2019-02-06 Nr. AB-3554-3-62-3-00120-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2255-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00120-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir skundo papildymu teismo prašė:

1.1. panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2016 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 20/07-1667;

1.2. panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2017 m. sausio 13 d. raštą Nr. 2S-223;

1.3. įpareigoti Marijampolės pataisos namus išduoti pareiškėjui G. L. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją už visą išdirbtą laiką tvarkiniu Marijampolės pataisos namų nuteistųjų valgykloje (teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė reikalavimo įpareigoti Marijampolės pataisos namus išduoti pažymą apie statybų pradžią ir pabaigą nuteistųjų valgykloje);

1.4. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos neišdavimo.

2. Pareiškėjas nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2016 m. sausio 20 d. iki šiol dirba Marijampolės PN valgykloje tvarkiniu. 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją ir prašė išduoti jo darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Šio dokumento kopijos atsakovas neišdavė ir motyvavo tuo, kad žiniaraštyje yra ir kitų asmenų vardai bei pavardės (asmeniniai duomenys). Sandėlininko V. D. (V. D.) 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažyma yra neaiškaus turinio ir ji negali būti prilyginta Darbo laiko apskaitos žiniaraščiui. Neturėdamas darbo laiko apskaitos žiniaraščio, pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Ginčijami administraciniai aktai turi būti panaikinti, kaip neišsamūs ir nepagrįsti. Ginčijamame sprendime Marijampolės PN direktorius nepagrįstai teigia, kad V. D. pažyma iš esmės atitinka darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir todėl pakartotinai jos neišduos. Padaryti darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją jokių didelių sąnaudų nesudaro. Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime pripažino, kad pareiškėjo skundas iš dalies pagrįstas, tačiau neįpareigojo atsakovo išduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją ir taip pat nenurodė pareiškėjo išdirbtų valandų poilsio, švenčių dienomis ir pan. Pareiškėjas pabrėžė, kad negaudamas duomenų apie išdirbtą darbo laiką, jis negali kreiptis į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, o tai sukelia jam neigiamas emocijas, išgyvenimus, neturėjimas šio dokumento užkerta kelią į teisminę gynybą.

3. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. sistemingai teikė prašymus dėl įsakymų kopijų, taip pat dėl ir dėl pažymų apie išdirbtą laiką išdavimo. Pareiškėjui buvo išduotos įsakymų kopijos ir pažyma apie išdirbtas valandas, kurią pasirašė V. D., tačiau pareiškėjas po kiek tai laiko vėl kreipėsi dėl analogiškos pažymos išdavimo. Pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta į visus jo prašymus. Vienu atveju 20 dienų terminas buvo pažeistas tik 1 diena. Dėl darbo laiko pareiškėjui buvo atsakyta žodžiu ir 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 20/07-1505. 2016 m. lapkričio 17 d. prašymu pareiškėjas vėl pareikalavo duomenų apie išdirbtą laiką. Jam buvo atsakyta ginčijamu 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 20/07-1667. Šiame rašte pagrįstai nurodyta, kad nauja pažyma nebus išduodama dėl didelių laiko sąnaudų. Nuteistieji pastoviai teikia daug prašymų, pats pareiškėjas yra pateikęs atsakovui taip pat labai daug prašymų, todėl daryti kopijas tų pačių dokumentų nėra galimybės ir laiko. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pataisos namų administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, visus prašomus dokumentus pateikė, pats pareiškėjas į Psichologinę tarnybą dėl jokių problemų nesikreipė, todėl nebuvo jokio pagrindo neturtinei žalai atsirasti.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 20/07-1667, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2017 m. sausio 13 d. raštą Nr. 2S-223 ir įpareigojo Marijampolės pataisos namus teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui oficialaus darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją už visą išdirbtą laiką tvarkiniu Marijampolės pataisos namų nuteistųjų valgykloje. Teismas priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą išduoti darbo laiko apskaitos žurnalo kopiją. 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjui buvo įteikta 2016 m. rugpjūčio 16 d. sandėlininko V. D. pasirašyta pažyma apie išdirbtas dienas ir valandas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio. 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. spalio 12 d. prašymais pareiškėjas pakartotinai paprašė išduoti sandėlininko V. D. pasirašytą pažymą apie išdirbtą laiką. Į šiuos pareiškėjo prašymus atsakovas atsakė 2016 m. lapkričio 2 d. raštu. Šio rašto turinys patvirtina, kad pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 18 d. sandėlininko V. D. pasirašyta pažyma pateikiama antrą kartą ir atsisakoma pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kadangi juose yra kitų nuteistųjų asmens duomenys. 2016 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas pateikė atsakovui du prašymus Nr. 49/07-2060 ir Nr. 49/07-2061, kuriais prašė vėl išduoti 2016 m. rugpjūčio 18 d. sandėlininko V. D. pasirašytą pažymą apie išdirbtą laiką, nes anksčiau išduota pažyma dingo, ir taip pat prašė pranešti apie remonto nuteistų valgykloje pradžią bei darbų terminą (teismo posėdžio metu reikalavimo įpareigoti pateikti pažymą apie remonto darbus atsisakė). Į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 18 d. prašymus Nr. 49/07-2060 ir Nr. 49/07-2061 buvo atsakyta ginčijamu Marijampolės PN 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 20/07-1667. Minėtame rašte atsakovas nurodė pareiškėjui nuteistųjų valgyklos remonto darbų pradžią ir pabaigą. Taip pat atsisakoma išduoti darbo laiką patvirtinančią pažymą ir paaiškinama, jog tokia pažyma jau buvo išduota ir antrą kartą jos nerengs, nes tam reikalingos didelės sąnaudos. Paminėtame rašte yra daug informacijos, kurios nebuvo prašoma suteikti pareiškėjo prašymuose Nr. 49/07-2060 ir Nr. 49/07-2061. Pareiškėjas dėl šios pažymos pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2017 m. sausio 13 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2S-223. Kalėjimų departamentas iš esmės konstatavo, kad atsakovo 2016 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 20/07-1667 yra pagrįstas ir iš dalies atkartojo atsakovo rašto turinį. Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime nurodė, kad sandėlininko V. D. 2016 m. rugpjūčio 18 d. pasirašyta pažyma – tai tinkamas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo darbo laiką.

7. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog pareiškėjas atsisakė reikalavimo įpareigoti išduoti pažymą apie remonto darbų terminus, į tai, kad jis turi teisę keisti skundo pagrindą arba dalyką, ginčo kontekste vertino tik pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. prašymų Nr. 49/07-2060 ir Nr. 49/07-2061 turinį bei atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens priimtus ginčijamus administracinius sprendimus – atsakymus į paminėtus pareiškėjo prašymus.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. abiejų kreipimųsi į atsakovą turinį, priėjo išvadą, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme tai yra prašymai (prašoma išduoti dokumentų kopijas, suteikti informaciją). Tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės), be to, nagrinėjamoje situacijoje ginčo teisiniams santykiams svarbios ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) principinės nuostatos. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakymo teikti informaciją pagrindai yra numatyti Įstatymo 16 straipsnyje. Taisyklių 41.2 punktas nustato, kad į asmens prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų bei teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, turinį, priėjo išvadą, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos (šiuo atveju – atsakovas) privalo teikti informaciją pareiškėjui. Be to, ir VAĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus.

9. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog pareiškėjas bausmės atlikimo metu 2016 metais dirbo tvarkdariu nuteistųjų valgykloje ir gavo už tai darbo užmokestį. Šiuo atveju atsakovas privalo pildyti nustatytos formos darbo laiko apskaitos žiniaraštį (arba kitą panašaus turinio dokumentą) ir privalo jo kopiją pateikti darbuotojui – pareiškėjui.

