509d8d0a-2b26-42aa-bbf7-2f071b3ca27d · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-8055-589/2018 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04177-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.5.; 2.5.8.10. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 15 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, Sekretoriaujant Vilmai Bučaitei, Dalyvaujant pareiškėjui A. B., Jo atstovui advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui, Nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims – Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Aldonai Šarmavičienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ atstovamas, Teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A.

B. skundÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ , suinteresuotiems asmenims - Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Aldonai Å armavičienei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® „Turto bankas“, ir Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ bei praÅ¡o panaikinti Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Aldonos Å armavičienės nutarimÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigoti notarę iÅ¡duoti A.

B. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ A. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ : 2,83 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1,88 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas skunde dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi atnaujino jam terminÄ palikimui priimti po jo tėvo – A. B. mirusio (duomenys neskelbtini) kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, jis kreipėsi į Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarę AldonÄ Å armavičienę dėl A. B. palikimo priėmimo. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Å armavičienė 2018-06-04 dienos nutarimu Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ nurodė, jog iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimo po A. B. mirusio (duomenys neskelbtini) bei paveldėjimo bylÄ po Å¡io asmens mirties, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 str. nutarė atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ po A.

B. mirties į visÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,8300 ha ir į visÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,8800 ha. Tuo pačiu skundžiamu nutarimu notarė nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimÄ galima iÅ¡duoti tik į ½ dalį Å¡ių sklypų, kadangi yra kitas įpėdinis. PalikimÄ po A. B. mirties priėmė mirusiojo sutuoktinė B. B. ir jai yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris pagal TSRS ( LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, atkÅ«rimo tvarkÄ bei sÄ lygas nustatė Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas ( toliau - įstatymas) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057.

PareiÅ¡kėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties pareiÅ¡kėjo tėvas A. B. gyveno (duomenys neskelbtini) santuokoje su B. B.. Kadangi A. B. su žmona B. vaikų nesusilaukė, pareiÅ¡kėjas yra vienintelis A. B. vaikas. PareiÅ¡kėjas gyveno atskirai nuo tėvo, todėl po tėvo mirties visu jo turtu toliau naudojosi B. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. B. ir jo žmonos B. B. mirties , žemėtvarkos tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jis turi teisę atkurti nuosavybes teises į A.

B. tėvo iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) apskrityje valdytÄ Å¾emę. B. B. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo nuosavybės teises pretendavo atkurti pareiÅ¡kėjo tėvo sesuo A. B. ir pareiÅ¡kėjas, pretenduodamas į A. B. tenkančiÄ turto dalį. 1999-05-12 Panevėžio rajono MiežiÅ¡kių seniÅ«nijos žemėtvarkos skyriaus pareiÅ¡kėjas prašė atstatyti nuosavybės teisę pareiÅ¡kėjo mirusiam tėvui B. A. į jam įstatymais priklausančiÄ Å¾emės, buvusio savininko B.

B. vardu, (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. 1999-05-12 pareiÅ¡kėjas atskiru praÅ¡ymu Panevėžio rajono MiežiÅ¡kių seniÅ«nijos žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti lygiavertį žemės sklypÄ neatlygintinai (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono MiežiÅ¡kių seniÅ«nijos žemėtvarkos skyrius 1999-05-27 pažyma Nr. 3637 patvirtino, kad pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus į buvusio savininko B. B. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdyta 10 ha žemės, A.

B. turi nuosavybės teisę į 5 ha žemės ir A. B. turi nuosavybės teisę į 5 ha žemės. 2002 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas įsakymu Nr. 3815ž ir sprendimu Nr. 21-87311-23509, nusprendė pareiÅ¡kėjo tėvui A. B. vardu atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytÄ 5 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 4,71 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo pastangomis buvo atkurtos jo tėvo A.

