509cfdc4-e197-4af8-9f3d-8ca227822607 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3105-595/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01308-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. Ž. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019-04-01 Vilniaus pataisos namai) (toliau – ir Vilniaus PN), 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., kuomet atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K, buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų: nebuvo užtikrinta teisė į teisės aktais reglamentuotÄ kameros plotÄ , neužtikrinta teisė į tinkamÄ apÅ¡vietimÄ , ventiliacijÄ , kameroje buvo daug įvairių parazitų, nebuvo atlikinėjami jų naikinimai, nebuvo užtikrinta teisė tinkamai naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, be to, jie netinkamai įrengti.

Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, duÅ¡ai, tokiu bÅ«du buvo pažeista jo teisė į privatumÄ . Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 7-11) nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2008-08-14 iki 2012-08-16. PareiÅ¡kėjo skundo teismui dėl žalos priteisimo pateikimo teismui data yra 2019-04-03.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 06 14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010, 201 1-04-1 l nutartį administracinėje byloje Nr. A-556- 150/201J ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpinta trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. I d. nuostatas ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio termino eigos pradžios taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe t. y. - asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, kad pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016-06-28 Ä®sakymu Nr. V-212 6.22 p., suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir iÅ¡vykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai.

Todėl neturi galimybės pateikti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ , kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2008-08-14 iki 2012-08-16. Taip pat nurodė, kad įstaigoje kamerų, dušų, sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjęs, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas duÅ¡u negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, kad bÅ«tų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (2001-07-24 sprendimas byloje V prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (iÅ¡skyrus kameras Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Nuteistieji yra aprÅ«pinami valymo priemonėmis ir valikliais. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Yra sudaryta paslaugų sutartis su tarnyba, turinčia licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pasivaikščiojimo kiemeliai taip pat įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta pasivaikščiojimo kiemelyje teisė. PareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos jam padarymo fakto. PraÅ¡o skundÄ atmesti. 2019 m. gegužės 6 d. pareiÅ¡kėjas papildomai pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės atstovo atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino. Nurodo, kad nesikreipė anksčiau dėl žalos atlyginimo, kadangi norėjo pilnai atlikti bausmę.

Teismas k o n s t a t u o j a Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2019-04-01 Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, atlyginimo priteisimo. Atsakovės atstovas Vilniaus PN praÅ¡o taikyti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2-3 dalys). Europos žmogaus teisų teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.

Taigi, Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ).

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

LVAT praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik LR CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (LVAT 2015 m. vasario 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, tačiau atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams Å¡is kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus (LR CK 1.125 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261- 1798/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tam reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , tariamai patirtÄ per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d.

Skundas teismui pateiktas tik 2019 m. balandžio 3 d. (b. l. 1-2). Teismas pažymi, kad apie neva pareiÅ¡kėjo nurodomų teisių pažeidimÄ nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. pareiÅ¡kėjui buvo žinoma iÅ¡ karto, t.y. nuo pat 2008 m. rugpjūčio 14 d., ir buvo žinoma visÄ laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių tariamÄ pažeidimÄ objektyviai turėjo žinoti ir suvokti jau nuo 2008 metų rugpjūčio 14 d., kuomet, jo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nurodytų skunde, buvo pažeidžiamos jo teisės. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas to neneigia.

PraÅ¡ydamas netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, pareiÅ¡kėjas visgi nepraÅ¡o jo atnaujinti, nenurodo, jokių pagrįstų aplinkybėmis ir raÅ¡ytiniais įrodymais argumentų, dėl ko yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Nurodyta aplinkybė, kad neteikė skundo, nes norėjo pilnai atlikti bausmę uždaro režimo bausme, nagrinėjamu atveju nėra nei priežastis, nei argumentas praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.

Pagal CK 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų, neatitinkančių jo laikymo kalinimo įstaigoje sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013-01-15 nutartis Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis Nr. A146-307/2013).

Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui už laikotarpį iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. pareikÅ¡ti. Skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme yra registruotas tik 2019 m. balandžio 3 d. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ydamas netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, Å¡io termino atnaujinti nepraÅ¡o, kaip tai reglamentuojama CK 1.132 straipsnyje. LR CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Todėl nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , bei esant atsakovės atstovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) reikalavimui nurodytu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl neva netinkamų kalėjimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., atlyginimo atmestinas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , nenustatyta jokio reikÅ¡mingo pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui reikÅ¡ti.

Atsižvelgiant į tai, kad skundas yra atmestinas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, teismas nepasisako dėl skunde nurodomų aplinkybių ir keliamo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. Ž. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Vita Valeckaitė