509af7df-0fcc-4e3d-aa5c-3acded7748ef · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-511-1122/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00136-2020-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.10.4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, sekretoriaujant Raimondai Bingelytei, dalyvaujant pareiškėjui J. K., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Eglei Blinkevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944(2.13-1.) „Dėl J.

K. 2018-11-12 skundo“ panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Pareiškėjas J. K. 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija, Institucija) su skundu, kuriame prašė: atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, pripažįstant J. K. administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo, nurodant J. K. reikalavimą dėl 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; uždrausti UAB „Vilniaus energija“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ tvarkyti J.

K. asmens duomenis ir įpareigoti juos sunaikinti; UAB „Vilniaus energija“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ skirti administracinę baudą pagal Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnį; UAB „Vilniaus energija“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ įpareigoti solidariai atlyginti (priteisti) J. K. 4 000 Eur nematerialinę (neturtinę) žalą (e. b. l. 18–22). Inspekcija 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 3R-944(2.13-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ pareiškėjo skundą atmetė. Nusprendė pateikti AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ nurodymą – sudaryti su UAB „Sergel“ Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR) reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo sutartį ir apie nurodymo įvykdymą pranešti Inspekcijai (e. b. l. 23–28).

Pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. skundą (adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui), kuriame Inspekcijos prašė sutikus su jo skundu, panaikinti priimtą 2019 m. spalio 24 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ir byloje atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o nesutikus, skundą su visa bylos medžiaga persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Teismo prašė panaikinti Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą, J. K. pripažinti nukentėjusiuoju, o bylą grąžinti Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Šiame skunde nurodė, kad kadangi Inspekcijos prašė surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 12 str. 4 d., 22 str. ir kt.), pagal suformuotą teismų praktiką, toks Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimas yra nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl skundus dėl tokių sprendimų nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Be to, Inspekcijai nepripažinus J. K. nukentėjusiuoju, jam nebuvo užtikrinta galimybė naudotis teisėmis, numatytomis ANK 579 straipsnio 1 dalyje, o tai yra esminis proceso teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtam 2019 m. spalio 24 d. nutarimui priimti, dėl ko jis naikintinas ir nurodytais pagrindais. Pačios Institucijos priimtas nurodymas AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ sudaryti su UAB „Sergel“ BDAR reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo sutartį jau patvirtina, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi (perduoti) neteisėtai, o tai įrodo pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, o tuo pačiu ir administracinį (-ius) nusižengimą (-us).

Tačiau Inspekcija 2019 m. spalio 24 d. sprendime pareiškėjo skundo dėl ADTAĮ ir ANK 83 bei kituose straipsniuose padarytų administracinių nusižengimų nepasisakė ir neišnagrinėjo visai, bei J. K. nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nepripažino, dėl J. K. reikalavimo dėl 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylos nagrinėti teismui neperdavė, o tai sudaro pagrindą Institucijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą (nutarimą) panaikinti, dar ir kaip neatitinkantį nutarimo turiniui ANK 618 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir bylą grąžinti Inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes dėl administracinių nusižengimų joks tyrimas iš viso nebuvo atliekamas (ANK 563 str.) (e. b. l. 6–8).

Inspekcija 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2R-6000(2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ pareiškėjui išaiškino, kad ANK 82 straipsnis, numatęs atsakomybę už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus, galiojo iki 2018 m. liepos 16 d., todėl administracinė teisena dėl galimo ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo negali būti pradėta. Nurodė, kad 2019 m. spalio 24 d. sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tame sprendime nurodyta tvarka, o šis raštas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (e. b. l. 9).

Pareiškėjas J. K. 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 2R-6000(2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“; 2) įpareigoti Inspekciją J. K. 2019 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944(2.12-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ administracinio nusižengimo byloje kartu su byla siųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui (e. b. l. 1–5). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2R-6000 (2.13.) ,,Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ priimtą sprendimą;

įpareigojo Inspekciją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą; priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 652,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (e. b. l. 86–93). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (e. b. l. 119–127). Pareiškėjas J.

K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2018 m. lapkričio 12 d. skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydamas dėl neteisėto jo asmens duomenų tvarkymo atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus asmenims, kurie atliko administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 82, 83 straipsniuose (taip pat 522 straipsnyje), pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju dėl jam padarytos 4 000 Eur neturtinės žalos, perduoti teismui nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Inspekcija skundą turėjo išnagrinėti per 4 mėnesius, tačiau išnagrinėjo jį per 11 mėnesių, ir sprendime visiškai neužsiminė apie administracinį nusižengimą, nors ir konstatavo pažeidimus.

Sprendime AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įpareigoti sudaryti su UAB „Sergel“ bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo sutartį. Pareiškėjas, vadovaudamasis teismų suformuota praktika, kad toks sprendimas yra atsisakymas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, 2019 m. gruodžio 16 d. dėl tos dalies pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui per Instituciją. Institucija, galėjusi tenkinti skundą ir panaikinti sprendimą arba nesutikti ir persiųsti skundą teismui, 2019 m. gruodžio 20 d. raštu, viršydama jai suteiktą kompetenciją, šį skundą išnagrinėjo vietoj teismo ir konstatavo, kad nėra pagrindo surašyti protokolo.

Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris išnagrinėjęs skundą 2020 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą panaikinti raštą ir įpareigoti iš naujo spręsti pareiškėjo skundo perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui klausimą. Pateikus skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundu prašoma panaikinti skundžiamą Institucijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą kaip nemotyvuotą ir grąžinti Inspekcijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pareiškėjas pridūrė, jog su Institucijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu (raštu) nesutinka pilnai, kitoje dalyje yra nagrinėjamas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Pareiškėjas pažymėjo, jog patyrė 1 147,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš Institucijos. Dėl senaties pareiškėjas nurodė, jog taikant baudžiamosios teisės analogiją, prieš konstatuojant senatį privaloma pasisakyti apie administracinio nusižengimo padarymo faktą. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nurodė, kad nėra jokio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nes Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą jokio neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo nenustatė. 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir atmestas, todėl Institucija neturėjo jokio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Institucija nustatė, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti esant teisėtam pagrindui. Atstovė nurodė, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo pradėti tyrimo dėl nei vieno iš ANK 589 straipsnio 29 punkte nurodytų administracinių nusižengimų, dėl kurių Institucijos pareigūnai turi kompetenciją inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną. Pabrėžė, jog ANK straipsnis dėl duomenų apsaugos įstatymo pažeidimų galiojo iki 2018 m. liepos 16 d., šiuo metu jis neturi galios, o švelninantis atsakomybę įstatymas turi grįžtamąją galią.

Pabrėžta, jog ANK 591 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo teisena negalima, kai veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o šiuo atveju veika išvis nebuvo padaryta. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal šio straipsnio 7 dalį jau suėjęs senaties terminas skunde nurodytiems veiksmams. Institucija teikė nurodymą AB „Vilniaus šilumos tinklams“ su UAB „Sergel“ sudaryti reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo sutartį, nes sutartyje nebuvo aptartos UAB „Sergel“ kaip duomenų tvarkytojo pagalbos duomenų valdytojui AB „Vilniaus šilumos tinklams“ sąlygos, tačiau pažeidimų nenustatė.

Aptartos aplinkybės pareiškėjui jau buvo pateiktos 2019 m. gruodžio 20 d. raštu. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad pareiškėjas J. K. 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, prašydamas, be kita ko, atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, pripažįstant jį nukentėjusiuoju dėl jam 4 000 Eur neturtinės žalos padarymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui, kadangi, jo nuomone, UAB „Vilniaus energija“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ padarė jo, t. y.

J. K., asmens duomenų tvarkymo pažeidimus. Pareiškėjo teigimu, jis 2014 m. spalio 22 d. įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), naujai pastatytame name ir dėl centralizuoto ar kitokio šilumos tiekimo ir/ar kitokių paslaugų teikimo jokios sutarties nei su UAB „Vilniaus energija“, nei su AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ niekada nebuvo ir nėra sudaręs, butas neįrengtas ir negyvenamas, o UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. rugsėjo 28 d. aktu butui karšto vandens tiekimas yra atjungtas. Nepaisant to bei pareiškėjo prieštaravimo, UAB „Vilniaus energija“ nuo 2015 m. sausio 1 d. pradėjo skaičiuoti mokestį bei siųsti sąskaitas už suvartojamą šilumą bei karštą vandenį, neva namo statytojo UAB „Infra būstas“ kažkokio pateikto prašymo pagrindu.

AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ pradėjo tai daryti nuo 2017 m. balandžio 30 d. Galiausiai pareiškėjas gavo UAB „Sergel“ 2018 m. birželio 23 ir 28 d. reikalavimus apmokėti 338,18 Eur skolą AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir 12,45 Eur kompensuojamas skolos išieškojimo išlaidas UAB „Sergel“. Pareiškėjas atitinkamai teikė pretenzijas ir prieštaravimus raštu. Taigi, pareiškėjo manymu, UAB „Vilniaus energija“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ neteisėtai tvarkė (-o) ir neteisėtai perdavė jo asmens duomenis tretiesiems asmenims, pažeisdami Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių 3, 27 ir 28 straipsnių nuostatas nesant sudarytos sutarties dėl paslaugų teikimo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatas, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus.

Dėl to pareiškėjas J. K. patyrė ir patiria didelę neturtinę žalą – pažeminimą artimųjų ir pažįstamų akyse, prarastą gyvenimo džiaugsmą, nusivylimą ir kančias, ilgalaikį emocinį ir nervinį stresą bei kitus ilgalaikius dvasinius sukrėtimus. Vadovaudamasis, be kita ko, ANK 82, 83, 578 straipsniu ir kitais, kreipėsi į Inspekciją, prašydamas surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, pripažinti pareiškėją administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui.

Inspekcija 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 3R-944(2.13-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ pareiškėjo skundą atmetė ir nusprendė pateikti AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ nurodymą – sudaryti su UAB „Sergel“ BDAR reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo sutartį ir apie nurodymo įvykdymą pranešti Inspekcijai. Institucijos sprendime buvo nurodyta ir jo apskundimo tvarka, pareiškėjui išaiškinant, kad sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. skundą (adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui), kuriame Inspekcijos prašė sutikus su jo skundu, panaikinti priimtą 2019 m. spalio 24 d. sprendimą, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ir byloje atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o nesutikus, skundą su visa bylos medžiaga persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Inspekcijai 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2R-6000(2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ pareiškėjui išaiškinus, kad ANK 82 straipsnis, numatęs atsakomybę už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus, galiojo iki 2018 m. liepos 16 d., todėl administracinė teisena dėl galimo ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo negali būti pradėta ir nurodžius, kad 2019 m. spalio 24 d. sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o šis raštas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo J.

K. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2R-6000 (2.13.) ,,Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ priimtą sprendimą; įpareigojo Inspekciją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą; priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 652,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi Inspekcijos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo J. K. 2019 m. gruodžio 23 d. skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944(2.13-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ asmens duomenų teisinės apsaugos nuostatų taikymo prasme atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944(2.13-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ teisėtumo, pagrįstumo, Institucijos veiksmų atliekant jai priskirtas funkcijas būtent administracinių nusižengimų tyrimo procese aspektu, kadangi pareiškėjas J. K. 2018 m. lapkričio 12 d. skunde siekė, jog būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 82 ir 83 straipsnius, o būtent Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu ir papildomu 2019 m. gruodžio 20 d. raštu administracinio nusižengimo teiseną iš esmės atsisakyta pradėti.

ANK 590 straipsnio, įtvirtinančio administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo pagrindus, 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 str. 3 d.).

Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-189-908/2020, administracinių nusižengimų bylų teisena susideda iš nuoseklių, tarpusavyje susijusių veiksmų (stadijų) visumos. Pirmoji stadija (administracinio nusižengimo bylos tyrimas) susideda iš bylos iškėlimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir tyrimo rezultatų procesinio įforminimo etapų. Bylos tyrimas pradedamas, tik esant vadai ir pagrindui. Nagrinėjamu atveju vada spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo buvo pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundas, kuriuo Institucijai buvo pranešta apie galimai padarytą administracinį (-ius) nusižengimą (-us) bei prašoma atsakingus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 82, 83 straipsnius.

Pareiškėjas, adresuodamas prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 82, 83 straipsnius Institucijos pareigūnams, rėmėsi ADTAĮ 12 straipsnio 4 dalimi, 22 straipsniu, ANK 589 straipsnio 29 punktu (galiojusiu ir iki 2018 m. liepos 16 d.), nustatančiais, kad dėl ANK 82, 83 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnai.

Iš Institucijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo, kuris iš esmės yra atsakymas į Pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. kreipimąsi dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn, turinio matyti, kad pagal pareiškėjo pranešimą dėl asmenų atsakomybės ANK prasme iš esmės nebuvo pasisakyta, šiuo aspektu aplinkybių patikrinimas neatliktas, dėl galimų administracinių nusižengimų joks tyrimas nebuvo atliekamas ir sprendimas pradėti ar atsisakyti pradėti administracinių nusižengimų teiseną nebuvo priimtas, apsiribojant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, BDAR atitinkamų nuostatų aiškinimu ir taikymu.

Tai reiškia, kad reaguojant į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą faktiškai nebuvo pradėta ar atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teisena, Institucija ANK nustatyta tvarka nesprendė klausimo, ar galimai buvo padarytas (-i) pareiškėjo įvardinti administraciniai nusižengimai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 2R-6000(2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ pareiškėjui ir išaiškinta, kad ANK 82 straipsnis, numatęs atsakomybę už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus, galiojo iki 2018 m. liepos 16 d., todėl administracinė teisena dėl galimo ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo negali būti pradėta, tačiau pastebėtina, kad ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima.

Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Teismo vertinimu, tokiais atvejais turi būti priimtas motyvuotas procesinis sprendimas dėl teisenos nepradėjimo ar šios teisenos nutraukimo, t. y. nutarimas, kuris, vadovaujantis ANK XXXIV skyriuje numatyta tvarka, gali būti skundžiamas apylinkės teismui.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju kalbėti apie administracinių nuobaudų skyrimo termino pasibaigimą nėra pagrindo, kadangi Institucija dėl administracinio nusižengimo teisenos apskritai dar nėra pasisakiusi. Pažymėtina, kad pradėti ar nepradėti administracinio nusižengimo teiseną yra pačios Institucijos prerogatyva. Vis dėlto, manytina, kad pareigūnai, nustatę, jog nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, turėtų priimti atitinkamą procesinį sprendimą, t. y. nutarimą, kuriame būtų išdėstyti tokio atsisakymo motyvai, su kuriais nesutikdamas asmuo galėtų teikti skundą bendrosios kompetencijos apylinkės teismui.

Akivaizdu, kad pareiškėjas su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną į Instituciją kreipėsi dėl, jo įsitikinimu, galimai padaryto administracinio (-ių) nusižengimo (-ų), prašydamas nustatyti kaltą asmenį, todėl Institucija priimti procesinį sprendimą dėl 2018 m. lapkričio 12 d. skundo privalėjo vadovaudamasi ne tik Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, bet ir imperatyviais ANK procesiniais ir materialiniais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju motyvuotas nutarimas dėl teisenos pradėjimo/atsisakymo pradėti administracinę teiseną pagal pareiškėjo skundą priimtas nebuvo, vietoje to buvo surašytas 2019 m. spalio 24 d. sprendimas, kuris pagal savo turinį negali būti prilygintas Institucijos priimtam nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurio turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti ANK 618 straipsnyje.

Juo labiau tokiu sprendimu negali būti laikomas ir Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštas. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju Inspekcija įpareigotina priimti motyvuotą nutarimą, atitinkantį ANK normas, reglamentuojančias procesinius sprendimus (atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą, ją pradėti ir, esant pagrindui, surašyti administracinio nusižengimo protokolą kaltam asmeniui, taip pat nutraukti administracinio nusižengimo bylą, arba perduoti medžiagą kompetentingai institucijai (ANK 589, 590, 591, 608, 613 ir 614 str.).

Kompetentingai Institucijai nagrinėjant bylą taip pat spręstina ir dėl nukentėjusiojo statuso pareiškėjui suteikimo (ANK 578 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo, kaip viešojo administravimo akto, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas jau išspręstas administracinių teismų (galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi sprendimas paliktas galioti), šiuo atveju šis sprendimas taip pat nenaikintinas. Pasisakydamas dėl proceso išlaidų pareiškėjui atlyginimo, teismas pažymi, kad ANK 666 straipsnis sako, jog administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, matyti, kad baudžiamojo proceso kodeksas tokios situacijos, kuomet skundžiant institucijos atsisakymą nepradėti teisenos būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš institucijos, nenumato. BPK numato atvejus, kuomet bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kalto asmens, arba to asmens, kuris nepagrįstai inicijavo procesą, o remiantis naujausia konstitucine jurisprudencija bei teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti atlyginamos asmeniui ir tais atvejais, kai teismas nusprendžia nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021). Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nesant pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties, ar juo labiau sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjo skundą nebuvo priimtas, šia nutartimi klausimas grąžintas Institucijai spręsti iš naujo, neįpareigojant jos priimti konkretų – palankų ar nepalankų pareiškėjui sprendimą, taigi procesas dar nėra pasibaigęs ir galutinis sprendimas dėl ginčo klausimo dar nėra priimtas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Be to, pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinio prašymo priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir tokį prašymą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tik teisminio bylos nagrinėjimo metu jį išreiškė žodžiu baigiamojoje kalboje. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas J. K. prašymus priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jį pagrindžiančius dokumentus reiškė tik administraciniams teismams, o byloje esanti 2019 m. gruodžio 16 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp jo ir advokato Telesforo Urbaičio, atstovui suteikė tik teisę pareiškėją J.

K. atstovauti (skundų ir kitų procesinių dokumentų surašymas, pasirašymas, pateikimas ir kt.) Vilniaus apygardos administraciniame teisme (pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme pagal teismingumą) (e. b. l. 10–12; 40–41; 80; 114–115). Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškėjas pats (be atstovo) atstovavo save teismo posėdyje. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, n u t a r i a : pareiškėjo J.

K. skundą tenkinti iš dalies. Grąžinti bylą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą. Netenkinti pareiškėjo J. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Aušra Dambrauskienė