B. vardu nuosavybės teisės į buvusio savininko B. B. iki nacionalizacijos valdytÄ 4,71 ha bendro ploto žemės sklypÄ . A. B. mirties momentu galiojo 1964-07-07 dienos Lietuvos TSR Civilinis kodeksas, kuris numatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. LTSR CK palikimo atsiradimo laiku pripažino palikėjo mirties momentÄ . Buvo numatyta, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, jai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui mirusio A. B. vardu pareiÅ¡kėjas 1999 metais pateikė praÅ¡ymÄ dėl B. B. nuosavybės teisių atkÅ«rimo. A. B. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) dar nebuvo pilnai užbaigtas B. B. nuosavybės teisių atkÅ«rimas. Nuosavybės teisės A. B. į Å¡iuos žemės sklypus Panevėžio apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 3815ž ir sprendimu Nr. 21-87311-23509 buvo patvirtintos 2002-12-09 dienÄ , kai A.

B. palikimo priėmimo terminas jau buvo pasibaigęs. Neužbaigta A. B. palikimo priėmimo procedÅ«ra neleidžia pareiÅ¡kėjui įregistruoti nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) esančius 1,88 ha ir 2,83 ha žemės sklypus ir tinkamai disponuoti turtu. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Å armavičienė atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ , motyvuodama tuo, kad paveldėjimo teisės liudijimas jam gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik ½ dalį žemės sklypų, kadangi yra kitas įpėdinis, palikimÄ po A.

B. mirties priėmė mirusiojo sutuoktinė B. B. ir jai yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į kitÄ turtÄ . B. B. mirė 1999 metų rugsėjo 7 d., o A. B. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) nebuvo įgijęs paveldėjimo turtinės teisės į B. B. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Dėl Å¡ios priežasties A. B. turtinės teisės į B. B. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ niekada nepaveldėjo ir B. B.. Ä®statymas numato sÄ lygas kada mirusiojo turtas paveldėjimo teise gali pereiti valstybei .

LR CK 5.2 str. 3 dalis numato, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. CK 5.62 str. 1 dalis numato, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Tačiau A. B. palikimo priėmimo atveju, nėra nei CK 5.2 str. 3 dalyje, nei CK 5.62 str. 1 dalyje numatytų atvejų, todėl A. B. palikimas paveldėjimo teise negalėtų pereiti valstybei, nes Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas yra vienintelis gyvas A. B. įpėdinis, priėmęs jo palikimÄ . Å iuo metu galiojantis įstatymas numato, jog paveldint pagal įstatymÄ , įpėdiniais gali bÅ«ti palikėjo mirties momentu gyvi fiziniai asmenys, todėl B. B. negali bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas į ½ dalį A.

B. palikimo. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jų nuomone tarp A. B. paveldėtojų buvo susitarta dėl paveldimo turto pasidalinimo, t.y. pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi nuosavybės teisių grÄ Å¾inimu ir jam turėjo atitekti grÄ Å¾inti žemės sklypai, o B. B. paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ , tačiau nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nuosavybės teisių grÄ Å¾inimo. Mano, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos 1964 m. Civilinio kodekso 600 straipsnis, kuris leido įpėdiniams susitarti dėl paveldėto turto.

PareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių grÄ Å¾inimo pateikė pats pareiÅ¡kėjas A. B.. Suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jie informuoti tinkamai. Suinteresuotas asmuo, Panevėžio miesto 1-jo notarų biuro notarė Aldona Å armavičienė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tu reikalavimu. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl Å¡iems paveldėjimo santykiams taikomos Civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. normos.

Sutinkamai su anksčiau nurodyto CK 573 str. pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai ( tarp jų įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai ( įtėviai). Mirusiojo sutuoktinė B. B. priėmė palikimÄ ir jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į kitÄ turtÄ , todėl abiejų įpėdinių - sutuoktinės ir sÅ«naus, dalys į paveldimÄ turtÄ â€“ žemės sklypus yra lygios. Sutuoktinė B. B. palikimÄ priėmė 1993-05-19 paduodama pareiÅ¡kimÄ Panevėžio rajono notaro biurui.

PalikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis neleidžiama ( CK 587 str.). B. B. palikimÄ priėmė pilnai, nekonkretinant atskirai paveldimo turto, nepaisant to, kad tuo metu A. B. nuosavybės teisė į žemės sklypus nebuvo atkurta. Suinteresuotas asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyrius pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės A. B. buvo atkurtos 2002-12-09 dienÄ , A. B. mirė (duomenys neskelbtini), B.

