, 2005-05-12 atlikęs UAB „MHCOM“ patikrinimÄ ir užantspaudavęs bendrovės administracines patalpas, tÄ pačiÄ dienÄ , dienos metu, UAB „MHCOM“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, liepė A.

K. perduoti UAB „MHCOM“ vadovams, kad už tam tikrÄ jam duotÄ pinigų sumÄ , t.y. neapibrėžto dydžio piniginį kyšį, ikiteisminis tyrimas dėl UAB „MHCOM“ galimai neteisėtos veikos galėtų bÅ«ti nepradėtas, UAB „MHCOM“ administracinių patalpų antspaudai nuimti ir netrukdoma bendrovei toliau vykdyti savo veiklos. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamasis 2005-05-13, dienos metu, savo kabinete Nr. 31, esančiame VPK KP NTT ENTS patalpose T. K. g. 8A Vilniuje, liepė A.

K. perduoti UAB „MHCOM“ vadovams reikalavimÄ perduoti kaltinamajam (V. P.) 20000 litų kyšį už tai, kad UAB „MHCOM“ administracinių patalpų užantspaudavimai bÅ«tų nuimti ir netrukdoma veiksmais, jam vykdant įgaliojimus, bendrovei toliau vykdyti savo veiklos. Po to UAB „MHCOM“ akcininko M. H. praÅ¡ymu sutikęs sumažinti reikalaujamos pinigų sumos dydį, V. P., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2005-05-14, dienos metu, Vilniaus m., T. K. g. 8A, automobilyje „TOYOTA COROLLA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai iÅ¡ M.

H. pareikalavo perduoti jam 15000 litų kyšį, ir netrukus po Å¡io susitikimo, tÄ pačiÄ dienÄ , sutikęs dar sumažinti reikalaujamos pinigų sumos dydį, Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, per A. K. pareikalavo iÅ¡ M. H. duoti jam 10000 litų kyšį.V. P. nuteistas už tai, kad, vykdydamas įgaliojimus, savo naudai pats tiesiogiai, netiesiogiai, per A. S., pastarajam padedant, provokavo, reikalavo už neteisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ jam perduoti kyšį, o A. S. nuteistas už tai, kad, vykdydamas pažadÄ padėti V.

P. tai padaryti, perdavė minėtÄ reikalavimÄ A. K. ir paėmė iÅ¡ jo kyÅ¡iui skirtus pinigus, žadėdamas juos perduoti V. P., t.y.:Kaltinamasis V. P., bÅ«damas valstybės tarnautojas – Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjas, pagal 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 str. 7 p., Vilniaus m. VPK virÅ¡ininko 2004-05-26 įsakymu Nr. 1-V-159 patvirtinto pareigybės apraÅ¡ymo nuostatas įpareigotas atlikti ikiteisminį tyrimÄ , ir pagal 2006-11-28 pavedimÄ jį atlikdamas baudžiamojoje byloje Nr.10-1-02306-04 dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos, 2006 m. gruodžio mėn., dienos metu, Vilniaus m.

VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, užuominomis davė suprasti A. K., kad pastarasis nurodytoje baudžiamojoje byloje gali tapti įtariamuoju, provokavo bei pareikalavo iÅ¡ A. K. perduoti jam (V. P.) neteisėtÄ neapibrėžto dydžio piniginį atlygį už tai, kad A. K. atžvilgiu nebÅ«tų vykdomas baudžiamasis persekiojimas, už A. K. palankių pastarojo parodymų suraÅ¡ymÄ , juos tokiu bÅ«du klastojant, kas leistų jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir sÄ lygotų bylos ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2007-02-23 ryte Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, pakartojo A. K. reikalavimÄ perduoti jam neteisėtÄ neapibrėžto dydžio piniginį atlygį bei nurodė A. K. įvardinti žinomÄ Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS darbuotojÄ , per kurį A. K. galėtų įvykdyti kaltinamojo minėtÄ reikalavimÄ ir perduoti V. P. neteisėtÄ piniginį atlygį. A. K. pasakius jam, kad pažįsta Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjÄ A. S., tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2007-02-23, ryte, Vilniaus m.

VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, jis susitarė su A. S.: kad V. P. žadant A. K., jog V. P. tiriamoje byloje nukentėjusiojo parodymai bus suraÅ¡yti taip, kad jo atžvilgiu nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas, jis iÅ¡vengs baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla dėl UAB „Algerinta“ neteisėtos veiklos bus nutraukta, A. S. V. P., kaip pažįstamam kolegai, padės – patvirtins V. P. A. K. reiÅ¡kiamÄ neteisėto atlygio reikalavimÄ ir iÅ¡ nukentėjusiojo paims bei perduos V.

P. pinigus: nuo 2000 litų iki 3000 litų, ir taip sudarys sÄ lygas V. P., vykdant įgaliojimus, saugiai savo naudai priimti kyšį. Kaltinamasis A. S., veikdamas kaip bendrininkas su V. P., 2007-02-24 vakare parduotuvėje „Rimi“, Architektų g. 19, Vilniuje, patvirtino A. K. V. P. neteisėto atlygio – 3000 litų – reikalavimÄ , o 2007-02-28, apie 13.35 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, pareikalavo iÅ¡ A. K. per jį perduoti dalį reikalaujamos sumos – 1000 litų – pažadėdamas pinigus perduoti V.

P..2007-10-12, apie 13.10 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A, Vilniuje, kaltinamasis V. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pranešė A. S., kad baudžiamojoje byloje dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, taip primindamas A. S. pažadÄ padėti reikalauti ir priimti iÅ¡ A. K. neteisėtÄ atlygį. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 14.40 val., Vilniuje A. S., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, telefonu informavo A.

K., kad tyrimas minėtoje byloje atliekamas palankiai A. K. atžvilgiu. 2007-11-05 ryte, Vilniuje, V. P. telefonu dar kartÄ patvirtino A. S., kad A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas ir tÄ pačiÄ dienÄ , apie 17 val., Vilniuje, A. S. Å¡iÄ informacijÄ telefonu perdavė A. K. ir patarė pastarajam nuvykti 2007-11-06 pas V. P. į darbovietę. 2007-11-06, apie 7 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, V. P. pranešė A. K., jog ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos yra nutrauktas, jog A.

K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, užuominomis pareikalavo ir nurodė A. K. neteisėtÄ atlygį perduoti per A. S.. Po to, 2007-11-06, nuo 19.20 val. iki 20 val., A. S., veikdamas kaip bendrininkas su V. P., degalinėje „Statoil“, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, patvirtino A. K. reikalavimÄ perduoti neteisėtÄ atlygį, sutiko su A. K. praÅ¡ymu sumažinti V. P. reikalaujamo neteisėto atlygio dydį iki 1500 Lt ir tuo pačiu metu toje pačioje degalinėje, automobilyje „Lexus RX 300“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažadėjęs pinigus perduoti V. P., iÅ¡ A. K. paėmė 1500 Lt sumÄ .Be to V. P. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, suklastojo tikrus dokumentus, juos laikė, siuntė ir panaudojo, taip jais disponuodamas, t.y.:V. P., bÅ«damas valstybės tarnautojas – Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjas buvo įgaliotas vykdyti 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 str. 1 p., 3 p., 21 str. 1 d. 2 p., Vilniaus m.

VPK virÅ¡ininko 2004-05-26 įsakymu Nr. 1-V-159 patvirtinto pareigybės apraÅ¡ymo 12 p., 2004-02-19 Vilniaus m. VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 1-V-43 patvirtintos Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigÅ«nų vykdomos Å«kio subjektų tikrinimo tvarkos 1 p. nurodytas funkcijas – atlikti Å«kio subjektų ar asmenų Å«kinės, komercinės ar finansinės veiklos patikrinimÄ , imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 p., 5 p. reikalavimus, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, kad gavęs praneÅ¡imÄ apie teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui, praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai, Vilniaus m.

VPK nuostatų, patvirtintų 2001-08-31 Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.378, 10.1. p. reikalavimus dėl Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigÅ«nų vykdomos Å«kio subjektų tikrinimo tvarkos, patvirtintos Vilniaus m. VPK virÅ¡ininko 2004-02-19 įsakymu Nr.1-V-43, 8.1.3. p., kad kiekvienas pareigÅ«no nustatytas pažeidimo faktas patikrinimo akte turi bÅ«ti apraÅ¡omas atskirai, pažeidimo esmė turi bÅ«ti iÅ¡dėstyta aiÅ¡kiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, pažeidimo nustatymo faktas turi bÅ«ti pagrindžiamas duomenimis, kuriais remdamasis pareigÅ«nas konstatuoja pažeidimÄ , Pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto 2004-05-26 Vilniaus m.

VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 1-V-159, 7 p., 9 p., reikalavimus, kad bÅ«tina veikloje griežtai laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, įstatymų numatytomis priemonėmis ir metodais rinkti informacijÄ apie rengiamus ir padarytus teisės pažeidimus, juos rengiančius ar padariusius asmenis, imtis priemonių, kad Å¡ie asmenys bÅ«tų patraukti atsakomybėn, tačiau jų nesilaikė.2007-07-11 V. P., atlikęs UAB „Toris“, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Å«kinės-finansinės veiklos patikrinimÄ ir nustatęs, kad UAB „Toris“ kasoje dėl teisės aktų nustatyta tvarka neužfiksuotos Å«kinės operacijos piniginių lėšų apskaitoje yra 170 litų trÅ«kumas, tai yra administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1731 straipsnyje, neteisėtai veikdamas UAB „Toris“ interesais ir siekdamas padėti Å¡ios bendrovės buhalterei J.

U. palengvinti teisinę padėtį, padėti išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, 2007-07-12, dienos metu, kabinete Nr. 31, Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, esančiose T. K. g. 8A Vilniuje, nurodė J. U. Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti melagingus, neatitinkančius tikrovės, duomenis, kad 2007-07-11 patikrinimo UAB „Toris“ metu buhalterijos kabinete buvo rasta 100 Lt jos (J. U.) asmeninių pinigų, šiuos neteisingus duomenis išdėstyti paaiškinime, ir pats suklastojo tikrus dokumentus, t.y.

UAB „Toris“ patikrinimo akte ir UAB „Toris“ buhalterei J. U. suraÅ¡ytame akte Nr. 10-4-P-125 įrašė ir paraÅ¡u patvirtino melagingus, neatitinkančius tikrovės, duomenis, kad 2007-07-11 patikrinimo metu UAB „Toris“ patalpose buvo rasta neapskaitytų kasos dokumentais 100 litų. 2007 m. liepos mėn. V. P. suklastotus UAB „Toris“ patikrinimo aktÄ ir aktÄ Nr. 10-4-P-125 laikė Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A, Vilniuje, tose pačiose patalpose UAB „Toris“ patikrinimo aktÄ pateikė patvirtinti Vilniaus m.

VPK KP NTT ENTS virÅ¡ininkui ir pridavė Å¡io skyriaus raÅ¡tinei saugojimui, o aktÄ Nr. 10-4-P-125 užregistravo Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS apskaitoje ir iÅ¡siuntė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiais savo veiksmais V. P. diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS – autoritetÄ , pasitikėjimÄ valstybine institucija, todėl valstybė patyrė didelės žalos.Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį bei jį pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl abiejų nusikalstamų veikų), 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai vertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, taip pat padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , kas sutrukdė priimti teisingÄ sprendimÄ .

Nuteistojo teigimu, byloje užfiksuotos faktinės aplinkybės akivaizdžiai paneigia, jog jis atliko neteisėtus veiksmus, turinčius Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Anot apelianto, jis kategoriÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad savo naudai netiesiogiai ir tiesiogiai reikalavo kyÅ¡io už neteisėtÄ veikimÄ bei neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais grindžiamas kyÅ¡io reikalavimas, paneigia objektyvios aplinkybės: 2005 m. gegužės 12 d., neva, pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nepradėti ikiteisminio tyrimo paneigia tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jau kitÄ dienÄ ; tariamÄ netrukdymÄ UAB ,,MHCOM“ veiklai, antspaudų nuėmimÄ paneigia tyrimo veiksmai, kuriuos bÅ«tina atlikti siekiant iÅ¡samiai atskleisti ir iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ (tyrimas dėl galimai neteisėtos bendrovės veiklos buvo toliau tęsiamas, siekta surasti direktorę, lankytasi bendrovės teritorijoje, esant bÅ«tinumui, atlikta krata).

Nuteistasis V. P. nurodo, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, yra grindžiama iÅ¡imtinai liudytojų parodymais, kurie didžiÄ ja dalimi yra iÅ¡vestiniai. Tyrimo metu, anot apelianto, nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų apie tai, kad jis iÅ¡ UAB ,,MHCOM“ vadovų reikalavo tam tikros pinigų sumos. Nuteistasis nurodo, kad pirminis asmuo, davęs parodymus, jog jis, neva, atliko neteisėtus veiksmus, yra A.

K., tuo trapu, kiti liudytojai, kurių parodymais grindžiama jo kaltė, iÅ¡ esmės davė iÅ¡vestinius parodymus, patvirtindami tik tas aplinkybes, kurias girdėjo iÅ¡ A. K. arba deklaratyviai parodydami, jog tiesiog girdėjo tokius gandus. Apelianto teigimu, nors liudytojai T. S., E. S., N. Č., M. H. savo parodymuose mini jo pavardę, tačiau parodymų analizė rodo, kad Å¡i pavardė jiems buvo žinoma netiesiogiai. Liudytojas M. H. buvo apklausiamas ne kartÄ , teisme ji kelis kartus patvirtino, jog kitÄ dienÄ po bendrovės durų užplombavimo jis kalbėjo su A.

