509abb21-4e2e-4e22-aa75-b2eb55d29060 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                             Civilinė byla Nr. 2A-617-544/2017Ingrida Kirsnytė                            Proceso Nr. 2-08-3-03389-2016-5             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.4.2.3.; 3.2.4.11.; (S) 3.3.1.18.1.; 3.5.2.; 3.5.12.; 3.5.20.2.                                        PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 11 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo              Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovui antstoliui A. B., tretiesiems uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, draudimo įmonei AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje, I. Z., J. Z. dėl varžytinių akto ir pirkimo – pardavimo iÅ¡ varžytinių sutarties pripažinimo negaliojančia, žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas R.

B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2016 m. gegužės 10 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ (toliau – ir Aktas) ir turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuriais buvo parduotas jam priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas); taikyti restitucijÄ â€“ atstatyti Å¡alis į iki varžytinių akto buvusiÄ padėtį, o, tam nesant galimybės, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 10 800 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ A. B. naudai, 2015 m. birželio 17 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areÅ¡tavo jam priklausantį Žemės sklypÄ ir nustatė jo vertę – 7 400 Eur. 2015 m. birželio 17 d. buvo suraÅ¡ytas turto areÅ¡to aktas, tačiau jam jis įteiktas nebuvo. 2016 m. kovo 17 d. patvarkymu antstolis paskelbė minėto Žemės sklypo varžytines, bet jis apie tai nežinojo, nes patvarkymas nebuvo atsiųstas. Tuo metu gyveno ir tebegyvena (duomenys neskelbtini) 2015 metų vasarÄ Ä¯teikiant jam 2015 m. birželio 17 d. patvarkymÄ dėl turto įvertinimo (areÅ¡to) antstolį informavo apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini).

PaÅ¡tu antstoliui taipogi iÅ¡siuntė pažymÄ apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad minėtas Žemės sklypas buvo parduotas iÅ¡ varžytinių, sužinojo tik 2016 m. birželio 29 d. jau po įvykusių varžytinių, kai gavo AktÄ . Kadangi nežinojo apie paskelbtas varžytines, negalėjo ginčyti Žemės sklypo pradinės kainos, pats pasiÅ«lyti savo pirkėjÄ , be to, per 6 mėnesius bÅ«tų įvykdęs prievolę. Todėl tvirtina, kad Aktas yra neteisėtas ir negaliojantis, nes sudarytas įgaliojimus virÅ¡ijusio atsakovo, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, turtas parduotas už žymiai mažesnę, nei rinkos kainÄ .

Žala padaryta dėl antstolio neatidumo ir nerÅ«pestingumo varžytinių metu, todėl jis jÄ turi atlyginti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi byloje buvo atlikta Žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizė, kurios aktu, parengtu pagal teisės aktų reikalavimus, abejoti jokio objektyvaus pagrindo nenustatyta. Ekspertizės metu nustatyta turto vertė atitiko situacijÄ rinkoje, nes varžytinėse turtas parduotas už pradinę kainÄ .

IeÅ¡kovo pateikiama turto vertės nustatymo konsultacija nėra pakankama pripažinti, jog ekspertizės metu nustatyta vertė neatitiko rinkos kainos, nes konsultacija neturi juridinės galios ir yra pateikta neturinčio teisės vertinti turtÄ asmens, nenurodyta žemės sklypo vertės nustatymo metodika. Žemės sklypÄ Ä¯sigijęs trečiasis asmuo J. Z. nurodė, kad žemė nevertinga ir jos vertė negali bÅ«ti tokia, kokiÄ nurodo ieÅ¡kovas. VieÅ¡ajame registre 2016 m. liepos 8 dienai turtas buvo įvertintas 2280 Eur suma.

Todėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad nėra pagrindo abejoti, jog ginčo turto kaina ekspertizės aktu buvo nustatyta teisingai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog 2015 m. birželio 17 d. patvarkymas dėl turto įvertinimo (areÅ¡tavimo) ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2015 metais. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs Å¡ias aplinkybes – skolininkas dažnai lankydavosi antstolio kontoroje (Å¡ios aplinkybės teisme neginčijo); jis pats atliko atžymÄ apie dokumento gavimÄ 2015 metais; ieÅ¡kinyje nurodė 2015 metų datÄ .