B. mirė (duomenys neskelbtini) ir pastaroji turtinių, procesinių teisių nėra perėmusi, paveldėjusi, nebegali iÅ¡reikÅ¡ti savo valios dėl A. B. nuosavybe esančių žemės sklypų paveldėjimo, kurių tuo metu nebuvo ir nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, kurios atsirado žymiai vėliau, nėra aiÅ¡ku, ar miręs asmuo gali paveldėti kokį nors turtÄ , jei yra gyvas tiesioginis turto paveldėtojas, kuris valdė ir valdo žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės. Galiojantis įstatymas numato, kad paveldint turtÄ pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniais gali bÅ«ti palikėjo mirties momentu gyvi fiziniai asmenys CK 5.5 str. 1 d. 1 p. Kasacinis teismas ne kartÄ konstatavo, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi įstatymo nustatyta forma iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , kad palikimÄ priima LR CK 5.50 str. 2 d. tinkama forma pareiÅ¡kęs valiÄ , kad palikimÄ priima, įpėdinis įgyja jam tenkančiÄ paveldėjimo dalį, teisė į palikimÄ jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masę nustatoma iÅ¡skirtinai pagal objektyvų kriterijų – priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis įgyja teises į visÄ palikimui esantį turtÄ .

Vadovaujantis civilinio kodekso normomis ir atsižvelgus į situacijÄ , byloje pateiktus ir iÅ¡dėstytus argumentus ir įrodymus, suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti tenkintinas tuo atveju, jei nėra kitų įstatyminių įpėdinių į palikimÄ . Suinteresuotas asmuo, VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į skundÄ nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Vadovaujantis Å¡iomis Taisyklėmis, valstybei perduotino ( taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas vykdo Valstybės įmonė turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjui 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5147-902/2018, yra atnaujintas terminas A. B. palikimui priimti. Valstybės įmonė bylos baigtimi bÅ«tų suinteresuota tik tokiu atveju, jei teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmestų, o mirusios B. B. palikimas bÅ«tų nepriimtas ir jį tektų priimti valstybei. Teismas K o n s t a t u o ja: Skundas atmestinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio rajono notarų biuro notarė Aldona Å armavičienė 2018 m. birželio 4 d. nutarimu, atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ po A.

B. mirties, jo sÅ«nui A. B. į visÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,8300 ha ir į visÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,8800 ha. Panevėžio rajono notarų biuro notarė atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visus sklypus, kadangi yra kitas įpėdinis. PalikimÄ po A. B. mirties priėmė mirusiojo sutuoktinė B. B. ir jai yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į kitÄ turtÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl notaro veiksmų teisėtumo bÅ«tina atsižvelgti į notaro veiklos specifikÄ . Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai tvirtinti neginčijamus fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų ( Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kam jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, savo funkcijas turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklÄ ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmÄ ( Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, tokia notaro funkcijų samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ir faktus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2192011).

Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. IÅ¡ pateiktos paveldėjimo bylos, kuri buvo užvesta po A. B., (duomenys neskelbtini) mirties, matyti, kad A. B. sutuoktinė B. B. kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo. Panevėžio rajono notarų biuro notarė 1993 m. gegužės 19 d. iÅ¡davė B. B. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Ä¯ jos sutuoktinio A. B., mirusio (duomenys neskelbtini) turtÄ , t.y. piniginį indėlį su procentais, investicinę sÄ skaitÄ ir pajų, esantį Panevėžio rajono žemės Å«kio bendrovėje „PavaÅ¡akiai“. 1994 m. gegužės 19 d.

Panevėžio rajono notarų biuro notarė iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ po mirusiojo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinei B. B. į gyvenamÄ jį namÄ , malkinę, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo nuomone, Panevėžio rajono notarų biuro notarė Aldona Å armavičienė nepagrįstai jam atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ A. B. Å¡iuo metu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kadangi A.