K. ir Å¡is jam pasakė, jog pažįsta pareigÅ«nus, kurie tikrino įmonę, ir gali su jais pakalbėti. Tokie parodymai, anot apelianto, pagrįstai leidžia teigti, kad pats A. K. rodė iniciatyvÄ neteisėtu bÅ«du paveikti tyrimÄ . Apklausiamas M. H. kelis kartus paliudijo, kad skambino asmuo, prisistatęs Andrejumi ir reikalavo sumokėti 20000 Lt, su Å¡iuo asmeniu M. H. buvo susitikęs kavinėje ir pastarasis pareiÅ¡kė, jog už 10000 Lt sutiktų iÅ¡spręsti problemÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, nuosprendyje visiÅ¡kai neaptarė tokių liudytojo M.

H. parodymų, byloje nebuvo nustatyta, kas buvo šis vyriškis, iš telefoninių pokalbių išklotinių netirta, kas minėtu laiku galėjo skambinti M. H.. Be to, M. H. nurodė, jog apie šį vyriškį jis kalbėjo su A. K., todėl tokiu būdu liko neišaiškinti ryšiai tarp A. K. ir asmens, vardu Andrejus. Be to, liko neanalizuoti ir liudytojo T. S. parodymai apie tai, kad egzistavo nenustatytas asmuo (ar keli asmenys), kurie reikalavo iš M. H. kyšio. Anot V. P., akivaizdu, kad tas asmuo nebuvo jis, kadangi M.

H., taip pat ir A. K. nei karto neminėjo susitikę su juo tokiomis aplinkybėmis. Apeliantas pažymi, kad M. H. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo patvirtinti, kad 2005 m. gegužės 14 d. automobilyje K. gatvėje, susitiko, būtent, su juo. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad, remiantis pirmosios instancijos teismo išvadomis, jis savo neteisėtus reikalavimus pareiškė:

1) A. K. bendrovės patalpose;

2) A. K. kabinete;

3) tiesiogiai M. H. automobilyje, kur kartu dalyvavo ir A. K.;

4) A. K. skyriaus patalpose. Net trys iÅ¡ nurodytų atvejų (iÅ¡skyrus susitikimÄ automobilyje) yra grindžiami iÅ¡imtinai tik A. K. parodymais. Tačiau, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡dėstė jokių įrodymų, patvirtinančių tokias A. K. nurodytas aplinkybes. Apelianto teigimu, A. K. nurodytų aplinkybių, kad 2005 m. gegužės 12 d. po patikrinimo bendrovės patalpose jis liepė A. K. perduoti vadovams, jog už piniginį atlygį jis gali atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus, nepatvirtino nei vienas patalpose buvęs asmuo.

Anot V. P., kitais dviem atvejais – 2005 m. gegužės 13 d. ir 2005 m. gegužės 14 d. – jis A. K. nekvietė nei apklausai, nei, juo labiau, siekdamas aptarti su kyÅ¡iu susijusias aplinkybes, A. K. pats, savo iniciatyva, nekviestas buvo pas jį užėjęs, tačiau su jokie pokalbiai su A. K. nevyko. Ir tik vieninteliu atveju, apelianto teigimu, inkriminuotas neteisėto reikalavimo pareiÅ¡kimas yra grindžiamas ne tik A. K., bet ir M. H. parodymais, tačiau ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jis buvo tas asmuo, kuris iÅ¡ M.

H. tiesiogiai reikalavo 15000 Lt kyÅ¡io. Nuteistasis nurodo, kad liudytojas M. H. negalėjo patvirtinti, jog susitiko, bÅ«tent, su juo. Apeliantas pažymi, kad jis niekada nevedė jokių derybų dėl kyÅ¡io, jam nėra žinomos jokios su tuo susijusios aplinkybės bei tai, jog galimai kiti asmenys, pasinaudodami jo pavarde, imdavo tam tikrÄ užmokestį už tariamÄ pagalbÄ atliekant (ar neatliekant) tam tikrus įmonių patikrinimus. Apeliantas skunde pažymi, kad Å¡is nusikaltimas jam inkriminuotas kaip pirmasis, nors iÅ¡ faktinių duomenų matyti, kad įtarimai dėl jo pateikti gerokai vėliau nei dėl su UAB ,,Algerinta“ susijusios veiklos, o pagrindu pradėti baudžiamÄ jį procesÄ vėlgi buvo A.

K. parodymai. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip gynybinę versijÄ atmetė jo parodymus, kad 2005 m. gegužės 14 d., Å¡eÅ¡tadienį jis buvo pas tėvus Molėtų rajone. Nuteistasis V. P. savo apeliaciniame skunde kategoriÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį kaltu provokavus ir reikalavus savo naudai tiesiogiai ir netiesiogiai (per nuteistÄ jį A. S.) iÅ¡ A. K. kyÅ¡io už tai, kad prieÅ¡ pastarÄ jį nebÅ«tų vykdomas baudžiamasis persekiojimas, jam palankių parodymų suraÅ¡ymÄ , juos tokiu bÅ«du klastojant, kas leistų iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei sÄ lygotų ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ .

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi A. K. parodymais, kurių patikimumas yra abejotinas. Apeliantas skunde nurodo, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad LR Generalinė prokuratÅ«ra, remdamasi ONTT 5 – osios valdybos vyr. tyrėjo D. S. tarnybiniu praneÅ¡imu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl leidimo vienÄ mėnesį iÅ¡tisÄ parÄ klausytis telefoninių pokalbių tarp A. K., A. S. ir jo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 27 d. nutartimi tokį praÅ¡ymÄ patenkino ir leido klausytis pokalbių tarp jo, A.

K. ir V. S., kontroliuoti kitÄ telekomunikacijų tinklais perduodamÄ informacijÄ ir daryti įraÅ¡us. Nuteistasis pažymi, kad tiek tarnybinio praneÅ¡imo, tiek prokuroro praÅ¡ymo, tiek teismo nutarties tekstas iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kas, t. y visų dokumentų turinys yra taptus, vienoda sakinių, pastraipų dėstymo seka, visuose dokumentuose kartojama pirminiame tarnybiniame praneÅ¡ime padaryta grubi klaida. Tokios aplinkybės, nuteistojo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog surinktos aplinkybės buvo vertinamos atsainiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, teismas priėmė formalų sprendimÄ , kuriuo leista klausytis pokalbių, mechaniÅ¡kai perkeldamas į nutartį analogiÅ¡ko turinio tekstÄ , koks buvo iÅ¡dėstytas prokuroro praÅ¡yme.

IÅ¡ byloje esančio vyr. tyrėjo D. S. 2007 m. kovo 16 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad, atliekant veiksmus pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartį, duomenų apie ruoÅ¡iamas ar įvykdytas nusikalstamas veikas, laikotarpyje nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2007 m. kovo 16 d., surinkti nepavyko. Nepaisant to, 2007 m. kovo 27 d. pagal naujai pateiktÄ prokuroro praÅ¡ymÄ buvo priimta teismo nutartis dviem mėnesiams pratęsti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos klausymÄ si.

Todėl, anot apelianto, kyla klausimas kokių duomenų pagrindu buvo priimta tokia nutartis, be to, analogiÅ¡ki elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės tęsimai buvo atliekami dar keletÄ kartų. IÅ¡dėstytos aplinkybės, nuteistojo nuomone, leidžia pagrįstai abejoti surinktų duomenų teisėtumu. Apelianto teigimu, 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta nesant jokio faktinio pagrindo, todėl visi nuo Å¡io momento surinkti duomenys yra gauti neteisėtai ir nelaikytini įrodymais Å¡iame baudžiamajame procese.

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog faktinės bylos aplinkybės aiÅ¡kiai paneigia, kad jis atliko jam inkriminuotus neteisėtus veikimo ir neveikimo veiksmus – A. K. palankių parodymų suraÅ¡ymÄ , juos tokiu bÅ«du klastojant, bei baudžiamojo persekiojimo nevykdymÄ prieÅ¡ A. K.. Apelianto teigimu, nepasitvirtino iÅ¡vada, kad jis sÄ moningai nevykdė baudžiamojo persekiojimo prieÅ¡ A. K. – tyrimas buvo atliktas iÅ¡naudojant visas galimas priemones, kÄ patvirtina prokuratÅ«ros sprendimas, o grÄ Å¾inta medžiaga, atsižvelgiant į prokuroro iÅ¡vadÄ , pagal skyriuje nusistovėjusiÄ tvarkÄ , buvo patalpinta į archyvÄ , iÅ¡ kur jis bylos nė karto nepaėmė, Å¡i byla iki Å¡iol yra tame pačiame archyve, jokie tyrimo veiksmai neatliekami.

Dėl kito inkriminuoto požymio – A. K. palankių parodymų suraÅ¡ymo, nuteistasis pažymi, kad jis A. K. nei karto neapklausinėjo, todėl neturėjo jokios galimybės tendencingai (palankai A. K.) suraÅ¡yti parodymus, A. K. jau buvo apklaustas iki jam perimant bylos tyrimÄ . Prokurorė, kuri tikrino bylÄ , taip at nepadarė iÅ¡vados, jo A. K. tikslinga apklausti papildomai, t. y . pripažinta, kad A. K. apklaustas pilnai ir tinkamai. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai, iÅ¡kreiptai vertino byloje užfiksuotų pokalbių tarp jo ir A.

S., taip pat tarp jo ir A. K., turinį, teismas užfiksuotų pokalbių turinį akivaizdžiai vertino pagal A. K. parodymus, kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių, tuo tarpu, jo parodymus teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai atmetė, kaip gynybinę versijÄ . Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, buvo pateikta specialisto iÅ¡vada dėl techninėmis priemonėmis užfiksuotų garso įrašų iÅ¡klotinių semantikos. IÅ¡vadoje konstatuota, kad didžioji dalis iÅ¡Å¡ifruotų Å¡nekamosios kalbos dialogų yra labai fragmentuoti, trumpi, iÅ¡ esmės neturi riÅ¡laus pasakojimo elementų, todėl patys savaime, be aiÅ¡kaus ir patvirtinto konteksto, yra labai menkai informatyvÅ«s ir galimi aiÅ¡kinti labai įvairiai, kartais net prieÅ¡taringai.

Å i specialisto iÅ¡vada, anot apelianto, leidžia teigti, kad tokiais fragmentuotais ir nekonkrečiais pokalbiais teismas neteisingai interpretavo jų turinį, jį iÅ¡plėtė, kryptingai pritaikydamas prie A. K. parodymų. Apeliantas nurodo, jog inkriminuojant aplinkybę, kad kyÅ¡io iÅ¡ A. K. jis reikalavo padedant A. S., bÅ«tina nustatyti, jog jis tuo tikslu kontaktavo su A. S.. Tuo tarpu byloje, anot apelianto, yra užfiksuotas vienintelis fragmentiÅ¡kas jo ir A. S. pokalbis, vykęs 2007 m. spalio 12 d., 13.09 val., tačiau iÅ¡ Å¡io pokalbio lakoniÅ¡ko turinio nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo kalbama apie UAB ,,Algerintos“ bylÄ bei reikalaujama kyÅ¡io.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB ,,Omintel“ raštu Nr. 2400-3186 bei kartu pateiktais priedais, konstatavo, jog yra užfiksuoti nevienkartiniai ryšiai tarp jo ir A. S. telefono abonentų. Tačiau tokia teismo išvada, apelianto teigimu, prieštarauja pateiktų priedų turiniui, kadangi iš jų matyti, jog tarp jo ir A. S. buvo atlikti 3 skambučiai, iš kurių tik vienu atveju įvyko 10 sekundžių pokalbis. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, jog tokios aplinkybės prieštarauja teismo išvadai, kad tarp jo ir A.

S. buvo susiklostę nevienkartiniai telefoniniai ryšiai. Apeliantas nurodo, kad ryšiai tarp jo ir A. S. buvo įrodinėjami ir 2007 m. lapkričio 5 d. iš jo mobiliojo telefono siųstomis žinutėmis A. S.. Pirmosios instancijos teismas, anot nuteistojo, nepagrįstai atmetė jo, L. P., A. S. parodymus apie tai, jog tas žinutes rašė jo žmona L. P., aptardama su A. S. reikalus dėl pirties, taip pat teismas nevertino ir neaptarė teisme apklausto specialisto A. R. parodymų apie tai, kad Katkaus gatvę ( namai, iš kur L.

P. rašė SMS žinutes) apimanti mobiliojo ryÅ¡io veikimo celė gali patekti į celės Nr. 38, kuri apima K. gatvę (kur įsikÅ«ręs ENTS), veikimo zonÄ . Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl to, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, kad suklastojo tikrus dokumentus – UAB ,,Toris“ patikrinimo aktÄ ir UAB ,,Toris“ buhalterei J. U. suraÅ¡ytÄ aktÄ Nr. 10-4-P-125 – juos laikė, siuntė ir panaudojo, t. y., disponavo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, padarė tikrovės neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog, atliekant UAB ,,Toris“ Å«kinės – finansinės veiklos patikrinimÄ , bendrovės kasoje buvo rasta 170 Lt trÅ«kumas.

Visų pirma, anot V. P., patikrinimo metu įmonės kasa nebuvo tikrinama, virÅ¡ininko pavedimu jie buvo įpareigoti patikrinti įmonės veiklos teisėtumÄ , o ne Å«kinę – finansinę veiklÄ , antra – neteisinga rastų pinigų suma ir statusas, t. y. įmonės patalpose surasta 100 Lt, kuriems nepateikti kasos dokumentai. TÄ aplinkybę, kad įmonės kasa nebuvo tikrinama įrodo tai, jog atlikto patikrinimo metu nedalyvavo už kasÄ atsakingas asmuo, tokiu bÅ«du nebuvo net formalios galimybės tai padaryti.

Nuteistasis V. P. pažymi, kad 2007 m. liepos 11 d. UAB ,,Toris“ patikrinimo aktÄ , patvirtindami jame iÅ¡dėstytų duomenų teisingumÄ , pasirašė jis ir pareigÅ«nas V. M., todėl, kyla klausimas, kaip dviem pareigÅ«nams, patvirtinusiems analogiÅ¡kus duomenis, kyla skirtingos teisinės pasekmės, t. y. jam inkriminuojama Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalis, kuriÄ Ä¯rodinėjant remiamasi minėtu patikrinimo aktu, kuriame aiÅ¡kiai užfiksuota, jog ne kasos tikrinimo metu, o įmonės patalpose buvo rasta 100 Lt, nepateikiant Å¡iems pinigams kasos dokumentų.

Apelianto teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokių duomenų pagrindu buvo konstatuotas tariamas 170 Lt kasos trÅ«kumas. Minėta aplinkybė yra grindžiama tik liudytojos J. U. parodymais, kurie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog J. U. 2007 m. liepos 12 d. pasirašė 2007 m. liepos 11 d. patikrinimo aktÄ , patvirtindama jame suraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ , nurodė, jog pateikė reikalaujamus dokumentus, jokių pretenzijų pareigÅ«nams neturi.

J. U. taip pat pasirašė 2007 m. liepos 12 d. patikrinimo aktÄ Nr. 10-4-P-125, iÅ¡ kurio matyti, kad J. U. pripažino, jog patikrinimo metu įmonės patalpose buvo surasti 100 Lt be kasos dokumentų. Ir tik apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, J. U. iÅ¡kėlė naujÄ versijÄ , t. y., neva, bendrovės kasoje buvo rastas 170 Lt trÅ«kumas. Taip pat nuteistojo teigimu, liudytoja J. U. parodė, kad jis jai pasiÅ«lė nuslėpti šį trÅ«kumÄ . Tačiau nuteistasis pažymi, jog liudytoja J. U. nurodė, kad jis niekuomet nereikalavo, neprovokavo duoti kyšį ar kitokį piniginį atlygį.

Todėl, anot apelianto, liko nenustatytas jo tariamai neteisėtų veiksmų motyvas ir tikslas. V. P. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo byloje esančios 2007 m. liepos 31 d. kasos ataskaitos, iÅ¡ kurios matyti UAB ,,Toris“ kasos pinginių lėšų judėjimas už 2007 m. liepos mėnesį. Å ioje mėnesinėje ataskaitoje aiÅ¡kiai užfiksuota, kad jokio trÅ«kumo 2007 m. liepos 11 d. kasoje nebuvo. PrieÅ¡taringa ir abejotina yra ir J. U. iÅ¡kelta versija dėl 170 Lt kasos trÅ«kumo, kurį ji panaikino užpajamuodama 250 Lt sumÄ .

Apeliantas pažymi, kad J. U., bÅ«dama kitos įmonės darbuotoja ir sutarties pagrindu tvarkydama UAB ,,Toris“ buhalterinę apskaitÄ , apskritai neturėjo teisės atlikti su bendrovės kasa susijusių operacijų. Nuteistojo teigimu, versijÄ dėl kasos trÅ«kumo paneigia ir tai, kad 2007 m. liepos 11 d. akto, kuriame aiÅ¡kiai nurodoma, jog įmonėje be kasos dokumentų surasta 100 Lt suma, antras egzempliorius, t. y. nuoraÅ¡as buvo paliktas UAB ,,Toris“ sÄ matininkei T. C., kas patvirtinta jos pačios paraÅ¡u.

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nesutinka su garso įraÅ¡o, kuris Lietuvos Respublikos BPK 158 straipsnio tvarka buvo padarytas 2007 m. liepos 12 d. jo darbo kabinete ir, kuriuo remiantis teismas konstatavo, jog jis J. U. diktavo daryto patikrinimo rezultatus, kurie jai nebuvo žinomi, J. U., neva, bandė suraÅ¡yti tikrÄ sias aplinkybes, bet jis jai liepė nurodyti 100 Lt trÅ«kumÄ , vertinimu. Apeliantas pažymi, kad nors garso įraÅ¡o turinys atkurtas nepilnai, dalis pasakytų teiginių neiÅ¡Å¡ifruoti, tačiau, nepaisant to, buvo padarytos interpretacinio pobÅ«džio iÅ¡vados.

Nuteistojo teigimu, suraÅ¡ydamas administracinės teisės pažeidimo protokolÄ J. U., jis nediktavo jai, kÄ Å¡i turi raÅ¡yti, o tik perskaitė patikrinimo akte užraÅ¡ytÄ tekstÄ apie tai, jog įmonės patalpose be patvirtinančių kasos dokumentų surasta 100 Lt. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog jis inkriminuotais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba ir diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus miesto VPK KP NTT ANTS – autoritetÄ , pasitikėjimÄ valstybine institucija, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

Didelės žalos požymis inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai, turi bÅ«ti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, anot V. P., konstatuodamas didelės žalos padarymÄ , iÅ¡ esmės apsiribojo inkriminuotų veiksmų iÅ¡vardinimu, tačiau nedetalizavo nei didelės žalos pobÅ«džio (turtinė ar neturtinė), nei kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė pareigÅ«no vardo diskreditavimas, valstybinės institucijos autoriteto bei pasitikėjimo valstybe sumenkinimas.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį bei jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Nuteistojo teigimu, bylos procese buvo esmingai pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantijos, jo veiksmai buvo iÅ¡provokuoti policijos pareigÅ«nų. Anot apelianto, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, kad policijos pareigÅ«nai neapsiribojo ,, nusikalstamos veikos tyrimu iÅ¡ esmės pasyviu bÅ«du“, o ilgÄ laikÄ , sistemingai, be įstatyminio pagrindo provokavo jį atlikti policijos pareigÅ«nų iÅ¡ anksto suplanuotus, apibrėžtos apimties ir krypties veiksmus, siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistojo A.

S. teigimu, vertinant jo ir A. K. susitikimo, įvykusio 2007 m. vasario 23 d. ryte, aplinkybes, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad į A. K. padarytos galimai nusikalstamos veikos tyrimÄ , atliekamÄ V. P., jis buvo įtrauktas, bÅ«tent, A. K. iniciatyva, A. K. suprantant ir siekiant, kad jis dalyvautų nusikalstamame A. K. ir V. P. sandėryje. Anot apelianto, byloje nėra įrodymų, kad iki Å¡io įvykio jis bÅ«tų siejamas su kokia nors nusikalstama, taip pat ir korupcinio pobÅ«džio, veikla, o pagal savo tarnybines funkcijas jis negalėjo įtakoti ikiteisminio tyrimo, kuriuo buvo suinteresuotas A.

K.. Nuteistojo teigimu, nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2007 m. vasario 24 d. vakare parduotuvėje ,,Rimi“ jis patvirtino A. K. V. P. neteisėto atlygio (3000 Lt) reikalavimÄ . Anot apelianto, jo ir A. K. pokalbio garso įraÅ¡o duomenys leidžia teigti, kad A. K. rodė iniciatyvÄ kalbėti apie kyÅ¡io V. P. davimÄ , tačiau, negavęs jo teigiamo atsakymo, papasakojo apie tai, kaip jis yra davęs 3000 neįvardintos valiutos kyšį, pažadėjo jam paskambinti. A. S. pažymi, kad A.

K. pats jį įtraukė į savo ir V. P. ikiteisminio tyrimo sÄ lygotų santykių eigÄ , jis jokių nusikalstamų veiksmų A. K. atžvilgiu nebuvo atlikęs, taip pat A. K., pažeisdamas jo konstitucinę teisę į privatumÄ , aiÅ¡kiai provokaciniais tikslais, siekdamas neteisėtu bÅ«du apginti savo interesus, slapta įrašė pokalbį su juo mobiliuoju telefonu. Toks su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. garantijomis nesuderinamas A.

K. aktyvus elgesys vertintinas kaip provokacinis. Apeliantas skunde nurodo, kad 2007 m. vasario 26 d. A. K. kreipėsi į KPB ONTVV 5 - Ä valdybÄ su protokolu – pareiÅ¡kimu, tÄ pačiÄ dienÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, 2007 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja leido A. K. atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus. Tai reiÅ¡kia, jog nuo 2007 m. vasario 26 d. A. K. elgesį kontroliavo ir sÄ lygojo teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai.

Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad 2007 m. vasario 28 d., apie 13.35 val. jis reikalavo iÅ¡ A. K. per jį perduoti dalį reikalaujamos sumos – 1000 Lt, pažadėdamas pinigus perduoti V. P.. Nuteistojo teigimu, iÅ¡ protokolo dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo matyti, jog tÄ dienÄ A. K. veikė policijos iniciatyva, pats A. K. aplankė jį ir V. P., provokavo pokalbį apie pinigų perdavimÄ . Apeliantas skunde pažymi, kad 2007 m. kovo 6 d. V. P. pateikė prokurorui ataskaitÄ apie atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ byloje dėl UAB ,,Algerinta“ su pasiÅ«lymu jÄ nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė 2007 m. liepos 18 d. raÅ¡tu grÄ Å¾ino ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS virÅ¡ininkui su raÅ¡ytiniais nurodymais – tęsti nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų paieÅ¡kÄ . Byloje nustatyta, kad po bylos iÅ¡siuntimo prokurorui 2007 m. kovo 6 d. V. P. Å¡ios bylos daugiau netyrė ir ji buvo laikoma ne pas V. P.. Tai reiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai nuo 2007 m. kovo 6 d. ikiteisminis tyrimas dėl UAB ,,Algerinta“ veiklos nebuvo vykdomas.

Tačiau, anot nuteistojo A. S., policijos pareigÅ«nų ir prokurorų iniciatyva nuo 2007 m. vasario 28 d. jo atžvilgiu buvo be pagrindo taikomos procesinės prievartos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje, 158 straipsnyje, 159 straipsnyje, 160 straipsnyje. Apelianto teigimu, jokios iniciatyvos susitikti su A. K. jis nerodė, jokių pokalbių apie UAB ,,Algerinta“ veiklos tyrimÄ nuo 2008 m. vasario 28 d. jis nevedė, byloje nėra duomenų apie tai, kad po minėtos datos jis ketino ar žadėjo A.

K. susitikti su juo ir spręsti šiam rūpimus klausimus. Todėl, V. S. teigimu, akivaizdu, kad A. K. ir jo susitikimai po 2007 m. spalio 11 d. vyko policijos pareigūnų iniciatyva, A. K. aktyviai provokuojant jo poelgius, ir, jeigu ne šios A. K. iniciatyvos, vėlesnių įvykių neabejotinai nebūtų buvę. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 dalį, nuosprendį grindė duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais. Apeliantas nurodo, kad, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio skyriaus, įvardinto ,,Įrodymai dėl 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. lapkričio 6 d. nusikalstamos veikos ir jų vertinimas“, teismas įrodymais pripažino liudytojų S. N., G.

M., N. K., J. K., R. Å . parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, ir jais grindė savo iÅ¡vadas. Tačiau tokios galimybės įstatymas nenumato. Teisiamajame posėdyje Å¡ie liudytojai (iÅ¡skyrus R. Å .) apklausti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neiÅ¡samiai, o jų patvirtinimas savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡gautas užduodant menantį atsakymÄ klausimÄ - ,,Ar patvirtinate savo parodymus?“                               Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie jo 2007 m. vasario 23 d., ryte susitarimÄ su V.

P. veikti nusikalstamai, tokiomis aplinkybėmis, kurias nuosprendyje konstatavo teismas, nepatvirtintos jokiais įrodymais, byloje nėra įrodymų, iÅ¡plečiančių A. K. nurodytas pirmojo jo susitikimo aplinkybes ir patvirtinančių tokius jo veiksmus, kurie nurodyti nuosprendyje. A. S. teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad jis, veikdamas kaip bendrininkas su V. P., 2007 m. vasario 24 d. vakare parduotuvėje ,,Rimi“, patvirtino A. K. V. P. neteisėto atlygio – 3000 Lt – reikalavimÄ , nuosprendyje taip pat teigiama, kad liudytojas D.

S. teismui patvirtino, jog A. K. kartu su pareiÅ¡kimu 2007 m. vasario 26 d. pateikė garso įraÅ¡Ä , padarytÄ pokalbio su juo metu, ir liudytojas D. S. pats šį įraÅ¡Ä perklausė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iÅ¡ pokalbio iÅ¡klotinės matyti, kad A. S. pokalbyje su A. K. leidžia suprasti, jog jis kalbėjosi su Å¡iÄ bylÄ tiriančiu tyrėju, žino kai kuriuos duomenis, pataria A. K. geriau sumokėti pinigus tyrėjui negu už gynybÄ advokatui, tyrėjas viskÄ sprendžia, todėl toks bÅ«das yra žymiai patikimesnis, nes pats A.

S. Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų garantuotas. Tačiau tokios teismo iÅ¡vados, apelianto teigimu, nėra pagrįstos, kadangi minėto garso įraÅ¡o pateikimo ikiteisminiam tyrimui aplinkybės neatitinka tikrovės, jo ir A. K. pokalbio garso įraÅ¡o turinys nuosprendyje nenurodytas, o pateikta tik teismo prielaida apie pokalbio turinį. Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 5 d. A. K. pateikė STT pareigÅ«nui R. L. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia 62301“, tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iame telefone esantis garso įraÅ¡as buvo perkeltas į skaitmeninę kompaktinę plokÅ¡telę.

A. K. minėtÄ telefonÄ pateikė po 2007 m. balandžio 5 d. atliktos jo apklausos, byloje nėra duomenų, kad A. K. minėtÄ telefonÄ su garso įraÅ¡u bÅ«tų anksčiau pateikęs kuriam nors iÅ¡ bylÄ tyrusių pareigÅ«nų. Todėl, anot nuteistojo A. S., liudytojo D. S. – LKPB ONTVV 5 – osios valdybos vyriausiojo tyrėjo – parodymai yra nepagrįsti, Å¡aliÅ¡ki ir skirti pateisinti ikiteisminio tyrimo klaidas. Apeliantas pažymi, kad minėtame garso įraÅ¡e užfiksuotos jo ir A. K. pokalbio aplinkybės neleidžia teigti, jog jis patvirtino A.