Patvarkymo ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka neskundė, nustatytos turto vertės neginčijo, jokių reikÅ¡mingų duomenų, susijusių su turto verte, nepateikė, nors turėjo pareigÄ domėtis vykdymo procesu bei teisę ginčyti ekspertizės iÅ¡vadas, praÅ¡yti skirti pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę, teikti kitus įrodymus dėl turto vertės pasikeitimo. Taigi, teismo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė jam padarytos žalos ginčo žemę pardavus varžytinių metu.Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo argumentus, susijusius su esminių jo teisių vykdymo procese pažeidimu, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovui vykdymo procese priimtus dokumentus buvo bandoma įteikti įvairiais teisės aktuose įtvirtintais bÅ«dais, dalis dokumentų buvo įteikti asmeniÅ¡kai, dalį jų jis atsisakė priimti.

Be to, pagal byloje esančius įrodymus ieÅ¡kovas gyveno ne vienoje vietoje, dažnai bÅ«davo pas savo motinÄ (duomenys neskelbtini), kur jam siunčiami dokumentai jį pasiekdavo, nors ieÅ¡kovas gyveno dar ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Kad ieÅ¡kovas gyveno (duomenys neskelbtini) rodo tai, jog jis, antstolio kontoroje pasiimdamas dokumentus ir pasiraÅ¡ydamas apie jų gavimÄ , jokių pastabų dėl dokumentuose nurodytos jo gyvenamosios vietos neteikė. Å iuo atveju dėl savo buvimo vietos pats skolininkas (byloje ieÅ¡kovas) suklaidino vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, nes jo neinformavo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ .

Tai, kad dalyje antstolio skolininkui siunčiamų dokumentų neteisingai nurodytas namo numeris (vietoje turėjusio bÅ«ti (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), teisinės reikÅ¡mės neturi, nes bylos dalyviai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovÄ paÅ¡tininkai pažinojo ir jam skirtus dokumentus vis tiek neÅ¡davo adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasarÄ skolininkui buvo įteiktas 2015 m. birželio 17 d. patvarkymas dėl turto įvertinimo (areÅ¡to), kuriame buvo nurodyta ir apie numatomas skelbti varžytines.

Teismo nuomone, netgi tuo atveju, jeigu ir laikyti, jog apie varžytinių paskelbimÄ skolininkas tinkamai papildomai nebuvo informuotas 2016 metais, tai toks pažeidimas bÅ«tų formalus ir nagrinėjamu atveju nesudarytų pagrindo pripažinti ginčijamÄ AktÄ negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nes 2015 m. birželio 17 d. patvarkyme dėl turto įvertinimo (areÅ¡to) yra informacija apie numatomas skelbti ginčo turto elektronines, vieÅ¡ai skelbiamas varžytines, taigi, ieÅ¡kovas galėjo domėtis vykdymo procesu.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog buvo padaryti kokie nors esminiai pažeidimai, kad bÅ«tų panaikintas Aktas dėl Žemės sklypo pardavimo, o ieÅ¡kovo kaip skolininko teisės parduodant šį turtÄ iÅ¡ varžytinių nebuvo pažeistos ir žala jam nepadaryta. Varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodomais formaliais bei subjektyviais argumentais bei restitucijos taikymas neatitiktų proceso teisės normų reikalavimų bei jomis siekiamų tikslų, vykdymo proceso Å¡alių santykių stabilumo, jų teisėtų interesų pusiausvyros principų, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų iÅ¡ieÅ¡kotojo, turtÄ varžytinėse įsigijusio asmens interesams, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, dėl ko nėra pagrindo tenkinti antstolio praÅ¡ymo ir skirti ieÅ¡kovui baudÄ CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. B. praÅ¡o paskirti ekspertizę žemės sklypo, vertei, buvusiai 2016 m. balandžio mėnesį, nustatyti; panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – turto pardavimo iÅ¡ varžytinių 2016 m. gegužės 10 d. aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto pirkimo – pardavimo iÅ¡ varžytynių sutartį pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, taikyti restitucijÄ atstatant Å¡alis į iki varžytynių akto buvusiÄ padėtį; nesant galimybės taikyti restitucijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo antstolio A.

B. 10800 Eur turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ekspertizės metu nustatyta turto kaina buvo reali, o ekspertizės aktas - teisėtas ir pagrįstas, nes ekspertizė atlikta 2015 m. vasarÄ , sklypo kaina nustatyta remiantis 2014 m. duomenimis, o varžytinės vyko tik 2016 m. balandžio mėnesį, o per tÄ laikÄ Å¾emės sklypo kaina padidėjo, kÄ Ä¯rodo pateikta konsultacinė iÅ¡vada.

Be to, ekspertizės metu buvo nustatyta ieÅ¡kovo motinai, kuriai net nebuvo praneÅ¡ta apie atliekamus vykdymo veiksmus, priklausančio žemės sklypo kaina. Apelianto vertinimu, teismas, nustatęs, jog pateikta turto vertinimo konsultacine iÅ¡vada nebus vadovaujamasi, vadovaudamasis CPK 212 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva turėjo paskirti ekspertizę ir nustatyti tikrÄ jÄ ginčijamo žemės sklypo vertę prieÅ¡ paskelbiant varžytines arba pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui atlikti papildomÄ ekspertizę. Tvirtina, kad atsakovas, neinformuodamas jo, jo motinos apie skelbiamas varžytynes, pažeidė CPK 643 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 704 straipsnio nuostatas, nes, neturėdamas informacijos apie ketinimÄ iÅ¡ varžytinių parduoti turtÄ , negalėjo ginčyti turto priklausomybės, jo įkainojimo, nebuvo suteikta teisė iki varžytynių pasiÅ«lyti iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ .

Teismas netinkamai įvertino įrodymus apie padarytos žalos dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad vykdymo procese priimtus dokumentus buvo siekiama įteikti arba jie buvo įteikti tinkamai. Vienintelis dokumentas vykdomojoje byloje, kurį ieÅ¡kovui buvo ketinta siųsti į deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) – praneÅ¡imas apie įvykdytÄ turto pardavimÄ iÅ¡ varžytinių ir Aktas. Visi ankstesni procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje buvo siunčiami arba ieÅ¡kovo mamos G. B. gyvenamosios vietos adresu arba ieÅ¡kovui nežinomais adresais.

Taigi akivaizdu, kad apie atliekamus vykdymo veiksmus ieÅ¡kovas nebuvo tinkamai ir laiku informuojamas, todėl teigti, jog varžytinių metu akivaizdžiai ir grubiai nebuvo pažeistos procesinės teisės, yra nepagrįsta.Kadangi atsakovas neteisėtai iÅ¡ varžytinių pardavė ieÅ¡kovo turtÄ , tai neteisėtais veiksmais padarė didžiulę turtinę žalÄ , kuriÄ turi atlyginti. Kadangi ginčo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei bei yra sudarytas įgaliojimus virÅ¡ijusio ir nesÄ Å¾iningai pasielgusio antstolio, sandoris turi formos trÅ«kumų, jis turi bÅ«ti panaikintas ir, nesant galimybės taikyti restitucijos ir AktÄ atÅ¡aukti, ieÅ¡kovui atlygintina atsakovo veiksmais padaryta žala.Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo draudimo įmonės AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinio skundo netenkinti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kadangi abejoti ekspertizės akto iÅ¡vadomis nėra pagrindo, ieÅ¡kovas neįrodė žalos bei jos fakto, o pareikÅ¡tais reikalavimais dėl žalos atlyginimo siekia nepagrįstai praturtėti, juo labiau, kad vykdomoji byla jau yra užbaigta, o iÅ¡ieÅ¡kotojai skola atlyginta.

Kartu pabrėžiama, jog nėra jokio teisinio pagrindo skirti apelianto praÅ¡omÄ ekspertizę, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad yra gavęs antstolio patvarkymÄ dėl ginčo turto areÅ¡to ir jo įkainavimo, o jame buvo iÅ¡dėstytos teisės aktų nuostatos dėl ieÅ¡kovo galimybės susipažinti su ekspertizės aktu bei teisė iki varžytynių paskelbimo surasti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ .

ReikÅ¡minga ir tai, kad ieÅ¡kovas, turėjęs prievolę atsiskaityti pagal 5 vykdomuosius dokumentus, esančius antstolio žinioje, nesidomėjo bylos vykdymo eiga. Atsiliepime akcentuojama, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų bei iÅ¡vadų bei neiÅ¡dėstė argumentų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.Atsiliepimu atsakovas antstolis A. B. praÅ¡o apelianto skundo netenkinti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nesutinka su ieÅ¡kovo dėstomais argumentais bei vertinimu, kadangi apeliantas dėsto faktus netiksliai, juos iÅ¡kraipo bei klaidina teismÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. B. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kadangi netinkamai vertino įrodymus, susijusius su ginčo žemės sklypo vertės nustatymu, neatsižvelgė į tai, jog antstoliui skiriant žemės sklypo ekspertizę Å¡io turto savininkas buvo ne jis, o taip pat nepagrįstai sprendė, kad jo teisės vykdymo proceso eigoje nebuvo esminiai pažeistos.

Teisėjų kolegija su apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos vertina nepagrįstais.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 289,24 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kotojos A. B. naudai pagal 2012 m. lapkričio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 – 3 lapai). 2015 m. birželio 4 d. patvarkymu antstolis areÅ¡tavo skolininkui R.

B. nuosavybės teise priklausantį turtÄ bei 2015 m. birželio 11 d. patvarkymu skyrė ekspertizę Å¡io turto vertei nustatyti (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 42 – 50 lapai). 2015 m. birželio 17 d. antstolis priėmė turto areÅ¡to aktÄ bei patvarkymÄ dėl turto įvertinimo, kuriais areÅ¡tavo 1,8000 ha žemės Å«kio paskirties sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantį skolininkui R. B. bei nustatę Å¡io turto vertę – 7400 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 90 – 93 lapai). 2016 m. kovo 17 d. patvarkymu antstolis internetinėje svetainėje www.evarzytines.lt paskelbė Žemės sklypo pirmÄ sias varžytynes už 5920 Eur pradinę turto kainÄ , vykdomas elektroniniu bÅ«du.

Varžytines laimėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri pasiÅ«lė didžiausiÄ 5920 Eur kainÄ . 2016 m. gegužės 10 d. buvo suraÅ¡ytas turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ žemės sklypÄ 2016 m. liepos 15 d. už 7 500 Eur pardavė J. Z. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 81-85, 127 – 132, 136 – 138, 139, 141 lapai). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto pardavimas iÅ¡ varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi bÅ«ti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus.

Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų vykdymo proceso sÄ lygų yra turto, į kurį nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieÅ¡ savininko valiÄ . Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebÅ«tų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtÄ parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos.

AreÅ¡tuoto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009). Apelianto argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo pateiktos V. J. įmonės konsultacinės iÅ¡vados įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nepagrįsti ir atmestini.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas itin detaliai iÅ¡dėstė argumentus, susijusius su ekspertizės akto įrodomÄ ja reikÅ¡me bei CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis turto vertės nustatymÄ vykdymo procese, su kuriais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Taigi teismas ieÅ¡kovo pateiktÄ iÅ¡vadÄ vertino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir padarė atitinkamÄ iÅ¡vadÄ , su kuria nesutikti nėra teisinio bei faktinio pagrindo. Å iuo aspektu vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti akto iÅ¡vadų apeliantas (skolininkas) savalaikiai ir nustatyta tvarka neginčijo, antstoliui nepateikė turto vertinimo iÅ¡vados ar kitokio pobÅ«džio duomenų apie kitokiÄ turto rinkos vertę, nesinaudojo teise praÅ¡yti paskirti naujÄ ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, nors buvo gavęs antstolio patvarkymÄ dėl turto įvertinimo (CPK 682 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad abejoti atliktos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados pagrįstumu nėra pagrindo, nes jis parengtas pagal teisės aktų reikalavimus.

IÅ¡ esmės už minėtu aktu nustatytÄ Å½emės sklypo kainÄ (7400 Eur), įvertinus kainos sumažinimÄ atsižvelgiant į CPK 718 straipsnio nuostatas, laisvai rinkoje ir buvo parduotas ieÅ¡kovui priklausęs Žemės sklypas, kuris, trečiojo asmens J. Z. vertinimu, nėra vertingesnis nei jo sumokėta 7500 Eur kaina. VÄ® Registrų centro NTR 2016 m. liepos 8 d. ieÅ¡kovui priklausęs žemės sklypas buvo įvertintas mažesne 2280 Eur suma (10 b. l.). Nors pakartotinis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas vykdomojoje byloje, atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį, ekonominius ir fiskalinius pokyčius, gali (privalo) bÅ«ti atliekamas, o teismas turi pareigÄ patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduodamas už tinkamÄ kainÄ , tačiau vien patikimais įrodymais nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad turto rinkos kaina buvo kitokia vien dėl to, kad ekspertizė buvo atlikta metais anksčiau, nei parduotas turtas, nesudaro pagrindo pakartotinai nustatinėti rinkos vertę.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėto nekilnojamojo turto vertė buvo didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu. V. J. įmonės konsultacinė išvada, kurioje užfiksuota, jog žemės klypo vertė rinkoje 2016 m. balandžio 25 d. galėtų siekti iki 10 800 Eur (19 b. l.), neįrodo ir objektyviai nepagrindžia, jog Žemės sklypo vertė buvo padidėjusi ir iš esmės nebeatitiko ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos rinkos vertės, nes pačioje išvadoje nurodyta, jog ji yra informacinio pobūdžio ir neturi juridinės galios.