B. mirties momentu nebuvo įgijęs paveldimos turtinės teisės į B. B. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Nuosavybės teisės A. B. buvo atkurtos 2002 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ( toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. priimtas įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ ( toliau - ir Atstatymo įstatymas) ( su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurį buvo pradėta atkurti nuosavybes teises, buvo specialus ( ad hoc) įstatymas, skirtas restitucijos santykiams reguliuoti ir nuosavybės teisių atkÅ«rimui įgyvendinti.

Tokį jo pobÅ«dį lėmė tai,kad jis buvo taikomas ne visiems turtiniams santykiams, o tik tiems, kurie atsirado dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo. Jis buvo taikomas ne visiems buvusiems savininkams ir jų teisių paveldėtojams, o tik tiems, kurie atitinka Å¡iame įstatyme nustatytas sÄ lygas. Nustatydamas subjektus, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, įstatymų leidėjas pasirinko aiÅ¡kius teisinius kriterijus. Nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo atkuriamos ne pagal bendras civilines teisės normas, o tik Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atitinkamam subjektui, turi bÅ«ti vadovaujamasi nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais. Kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, jis kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo savo tėvo A. B. vardu 1999 metais. 1999-05-12 jis pateikė praÅ¡ymÄ Panevėžio rajono MiežiÅ¡kių seniÅ«nijos žemėtvarkos skyriui jam priklausančiÄ buvusio savininko B.

B. žemės (duomenys neskelbtini) 5 ha dalį suteikti lygiavertį žemės sklypÄ neatlygintinai (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas įsakymu Nr. 3815ž ir sprendimu Nr. 21-87311-23509 nusprendė, pareiÅ¡kėjo tėvo A. B. vardu atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini). SurviliÅ¡kio kaime nuosavybės teisėmis valdytÄ 5 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 4,71 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas ( toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 2 straipsnio, nei Atstatymo įstatymo 2 straipsnio prasme santuokos pasibaigimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių mirties nepanaikina kito sutuoktinio teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Abu įstatymai apibrėžė ir apibrėžia piliečius, turinčius teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Teisę atkurti nuosavybes teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ be buvusio savininko, savininkui mirus, turėjo jo vaikai ( įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktiniai. Mirus buvusio savininko vaikui, jei jis nepaliko testamento, nuosavybės teisė į jam tenkančiÄ iÅ¡likusiÄ nekilnojamojo turto dalį, galėjo bÅ«ti atkuriama jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ yra Lietuvos piliečiai ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Jeigu piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nurodyti piliečiai, nustatyti laiku padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybes teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises pateikė mirusiojo A. B. vardu. Mirusiojo vardu atkuriamos nuosavybės teisės tik tuo atveju, jeigu piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nurodyti piliečiai, patys nustatytu terminu buvo pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises ir yra mirę.

PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas mirusiojo A. B., vaikas, turėjo galimybę savo vardu pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į jo tėvui A. B. priklausančiÄ dalį ir tokiu bÅ«du jam bÅ«tų buvusios atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurie bÅ«tų priklausę jo tėvui. Å iuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡ymas atkurti nuosavybes teises buvo pateiktas mirusiojo vardu, teismo nuomone, buvo netinkamai įgyvendinta procedÅ«ra, siekiant atkurti nuosavybes teises.

Patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , bÅ«tų įteisinti procedÅ«riniai pažeidimai, kurie buvo atlikti pirminiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo etape. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 metų Civilinio proceso kodekso redakcijoje, jo 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Å iuos veiksmus įpėdiniai turi atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CPK 587 str. 3 d.). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, mirusiojo A. B. sutuoktinė B. B., po jo mirties kreipėsi į notarų biurÄ ir jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . PareiÅ¡kėjui, A. B., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi, buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po mirusiojo A.