K. V. P. neteisėto atlygio – 3000 Lt – reikalavimÄ , skatino A. K. geriau mokėti tyrėjui negu advokatui. Nuteistojo A. S. teigimu, byloje nėra neginčytinų duomenų apie tai, kad jam A. K. 2007 m. lapkričio 6 d. įteikė 1500 Lt, nors buvo vykdoma speciali policijos pareigÅ«nų inspiruota operacija A. K. atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus. Todėl, anot apelianto, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis turėjo pakankamai laiko pinigus paslėpti yra nepagrįsta ir skirta policijos pareigÅ«nų klaidoms pateisinti.

Nuteistasis nurodo, jog jam A. K. įteikė 1000 Lt, Å¡ių pinigų įteikimÄ jis įvardijo kaip skolÄ , A. K. su tuo sutiko ir prieÅ¡taravimo, nors vykdė nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, neiÅ¡reiÅ¡kė. Todėl, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl jo iÅ¡ A. K. gautų pinigų paskirties nėra teisinga.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi jo padarytoje veikoje nėra nusikaltimo sudėties, jis nebendrininkavo, nesitarė su V.

P. padėti Å¡iam priimti kyšį, neatliko jokių veiksmų Å¡iuo tikslu, pinigų V. P. negavo ir neperdavė.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis V. P. ir jo gynėjas prašė nuteitojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistųjų V. P. ir A. S. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.A. S. ir V. P. dėl 2006 m. gruodžio mėnesio – 2007 m. lapkričio 6 d. epizodo buvo kaltinami teisme pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas A.

S. ir V. P. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ anksto kaltinamiesiems nepranešęs apie tokio perkvalifikavimo galimybę. Esant tokiai situacijai, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnis, 256 straipsnis, 320 straipsnis, 326 straipsnis atitinka Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje A.

S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – nuo 2003 m. gruodžio 22 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau - Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS) tyrėju, o nuo 2007 m. gegužės 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroru - nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2007 m. lapkričio 6 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėju V.

P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, tai yra V. P., kuris atliko ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr.10-1-02306-04 dėl UAB „Algerinta" galimai padarytos nusikalstamos veikos, 2006 m. gruodžio mėnesį, dienos metu, Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir siekiant turtinės naudos, užuominomis davus suprasti A. K., kad pastarasis nurodytoje baudžiamojoje byloje gali tapti įtariamuoju, provokavus bei pareikalavus iÅ¡ A.

K. perduoti neteisėtÄ neapibrėžto dydžio piniginį atlygį už ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Algerinta" padarytos nusikalstamos veikos nutraukimÄ , neturint Å¡ių įgaliojimų, taip pat V. P. 2007 m. vasario 23 d. ryte Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, pakartojus A. K. reikalavimÄ perduoti neteisėtÄ neapibrėžto dydžio piniginį atlygį už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , už tai, kad A. K. atžvilgiu nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas, už A. K. palankių pastarojo, kaip liudytojo, parodymų, kurie leistų A.

K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, suraÅ¡ymÄ ir suklastojimÄ , bei nurodžius A. K. įvardinti žinomÄ Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS darbuotojÄ , per kurį A. K. perduotų V. P. neteisėtÄ piniginį atlygį, po to, kai A. K. nurodė V. P. jį – A. S. -, kaip pažįstamÄ asmenį, jis – A. S. -, žinodamas, kad V. P. yra valstybės tarnautojas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, siekė kitokios asmeninės naudos – iÅ¡laikyti gerus santykius su V. P. bei užsitikrinti pastarojo galimÄ pagalbÄ ateityje.

Siekdamas nusikalstamų tikslų, jis 2007 m. vasario 23 d. ryte Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A, Vilniuje, susitarė su V. P. pareikalauti, priimti iÅ¡ A. K. neteisėtÄ atlygį – nuo 2000 litų iki 3000 litų – už ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Algerinta" padarytos nusikalstamos veikos nutraukimÄ , A. K., kaip liudytojo, parodymų, kurie leistų A. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, suraÅ¡ymÄ bei suklastojimÄ , už tai, kad A. K. atžvilgiu nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas, pasiskirstė su V.

P. vaidmenimis bei pažadėjo V. P. perduoti A. K. minėtÄ neteisėtÄ reikalavimÄ , priimti iÅ¡ A. K. neteisėtÄ atlygį ir jį perduoti V. P.. Veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su V. P., jis 2007 m. vasario 24 d. vakare parduotuvėje „Rimi“, Architektų g. 19 Vilniuje, pareikalavo iÅ¡ A. K. neteisėto atlygio – 3000 litų – už ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Algerinta" padarytos nusikalstamos veikos nutraukimÄ , A. K., kaip liudytojo, parodymų, kurie leistų A. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, suraÅ¡ymÄ , suklastojimÄ , už tai, kad A.

K. atžvilgiu nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas, 2007 m. vasario 28 d., apie 13.35 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, pareikalavo iš A. K. perduoti jam dalį reikalaujamos sumos - 1000 litų, pažadėdamas perduoti juos V. P.. 2007 m. spalio 12 d., apie 13.10 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, V. P. pranešus jam, kad baudžiamojoje byloje dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, jis ir V.

P. dar kartÄ patvirtino susitarimÄ pareikalauti ir priimti iÅ¡ A. K. neteisėtÄ atlygį, o vėliau, ta pačiÄ dienÄ , apie 14.40 val., Vilniuje jis telefonu informavo A. K., kad tyrimas minėtoje byloje atliekamas palankiai A. K. atžvilgiu. 2007 m. lapkričio 5 d. ryte Vilniuje V. P. telefonu dar kartÄ patvirtinus A. S., kad A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 17 val., Vilniuje jis Å¡iÄ informacijÄ telefonu perdavė A. K. ir nurodė pastarajam nuvykti 2007 m. lapkričio 6 d. pas V.

P. į darbovietę. V. P. 2007 m. lapkričio 6 d., apie 7 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, praneÅ¡us A. K., jog ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos yra nutrauktas, jog A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, užuominomis pareikalavus ir nurodžius A. K. parduoti per jį –A. S. – neteisėtÄ atlygį, 2007 m. lapkričio 6 d., nuo 19.20 val. iki 20 val., jis, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su V. P., degalinėje „Statoil", (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pakartojo A.

K. reikalavimÄ perduoti neteisėtÄ atlygį, sutikęs su A. K. praÅ¡ymu sumažinti reikalaujamos pinigų sumos dydį, pareikalavo iÅ¡ A. K. perduoti jam neteisėtÄ atlygį – 1500 Lt – ir tuo pačiu metu toje pačioje degalinėje, automobilyje „LEXUS RX 300", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priėmė iÅ¡ A. K. 1500 Lt sumÄ , pažadėdamas juos perduoti V. P.. Å iais savo veiksmais A. S. pažeidė: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 p. ir 5 p. reikalavimus, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba;

Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimus, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 11 str. 2 d., 20 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad atlikdamas savo funkcijas, prokuroras klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, prokurorai privalo praneÅ¡ti aukÅ¡tesniajam prokurorui apie neteisėtus praÅ¡ymus;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str. nuostatÄ , kad paaiÅ¡kėjus nusikalstamos veikos požymiams privaloma pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, kad gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai;

Vilniaus m. VPK nuostatų, patvirtintų 2001 m. rugpjūčio 31 d. Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.378, 10.1. punkto reikalavimus, kad Vilniaus m. VPK rengia ir įgyvendina regionines ir vietines nusikalstamų veikų prevencijos programas, planus ir priemones, užkardančias nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus; Pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Vilniaus m. VPK virÅ¡ininko, 8 p., 9 p. reikalavimus, kad veikloje bÅ«tina griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, bendradarbiauti tarnybinės veiklos srityje pagal savo kompetencijÄ su teisėsaugos ir kitomis institucijomis bei įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis; ir diskreditavo prokuroro bei policijos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino valstybinių institucijų - Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros ir Lietuvos policijos - autoritetÄ , prokuroro ir policijos pareigÅ«no garbę, orumÄ bei pasitikėjimÄ valstybinėmis institucijomis ir padarė didelės žalos valstybės interesams.

Å iais veiksmais A. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje.V. P. inter alia buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju – Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju- pagal 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 str. 7 p., Vilniaus m. VPK virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. l-V-159 patvirtinto pareigybės apraÅ¡ymo nuostatas įpareigotas atlikti ikiteisminį tyrimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l p. ir 5 p., Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 str. l d. l p., 2 p., 3 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nuostatas, Vilniaus m.

VPK nuostatų, patvirtintų 2001 m. rugpjūčio 31 d. Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.378, 10.1. punkto reikalavimus, Pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto 2004-05-26 Vilniaus m. VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. l-V-159, 7 p., 9 p. reikalavimus, atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-02306-04 dėl UAB „Algerinta" galimai padarytos nusikalstamos veikos, 2006 m. gruodžio mėn., dienos metu, Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, užuominomis davė suprasti A. K., kad pastarasis nurodytoje baudžiamojoje byloje gali tapti įtariamuoju, provokavo bei pareikalavo iÅ¡ A.

K. perduoti jam (V. P.) neteisėtÄ neapibrėžto dydžio piniginį atlygį už ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Algerinta" padarytos nusikalstamos veikos nutraukimÄ , nors įgaliojimų nutraukti ikiteisminį tyrimÄ neturėjo. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2007 m. vasario 23 d. ryte Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, pakartojo A. K. reikalavimÄ perduoti jam neteisėtÄ neapibrėžto dydžio piniginį atlygį už ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ , už tai, kad A. K. atžvilgiu nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas, už A.

K. palankių pastarojo, kaip liudytojo, parodymų, kurie leistų A. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, suraÅ¡ymÄ ir suklastojimÄ , bei nurodė A. K. įvardinti žinomÄ Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS darbuotojÄ , per kurį A. K. perduotų jam neteisėtÄ piniginį atlygį. Po to, kai A. K. nurodė jam Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjÄ A. S., kaip pažįstamÄ asmenį, tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2007 m. vasario 23 d. ryte, Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, jis ir A. S. susitarė pareikalauti ir priimti iÅ¡ A.

K. neteisėtÄ atlygį – nuo 2000 iki 3000 litų – už ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Algerinta" padarytos nusikalstamos veikos nutraukimÄ , A. K., kaip liudytojo, parodymų, kurie leistų A. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, suraÅ¡ymÄ bei suklastojimÄ , už tai, kad A. K. atžvilgiu nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas, ir pasiskirstė vaidmenimis. A. S., veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su juo (V. P.), 2007 m. vasario 24 d. vakare parduotuvėje „Rimi", Architektų g. 19 Vilniuje, pareikalavo iÅ¡ A.

K. neteisėto atlygio – 3000 litų – už ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Algerinta" padarytos nusikalstamos veikos nutraukimÄ , A. K., kaip liudytojo, parodymų, kurie leistų A. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, suraÅ¡ymÄ , suklastojimÄ , už tai, kad A. K. atžvilgiu nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas, 2007 m. vasario 28 d., apie 13.35 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, pareikalavo iÅ¡ A. K. perduoti jam dalį reikalaujamos sumos – 1000 litų – pažadėdamas perduoti juos V.

P.. 2007 m. spalio 12 d., apie 13.10 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, jis pranešė A. S., kad baudžiamojoje byloje dėl UAB „Algerinta" galimai padarytos nusikalstamos veikos A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, kartu su A. S. dar kartÄ patvirtino susitarimÄ pareikalauti ir priimti iÅ¡ A. K. neteisėtÄ atlygį, o vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ apie 14.40 val. Vilniuje A. S. telefonu informavo A. K., kad tyrimas minėtoje byloje atliekamas palankiai A. K. atžvilgiu. 2007 m. lapkričio 5 d. ryte, Vilniuje, jis telefonu dar kartÄ patvirtino A.

S., kad A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas ir tÄ pačiÄ dienÄ , apie 17 val., Vilniuje, A. S. Å¡iÄ informacijÄ telefonu perdavė A. K. ir nurodė pastarajam nuvykti 2007 m. lapkričio 6 d. pas jį (V. P.) į darbovietę. 2007 m. lapkričio 6 d. apie 7 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, jis pranešė A. K., jog ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Algerinta" galimai padarytos nusikalstamos veikos yra nutrauktas, jog A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, užuominomis pareikalavo ir nurodė A.

K. neteisėtÄ atlygį perduoti per A. S.. Po to, 2007 m. lapkričio 6 d., nuo 19.20 val. iki 20 val., A. S., veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su juo (V. P.), degalinėje „Statoil", (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pakartojo A. K. reikalavimÄ perduoti neteisėtÄ atlygį, sutikęs su A. K. praÅ¡ymu sumažinti reikalaujamos pinigų sumos dydį, pareikalavo iÅ¡ A. K. perduoti jam neteisėtÄ atlygį – 1500 Lt – ir tuo pačiu metu toje pačioje degalinėje, automobilyje „LEXUS RX 300", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priėmė iÅ¡ A.

K. 1500 Lt sumÄ pažadėdamas perduoti juos V. P.. Tokiais savo veiksmais V. P. diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos - Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS - autoritetÄ , policijos pareigÅ«no garbę ir orumÄ bei pasitikėjimÄ valstybine institucija ir padarė didelės žalos valstybės interesams. Å iais veiksmais V. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A.

S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, o V. P. inter alia pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį.   V. P. nuteistas už tai, kad, vykdydamas įgaliojimus, savo naudai pats tiesiogiai, netiesiogiai, per A. S., pastarajam padedant, provokavo, reikalavo už neteisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ jam perduoti kyšį, o A. S. nuteistas už tai, kad, vykdydamas pažadÄ padėti V. P. tai padaryti, perdavė minėtÄ reikalavimÄ A.

K. ir paėmė iÅ¡ jo kyÅ¡iui skirtus pinigus, žadėdamas juos perduoti V. P., t.y. V. P., bÅ«damas valstybės tarnautojas – Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjas, pagal 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 str. 7 p., Vilniaus m. VPK virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1-V-159 patvirtinto pareigybės apraÅ¡ymo nuostatas įpareigotas atlikti ikiteisminį tyrimÄ , ir pagal 2006 m. lapkričio 28 d. pavedimÄ jį atlikdamas baudžiamojoje byloje Nr.10-1-02306-04 dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos, 2006 m. gruodžio mėn., dienos metu, Vilniaus m.

VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, užuominomis davė suprasti A. K., kad pastarasis nurodytoje baudžiamojoje byloje gali tapti įtariamuoju, provokavo bei pareikalavo iÅ¡ A. K. perduoti jam (V. P.) neteisėtÄ neapibrėžto dydžio piniginį atlygį už tai, kad A. K. atžvilgiu nebÅ«tų vykdomas baudžiamasis persekiojimas, už A. K. palankių pastarojo parodymų suraÅ¡ymÄ , juos tokiu bÅ«du klastojant, kas leistų jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir sÄ lygotų bylos ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2007 m. vasario 23 d. ryte Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, pakartojo A. K. reikalavimÄ perduoti jam neteisėtÄ neapibrėžto dydžio piniginį atlygį bei nurodė A. K. įvardinti žinomÄ Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS darbuotojÄ , per kurį A. K. galėtų įvykdyti kaltinamojo minėtÄ reikalavimÄ ir perduoti V. P. neteisėtÄ piniginį atlygį. A. K. pasakius jam, kad pažįsta Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjÄ A. S., tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2007 m. vasario 23 d., ryte, Vilniaus m.

VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, jis susitarė su A. S.: kad V. P. žadant A. K., jog V. P. tiriamoje byloje nukentėjusiojo parodymai bus suraÅ¡yti taip, kad jo atžvilgiu nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas, jis iÅ¡vengs baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla dėl UAB „Algerinta“ neteisėtos veiklos bus nutraukta, A. S. V. P., kaip pažįstamam kolegai, padės – patvirtins V. P. A. K. reiÅ¡kiamÄ neteisėto atlygio reikalavimÄ ir iÅ¡ nukentėjusiojo paims bei perduos V.

P. pinigus: nuo 2000 litų iki 3000 litų, ir taip sudarys sÄ lygas V. P., vykdant įgaliojimus, saugiai savo naudai priimti kyšį. A. S., veikdamas kaip bendrininkas su V. P., 2007 m. vasario 24 d. vakare parduotuvėje „Rimi“, Architektų g. 19, Vilniuje, patvirtino A. K. V. P. neteisėto atlygio – 3000 litų – reikalavimÄ , o 2007 m. vasario 28 d., apie 13.35 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, pareikalavo iÅ¡ A. K. per jį perduoti dalį reikalaujamos sumos – 1000 litų – pažadėdamas pinigus perduoti V.

P.. 2007 m. spalio 12 d., apie 13.10 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A, Vilniuje, kaltinamasis V. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pranešė A. S., kad baudžiamojoje byloje dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, taip primindamas A. S. pažadÄ padėti reikalauti ir priimti iÅ¡ A. K. neteisėtÄ atlygį. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 14.40 val., Vilniuje A. S., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, telefonu informavo A.

K., kad tyrimas minėtoje byloje atliekamas palankiai A. K. atžvilgiu. 2007 m. lapkričio 5 d. ryte, Vilniuje, V. P. telefonu dar kartÄ patvirtino A. S., kad A. K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas ir tÄ pačiÄ dienÄ , apie 17 val., Vilniuje, A. S. Å¡iÄ informacijÄ telefonu perdavė A. K. ir patarė pastarajam nuvykti 2007 m. lapkričio 6 d. pas V. P. į darbovietę. 2007 m. lapkričio 6 d., apie 7 val., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T. K. g. 8A Vilniuje, V. P. pranešė A. K., jog ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Algerinta“ galimai padarytos nusikalstamos veikos yra nutrauktas, jog A.

K. atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, užuominomis pareikalavo ir nurodė A. K. neteisėtÄ atlygį perduoti per A. S.. Po to, 2007 m. lapkričio 6 d., nuo 19.20 val. iki 20 val., A. S., veikdamas kaip bendrininkas su V. P., degalinėje „Statoil“, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, patvirtino A. K. reikalavimÄ perduoti neteisėtÄ atlygį, sutiko su A. K. praÅ¡ymu sumažinti V. P. reikalaujamo neteisėto atlygio dydį iki 1500 Lt ir tuo pačiu metu toje pačioje degalinėje, automobilyje „Lexus RX 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažadėjęs pinigus perduoti V.

P., iÅ¡ A. K. paėmė 1500 Lt sumÄ .Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus, nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatavo, kad pilnai pasitvirtino, jog V. P., bÅ«damas valstybės tarnautojas, vykdydamas įgaliojimus, savo naudai pats tiesiogiai, netiesiogiai, per A. S., pastarajam padedant, provokavo, reikalavo už neteisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ jam perduoti kyšį, o A. S., vykdydamas pažadÄ padėti V. P. tai padaryti, perdavė minėtÄ reikalavimÄ A.

K. ir paėmė iÅ¡ jo kyÅ¡iui skirtus pinigus, žadėdamas juos perduoti V. P.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. P. savo naudai provokavo, reikalavo jam perduoti neteisėtÄ atlygį už konkrečių neteisėtų veiksmų atlikimÄ ir neatlikimÄ , vykdant įgaliojimus, - už tai, kad A. K. atžvilgiu nebÅ«tų vykdomas baudžiamasis persekiojimas, už A. K. palankių pastarojo parodymų suraÅ¡ymÄ , juos tokiu bÅ«du klastojant, kas leistų jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir sÄ lygotų ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ .

Piktnaudžiavimas, sukėlęs Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tik tuomet, jeigu nėra kyÅ¡ininkavimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. P. nusikalstamuose veiksmuose yra akivaizdÅ«s kyÅ¡ininkavimo požymiai, todėl V. P. nusikalstamus veiksmus - pačiam savo naudai už neteisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ , vykdant įgaliojimus, provokavimÄ , reikalavimÄ iÅ¡ A.

K. perduoti jam kyšį, padedant A. S., perkvalifikavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir juos vertino kaip kyÅ¡ininkavimÄ . Vertinant A. S. padarytÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. S., nors buvo valstybės tarnautojas, tačiau neturėjo įgaliojimų dalyvauti UAB „Algerinta“ baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime. Todėl jis neturi specialaus subjekto požymių ir negali bÅ«ti pripažintas Å¡io nusikaltimo vykdytoju, tačiau jis bendrininkavo Å¡io nusikaltimo padaryme.

A. S. nebuvo suinteresuotas pats asmeniÅ¡kai gauti pinigus iÅ¡ A. K., jam nereikėjo paveikti V. P., kad Å¡is byloje atliktų palankius A. K. veiksmus, nes V. P., siekdamas gauti kyšį, pats A. K. siÅ«lėsi viskÄ byloje sutvarkyti pastarajam palankiai. A. S. puikiai suprato, jog V. P., reikalaudamas kyÅ¡io, bijo tiesiogiai bendrauti su A. K., nes juo nepasitiki, A. S. žinojo, jog V. P. veikia nusikalstamai, tačiau sutiko savo veiksmais užtikrinti jam saugumÄ . Visi A. S. veiksmai buvo nukreipti į poveikį A. K., kad Å¡is duotų kyšį V.

P., A. S. iÅ¡ A. K. už savo nusikalstamus veiksmus atlygio nereikalavo, jis veikė V. P. interesais, jam duoto pažado ribose. Nustatyta, kad A. S. paėmė iÅ¡ A. K. 1500 Lt, kad juos perduotų V. P., tačiau tÄ patį vakarÄ buvo sulaikytas. Byloje nėra tokių duomenų, kurie tvirtintų, kad pinigus pastarasis perdavė V. P., o Å¡is kyšį priėmė, tačiau V. P. reikalavo, provokavo A. K. duoti kyšį, o A. S., savo veiksmais sudarydamas sÄ lygas jam saugiai nusikalstamai veikti, padėjo, todėl visus abiejų kaltinamųjų alternatyvius nusikalstamus veiksmus teisėjų kolegija vertino kaip baigtÄ nusikaltimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas A. S. nusikalstamus veiksmus – duoti kyšį reikalavimo patvirtinimÄ ir kyÅ¡iui skirtų pinigų paėmimÄ iÅ¡ A. K., žadant juos perduoti V. P., vertino kaip padėjimÄ kyÅ¡ininkauti ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje, 256 straipsnyje, iÅ¡dėstytuose Baudžiamojo proceso kodekso XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrÄ sias nagrinėjimo teisme nuostatas.  Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1496 redakcija). Å i įstatymo redakcija galioja iki Å¡iol.    Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio, reglamentuojančio kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimÄ teisme (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1236 redakcija), 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , apie tai nedelsdamas praneÅ¡a kaltinamajam. Å io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams; 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , apie tokiÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Minėto praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu; 3 dalyje - Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneÅ¡a kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai.

Patenkinęs tokį praÅ¡ymÄ , teismas nustato konkretų pertraukos laikÄ ; 4 dalyje - Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.Å iuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnis numato:

1. Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , apie tai nedelsdamas praneÅ¡a kaltinamajam. Å io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės (2011 m. gruodžio 22 d.

įstatymo Nr. XI-1852 redakcija)2. Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ . Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , apie tokiÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams.

Minėto praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.3. Å io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneÅ¡a kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį praÅ¡ymÄ , teismas nustato konkretų pertraukos laikÄ .4. Å io straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės (2011 m. gruodžio 22 d.

įstatymo Nr. XI-1852 redakcija). V. P. ir A. S. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, V. P. inter alia pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį. V. P. ir A. S. inkriminuojama minėta nusikalstama veika buvo pradėta 2006 m. gruodžio mėnesį, o baigta – 2007 m. lapkričio 6 d.

V. P. ir A. S. inkriminuotos veikos pradėjimo metu galiojo Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, o veikos baigimo metu galiojo Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija bei Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Nusikalstamos veikos pradėjimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki trejų metų, minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Nusikalstamos veikos pabaigimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

Tiek nusikalstamos veikos pradėjimo, tiek jos pabaigimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Pagal Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Å iuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teisės žinoti kaltinimÄ , teisės į gynybÄ užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymų, numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , arba taip kvalifikuoti veikÄ iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raÅ¡tu praÅ¡o prokuroras ar nukentėjusysis.

Tuo tarpu veikÄ kvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatanti lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ , jokia speciali procedÅ«ra Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta, veika perkvalifikuojama be iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo apie tokiÄ galimybę, jeigu iÅ¡ esmės nekeičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje, 256 straipsnyje tiesiogiai nėra sureguliuota, kokios procedÅ«ros reikėtų laikytis, jeigu veika perkvalifikuojama nei pagal lengvesnį, nei pagal sunkesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ , o pagal įstatymÄ , numatantį analogiÅ¡kÄ atsakomybę.      Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ lengvesniu iÅ¡ dviejų laikomas veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Vei­kos nu­si­kals­ta­mu­mÄ pa­nai­ki­na toks įsta­ty­mas, ku­ris vi­siÅ¡­kai ne­be­nu­ma­to bu­vu­sios nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties ar­ba su­siau­ri­na nu­si­kal­ti­mo su­dė­tį, numaty­da­mas nau­jų ar­ba at­si­sa­ky­da­mas bu­vu­sių Å¡ios su­dė­ties po­Å¾y­mių, dėl to tam tik­ros vei­kos tam­pa ne­nu­si­kals­ta­mos. Baus­mę su­Å¡vel­ni­na toks įsta­ty­mas, ku­ris su­ma­Å¾i­na jos mi­ni­ma­liÄ , maksimaliÄ ar­ba Å¡ias abi ri­bas, nu­ma­to nau­jÄ alternatyviÄ Â Å¡vel­nes­nę baus­mės rÅ«­Å¡Ä¯, pa­Å¡a­li­na griežtesnę bausmės rūšį.

Vei­kÄ pa­da­riu­sio as­mens tei­si­nę padė­tį ki­to­kiu bÅ«­du pa­leng­vi­na įsta­ty­mas, ku­ris pa­Å¡a­li­na vei­kÄ iÅ¡ sun­kių nu­si­kal­ti­mų sÄ ­ra­Å¡o, iÅ¡­ple­Äia ga­li­my­bes at­leis­ti vei­kÄ pa­da­riu­sį as­me­nį nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ir baus­mės ar­ba ati­dė­ti jam pa­skir­tos baus­mės vyk­dy­mÄ , su­trum­pi­na se­na­ties, teis­tu­mo ter­mi­nus ir pan.Lyginant Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968) sankcijas, matyti, kad sankcijos yra analogiÅ¡kos, t. y. tiek už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) padarymÄ , tiek už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968), padarymÄ asmuo (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo) baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968) dispozicijų, Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalis taikoma tik tais atvejais, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, t. y. kyšininkavimas yra speciali norma lyginant su piktnaudžiavimu. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio galima suprasti, jog teismas, perkvalifikuodamas V.

P. ir A. S. veikÄ iÅ¡ bendros normos – piktnaudžiavimo į specialiÄ normÄ â€“ kyÅ¡ininkavimÄ , apie tai iÅ¡ anksto kaltinamiesiems nepraneÅ¡us ir Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje nurodytam subjektui nepateikus raÅ¡ytinio praÅ¡ymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, laikė, kad V. P. ir A. S. kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuoja pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ , iÅ¡ esmės nekeičiant faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 4 dalis leidžia teismui netaikyti Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 4 dalį įmanomas veikos perkvalifikavimas į lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ iÅ¡ esmės nesikeičiant faktinėms nusikalstamos veikos aplinkybėms.