Be to, jÄ pateikusiam asmeniui pagal vieÅ¡ai prieinamus duomenis yra panaikintas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, o konsultacinėje iÅ¡vadoje iÅ¡ties nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kaip buvo atliekami skaičiavimai ir kokia metodika buvo remtasi. Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės pagrįstumu bei iÅ¡vadomis nėra pagrindo abejoti, juo labiau, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių jÄ paneigiančių arba leidžiančių pagrįstai abejoti pateikta iÅ¡vada argumentų ir įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nutarties 23-25 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad Žemės sklypo rinkos kaina buvo nustatyta teisėtai ir pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo skirti ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti.Apeliantas R. B. nurodo, jog vykdymo proceso metu buvo padaryta eilė procesinės teisės normų pažeidimų, t. y. skiriant žemės sklypo ekspertizę žemės sklypas priklausė jo motinai, kuriai apie tai nebuvo praneÅ¡ta, pats apeliantas apie vykdomas varžytynes sužinojo tik 2016 metais, dėl ko negalėjo dalyvauti procese bei siÅ«lyti savo pirkėjÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ sprendimÄ bei Å¡alių procesinius dokumentus, sprendžia, kad tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ . Tokios registracijos tikslas – iÅ¡vieÅ¡inti sandorio sudarymo faktÄ tretiesiems asmenims. Tuo tarpu iÅ¡ CK 6.465 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, dėl ko yra bÅ«tinas daikto perdavimas.

CK 4.49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyjama nuo to momento, kuris nustatytas įstatymo. Dovanojimo institutÄ reguliuojančiose normose nėra numatytas specialaus nuosavybės įgijimo momento ar dovanos perdavimo procedÅ«ros, dėl ko nekilnojamojo daikto dovanojimo atveju nuosavybės teisė pereina sandorio sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog R.

B. ginčo žemės sklypas buvo perleistas dovanojimo sutartimi, o įregistravimo pagrindas nurodytas 2015 m. gegužės 11 d. notaro praneÅ¡imas. Ä®raÅ¡as galioja nuo 2015 m. gegužės 25 d. (37 b. l.). Taigi antstoliui A. B. 2015 m. birželio 4 d. priimant patvarkymÄ dėl turto areÅ¡to bei 2015 m. birželio 11 d. patvarkymÄ dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti dovanojimo sandorio pagrindu žemės sklypas nuosavybės teise jau priklausė apeliantui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog vykdymo proceso veiksmai dėl žemės sklypo areÅ¡to ar ekspertizės skyrimo buvo atlikti neinformavus jo savininko.

Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad apelianto teisės vykdymo procese buvo esmingai pažeistos ar apribotos teisės aktais jam suteiktos teisės. IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog iÅ¡ieÅ¡kotoja skolininko R. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini) Å iuo adresu apeliantui buvo siunčiami procesiniai dokumentai, kurie buvo įteikti tinkamai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 5 lapai). Taigi skolininkas (apeliantas) neabejotinai žinojo apie pradėtÄ vykdymo procesÄ dėl skolos iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kojimo bei apie tai, jog neįvykdžius sprendimo geruoju raginime nustatytu terminu bus pradedami priverstinio vykdymo veiksmai.

Apeliantui įteiktuose vykdomosios bylos dokumentuose, be kitos informacijos, buvo nurodyta ir tai, kad jis turi pareigÄ aktyviai domėtis vykdymo eiga (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3 lapas). Sutiktina, kad vykdomojoje byloje siunčiant dokumentus apeliantui antstolis suklydo ir dalis tų dokumentų buvo iÅ¡siųsti netiksliu adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i klaida esminės reikÅ¡mės vykdomosios bylos baigčiai neturėjo ir esminiai apelianto teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