B. mirties. PareiÅ¡kėjas 2018-05-21 kreipėsi į Panevėžio rajono notarų biuro dėl palikimo priėmimo po mirusiojo A. B. mirties ir palikimÄ priėmė. Å iuo atveju, abu mirusiojo A. B. įstatyminiai įpėdiniai: B. B. ( mirusiojo sutuoktinė ) ir A. B. ( mirusiojo sÅ«nus ) palikimÄ priėmė. Nors nuosavybės teisės į žemė mirusiojo A. B. vardu palikimo atsiradimo laiku dar nebuvo atkurtos, tačiau tokia teisė neprarandama ir pareiÅ¡kėjui mirus. Pažymėtina, kad pagal Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymÄ , nuosavybės teisės atkÅ«rus mirusiojo vardu, jos perduodamos įpėdiniui.

Mirusiojo sutuoktinė B. B., pergyvenusi sutuoktinį , įgijo teisę ir į žemės nuosavybes teises, nepriklausomai nuo to, kad nuosavybės teisės mirusiajam nebuvo atkurtos. Sutuoktinio sÄ voka Å¡iuo atveju suprantama taip, kaip yra apibrėžta AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai yra asmuo, buvęs santuokoje su asmeniu jo mirties dienÄ . Pasibaigus santuokai dėl sutuoktinio mirties, asmenys jau nėra sutuoktiniai, tačiau tai nepaneigia buvusios santuokos ar turtinių teisių, įgytų pirmoje santuokoje, nebent tokiÄ teisę ribojanti sÄ lyga bÅ«tų nurodyta specialiame įstatyme.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas nustato tik įstatymas, todėl ribojimas nėra galimas ir siaurinti asmens teisių negalima be įstatymo ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas). AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisės į nuosavybę perėjimas yra siejamas su sutuoktinio mirtimi ir ribojimų atkurti nuosavybės teises asmeniui, pergyvenusiam sutuoktinį, įstatymu nenustatyta. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-42-701/2016 ir kt.).

Todėl, atsižvelgiant į Å¡iuos paminėtus argumentu, darytina iÅ¡vada, kad B. B. turėjo teisę paveldėti žemės sklypus, kuriems nuosavybės teisės atkurtos mirusiojo A. B. vardu. Tai, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu, ne eliminuoja sutuoktinio teisės paveldėti. Be to, įpėdinis negali priimti palikimo dalimis, tai yra arba jis priima visÄ mirusiojo palikimÄ , arba atsisako nuo jam priklausančios dalies. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mirusiojo A.

B. įpėdiniai susitarė dėl paveldėto turto padalijimo pagal 1964 m. Civilinio kodekso 600 straipsnį, kuris numato, kad paveldėtas turtas dalijamas įpėdinių susitarimu, sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. Nesutarus, paveldėtas turtas dalijamas teismo tvarka. 1964 metų Civilinio kodekso 600 straipsnis numato įpėdinių teisę pasidalinti palikimÄ sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. Palikimo pasidalijimu laikomas konkretaus turto, apibrėžto individualiais požymiais ir sudarančio palikimo dalį priskyrimas vieno ar kito įpėdinio nuosavybėn. Palikimo pasidalijimu siekiama įpėdiniui priklausančiÄ palikimo dalį įgyti individualios, o ne bendrosios nuosavybės teise, nes paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai palikimÄ paveldi lygiomis dalimis ( CK 573 str. 1 d.).

Visi įpėdiniai, nuo palikimo priėmimo momento tampa palikimo bendrasavininkais ( CK 587 str. 5 d.). Nors bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas tvirtino, kad tarp mirusiojo A. B. įpėdinių buvo sudaryta paveldėto turto pasidalinimo sutartis, tačiau tokiu įpėdiniams, dalintinas paveldimÄ turtÄ , buvo privaloma raÅ¡ytinė sandorio forma, kadangi turėjo pasidalinamas nekilnojamasis turtas, kurio vertė buvo didesnė nei penki Å¡imtai litų ( 1964 m. Civilinio kodekso 43 straipsnio 2 dalis).

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ bei įpareigojimo atlikti notarinį veiksmÄ â€“ atmestinas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88, 96 straipsniai). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo, A. B. skundÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ bei įpareigojimo iÅ¡duoti A.

B. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ : 2,83 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1,88 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) - atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,50 EUR ( devynis eurus penkiasdeÅ¡imt centų ) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nutartis per septynias dienas gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Rita Dambrauskaitė