Esminis dalykas pagal Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 4 dalį, suponuojantis teismo pareigÄ tokioje byloje esant tokiems kaltinimo pasikeitimams užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , yra ne naujas juridinis veikos įvertinimas (kvalifikavimas), bet esminio ar neesminio faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pasikeitimo konstatavimas.Kita vertus, net ir pripažįstant, kad įmanomas veikos perkvalifikavimas į lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ nesikeičiant faktinėms bylos aplinkybėms, teisė žinoti kaltinimÄ , teisė į gynybÄ negali bÅ«ti ribojama.

PrieÅ¡ingu atveju baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui bÅ«tų nežinoma, nuo ko gintis, nes perkvalifikavus veikÄ nuteisiama ne pagal oficialiai pareikÅ¡tame kaltinime nurodytÄ veikos kvalifikavimÄ . Keičiantis veikos teisiniam įvertinimui (kvalifikacijai pagal kitÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį, jo dalį), kartu visada konstatuojamas ir kitoks veikos pavojingumo laipsnis, kuris turi tiesioginę reikÅ¡mę skiriant bausmę ir turi bÅ«ti teismo įvertintas individualizuojant bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teisė žinoti kaltinimÄ , teisė į gynybÄ apima ir kaltininko (jo gynėjo) dalyvavimÄ bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taikymo procese.

Kaltininkas (jo gynėjas) turi teisę pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl visų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų duomenų vertinimo - taigi ir dėl inkriminuojamos veikos pavojingumo laipsnio, turinčio tiesioginę reikÅ¡mę bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui. Nuteistieji V. P. ir A. S. savo apeliaciniuose skunduose nenurodo, jog pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas jų nusikalstamas veikas, suvaržė jų teises. Tačiau nuteistųjų pozicija Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra tokia, kad tiek V.

P., tiek A. S. apskritai neigia savo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , todėl Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinio reguliavimo ydingumas konstitucinių teisės žinoti kaltinimÄ , teisės į gynybÄ , lygybės principų reikalavimų kontekste ypač akivaizdus, t. y. V. P. ir A. S. pirmosios instancijos teisme gynėsi nepadarę jiems inkriminuoto piktnaudžiavimo tarnyba, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti – V. P. už tai, kad, vykdydamas įgaliojimus, savo naudai pats tiesiogiai, netiesiogiai, per A.

S., pastarajam padedant, provokavo, reikalavo už neteisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ jam perduoti kyšį (Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)), o A. S. už tai, kad, vykdydamas pažadÄ padėti V. P. tai padaryti, perdavė minėtÄ reikalavimÄ A. K. ir paėmė iÅ¡ jo kyÅ¡iui skirtus pinigus, žadėdamas juos perduoti V. P. (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis, 225 straipsnio 2 dalis). Be to, A. S. buvo kaltinamas, kaip specialus subjektas, o nuteistas buvo be Å¡io nusikalstamos veikos subjektÄ apibÅ«dinančio požymio.

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliaciniame teisme, tiek V. P., tiek A. S. nurodė, kad, jeigu bÅ«tų žinoję, jog bus nuteisti už kyÅ¡ininkavimÄ , bÅ«tų gynęsi kitaip.    Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs inter alia ir Lietuvos apeliacinio teismo kreipimÄ si į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nutarė:1.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.2.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija; 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iš esmės skirtingomis, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje neribojamas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.4.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.5.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 4 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.6.

Nutraukti bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies (Žin., 2002, Nr. 37-1341) tiek, kiek joje baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra praÅ¡oma, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.7. Nutraukti bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto tiek, kiek jame apeliacinės instancijos teismui nesuteikiami įgaliojimai panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, kai, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, paaiÅ¡kėja naujos faktinės aplinkybės, tačiau apeliaciniuose skunduose nėra praÅ¡oma pakeisti faktines bylos aplinkybes, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A.

S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, V. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo kaltinime nurodytÄ veikÄ , nors iÅ¡ esmės ir nekeičiant faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, bet pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį ne lengvesnį nusikaltimÄ , apie tokiÄ galimybę iÅ¡ anksto teisiamajame posėdyje kaltinamiesiems nepranešęs. Toks veikos perkvalifikavimas neatitinka nuosprendžio priėmimo metu galiojusių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnis), be to, kaip nustatė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui prieÅ¡tarauja ir Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Taigi, kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuojant pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, apie tokiÄ galimybę bÅ«tina kaltinamajam iÅ¡ anksto praneÅ¡ti teisiamajame posėdyje, nepriklausomai nuo to, ar veika perkvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ , ar pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį ne lengvesnį nusikaltimÄ .

Å iuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato kitos galimybės iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytÄ minėtÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ kitaip, kaip nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme sudarant visas galimybes kaltininkui (kaltinamajam, nuteistajam) gintis nuo kaltinimo pagal perkvalifikuotÄ Ä¯statymÄ . Toks baudžiamojo proceso įstatymo taikymas neprieÅ¡tarauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatoms (2002 m. vasario 21 d.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Sipavičius prieÅ¡ LietuvÄ ).Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, papildomai praneÅ¡ti A. S., kad jis gali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, o V. P., kad jis gali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio mėnesio – 2007 m. lapkričio 6 d. epizodas) nėra reikalinga, kadangi nuteistieji jau yra pripažinti kaltais pagal minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir žino nuo kokių kaltinimų jiems gintis apeliacinės instancijos teisme.Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistųjų A.

S. ir V. P. apeliacinius skundus, buvo atliktas įrodymų tyrimas, sudaryta galimybė dėl visų inkriminuotų veikų pasisakyti patiems nuteistiesiems, taip pat buvo apklaustas nukentėjusysis A. K., liudytojai R. O., M. H. ir kiti, nuteistieji turėjo galimybę visiems šiems asmenims užduoti klausimus. Nuteistieji V. P. ir A. S. turėjo pakankamai laiko ir galimybių gintis nuo perkvalifikuoto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, pakenkęs nuteistųjų V.

P. ir A. S. galimybėms gintis nuo pakeisto kaltinimo, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ ja bylÄ apeliacinės instancijos teisme, yra iÅ¡taisytas tiek, kiek tai leidžia galiojantys baudžiamojo proceso įstatymai ir tiek, kad nebÅ«tų pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2007 m. vasario 26 d. Lietuvos kriminalinės policijos biure gavus A. K. pareiÅ¡kimÄ , kad Vilniaus VPK ENTS darbuotojai V.

P. ir A. S. reikalauja iÅ¡ jo kyÅ¡io už baudžiamosios bylos, iÅ¡keltos dėl UAB ,,Algerinta“ veiklos, neperdavimÄ Ä¯ teismÄ . Nuo 2007 m. vasario 26 d. V. P. ir A. S. atžvilgiu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 158 straipsnyje ir 160 straipsnyje – leista Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojams ir A. K. V. P. ir A. S. atžvilgiu atlikti tyrimÄ , neatskleidžiant savo tapatybės: panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant V. P., A.

S. pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, užmegzti ryÅ¡ius su Å¡iais minėtais asmenimis ir Å¡ių kontaktų metu slapta daryti vaizdo ir garso įraÅ¡us, ikiteisminio tyrimo metu sulaikius ar suėmus V. P., A. S., taikyti jų atžvilgiu agentÅ«rinį metodÄ , iÅ¡vardintų veiksmų fiksavimui daryti vaizdo ir garso įraÅ¡us, panaudojant visų rÅ«Å¡ių vaizdo ir garso įraÅ¡ymo technines priemones; vykdyti V. P. ir A. S. slaptÄ sekimÄ : slapta kontroliuoti V. P., A. S. bendravimÄ su kitais asmenimis, slapta sekti V.

P., A. S., stebėti juos, transporto priemones, kuriomis jie naudojasi, gyvenamÄ sias, tarnybines patalpas, vietoves, kuriose jie lankosi, slapta laikinai paimti ir apžiÅ«rėti tyrimui reikÅ¡mingus V. P., A. S. naudojamus daiktus, dokumentus, neskelbiant apie jų paėmimÄ , slapta kontroliuoti V. P., A. S. paÅ¡to siuntas, dokumentų siuntas, paÅ¡to perlaidas ir jų dokumentus, nuo 2007 m. vasario 27 d. – procesinės prievartos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje, t. y. buvo klausomasi A.

K., V. P., A. S. telefoninių pokalbių, atliekama kitos informacijos, perduodamos telefonu, kontrolė, daromi įraÅ¡ai, nuo 2007 m. vasario 27 d. taikoma procesinė prievartos priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 159 straipsnyje – leidžiama A. K. atlikti V. P. ir A. S. atžvilgiu nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus. ReikÅ¡minga Å¡iam bylos epizodui informacija, užfiksuota naudojant technines priemones, gauta iki 2007 m. vasario 28 d. ir nuo 2007 m. spalio 11 d., kai A. K. paskambino A. S., iki 2007 m. lapkričio 6 d.

Nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. spalio 11 d. nėra užfiksuota jokių V. P., A. S. ir A. K. tarpusavio kontaktų, nors buvo taikomos visos Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje, 158 straipsnyje, 159 straipsnyje, 160 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės, leidimai, kurias taikyti nuolat periodiškai buvo pratęsiami. Nei veikos padarymo metu galiojęs Operatyvinės veiklos įstatymas, nei Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, kiek laiko valstybė su nusikalsti linkusiu asmeniu gali imituoti nusikalstamus veiksmus.

Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad operatyvinės veiklos subjekto parengtas nusikalstamos veikos imitacijos modelis sankcionuojamas ne ilgesniam kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui. Tačiau Å¡is laikotarpis gali bÅ«ti pratęstas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BPK 159 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismo nutartyje turi bÅ«ti nurodyta nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų trukmė, tačiau nei kokia Å¡ių veiksmų trukmė gali bÅ«ti, nei kiek kartų teismas gali nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus pratęsinėti baudžiamojo proceso įstatyme nenurodyta.

Tačiau, nepaisant minėto klausimo teisinio reguliavimo spragų, nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai negali tęstis begalę laiko. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis kaip operatyvinis (žvalgybinis) veiksmas ir nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirtas baudžiamojo proceso tikslams. Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi iÅ¡ Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio ir 2 straipsnio prasmės iÅ¡plaukia, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelio ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų laikas turi bÅ«ti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamÄ veikÄ , surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ padariusius asmenis, kad bÅ«tų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus.

Kadangi valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (modelis) turi bÅ«ti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Å ie veiksmai turi bÅ«ti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimÄ , kad bylÄ galima bÅ«tų perduoti teismui, o kaltininkas bÅ«tų greitai ir teisingai nubaustas.

Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog prokuroras ar teismas, sankcionuodami nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, privalomai nurodo jų vykdymo laikÄ , tai nereiÅ¡kia, kad teisėsaugos institucijos bÅ«tinai turi imituoti nusikalstamus veiksmus iki paskutinės nusikalstamos veikos imitacijos modelio ar nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų galiojimo dienos. Nei nusikalstamos veikos imitacijos modelis, nei nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai negali bÅ«ti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę, iÅ¡provokuotų veiksmus, kurių be nusikalstamos veikos imitacijos modelio vykdymo kaltininkas nebÅ«tų padaręs. Å ios taisyklės turi bÅ«ti laikomasi ir tais atvejais, kai kaltininkas rengiasi daryti nusikalstamÄ veikÄ , pradėjo daryti nusikaltimÄ ar net atliko veikÄ , kuri gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, tačiau po to dėl kokių nors priežasčių persigalvojo ir atsisakė daryti nusikaltimÄ ar jį tęsti arba daryti naujus nusikalstamus veiksmus ir pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ neatliko jokių veiksmų, susijusių su tiriamu nusikaltimu.

Jei kaltininkas ilgÄ laiko tarpÄ neatlieka minėtų veiksmų, nusikalstamos veikos imitavimo subjektai negali savo iniciatyva skatinti ar kitaip provokuoti kaltininko veiksmus, jei Å¡is pats nerodo iniciatyvos nusikalsti.  Nuo 2007 m. vasario 28 d. nei V. P., nei A. S. nerodė jokios iniciatyvos ir neatliko jokių veiksmų, kad bÅ«tų gautas iÅ¡ A. K. kyÅ¡is. Taip pat V. P. per šį laikotarpį neatliko ir jokių procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje dėl UAB ,,Algerinta“ veiklos tyrimo. Nuo 2007 m. kovo 6 d. baudžiamÄ jÄ bylÄ V.

P. perdavė prokurorui, vėliau, jÄ gavęs, atidavė į archyvÄ . IÅ¡ 2007 m. spalio 11 d. pokalbio tarp paskambinusio A. K. ir A. S. turinio taip pat matyti, kad A. S. nieko naujo nežino apie V. P. atliekamÄ tyrimÄ , kuriuo domisi A. K.. Neįtikinama yra A. K. nurodyta 2007 m. spalio 11 d. skambučio A. S. priežastis – A. K. sutiko savo buvusį bendradarbį G. M., iÅ¡ kurio sužinojo, kad V. P. kvietėsi G. M. ir klausinėjo apie A. K., dėl to A. K. sunerimo ir skambino A. S.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V.

P. apklausė G. M. 2007m. vasario 26 d. ir nuo to laiko jo neapklausinėjo. G. M. parodė, kad su A. K. buvo susitikęs galimai liepos mėnesį ir gerai neprisimena, bet galėjo kalbėti ir apie įmonės ,,Algerinta“ bylos tyrimÄ . NelogiÅ¡ka, kad A. K., 2007 m. liepos mėnesį sužinojęs apie G. M. apklausÄ , įvykusiÄ 2007 m. vasario 26 d., dėl to staiga sunerimtų tik 2007 m. spalio 11 d., t. y. po kelių mėnesių, ir dėl to skambintų A. S., tuo pačiu žinodamas, kad veikia imituodamas nusikalstamÄ veikÄ , kad pokalbis yra slapta kontroliuojamas techninėmis priemonėmis ir įraÅ¡omas.

Darytina iÅ¡vada, kad 2007 m. spalio 11 d. A. K. skambino A. S., siekdamas iÅ¡provokuoti A. S. ir V. P. aktyvius veiksmus, vykdant nusikalstamos veikos imitavimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių visi veiksmai V. P. ir A. S. atlikti po 2007 m. spalio 11 d., laikomi iÅ¡provokuotais. Teismai, nagrinėdami bylas, kuriose įrodymai yra surinkti Lietuvos BPK 154 straipsnio, 159 straipsnio, 160 straipsnio ar nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio, 11 straipsnio, 12 straipsnio, 13 straipsnio tvarka itin atidžiai turi tikrinti Å¡ių įrodymų leistinumÄ , jų atitikimÄ Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimams.

VieÅ¡u interesu negalima pateisinti tokių įrodymų, kurie gauti peržengus valstybės specialiųjų tarnybų pareigÅ«nų veiksmų ribas, t. y. iÅ¡provokavus nusikaltimÄ , panaudojimo. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimÄ , kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarÄ jį asmenį nubausti. Nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais.

Faktiniai duomenys, surinkti provokavimo metu, nelaikomi įrodymais, todėl V. P. ir A. S. veika po 2007 m. spalio 11 d. , tame tarpe ir A. S. 1500 Lt paėmimas iÅ¡ A. K., negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikaltimas.Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnis numato atsakomybę tam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus(Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalis) arba už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus (Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalis).

Kyšininkavimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo:

1) priima kyšį;

2) provokuoja jį duoti;

3) pažada jį priimti;

4) susitaria jį priimti;

5) reikalauja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo. Kadangi kyÅ¡ininkavimas yra formalus nusikaltimas, pagal įstatymÄ jis yra laikomas baigtu nuo bet kurios minėtos alternatyvios veikos padarymo, nėra bÅ«tina, kad kaltininkas realiai priimtų (gautų) kyšį. Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai nuo 2007 m. spalio 11 d. yra gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ , todėl nėra leistini Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio prasme.

Tačiau įrodymai, surinkti iki 2007 m. vasario 28 d. yra teisėti, leistini ir pakankami, kad A. S. ir V. P. veika bÅ«tų kvalifikuojama taip, kaip jÄ kvalifikavo pirmosios instancijos teismas, t. y. V. P. - pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, A. S. – pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį. Nors A. S. ir V. P. viso proceso metu neigė jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymÄ , tačiau bylos įrodymų visetas, o, bÅ«tent, A. K. parodymai bei A. K. ir A.

S. 2007 m. vasario 26 d. ir 2007 m. vasario 28 d. pokalbių įraÅ¡ai leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl A. S. ir V. P. kaltumo padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. IÅ¡ byloje esančio V. P. ir A. K. 2007 m. vasario 28 d. pokalbio įraÅ¡o matyti, kad V. P. nei provokuoja, nei reikalauja, nei kaip nors kitaip kalba apie kyšį. Tačiau byloje surinkti įrodymai turi bÅ«ti vertinami ne atsietai vienas nuo kito, o sistemoje, visete, faktiniai duomenys turi sudaryti logiÅ¡kÄ grandinę. A. K. parodė, kad 2006 metais jam UAB ,,Algerinta“ dirbant buhalteriu, bendrovėje ekonominės policijos pareigÅ«nai atliko patikrinimÄ ir pradėjo ikiteisminį tyrimÄ .

V. P. jam pasiÅ«lė padėti, jis iÅ¡ V. P. kalbų suprato, kad V. P. nutrauktų bylÄ , jeigu už tai gautų pinigų. Po dviejų – trijų mėnesių įvyko antrasis pokalbis su V. P., tada V. P. jam pasakė, jog reikės atsakyti į klausimas ir, kad jis galėtų pakoreguoti atsakymus reikiama linkme, taip pat V. P. klausė, ar jis neturi kokio pažįstamo Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Tuomet jis prisiminė, kad pažįsta A. S., kurį kaip tik ir sutiko po minėto pokalbio kartu su V.

P. eidamas koridoriumi, jis prisipažino A. S., kad turi nemalonumų, o Å¡is pažadėjo užeiti pas V. P. ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia yra situacija. 2007 m. vasario 24 d. A. S. pasiÅ«lė jam susitikti. Susitikimo metu su A. S. kalbėjosi, kaip geriau jam pasielgti, A. S. jam patarė, kad geriau susimokėti tyrėjui nei samdytis advokatÄ , kadangi tada bus Å¡imtaprocentinė garantija, jog viskas baigsis gerai, taip pat A. S. jam pasakė, jog pats V. P. betarpiÅ¡kai bendrauti nenori, kadangi bijo, kad jo neiÅ¡duotų.

Nukentėjusiojo teigimu, apie tai, kad sutinka sumokėti V. P., A. S. jis pasakė kitÄ dienÄ , o dar kitÄ dienÄ jis apsisprendė nemokėti pinigų tyrėjui ir apie viskÄ praneÅ¡ti policijai. Å iuos A. K. parodymus patvirtina jo 2007 m. vasario 26 d. ir 2007 m. vasario 28 d. pokalbių su A. S. įraÅ¡ai. IÅ¡ A. S. žodžių, posakių matyti, kad jis kalba ne savo vardu, kad veikia V. P. interesais, perduoda jo reikalavimus, aiÅ¡kina, kad nereikia samdyti advokato, jis pats prisiima atsakomybę už reikalo sutvarkymÄ , nurodo pinigų sumas.

Šių pokalbių turinys leidžia tikėti A. K. parodymais, tame tarpe ir apie V. P. veiksmus provokuojant ir reikalaujant kyšio. Nuo to momento, kai A. S. 2007 m. vasario 26 d. ir 2007 m. vasario 28 d. išreiškė A. K. V. P. reikalavimus duoti kyšį, nusikaltimas laikomas baigtu. V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, o A. S., kaip padėjėjo – pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį. Tai, kad vėliau nei V. P., nei A.

S. nesiėmė jokių veiksmų, kad realiai gautų iÅ¡ A. K. kyšį, kol pats A. K. po beveik aÅ¡tuonių mėnesių neparodė iniciatyvos, veikos kvalifikavimo nekeičia, tik mažina veikos apimtį, t. y. konstatuojama, kas A. S. ir V. P. nusikalstama veika baigta 2007 m. vasario 28 d. Å i veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal veikos padarymo metu galiojusį įstatymÄ , t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija). V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Resublikos BK 225 straipsnio 2 dalį dėl 2005 m. gegužės 12 – 14 d. kyÅ¡ininkavimo, susijusio su UAB ,,MHCOM“ veiklos tyrimu iÅ¡ esmės remiantis tik nukentėjusiojo A.

K. ir liudytojo M. H. parodymais. Pats V. P. viso proceso metu neigė reikalavęs kyÅ¡io iÅ¡ M. H.. Nukentėjusysis A. K. iÅ¡ esmės viso proceso metu nuosekliai parodė, kad 2003 – 2006 metais jam dirbant UAB,,MHCOM“, ekonominės policijos pareigÅ«nai – V. P., ir V. M. atlikinėjo Å¡ios bendrovės veiklos patikrinimÄ . PareigÅ«nams atėjus į bendrovės patalpas, V. P., pasivedęs jį į Å¡alį, pasakė, kad tyrimas dar nepradėtas ir viskÄ galima baigti be jokių pasekmių, V.

P. pasiÅ«lė jam pasikalbėti su bendrovės akcininkais ir pasakyti, jog jie turės sumokėti, jeigu norės, kad bendrovė toliau dirbtų, bet konkrečios pinigų sumos tÄ kartÄ V. P. neįvardijo. V. P. padiktavo jam V. M. telefono numerį, kuriuo paskambinęs iÅ¡ V. P. iÅ¡girdo, jog reikės apie 20000 Lt. Nukentėjusiojo teigimu, apie šį pokalbį su V. P. jis papasakojo M. H., Å¡is pasakė, jog sutiktų mokėti tik 10000 Lt, tačiau V. P. su tokia suma nesutiko. Tada M. H. panoro pats susitikti su V.

P.. V. P. ir M. H. susitikimas įvyko prie V. P. darbovietės stovėjusiame M. H. automobilyje, kuriame taip pat buvo ir jis. M. H. pasakė V. P., kad galėtų sumokėti 10000 Lt, tačiau V. P. su tokia suma nesutiko ir iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio pasakė, jog mažiausia suma galėtų bÅ«ti 15000 Lt. Nukentėjusysis nurodė, jog kitÄ kartÄ M. H. susitikus su V. P., Å¡is sutiko gauti 10000 Lt, tačiau apie tai sužinojęs M. H. pasakė, jog tikriausiai byloje nieko nėra, todėl jis visai nemokės V.

P.. Liudytojas M. H. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iÅ¡ A. K. jis sužinojo, jog į UAB ,,MHCOM“ patalpas buvo atėję policijos pareigÅ«nai, kurie užantspaudavo bendrovės patalpas. A. K. jam pasakė, jog pažįsta vienÄ iÅ¡ pareigÅ«nų - V. P., taip pat A. K. sakė, kad patikrinimo metu kalbėjosi su V. P. ir Å¡is nurodė, kad, jeigu bendrovė nori ramiai dirbti, tai privalės V. P. sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ . Vėliau iÅ¡ A. K. jis sužinojo, kad V. P. nori gauti 20000 Lt, tačiau jis pasakė, kad tokia suma yra per didelė ir, kad jis sutiktų mokėti 10000 Lt, taip pat paprašė, kad A.

K. suorganizuotų jo susitikimÄ su V. P.. Liudytojo M. H. teigimu, susitikimas su V. P. įvyko jo automobilyje, susitikime dalyvavo ir A. K., susitikimo metu jis bandė su V. P. derėtis dėl pinigų sumos, tačiau V. P. pasakė, jog galutinė suma yra 15000 Lt. Anot liudytojo M. H., vėliau V. P. sutiko gauti 10000 Lt sumÄ , tačiau jis nutarė visai pinigų V. P. nemokėti ir nemokėjo. Liudytojas M. H. pirmosios instancijos teisme taip pat paaiÅ¡kino, jog po įvykio praėjo daug laiko, todėl jis negali tiksliai pasakyti, ar automobilyje susitiko, bÅ«tent, su V.

P., nes tÄ Å¾mogų matė labai trumpai. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. H. taip pat parodė, kad iÅ¡ jo buvo reikalaujama kyÅ¡io, tačiau kategoriÅ¡kai neparodė, kad kyÅ¡io reikalavo, bÅ«tent, V. P.. Liudytojas nurodė, kad su kyÅ¡io reikalavusiu asmeniu trumpai kalbėjo automobilyje, jo gerai neįsidėmėjo, todėl mano, kad tas asmuo galimai buvo V. P.. Be to, viso proceso metu liudytojas M. H. parodė, kad iÅ¡ jo pinigų reikalavo dar ir kiti asmenys. Å iuos M. H. parodymus atitinka ir byloje esantiems įrodymams patikrinti Lietuvos Respublikos BPK Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio tvarka perskaityti liudytojo T.

S. parodymai. Liudytojas T. S. parodė, kad po to, kai iÅ¡ bendrovės patalpų išėjo policijos pareigÅ«nai, atlikę bendrovės patikrinimÄ , gal po valandos laiko pas juos atėjo vyras, kurio jis nepažįsta ir tikrai neatpažintų, Å¡is vyras bendravo su M. H.. Liudytojo teigimu, dar tÄ pačiÄ dienÄ M. H. su tuo asmeniu buvo susitikę restorane ,,Flamingo“, esančiame Žvėryno mikrorajone, į tÄ restoranÄ buvo nuvykęs ir jis su A. K.. Jis su A. K. į minėtÄ restoranÄ važiavo kartu M.

H., jis su A. K. atsisėdo prie vieno staliuko, o M. H. su tuo vyru – prie kito staliuko. Anot liudytojo T. S., M. H. su tuo vyriÅ¡kiu bendravo apie pusvalandį, po Å¡io pokalbio M. H. jam papasakojo, kad iÅ¡ jo buvo papraÅ¡yta nerealiai didelė pinigų suma už tai, kad bendrovė bÅ«tų palikta ramybėje ir nebÅ«tų jokių patikrinimų, tačiau M. H. sakė, kad pinigų policijos pareigÅ«nams nemokės (t. 4, b. l. 18 – 20) . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. K. apie galimai V. P. reikalautÄ iÅ¡ M.

H. kyšį teisėsaugos institucijoms pranešė praėjus beveik dvejiems metams po aptariamo įvykio. 2005 m. gegužės mėnesį nei A. K., nei M. H. nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimai reikalaujamo kyÅ¡io. A. K. ir M. H. parodymų iÅ¡ esmės nepatvirtina jokie kiti įrodymai, kurių Å¡altinis bÅ«tų ne žinios, gautos iÅ¡ A. K. ir M. H.. Byloje nėra nei garso, nei vaizdo įrašų, nėra paties kyÅ¡io dalyko, nėra jokių duomenų, kad V. P., atlikdamas savo darbines funkcijas tiriant UAB ,,MHCOM“ veiklÄ , bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus M.

H. naudai, ar prieÅ¡ingai – siekdamas jam pakenkti, ar kitaip provokuodamas kyÅ¡io davimÄ . Pirmosios instancijos teismas atmetė V. P. teisinančius liudytojų L. P., R. R., D. Å . parodymus, kaip neįtikinančius ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi iÅ¡ esmės A. K. ir M. H. parodymais. Tačiau vieno ar dviejų liudytojų, patyrusių neigiamas pasekmes dėl pareigÅ«no veiksmų, Å¡iam atliekant savo pareigas, parodymai apie galimÄ kyÅ¡io reikalavimÄ , praėjus po tariamo įvykio beveik dvejiems metams, iÅ¡ esmės nesant kitų įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos parodymus, negali bÅ«ti laikomi pakankamais įrodymais nuteisti pareigÅ«nÄ už kyÅ¡io reikalavimÄ .

Tokie parodymai gali bÅ«ti duoti siekiant atkerÅ¡yti pareigÅ«nui už jo profesinę veiklÄ , pakenkti jam, todėl teisme turi bÅ«ti itin atidžiai tikrinami, jie negali bÅ«ti prioritetiniai kitų įrodymų atžvilgiu. Esant tokiam įrodymų visetui, nenustatyta, kad V. P. 2005 m. gegužės 12 – 14 d. bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ M. H. kyÅ¡io, todėl daroma iÅ¡vada, jog V. P. nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pripažino V. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl UAB ,,Toris” patikrinimo akto ir UAB ,,Toris“ buhalterei J. U. surašyto akto Nr. 10-4-P-125 suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, remdamasis iš esmės liudytojos J. U. parodymais bei techninių priemonių pagalba užfiksuoto J. U. ir V. P. pokalbio turiniu. Apeliacinės instancijos teismo tyrimo dalykas šiame epizode - nustatyti, ar UAB ,,Toris“ patikrinimo aktas ir UAB ,,Toris“ buhalterei J.

U. suraÅ¡ytas aktas Nr. 10-4-P-125 suraÅ¡yti teisingai, ar Å¡iuose aktuose įraÅ¡yti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, jog UAB ,,Toris” patalpose buvo rasta neapskaitytų kasos dokumentais 100 Lt.V. P. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis dalyvavo 2007 m. liepos 11 d. vykusiame UAB ,,Toris“ veiklos patikrinime. UAB ,,Toris“ patalpose buvo rasti 100 Lt, todėl J. U. taip ir parašė. Nuteistojo teigimu, apie patikrinimo rezultatus jis surašė patikrinimo aktÄ , kuriame nurodė, kad rasti neapskaityti 100 Lt.

V. P. nurodė, jog apklausos metu J. U. nemokė ir jai nenurodinėjo, kÄ jai reikia raÅ¡yti. Liudytoja J. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2007 m. liepos 11 d. pareigÅ«nai, atlikę UAB ,,Toris” patikrinimÄ , rado bendrovės kasoje 170 Lt trÅ«kumÄ . Liudytojos teigimu, V. P. pasiÅ«lė jai nuslėpti, kad buvo rastas 170 Lt trÅ«kumas ir paraÅ¡yti, kad stalčiuje buvo rasti 100 Lt. J. U. taip pat paaiÅ¡kino, kad apklausos V. P. kabinete metu, jai V. P. padiktavo, kÄ reikia raÅ¡yti paaiÅ¡kinime apie pažeidimÄ , ji viskÄ surašė taip kaip nurodė tyrėjas V.

P., t. y., kad UAB ,,Toris“ patikrinimo metu buvo surasti 100 Lt. Liudytojos teigimu, ji nesuprato dėl kokios priežasties V. P. jai patarė nurodyti kitokias aplinkybes nei buvo iÅ¡ tikrųjų. Apklausta apeliacinės instancijos teisme, liudytoja J. U. davė itin nenuoseklius, prieÅ¡taringus parodymus, t. y. vienÄ kartÄ liudytoja nurodė, kad policijos darbuotojai bendrovės kasos netikrino, jokie grynieji pinigai patikrinimo metu nebuvo rasti, kitÄ kartÄ liudytoja tvirtino, kad kasoje trÅ«ko 100 Lt, o pagal kompiuterio duomenis buvo nustatyta, jog kasoje rastas 170 Lt trÅ«kumas, trečiÄ kartÄ - kad buvo rasta 100 Lt.

IÅ¡ 2007 m. lapkričio 19 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimo ir slapto sekimo protokolo turinio matyti, kad 2007 m. liepos 12 d. įraÅ¡ytas pokalbis V. P. darbo kabinete. Pokalbyje dalyvauja V. P., J. U. ir V. P. bendradarbis V. M.. IÅ¡ pokalbio turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad V. P. aiÅ¡kina J. U. kaip raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , nurodo įraÅ¡yti anketinius duomenis, taip pat paraÅ¡yti, kad įmonės patalpose buvo rasta 100 Lt, jog J. U. gailisi ir kitÄ paaiÅ¡kinimo turinį (t. 2, b. l. 18 – 20).

Byloje esantis 2007 m. liepos 12 d. aktas Nr.10-4-P-125 bei jame J. U. ranka įraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai atitinka garso įraÅ¡o turinį (t. 5, b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas, Å¡iame epizode vertindamas įrodymus, pažeidė in dubio pro reo principÄ , t. y. abejones ir prieÅ¡taravimus aiÅ¡kino ne kaltinamojo naudai, o prieÅ¡ingai – kaltinamojo nenaudai. Tik liudytoja J. U. pakankamai nenuosekliai ir prieÅ¡taringai parodė, kad patikrinimo metu UAB ,,Toris“ kasoje buvo ne 100 Lt perteklius, o 170 Lt trÅ«kumas.

Nuteistojo V. P. parodymus apie įmonės patalpose rastus 100 Lt patvirtina liudytojo V. M. parodymai. Liudytojas V. M. nurodė, kad jis ir V. P. UAB ,,Toris“ patikrinimo metu ant J. U. stalo surado neapskaitytus 100 Lt, dėl to buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo aktas. Liudytojo V. M. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino, kaip siekimÄ palengvinti savo buvusio kolegos V. P. teisinę padėtį. Tačiau ir byloje esantys dokumentai patvirtina ne J. U., o V. P. ir V. M. parodymus. 2007 m. liepos 11 d.

UAB ,,Toris“ patikrinimo aktÄ , kuriame įraÅ¡yta, jog įmonėje buvo surasta 100 Lt, kuriems nebuvo pateikti kasos dokumentai, pasirašė ne tik V. P., bet ir minėtas liudytojas V. M., taip pat J. U. bei UAB ,,Toris” sÄ matininkė T. C. (t. 4, b. l. 150). Nors liudytoja T. C. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dokumentus pasirašė neskaitydama, apie 100 Lt ji sužinojo tik iÅ¡ Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nų, kai buvo apklausiama, tačiau 2007 m. liepos 11 d. patikrinimo akte T.

C. pasirašė, kad gavo vienÄ akto egzempliorių, jog su patikrinimo aktu susipažino. 2007 m. rugpjūčio 24 d. J. U. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai taip pat nurodyta, kad buhalterijos kabinete J. U. stalčiuje buvo rasta 100 Lt asmeninių J. U. pinigų (t. 5, b. l. 8). Nėra paneigtas V. P. aiÅ¡kinimas, kad 2007 m. liepos 12 d. paaiÅ¡kinimÄ jis diktavo J. U. remdamasis 2007 m. liepos 11 d. patikrinimo akto duomenimis. Taip pat byloje nėra nustatytas V. P. veikos motyvas, t. y., kodėl jis UAB ,,Toris” patikrinimo akte ir UAB ,,Toris” buhalterei J.

U. suraÅ¡ytame akte Nr. 10-4-P-125 vietoje 170 Lt trÅ«kumo nurodė 100 Lt perteklių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad tokiu bÅ«du V. P. siekė padėti J. U. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, tačiau administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1731 straipsnį taikoma tiek kasoje nustačius pinigų trÅ«kumÄ , tiek perteklių. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡te, adresuotame Vilniaus apskrities VPK KP NTT ENTS, nurodyta, kad J. U. nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, kadangi, apklausus buhalterę J.

U., nustatyta, kad patikrinimo metu surasta 100 Lt grynųjų pinigų suma – jos asmeniniai pinigai (t. 5, b. l. 13). Taip pat iš minėto rašto turinio matyti, kad patikrinimo aktuose, kuriuos Vilniaus apskrities VPK KP NTT ENTS perduoda Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, nėra tiksliai suformuluotas administracinio teisės pažeidimo kaltinimas, nėra ištirtos visos pažeidimo aplinkybės, nėra nurodyti teisės aktai, kurie yra pažeisti. Tačiau net, jeigu V. P. surašytas 2007 m. liepos 11 d.

UAB ,,Toris” patikrinimo aktas ir UAB ,,Toris” buhalterei J. U. suraÅ¡ytas aktas Nr. 10-4-P-125 ir nėra teisiÅ¡kai nepriekaiÅ¡tingi, net, jei juose yra klaidų, tos klaidos negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį. Tiek Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai padaromi tyčia, be to, Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bÅ«tinas sudėties požymis yra pasekmės, t. y. veika kvalifikuojama pagal minėtÄ straipsnį, jeigu dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimo didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Å ioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta nei V. P. tyčia klastoti dokumentus, nei pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Todėl V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Å iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡teisinus V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (už kyÅ¡ininkavimÄ 2005 m. gegužės 12 – 14 d.) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bei nuteistųjų nusikalstamÄ veikÄ dėl kyÅ¡ininkavimo 2006 m. gruodžio mėnesį – 2007 m. vasario 28 d., paÅ¡alinus inkriminuotÄ nusikalstamos veikos periodÄ nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. lapkričio 6 d., perkvalifikavus iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X – 1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija ), turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir bausmių paskyrimo klausimas nuteistiesiems V. P. ir A. S.. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.Valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija ), padarymÄ gali bÅ«ti nubaustas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tiek minėtos redakcijos baudžiamajame įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X – 1233 redakcija), pagal kurį V. P. ir A. S. buvo nuteisti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, sankcijos numato alternatyvias bausmes – teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ arba laisvės atėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas, V. P. ir A. S. asmenybes charakterizuojančius duomenis, įvertinęs kontekste su aplinkybėmis, kad V.

P. nusikalto atlikdamas savo tiesiogines pareigas ir skatino kitus asmenis daryti teisės pažeidimus, o tai rodo didesnį nuteistųjų pavojingumÄ visuomenei, dėl jų nusikalstamų veikų buvo padaryta didelė žala teisėsaugos institucijų reputacijai, abiem nuteistiesiems paskyrė griežtesnę baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas, už nusikalstamas veikas, susijusias su kyÅ¡ininkavimu 2006 m. gruodžio mėnesį – 2007 m. lapkričio 6 d., parinkdamas nuteistiesiems A.

S. ir V. P. bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados koreguoti. Tačiau, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, atsirado naujų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti ir įvertinti nustatant nuteistiesiems V. P. ir A. S. bausmių dydžius. Nuo nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, praėjo ilgas laiko tarpas – beveik aÅ¡tuoneri metai.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikÅ¡tu kaltinimu, iÅ¡nagrinėti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Minėtos Konvencijos nuostatos aiÅ¡kinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ ; proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui.

Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesÄ suponuoja valstybės atitinkamų institucijų, jų pareigÅ«nų pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Å ioje baudžiamojoje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka – beveik aÅ¡tuoneri metai, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ V. P. ir A. S. buvo taikomos kardomosios priemonės, t. y. buvo apribota V. P. ir A. S. judėjimo laisvė, taip pat nuteistųjų atžvilgiu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, dėl kurių taikymo V.

P. ir A. S. patyrė asmeninės laisvės suvaržymus, psichologinę įtampÄ . Å ie nuteistųjų teisių suvaržymai turėtų bÅ«ti kompensuojami atitinkamai Å¡velninant bausmę. Kaip minėta, Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo, padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, apribojęs A. S. ir V. P. galimybes gintis nuo pakeisto kaltimo. Nors Å¡is baudžiamojo įstatymo pažeidimas iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kompensuojant nuteistųjų patirtus suvaržymus, jiems bausmė turi bÅ«ti Å¡velninama.  Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus A.

S. ir V. P. nusikalstamas veikas pagal kitos redakcijos – Å¡velnesnį - baudžiamÄ jį įstatymÄ , suÅ¡velnėjo nuteistiesiems pareikÅ¡ti kaltinimai, taip pat sumažėjo inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtis bei trukmė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes – ilgÄ baudžiamosios bylos procesÄ , pirmosios instancijos teismo padarytÄ procesinį pažeidimÄ , apribojusį V. P. ir A. S. galimybes gintis nuo pakeisto kaltinimo, bei Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu suÅ¡velninus kaltinimus V.

P. ir A. S., už nusikalstamų veikų, susijusių su kyÅ¡ininkavimu 2006 m. gruodžio mėnesį – 2007 m. vasario 28 d., padarymÄ nuteistiesiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės, artimos baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai, taip pat trumpinamas nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo laikotarpis.                             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,                                       n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (už kyÅ¡ininkavimÄ 2005 m. gegužės 12 – 14 d.) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (už kyÅ¡ininkavimÄ 2005 m. gegužės 12 – 14 d.) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija) iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V.

P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendį.V. P. nusikalstamÄ veikÄ dėl kyÅ¡ininkavimo 2006 m. gruodžio mėnesį – 2007 m. vasario 28 d., paÅ¡alinus inkriminuotÄ nusikalstamos veikos periodÄ nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. lapkričio 6 d., perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X – 1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija ) ir V. P. paskirti bausmę - laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatų taikymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V.

P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. S. nusikalstamÄ veikÄ dėl kyÅ¡ininkavimo 2006 m. gruodžio mėnesį – 2007 m. vasario 28 d., paÅ¡alinus inkriminuotÄ nusikalstamos veikos periodÄ nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. lapkričio 6 d., perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalies, 225 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X – 1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dal5, 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija ) ir A. S. paskirti bausmę - laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                       Albinas Bielskis                                                                                                         Kęstutis Jucys                                                                  Â