10. Teismas, įvertinęs paminėtus duomenis, konstatavo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip viešojo administravimo subjektai, nagrinėjamu atveju priimdami individualius administracinius aktus, sukėlusius pareiškėjui teisines pasekmes (iš esmės atsisakė išduoti oficialią darbo laiką patvirtinančio dokumento kopiją), netinkamai laikėsi VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pažeidė gero administravimo principą, administraciniai aktai nėra pakankamai motyvuoti, tinkamai pagrįsti teisės normomis. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis nėra didelės apimties dokumentas ir jo kopijai padaryti jokios papildomos darbo sąnaudos nereikalingos. Ypatingų pastangų bei sąnaudų nereikia ir tam, kad paslėpti kitų asmenų duomenis, esančius paminėtame dokumente. Be to, pareiškėjas apie darbo laiko apskaitos žiniaraštį pradėjo kalbėti tik teisme, o anksčiau jis prašė abstrakčiai išduoti pažymą. Parengti pažymą ant įstaigos firminio blanko, patvirtinti ją parašu ir antspaudu didelių sąnaudų nereikalaujantis viešojo administravimo veiksmas, kurį gali ir turi pareigą atlikti atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas ginčijamus sprendimus panaikino, taip pat patenkino ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti Marijampolės pataisos namus išduoti pareiškėjui darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją už visą išdirbtą laiką tvarkiniu Marijampolės PN nuteistųjų valgykloje.

11. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos neišdavimo (reikalavimą patikslino teismo posėdžio metu).

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

13. Teismui, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nekilo abejonių, kad dėl netinkamo Marijampolės PN administracijos elgesio pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam dar pirmo kreipimosi metu būtų išduotas tinkamas dokumentas, patvirtinantis jo darbo valandas, arba tai nuspręsta padaryti ginčijamais administraciniais aktais – t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas laikė pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad, neturėdamas jo prašomo dokumento, jis negali pateikti argumentuoto skundo teismui dėl darbo užmokesčio priteisimo ir pan. Atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo mastą, pobūdį, trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 60 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti 40 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurias sudaro žyminis mokestis, pašto išlaidos, popierius, kopijavimo mokesčiai.

15. Pareiškėjas nurodo, kad priteista neturtinė žala nėra adekvati, neužtikrina teisingumo principo. Pareiškėjas teigia, kad beveik metus laiko negavęs darbo laiko apskaitos žiniaraščio, buvo verčiamas nervintis, pergyventi, negalėjo realizuoti savo kitų teisių – apginti turtines teises už neužmokėtą darbo užmokestį.

16. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 20/07-1667 panaikinimo, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2017 m. sausio 13 d. rašto Nr. 2S-223 panaikinimo, 60 eurų neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti Marijampolės PN apeliacinį skundą. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

17. Atsakovas nurodo, kad yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovas yra pateikęs apeliacinį skundą, kuriame yra išdėstęs savo poziciją.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo G. L. skundas (pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos neišdavimo ir priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti), pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už Marijampolės pataisos namų atliktus neteisėtus veiksmus, būtų panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 20/07-1667, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. sausio 13 d. raštas Nr. 2S-223 ir Marijampolės pataisos namai įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui oficialaus darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją už visą išdirbtą laiką tvarkiniu Marijampolės pataisos namų nuteistųjų valgykloje.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nes nustatė, kad atsakovo veiksmai neužtikrinant pareiškėjo teisės dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos išdavimo yra neteisėti. Atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo mastą, pobūdį ir trukmę, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 60 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo atstovo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, kad jam turėjo būti priteista visa jo prašyta neturtinės žalos atlyginimo suma.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovų veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodyto pažeidimo buvimo faktą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja su neturtinės žalos dydžio nustatymu susijusių klausimų išsprendimą pirmosios instancijos teisme, todėl paties pažeidimo aplinkybių, kurias detaliai įvertino teismas skundžiamame sprendime, kolegija plačiau nevertins.

27. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

29. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo mastą, pobūdį ir trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, atsiliepime į (apeliacinį) skundą gali būti išreiškiamas sutikimas ar nesutikimas su (apeliacinio) skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, tačiau atskiri reikalavimai atsiliepime į (apeliacinį) skundą nereiškiami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovo Marijampolės pataisos namų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas prašymas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo dalies panaikinimo nenagrinėtinas.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 40 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2457-1062/2018).

34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

35. Atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką ir į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoda nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo G. L. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys