509666f9-ddba-4bb3-b4e4-94c23b544e2e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1031-934/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03526-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.2.7.1; 3.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8329-862/2021, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2008-03-27 tarp ieÅ¡kovo ir Nordea Bank Finland Pl (teisių ir pareigų perėmėja Lumino Bank AS Lietuvos skyrius) sudarytÄ Laidavimo sutartį Nr. LLL 08-03-96VY ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-7).

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir UAB „Intrum Lietuva“ tiesiogiai ar netiesiogiai (per trečiuosius asmenis) įgyvendinti bet kokio pobÅ«džio teises, kurias Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir UAB „Intrum Lietuva“ suteikia 2008-03-27 Laidavimo sutartis Nr. LLL 08/03/96VY. Nurodė, kad teismui tenkinus ieÅ¡kinį ir pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, Å¡i laidavimo sutartis bus laikoma negaliojančia ab initio, vadinasi, bus pripažinta, kad Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir ieÅ¡kovo niekada nesiejo jokie teisiniai prievoliniai santykiai.

Pažymėjo, kad iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir UAB „Intrum Lietuva“ turi teisę laisvai savo nuožiÅ«ra įgyvendinti Laidavimo sutartimi suteikiamas teises, taip pat turi teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ . IeÅ¡kovo nuomone, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir UAB „Intrum Lietuva“ nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio turto pagal Laidavo sutartį, kuri ateityje gali bÅ«ti pripažinti negaliojančia ab initio, bÅ«simas teismo sprendimas nebus įvykdytas, t. y. nesukels tų teisinių pasekmių, kurias jis sukeltų pripažinus, kad ieÅ¡kovo ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus nesiejo jokie teisiniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-11 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (b. l. 9-10). Teismas savo sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais: 3.1. IeÅ¡kovas pateiktame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ bei iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus bei pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimus; 3.2. IeÅ¡kovo argumentai, kad atsakovams nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio turto pagal laidavimo sutartį, kuri ateityje gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia ab initio, nesukels tų teisinių pasekmių, kurias jis sukeltų pripažinus, kad ieÅ¡kovÄ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrių nesiejo jokie teisiniai santykiai, yra abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio.

Tokiai iÅ¡vadai daryti nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai pagrįsti tik spėjimais apie galimÄ laidavimo sutarties pripažinimÄ ab initio; 3.3. IeÅ¡kovas nepateikė pakankamų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju bÅ«tina taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones ir kad nesiėmus Å¡ių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. ieÅ¡kovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-11 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti (b. l. 23-26).

5. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas įvykdė pirmÄ jÄ sÄ lygÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau nurodydamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė antrosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui), teismas iÅ¡ esmės rėmėsi motyvais, prieÅ¡taraujančiais paties teismo padarytoms iÅ¡vadoms apie tikėtinÄ (preliminariai) pagrįstÄ ieÅ¡kinį; 5.2. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia aiÅ¡kių teisinių pasekmių – laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, todėl teismui tenkinus ieÅ¡kinį, bus pripažinta, kad ieÅ¡kovo ir banko niekada nesiejo jokie teisiniai prievoliniai santykiai.

Iki momento, kai įsiteisės toks teismo sprendimas, ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sies teisiniai santykiai ir atsakovai turės visas CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas teises, kurių realizavimas apsunkins teismo sprendimo vykdymÄ . Tarp ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo ir atsakovų teisių, kylančių laidavimo sutarties pagrindu, realizavimo yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, todėl Å¡is ryÅ¡ys sudaro teisinį pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; 5.3. IeÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų status quo iÅ¡saugojimÄ ir bÅ«tų užkirstas kelias nepataisomai žalai ieÅ¡kovui kilti, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepakenktų atsakovo UAB „Intrum Lietuva“ interesams, o prieÅ¡ingai – padėtų užtikrinti pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant interesų disproporcijos ieÅ¡kovo atžvilgiu; 5.4.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįsigilino į ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo esmę, į galimas teisines ir turtines pasekmes, kurias sukels laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, į galimÄ rizikÄ dėl teismo sprendimo teisinių pasekmių taikymo, todėl teismas priėmė neteisėtÄ ir naikintinÄ nutartį.

6. Atsakovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 34-38). Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai: 6.1. Teismas, vertindamas, ar ieÅ¡kovas ginčo klausimu praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstai, neturėjo ir negalėjo vertinti ieÅ¡kinio detaliai – vertinti faktinių ir teisinių argumentų, įrodymų. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodoma grėsmė galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymui yra pagrįstas bendro pobÅ«džio spėjimais, todėl teigti, jog teismas netinkamai taikė prima facie institutÄ nėra pagrindo; 6.2.

IeÅ¡kovas tiek atskirajame skunde, tiek praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo deklaruoja, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio turto iki ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo. PrielaidÄ apsaugoti turtÄ nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovas grindžia tuo, jog atsakovai turi įstatyminę teisę kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl prievolės įvykdymo pagal laidavimo sutartį, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog yra pradėtas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ir/ar ruoÅ¡iamasi jį pradėti.

Taigi, ieškovas nepagrindė realios grėsmės (pradėto skolos išieškojimo), kuri pasak ieškovo ir sukuria grėsmę ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui; 6.3. Ieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį yra savaime įvykdomas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, jog laidavimo sutarties šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, nereikalauja vykdymo. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas niekaip neužtikrina būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymo.

Užtikrinti vykdymÄ to, ko faktiÅ¡kai nereikės vykdyti, iÅ¡ esmės negalima. IÅ¡ esmės, tos pačios aplinkybės buvo konstatuotos ir skundžiamoje teismo 2021-02-11 nutartyje, kurioje nurodyta, jog ieÅ¡kovas nepagrindė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas iÅ¡ esmės gali apriboti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymÄ , o ieÅ¡kovo pateikti argumentai yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir patys savaime negali sukurti pagrindo taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones; 6.4. Laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui pasiekti.

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas įrodinėja, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta iÅ¡ esmės suklydus (CK 1.90 str.), ir tai įtakojo ieÅ¡kovo valiÄ ir apsisprendimÄ sudaryti sandorį. IeÅ¡kinio tikslas – laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia, tačiau praÅ¡omomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieÅ¡kovas, be kita ko, siekia apriboti ir atsakovų įstatyminę teisę kreiptis į teismÄ (CPK 5 straipsnis). Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu praÅ¡ymu siekia neproporcingai suvaržyti atsakovų teises; 6.5.

Nesustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso iki galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai gali bÅ«ti pradėti ir net galutinai arba iÅ¡ dalies pabaigti, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokiu atveju, teismui Å¡ioje byloje priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ ir atsakovui atsisakius grÄ Å¾inti lėšas ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovas galėtų ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo ar turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, taigi teisinės galimybės ginti savo interesus ieÅ¡kovas neprarastų, o objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovai ieÅ¡kinio tenkinimo atveju vengtų iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų grÄ Å¾inimo, taip pat nėra.

2. Atsakovas UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 42). Atsiliepime nurodė, kad jog pritaria banko atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytai iÅ¡samiai pozicijai dėl ieÅ¡kovo reikalavimų nepagrįstumo. Atskirasis skundas netenkintinas.

3. Apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-11 nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų 4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Dėl tikėtino ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo 5. Teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas kreditoriams palankus teismo sprendimas.

Nustačius, kad pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011; 2011-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011; 2018-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-116-236/2018 ir kt.).

Tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad kreditoriui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

6. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

7. Ginčo nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ bei iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus bei pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vienÄ iÅ¡ sÄ lygų, bÅ«tinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieÅ¡kovas pagrindė, o ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas pasirinko aiÅ¡kiai neleistinÄ ar neįmanomÄ teisių gynimo bÅ«dÄ .

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai iÅ¡spręstas tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, įvertinus Å¡alių pateiktų įrodymų visumÄ . Be to, akcentuotina ir tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių 8.

Kaip minėta (žr., 9 punktÄ ), pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas, bet ir realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kuriÄ privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tai reiÅ¡kia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas turėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-169-881/2021; 2021-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021).

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-53-943/2021; 2020-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).

Å alys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieÅ¡kinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-173-302/2020; 2019-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-540-302/2019).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, apeliantas iÅ¡ esmės siekia iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jam priklausančio turto iki galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo priėmimo, nurodydamas, kad pagal laidavimo sutartį atsakovai gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jam priklausantį turtÄ , tačiau nepateikia įrodymų, kad yra pradėtas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jam priklausančio turto ar ketinama jį pradėti, todėl konstatuotina, kad grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ieÅ¡kovas grindžia prielaidomis.

11. Kita vertus, akcentuotina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais ir gali užtikrinti bÅ«simo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimti teismo sprendimo, jei reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti byloje, įvykdymÄ , ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikÅ¡ti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-923-464/2020; 2020-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-6-464/2020).

Tiesiogiai su pareikÅ¡tu reikalavimu ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiÅ¡kumo principÄ , todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-447-790/2021; 2020-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1668-798/2020). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-38-370/2021; 2020-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020).

12. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia tarp Nordea Bank Finland Plc (teisių ir pareigų perėmėjas – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) ir ieÅ¡kovo sudarytÄ 2008-03-27 laidavimo sutartį Nr. LLL 08/03/96VY. Å io reikalavimo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė uždrausti Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir UAB „Intrum Lietuva“ tiesiogiai ar netiesiogiai (per trečiuosius asmenis) įgyvendinti bet kokio pobÅ«džio teises, kurias Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir UAB „Intrum Lietuva“ suteikia 2008-03-27 Laidavimo sutartis Nr. LLL 08/03/96VY.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ , apelianto praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ne tik neproporcingai suvaržys atsakovų teises, bet ir yra nesusijusios su pareikÅ¡tu reikalavimu. Apeliantas nenurodė, kokį ryšį reikalavimas uždrausti atsakovams tiesiogiai ar netiesiogiai įgyvendinti bet kokio pobÅ«džio teises, kylančias iÅ¡ laidavimo sutarties, turi su ieÅ¡kinio reikalavimu pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia ir kaip Å¡ių teisių realizavimas apsunkins teismo sprendimo vykdymÄ .

Vien subjektyvÅ«s apelianto teiginiai, kad tarp ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo ir atsakovų teisių, kylančių laidavimo sutarties pagrindu, realizavimo yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, nepateikiant šį teiginį pagrindžiančių argumentų, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, kaip minėta (žr., 16 punktÄ ), teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo, o duomenų, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tų objektyviai pateisinamas pagrindas nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos, byloje nenustatyta.

13. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių konstatuotina, jog ginčo nutartimi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, kadangi nagrinėjamu atveju nėra tenkinama CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta bÅ«tina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Dėl procesinės bylos baigties 15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus ieškovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a:

Apelianto atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-11 palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos Teisėjas Žilvinas Terebeiza