IÅ¡ vykdomojoje byloje esančios Lietuvos paÅ¡to grÄ Å¾inamosios žymos matyti, jog apeliantui dokumentus, kurie, nors ir buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), buvo bandoma įteikti asmeniÅ¡kai, tačiau jis juos atsisakė priimti (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 53 lapas). Abejoti, ar dokumentus buvo bandoma įteikti bÅ«tent apeliantui, nėra pagrindo, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos dalyviai paaiÅ¡kino, jog R. B. paÅ¡tininkai pažinojo ir jam skirtus dokumentus neÅ¡davo adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, jog dalis dokumentų apeliantui dar vykdymo proceso eigos pradžioje buvo įteikta tinkamai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 5 lapas) ir jis buvo informuotas apie galinčias kilti neigiamas pasekmes pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, aplinkybė, jog R. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo kita, nei siųsti dokumentai, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl pažeistų apelianto teisių ar netinkamo vykdymo proceso. Å iuo atveju pats apeliantas, gavęs dokumentus apie pradėtÄ vykdymo procesÄ , nesikreipė į antstolį bei nepateikė praÅ¡ymo procesinius dokumentus siųsti kitu adresu, nors matė, kad jam įteiktuose dokumentuose jo adresas nurodomas ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba nurodomas klaidingas adresas, nors, pagal bylos duomenis, jo atžvilgiu buvo vedamos penkios vykdomosios bylos dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, jis dažnai lankydavosi antstolio A.

B. kontoroje, atlikdavo žymas apie gaunamus dokumentus (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 92 lapas). Kartu apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nebuvo nustatyti esminiai varžytinių organizavimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį. IÅ¡ vykdomojoje byloje esančio 2015 m. birželio 17 d. antstolio patvarkymo dėl turto įvertinimo (areÅ¡tavimo) matyti, kad jo gavimÄ 2015 m. gegužės 18 d., t. y. mėnuo iki jo priėmimo, patvirtino pats apeliantas.

Akivaizdu, kad nurodant gavimo datÄ padaryta klaida. Nors apeliantas tvirtina, jog gavimo data turėjo bÅ«ti 2016 m. gegužės 18 d., t. y. metai po patvarkymo priėmimo, teisėjų kolegija šį apelianto argumentÄ atmeta kaip palankų apeliantui, bet labai mažai tikėtinÄ . Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu kontoroje buvo vykdomos penkios vykdomosios bylos, skolininkas dažnai lankydavosi kontoroje, gaudavo įvairius dokumentus, 2016 m. vasario 8 d. prašė ir gavo iÅ¡ antstolio leidimÄ Â NTR savo vardu įregistruoti tuo metu jau areÅ¡tuotÄ motinos jam dovanotÄ Å½emės sklypÄ , Å¡ios bylos ieÅ¡kinyje nurodė pastarÄ jį patvarkymÄ gavęs 2015 metais, labiau tikėtina, kad minėtÄ patvarkymÄ apeliantas gavo 2015 m. birželio 18 d. ir suklydo nurodydamas gavimo mėnesį, o ne metus (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 92, 115a, 116, 118, 121 lapai).

Kartu pabrėžtina, jog atsakovo 2015 m. birželio 17 d. patvarkyme dėl turto įvertinimo yra iÅ¡dėstyta informacija ir apie varžytynių skelbimÄ bei skolininko teisę pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ . Taigi apeliantui buvo pateikta visa reikÅ¡minga ir bÅ«tina informacija vykdymo procese, kurio eiga aktyviai domėtis, naudotis suteiktomis procesinėmis teisėmis, bendradarbiauti su antstoliu buvo paties skolininko teisė ir pareiga (CPK 640 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentas, jog vieÅ¡ai skalbiamos informacijos apie vykdymo proceso eigÄ apeliantas negalėjo gauti, nes nesinaudoja kompiuteriu, yra atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi teisės aktų nuostatos numato skolininko pareigÄ aktyviai domėtis vykdymo procesu, įskaitant ir pasirinkti kiekvienam asmeniui prieinamas ir priimtinas priemones.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad antstolis vykdymo procese elgėsi nesÄ Å¾iningai, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė objektyvaus nagrinėjimo principus. Å ioje nutartyje aptartos aplinkybės bei padarytos iÅ¡vados paneigia tokius apelianto argumentus, juo labiau, kad dėl antstolio veiksmų nesÄ Å¾iningumo vykdymo proceso metu skolininkas nebuvo kreipęsis, antstolio veiksmai nėra pripažinti neteisėtais. Vien tai, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas ne apelianto naudai, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas pažeidė objektyvaus bylos nagrinėjimo principÄ ar kad buvo Å¡aliÅ¡kas.

Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgdamas į visa tai, kad iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei padarius pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisės normas, dėl ko nėra pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                  Eigirdas Činka                                                                                                                     Birutė Jonaitienė