5094eeaf-6ac7-4e47-a5dc-e66c36d6792b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2094-789/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00352-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 3 000 dydžio neturtinę žalÄ ;

2) kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ teisėtumÄ , kiek tai susiję su Å¡ia byla (toliau – Ä®sakymas) (b. l. 1–7). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, jog Ä®sakymu buvo sudaryta situacija, pažeidžianti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises, numatytas tarptautinėse sutartyse, Konstitucijoje ir įstatymuose, todėl pareiÅ¡kėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai), buvo padaryta žala, už kuriÄ turi bÅ«ti atsakinga Lietuvos valstybė.

Teigia, kad, atsižvelgiant į tai, kad teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, o Å¡iuo atveju tai daroma poįstatyminiu teisės aktu – Ä®sakymu, darytina prielaida, kad skunde nurodyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Nurodė, kad dėl Ä®sakymo pareiÅ¡kėjas patiria nevisavertį gyvenimÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , kadangi įkalinimo įstaigos parduotuvėje jam draudžiama įsigyti jo pageidaujamų prekių – konservų, pomidorų padažo, pieno, aliejaus, vaisių ir daržovių.

Akcentavo, jog suvaržomos jo teisės pasirinkti maisto racionÄ pagal fiziologinius poreikius, rÅ«pintis savo sveikata ir sportuoti. Nurodė, jog Ministerijos Ä®sakymu priimtas draudimas pažeidžia jo teises, sukelia jam psichologinius iÅ¡gyvenimus. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iÅ¡ medinio arba metalinio pagrindo.

NeiÅ¡duodant minkÅ¡tosios patalynės dalies, iÅ¡ nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje. Nėra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higienos reikalavimai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti (b. l. 22–26).

Nurodė, jog Taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as (toliau – ir SÄ raÅ¡as). Å is SÄ raÅ¡as sudarytas taip, kad jame bÅ«tų tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi Å¡iems asmenims. Nurodė, jog SÄ raÅ¡as gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti minimalių poreikių, jis gali bÅ«ti papildytas.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentÄ su motyvuotu praÅ¡ymu į SÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti maisto produktus ar kitus jam bÅ«tinus reikmenis. Sudarant SÄ raÅ¡Ä , buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, tačiau įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai. Nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologinės mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebÅ«tinų nuteistųjų poreikių tenkinimu.

Be to, į SÄ raÅ¡Ä nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai. Atsiliepime atkreipė dėmesį, jog nustatytas nuteistųjų apsipirkimo reguliavimas yra pakankamai lankstus, kadangi nuteistieji gali savo papildomus poreikius tenkinti, rinkdamiesi iÅ¡ plataus, visas pagrindines maisto produktų rÅ«Å¡is apimančio asortimento. PareiÅ¡kėjo argumentai laikytini subjektyvia nuomone, bet ne aplinkybe, pagrindžiančia reikalavimo pagrįstumÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti (b. l. 16–19). Nurodo, kad, vadovaujantis Ä®sakymu, buvo pakeistas Taisyklių 18 priedas „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as”, dėl Å¡ių aplinkybių pasikeitė reikalavimai daugelio produktų įpakavimui ir kiekiams.

Pažymi, kad vadovaujasi Ä®sakymu, tai yra objektyvios aplinkybės, kurios nuo Pataisos namų nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nemotyvuoti bei deklaratyvaus pobÅ«džio, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. PareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Pataisos namuose atitiko visus galiojančius teisės aktus, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad Ä®sakymu nustatytas SÄ raÅ¡as, kuriuo buvo uždrausta įsigyti pareiÅ¡kėjo nurodomus maisto produktus, taip pat kad Ä®sakymu nustatyta tvarka patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad, Ä®sakymu patvirtinus SÄ raÅ¡Ä , buvo apribota galimybė įkalinimo įstaigos parduotuvėje nusipirkti konservų, pomidorų padažo, pieno, aliejaus, vaisių ir daržovių.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigytas maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (BVK 92 straipsnio 4 dalis). SÄ raÅ¡o 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as, kuris buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

SÄ raÅ¡e nurodoma, jog nuteistiesiems leidžiama įsigyti vaisių ir daržovių, duonos gaminių, pieno produktų, mėsos ir žuvies gaminių, chalvos, Å¡okolado, saldainių, rieÅ¡utų, aliejaus, margarino, kečupo, pomidorų padažas, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų ir kitų maisto produktų. Ministerija atsiliepime nurodė, kad SÄ raÅ¡as sudarytas taip, kad jame bÅ«tų tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi Å¡iems asmenims.

Teismas pažymi, kad Ä®sakymu patvirtintu SÄ raÅ¡u pareiÅ¡kėjui nebuvo uždrausta įsigyti ir turėti padažų, konservuotų maisto produktų, pieno, aliejaus, vaisių ar daržovių. SÄ raÅ¡u buvo nustatytas tam tikras leidžiamas įsigijimo ir turėjimo kiekis, t. y. ne daugiau kaip 2 kg. Taip pat SÄ raÅ¡u nustatytas leidžiamas įsigijimo ir turėjimo džiovintų vaisių kiekis, t. y. ne didesnėse kaip 500 ml/g gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nepagrįstai suvaržoma pareiÅ¡kėjo teisė pasirinkti maisto racionÄ pagal fiziologinius poreikius, rÅ«pintis sveikata ir sportuoti.

Ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, jog SÄ raÅ¡as gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas ir papildytas nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti minimalių poreikių. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjo nurodytų prekių, t. y. padažų ar konservuotų maisto produktų, pieno, aliejaus, vaisių ar daržovių, jis negalėjo įsigyti Pataisos namuose esančioje parduotuvėje.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog SÄ raÅ¡u buvo uždrausta įsigyti pareiÅ¡kėjo nurodomas prekes. Vien ta aplinkybė, jog SÄ raÅ¡u buvo nustatyti tam tikri leidžiami įsigyti ir turėti maisto produktų kiekiai ir (ar) tam tikri apribojimai, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebÅ«tų suteikta teisė apsipirkti Pataisos namuose esančioje parduotuvėje nustatytu laiku. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iÅ¡ nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iÅ¡ medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neiÅ¡duodant minkÅ¡tosios patalynės dalies, iÅ¡ nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Å io skyriaus 220 punkte (Ä®sakymu patvirtinta redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ .

PareiÅ¡kėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sÄ lygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius, nes jie, neturėdami patalynės, neturės galimybės tinkamai pailsėti. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip galiojantis teisinis reglamentavimas apribojo jo teises ir sukėlė jam neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įkalinimo įstaigos administracijÄ dėl to, kad iÅ¡ jo buvo paimtas jo skunde nurodytas inventorius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas Å¡iuo aspektu grindžiamas tik abstrakčiais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Vien ta aplinkybė, jog, Ä®sakymo 1.5 punkte nustačius teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkÅ¡tuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, veiksmuose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo.

PareiÅ¡kėjas skunde teismo taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau – ir LVAT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Ä®sakymÄ , kiek jis susijęs su ginčijama byla. LVAT yra pažymėjęs, kad pagal ABTÄ® 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas iÅ¡imtiniais atvejais, kai kitokiu bÅ«du negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos iÅ¡sprendimas bei galbÅ«t pažeistos teisės gynimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisėtumÄ .

Teismas nėra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (LVAT 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018). Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų kreiptis į LVAT dėl teisės aktų teisėtumo tyrimo turinį, konstatuoja, kad praÅ¡ymas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik bendro pobÅ«džio abstrakčiais teiginiais.

PareiÅ¡kėjo skunde nėra nurodytos individualios aplinkybės dėl jo teisių pažeidimo. PareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Ä®sakymo atitiktimi aukÅ¡tesnės galios teisės aktams ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl teisės akto teisėtumo iÅ¡tyrimo netenkinamas. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų, kurie, jo nuomone, pagrindžia skunde iÅ¡dėstytų reikalavimų pagrįstumÄ , tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas.

Todėl dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų teismas nepasisakys. Å iame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nėra subjektas, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismÄ dėl norminio akto teisėtumo.

PareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų įkalinimo įstaigoje nurodydamas individualias aplinkybes ir galimai neteisėtus įstaigos, kurioje jis yra kalinamas, veiksmus, kurie galimai jam sukelia neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė