50943423-ba6b-409f-bb32-e87fd322f81e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-499-555/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12480-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-708-475/2019 pagal ieÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinį atsakovui K. B. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius, A. N., V. N., R. A., A. S., sodininkų bendrija „K.“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribÄ (gretimybės 1-2) pagal UAB „GEOERA“ matininko M.

A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad, 2007 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡simokėtinai pagrindu, ji nuosavybės teise įgijo: 0,0576 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pastatÄ - sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (drenažo Å¡ulinys, kiemo aikÅ¡telę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 1999 m. spalio 25 d. ir žemės sklypo ribos 2006 m. gruodžio 22 d.

VÄ® Registrų centro pažymėtos kadastro žemėlapyje. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu UAB „GEOERA“ matininkas M. A. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė planÄ M 1:500. 2017 m. spalio 26 d. buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas ir riboženklių įtvirtinimas vietoje. Ä® žemės sklypo ribų tikslinimÄ registruotais laiÅ¡kais buvo pakviesti su ieÅ¡kovės sklypu besiribojantys gretimų žemės sklypų savininkai. A. N., V. N. ir R. A. nedalyvavo (vėliau patvirtino, kad su žemės sklypo ribomis sutinka), o K.

B. nesutiko su tikslinama riba (gretimybės 1-2), nurodydamas, kad VĮ Registrų centro duomenų bazė yra klaidinga. Matininkas M. A. 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu informavo K. B., jog su pastarojo nurodytomis koordinatėmis nesutinka, kadangi jos neatitinka teritorijos planavimo dokumentų, dėl ko sumažėtų ieškovės plotas iki neleistinos paklaidos ribos. Ieškovė nesutiko su K. B. UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų tikslinimu, nurodydama, kad matuojama K.

B. žemės sklypo riba, skirianti žemės sklypus, yra matuojama ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, dėl to mažėja ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, o atsakovo žemės sklypo ribos keičiasi (prailgėja žemės sklypo linijos ilgis). Pažymint atsakovo žemės sklypo ribÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės į nuosavybę bei užkertamas kelias įsirengti vandens gręžinį pagal parengtÄ planÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno skyrius atlikęs ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patikrinimÄ 2018 m. vasario 2 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ , kuriame nustatė, kad žemės sklypo riba 1-2 nesutampa su pamatuota 2017 m. liepos 14 d., matininko A. Ž. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba, bei yra gautas K. B. raÅ¡tas dėl kadastrinių matavimų derinimo.

NŽT Kauno skyrius, atlikęs atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patikrinimÄ , 2018 m. vasario 2 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ , kuriame nustatė, kad pamatuoto žemės sklypo ribos neatitinka teritorijos planavimo dokumente nurodytų linijų ilgių, bei nėra duomenų, kodėl keičiasi žemės sklypo ribos. IeÅ¡kovė nurodė, kad, pagal atliktus ieÅ¡kovės žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypus skirianti riba nesutampa.

3. Atsakovas K. B. kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtÄ sklypo planÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0502 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kadastro duomenys nustatyti ir patvirtinti 1999 m. liepos 2 d. vietinėje koordinačių sistemoje. 2017 m. liepos 14 d. buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas ir riboženklių vietų įtvirtinimas valstybinėje koordinačių sistemoje. Su valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytomis žemės sklypo ribomis sutiko gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai A.

S., S. A. bei SB „K.“ pirmininkas, nesutiko besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė-ieÅ¡kovė A. V.. UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ suderino 2017 m rugpjūčio 23 d. Kauno marių regioninio parko direktorė N. E., 2018 m. balandžio 20 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas V. D.. IeÅ¡kovės pateiktas jos žemės sklypo planas 2018 m. vasario 2 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte pažymėtas kaip netinkamai sudarytas bei nurodyta, jog Å¡io žemės sklypo riba 1-2 nesutampa su pamatuota 2017 m. liepos 14 d. matininko A.

Ž. žemės sklypo riba. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad dėl pakitusio žemės sklypo kraštinės ilgio buvo neteisėtai padidintas atsakovo žemės sklypas ir sumažintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, žemės sklypo faktinis naudojimas valstybinėje koordinačių sistemoje gautas leistinos ribinės paklaidos ribose. Žemės sklypo ribos ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypas buvo suformuotos remiantis SB „K.“ eksplikacija ir (duomenys neskelbtini) SB „K.“ 1996 m. birželio mėn. planu.

IeÅ¡kovei sudarius jai priklausančio žemės sklypo 2007 m. sausio 16 d. priėmimo–perdavimo aktÄ , jai buvo perduotos tokios konfigÅ«racijos žemės sklypas, koks buvo iki tol susiklostęs, ir ieÅ¡kovė šį žemės sklypÄ naudojo nekeldama pretenzijų pardavėjui, nei SB „K.“ dėl jo faktinių ribų. Atsakovas siekė, kad žemės sklypo ribos, esančios tarp žemės sklypo ir ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, iÅ¡liktų tokios, kokios iki Å¡iol buvo nusistovėję faktiÅ¡kai vietoje.

Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų iki Å¡iol yra nusistovėjusi faktinė riba, kuri Å¡alis tenkino daugelį metų ir dėl to nėra kilę ginčų. Tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovo žemės sklypo riba ties posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 4 ir 5 bÅ«tų paslinkta taip, kad žemės sklypo bendras plotas sumažėtų ir atitinkamai atsakovui tektų rengti naujÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , nustatant naujÄ Å¾emės sklypo ribÄ , taip koreguojant gretimų žemės sklypų ribas.

Tai sÄ lygotų dar vienÄ teisminį ginÄÄ bei bÅ«tų nukrypta nuo istoriÅ¡kai susiklosčiusių SB „K.“ sklypo ribų. Tuo tarpu, jei ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas sumažėja žemiau teisės aktų nustatytos leistinumo ribos, šį neatitikimÄ bÅ«tų galima iÅ¡taisyti Å¡io žemės sklypo kraÅ¡tinės tarp posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 2 ir 3 koregavimu. Atsakovas pažymėjo, kad ties Å¡iaurine Å¡io žemės sklypo riba, ties posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 2 ir 3 yra laisva neužstatyta, teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuota ir sklypu nesuformuota valstybinė žemė.

BÅ«tent Å¡ios kraÅ¡tinės koregavimu ieÅ¡kovė galėtų iÅ¡saugoti esamÄ nusistovėjusiÄ , jai priklausančio žemės sklypo, ribÄ su atsakovo žemės sklypo riba, kartu iÅ¡laikant nepakitusį jai priklausančio žemės sklypo plotÄ .

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT Kauno rajono skyrius nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovo nuosavybės teise įgytas žemės plotas nesumažės. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kaip priešieškinio tenkinimo atveju pasikeis ieškovės nuosavybės teise įgyto žemės sklypo plotas. Ši aplinkybė yra esminė sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų nustatymo. UAB ,,Geomastas“ matininkas A. Ž. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), linijos ilgį (taškai Nr. 5 ir Nr.

1) pailgino iki 29,69 m (linija pailgėjo 0,71 m palyginus su 1996 m. birželio 10 d. žemės sklypo planu, pagal kurį žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje ir kuris buvo 1996 m. birželio 10 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo privačios nuosavybės teise Nr. (duomenys neskelbtini) neatskiriamoji dalis), todėl akivaizdu, kad kadastriniai matavimai nebuvo atlikti tomis pačiomis ribomis. Atsakovo pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto sumažėjimÄ kompensuoti Å¡io žemės sklypo kraÅ¡tinės tarp posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 2 ir Nr. 3 koregavimu, kur yra laisva neužstatyta, teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuota ir sklypu nesuformuota valstybinė žemė, NŽT Kauno rajono skyrius vertino kritiÅ¡kai, nurodydamas, kad ne atsakovas apsprendžia sodininkų bendrijoje esančios bendrojo naudojimo žemės naudojimÄ .

Be to, pagal UAB ,,GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ , tarp taÅ¡kų Nr. 2 ir Nr. 3 gretimybėje nurodytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims V. N. ir A. N., o ne laisva, neužstatyta, teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuota ir sklypu nesuformuota valstybinė žemė. Esant Å¡iems neatitikimams tarp faktinio prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo ir įrodymų esančių byloje, NŽT negalėjo sutikti, kad tokiu bÅ«du, t.y. pagal atsakovo pateiktÄ Å¾emė sklypo planÄ , nustačius žemės sklypo ribÄ bus iÅ¡laikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyra.

6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SB „K.“ ir A. S. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti ir nurodė, kad 1996 m. visoje SB „K.” teritorijoje, remiantis sumontuotais inžinieriniais tinklais, vandentiekio vamzdynais ir elektros stulpais buvo atlikti kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje. Atlikus matavimus buvo paruoštas SB „K.“ generalinis planas, o kiekvienam sklypo savininkui buvo išduoti planai su tiksliais ribų matmenimis ir reikalinga įmokėti pinigų suma.

IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas generaliniame plane buvo pažymėtas numeriu 79. SB „K.“ generaliniam plane buvo suprojektuoti žemės sklypai, skirti sodininkams. Jų ribomis, kad nesudaryti naudojimui nepatogumų, pravestos komunikacijos (vandentiekis, el. tinklai). Remiantis generaliniu planu, sodininkų sklypams 1996 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje. Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 m. buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje ir jis nėra vienalytis, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemÄ gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (gps 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo litpos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Siekiant sukurti duomenų bazę VÄ® Registrų centro kadastro žemėlapyje patalpintos transformuotos sklypų ribos, neatlikus kontrolinių matavimų. NŽT 2012 m. gruodžio 3 d. iÅ¡aiÅ¡kinime „Dėl ne sÄ ryÅ¡ių perskaičiuojant koordinates iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemÄ â€œ pažymėta, kad sunaikintų anksčiau geodeziniais prietaisais iÅ¡matuotų žemės sklypų riboženklių atstatymui nenaudotinos VÄ® Registrų centro transformuotos koordinatės iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemÄ , kadangi dėl anksčiau minėtų priežasčių, pagal Å¡ias koordinates atstatant žemės sklypo riboženklius vietovėje gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų.

Sodo sklypų ribų riboženklių vietinėje koordinačių sistemoje nėra iÅ¡likę. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atitinka SB „K.” generaliniame plane, bei natÅ«roje esančias ribas, kurios yra visuotinai priimtinos ir neginčijamos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi dėl raÅ¡ymo apsirinkimo klaidos iÅ¡taisymo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: nustatė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribÄ (gretimybės 1-2) pagal UAB „GEOERA“ matininko M.

A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 2 737,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybės naudai – 87,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nustatė, kad 1978 m. tuometinio Kauno „T.” fabriko darbuotojų kolektyviniam „K.“ sodui buvo paskirta 6 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kolektyvinio „K.“ sodo (dabar SB „K.“) teritorijoje, kurioje buvo suformuoti įvairios formos nuo 5 iki 5,5 aro dydžio sklypai. Apie 1980 m. buvo įrengti elektros stulpai ant keturių sklypų susikertančios ribos, kiek vėliau tarp šių stulpų buvo įrengti laistymo vamzdžiai. Taigi SB „K.“ žemės sklypų savininkai pripažino ir vadovavosi šiomis ribomis. Sklypų koordinatės nebuvo nustatinėjamos. Teismas vertino, kad dėl to gali būti sklypų neatitikimų tarp faktiškai naudojamų sklypų plotų ir ribų ir dokumentuose, esančių šių sklypų duomenų (Generaliniame SB „K.“ plane, 1996 m. privatizavimo plane ir asmeniniuose planuose).

9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės žemės sklypas buvo suformuotas 1999 m. spalio 25 d., atliekant kadastrinius matavimus, ant sklypo plano pasirašė ir atsakovas. Atsakovo žemės sklypas suformuotas 1999 m. liepos 2 d., atliekant kadastrinius matavimus, ant atsakovo sklypo plano pasirašė tuometinė ieškovės sklypo savininkė. Teismas laikė tikėtina, kad, remiantis SB „K.“ generaliniu planu, sodininkų sklypams 1996 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje.

10. Teismas nurodė, kad, pagal atsakovo pateiktÄ planÄ , žemės sklypo ribos tarp posÅ«kio Nr. 4-1 (pagal 1996 m. birželio 10 d., o pagal UAB „Geomastas“ planÄ Nr. 5-1), keistųsi nuo buvusios 28,98 m. iki 29,48 m., riba tarp posÅ«kio taÅ¡kų Nr. 3-2 (pagal 1996 m. birželio 10 d., o pagal UAB „Geomastas“ planÄ Nr. 3-4), sumažėtų nuo buvusios 29,67 m iki 29,48 m. NŽT Kauno rajono skyriaus atstovui nurodžius, žemės sklypo ribÄ Nr. 4-1 prailginant iki 71 cm, virÅ¡ijama teisės aktais leistina paklaida (30 cm).

IeÅ¡kovės žemės sklypo pateiktame plane ribos nesikeičia. Teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus UAB ,,GEOERA“ parengtÄ ieÅ¡kovės nuosavybes teise valdomo žemės sklypo ir UAB ,,Geomastas“ parengtÄ atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planus, sprendė, kad atsakovo pateiktas planas UAB ,,Geomastas“ neatitinka įstatymų leistinumo reikalavimų, nes atsakovo sklypo kraÅ¡tinė iÅ¡ilgėja 71 cm, o tai neatitinka leistinos paklaidos (30 cm).

11. Teismas nustatė, kad, patvirtinus atsakovo siÅ«lomÄ sklypo planÄ , ieÅ¡kovės sklypas sumažėtų nuo 576 m2 iki 533 m2, atsakovo sklypo plotas padidėtų nuo 502 m2 iki 505 m2, o tai neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015). Nors NŽT Kauno rajono skyrius nurodė, kad toks sklypo plotas padidėja leistina paklaida, tačiau, teismas vertino, kad bÅ«tų neproporcinga vien tik ieÅ¡kovės interesų sÄ skaita tenkinti atsakovo reikalavimÄ .

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovės parengtas sklypo planas neatitiktų įstatymų reikalavimų, taip pat byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog patvirtinus ieÅ¡kovės praÅ¡omas sklypo ribas pagal jos pateiktÄ planÄ , atsakovo žemės sklypo plotas sumažėtų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-708-475/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1.1. Ginčo žemės sklypus skiriančiosios ribos buvimo vieta pagrįsta ne tik istoriškai susiklosčiusiu faktiniu ribos naudojimu, bet SB „K.“ suplanavimo dokumentais bei jų sprendiniais, sklypų atribojimui panaudojant antžemines komunikacijas. Atsakovas, priešingai nei nurodoma sprendime, tiesiogiai nesiremia faktinės ribos kriterijumi, kaip vieninteliu ir privalomu. Ginčo žemės sklypų skiriančioji riba buvo suformuota SB „K.“ suplanavimo dokumentų (1988 m.

Eksplikacija, 1996 m. birželio 10 d. Genplanu) pagrindu, ir faktiÅ¡kai naudota nekilnojamojo turto objektams (valdytiems naudojimosi, vėliau nuosavybės pagrindais) atriboti nuo Å¡ių objektų (žemės sklypų) kaip atskirų daiktų suformavimo momento. Teismo iÅ¡vada, kad matininkas A. Ž. ginčo žemės sklypų skiriančiÄ jÄ ribÄ nustatė remdamasis vien pagal nusistovėjusį žemės sklypų naudojimÄ , prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir yra nepagrįsta. 1.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir interesų pusiausvyros principus, nukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijoje Å¡io klausimų suformuotų kriterijų – sklypo ribÄ nustatė pagal matininko M.

A. kadastrinius matavimus, nepagrįstai sumažindamas atsakovo nuo 1999 m. VÄ® Registrų centre registruotÄ Å¾emės sklypo plotÄ nuo 502 m2 iki 495 m2, visÄ Å¡Ä¯ plotÄ priteisdamas ieÅ¡kovei. Teismas taip pat neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokia yra atsakovui priklausančio žemės sklypo ploto neatitikimų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, priežastis (pagrindas), neanalizavo ir nevertino, ar nebuvo įmanoma parengti žemės sklypo planÄ , atitinkantį SB „K.“ suplanavimo dokumentus bei faktinį sklypų naudojimÄ ; teismas nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovės sklypo ploto sumažėjimÄ iÅ¡ tiesų sÄ lygojo atsakovo kadastriniais matavimais nustatyta jo sklypo riba (gretimybės 4-5); teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar egzistavo kitos priežastys, dėl kurių ieÅ¡kovės sklypo plotas sumažėjo ir natÅ«roje neatitiko nuosavybės dokumentuose nurodyto ploto; ar atsakovo patikslinta sklypo riba (prailgėjusi sklypo kraÅ¡tinė tarp taÅ¡kų Nr.5-1) galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovės sklypo ploto sumažėjimui nuo 576 m2 iki 533 m2, nes atsakovo sklypo plotas padidėjo tik 3 m2 (nuo 502 m2 iki 505 m2 – kaip nurodyta teismo sprendime) arba 1 m2 (nuo 502 m2 iki 503 m2 – kaip nurodyta matininko A.

Ž. sklypo kadastrinių matavimų byloje); teismas netyrė ir nevertino matininko M. A. atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo (atitikties teisės aktų reikalavimams). 1.3. Nors pirmosios instancijos teismas pateikė nuorodÄ Ä¯ kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015), tačiau ja nesivadovavo, o sprendimÄ priėmė iÅ¡keliant ieÅ¡kovės interesus, pažeidžiant atsakovo konstitucinę teisę į nuosavybę.

Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl žemės sklypų ribų, pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nes šį ginÄÄ iÅ¡sprendė remdamiesi ieÅ¡kovės pateiktu matininko M. A. sudarytu žemės sklypo planu, neatsižvelgė į SB „K.“ teritorijoje įrengtas inžinerines komunikacijas, suplanavimo dokumentuose tapusias sklypų atribojimo elementais, neatsižvelgė į faktinio naudojimo ribas, atsakovo kaip sklypo savininko teisėtus interesus, pažeidė svarbiausiÄ principÄ , jog žemės sklypo ribos negali bÅ«ti konfigÅ«ruojamos taip, kad dėl to pasikeistų nuosavybės teise turimos žemės plotas.

Tokiu būdu teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kad, sprendžiant žemės sklypų savininkų ginčus, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas sklypo plotas; nė vienas performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto (CK 4.45 straipsnis). 1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino liudytojų – buvusių SB „K.“ pirmininkių, M. S., S. B. ir matininko A. Ž. paaiškinimų dėl sklypų ribų SB „K.“ skiriančiosios linijos nustatymo, paaiškinimų atmetimo nemotyvavo.

Teismas taip pat nevertino liudytojo A. Ž. nurodytos aplinkybės, kad matininko M. A. sklypo planas buvo parengtas vadovaujantis VÄ® Registrų centro duomenimis, kuriais vadovautis nagrinėjamu atveju nebuvo galima, nes sklypų matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, jų netinkamas transformavimas į valstybinę koordinačių sistemÄ Å¡iuos duomenis iÅ¡kreipė, jie tapo netinkami ginčo žemės sklypų skiriančiajai ribai nustatyti. 1.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad matininkas A.

Ž., skirtingai nei žemės sklypo plano rengėjas M. A., žemės sklypo ribų planÄ rengė atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ â€“ vadovavosi sodo teritorijos suplanavimo dokumentais (SB „K.“ 1988 m. Eksplikacija, 1996 m. birželio 10 d. Genplanu), asmeniniais sklypų privatizavimo planais, faktiÅ¡kai naudojamo sklypo ribomis, liudininkų parodymais, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad SB „K.“ komunikacijos (elektros linijų atramos ir vandentiekio vamzdynas) sodo teritorijoje nebuvo judinamos (jų iÅ¡dėstymo vieta nebuvo keičiama), rengiant sklypo planÄ atsižvelgė į 1996 m. sudarytÄ koordinačių sistemÄ , teisingai įvertino, kad VÄ® Registrų centras duomenų bazėje esantys duomenys – kadastro žemėlapyje nubraižytos sklypų ribos nesutampa su situacija vietoje, todėl ginčo sklypų skiriančiajai ribai nustatyti nėra tinkami, nes sklypų kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, todėl jų duomenys VÄ® Registrų centras duomenų bazėje negali bÅ«ti tikslÅ«s, t. y. gali neatitikti situacijos vietoje, atitinkamai gali bÅ«ti klaidingi. 1.6.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 4.45 straipsnio nuostatas, nes sklypų skiriamÄ jÄ ribÄ nustatė neatsižvelgdamas į SB „K.“ teritorijos suplanavimo dokumentų (EksplikacijÄ ir GenplanÄ ) sprendinius, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas, taip pat neatsižvelgė į liudytojų parodymus ir Å¡ių įrodymų ir liudytojų parodymų atmetimÄ niekaip nemotyvavo, tuo pažeidė įrodymo tyrimo ir vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės ir bylÄ iÅ¡sprendė neteisingai. 1.7.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės žemės sklypo pateiktame plane ribos nesikeičia. Nors M. A. parengtame plane linijų ilgiai sutampa, tačiau sklypo geografinė padėtis (faktinė buvimo vieta) neatitinka VĮ Registrų centro duomenų bazėje jo pažymėjimo kadastro žemėlapyje. Būtent šių aplinkybių neištyrimas, neleido bylos išspręsti teisingai. Teismas netyrė ir nevertino, kad SB „K.“ suplanavimo dokumentuose (1988 m. Eksplikacijoje ir 1996 m. birželio 10 d.

Genplane) užfiksuoti skirtingi ieškovės sklypo kraštinių ilgiai, atitinkami keitėsi ir su jos sklypu besiribojančių sklypų kraštinės ilgiai – sklypo rytinėje pusėje besiribojanti su atsakovo sklypu kraštinė, šiaurinėje pusėje besiribojanti su sklypu Nr. 76 ir pietinėje pusėje besiribojanti su sklypu Nr.

80. Padauginus kraÅ¡tinių ilgius, iÅ¡skaičiuotas sklypų plotas, leidžia pagrįstai teigti, kad ieÅ¡kovės sklypo sumažėjimui turėjo įtakos ne atsakovo ploto padidėjimas 1 m2, bet pakitusių sklypų kraÅ¡tinių pagrindu atsiradę sklypų Nr. 76, Nr. 78 ir Nr. 80 plotų pokyčiai. Teismas, neiÅ¡tyręs 1988 m Eksplikacijoje ir 1996 m. birželio 10 d. Genplane esančių kraÅ¡tinių ilgių pasikeitimų, bylÄ iÅ¡sprendė neteisingai, iÅ¡ atsakovo nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovės naudai dalį jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ploto (7 m2), tuo pažeidė asmens konstitucinę teisę į nuosavybę.

Neteisėtai sumažindamas atsakovo sklypo plotÄ , teismas bylÄ iÅ¡sprendė neteisingai, atitinkamai priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . 1.8. Teismas turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti visas su ginčo žemės sklypų skiriančiosios ribos nustatymo teisingumu susijusias aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas rėmėsi NŽT Kauno rajono skyriaus iÅ¡vada, nors Å¡i institucija teismo pavedimo visa apimtimi neįgyvendino ir įgyvendinti negalėjo, nes neturi tam reikiamos kompetencijos, įgaliojimų ir kvalifikacijos, todėl abejonės dėl matininko M.

A. atliktų ieÅ¡kovei priklausančio sklypo kadastrinių matavimų ir jais nustatytos ginčo žemės sklypų skiriančiosios ribos teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡liko ir nebuvo paÅ¡alintos. 1.9. Teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimÄ , nes 2019 rugsėjo 3 d. teismo posėdyje, pavesdamas NŽT pateikti teismui iÅ¡vadÄ , klausimus NŽT leido pateikti tik ieÅ¡kovės atstovui (advokatui), o atsakovui tokia galimybė sudaryta nebuvo, tokiu bÅ«du buvo pažeista atsakovo procesinė teisė į teisminę gynybÄ .

14. IeÅ¡kovė A. V. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovas remiasi galimai buvusiais faktiniais duomenimis iki 1996 m. bendrojo plano parengimo, ir siekia, kad po daugiau kaip 30 m. bÅ«tų atstatytos galimai buvusios faktinės ribos, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, jog bÅ«tų priversti keisti savo žemės sklypų ribas visi SB „K.“ teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai, griauti jau pastatytas tvoras.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tuo metu, kai SB „K.“ žemės sklypų naudotojai naudojosi žemės sklypais, žemės sklypų koordinatės nebuvo nustatinėjamos. Jos nustatytos 1999 m., todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog dėl to galėjo atsirasti neatitikimų tarp atsakovo galimai faktiškai naudoto žemės sklypo ribos ir ribos, esančios ieškovės ir atsakovo žemės sklypų dokumentuose. 2.2. SB „K.“ bendrasis planas sudarytas, patvirtintas ir galiojantis nuo 1996 m., kurio niekas neginčijo, su ribomis sutiko, visiems prie nuosavybės įsigijimo dokumentų buvo pridėti žemės sklypų planai ir su jais supažindinti, t. y. daugiau kaip 20 m. buvusios nustatytos žemės sklypų ribos visiems tiko ir niekas nereikalavo atstatyti žemės sklypų ribų pagal vandens laistymo vamzdį ar elektros stulpus.

IeÅ¡kovė įsigijus žemės sklypÄ , jį valdė bei naudojo vadovaudamasi nustatytomis, patvirtintomis bei VÄ® Registrų centre kadastro žemėlapyje pažymėtomis žemės sklypo ribomis, todėl atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog ji savo žemės sklypu naudojosi vadovaudamasi elektros stulpais ar vandentiekio trasa. 2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį iÅ¡sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo.

BÅ«tent teismas vadovaujantis 1996 m. patvirtintu bendruoju planu, bei ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylose esančiuose planuose akivaizdžiai matomomis žemės sklypų ribomis, nustatė žemės sklypų ribÄ , kuri racionaliausia abiem Å¡alims bei patogiausia naudotis. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai siekė pakeisti savo žemės sklypo konfigÅ«racijÄ , atitraukdamas savo žemės sklypÄ nuo kelio ((duomenys neskelbtini)) kraÅ¡tinės ribos, bei nepagrįstai prailgindamas kraÅ¡tinės ilgį nuo 28,98 iki 29,70, pasididinti savo žemės sklypo plotÄ ieÅ¡kovės žemė sklypo sÄ skaita. 2.4.

IeÅ¡kovė nuosavybės teise įgijo konkretaus dydžio žemės sklypÄ â€“ 0,0576 ha, jos kraÅ¡tinių ilgiai ir konfigÅ«racija nesikeičia, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tenkinus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį bus pažeistos ieÅ¡kovės konstitucinės teisės į nuosavybę. Tuo tarpu atsakovo teisėti interesai nėra pažeidžiami, kadangi atsakovas turi visas galimybes suprojektuoti tokio dydžio žemės sklypÄ , koks jam priklauso pagal nuosavybės dokumentus, tai yra 502 kv. m., nes viso lieka 514 kv. m.

žemės sklypo plotas iki kelio ribos. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog nustačius žemės sklypo ribÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , atsakovo žemės sklypo plotas, vadovaujantis VÄ® Registrų centro koordinatėmis, sumažėtų nuo 502 kv. m. iki 495 kv. m. Vadovaujantis ieÅ¡kovės matininko pateiktu brėžiniu Nr. 3, ieÅ¡kovės žemės sklypo ribas nustačius pagal M. A. parengtÄ planÄ , o atsakovo žemės sklypo ribÄ nuo kelio palikus galioti pagal VÄ® Registrų centre įregistruotas koordinates, atsakovo žemės sklypas padidėtų iki 514 kv. m. 2.5.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, dėl ko pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį iÅ¡sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad 1996 m. patvirtinto sodininkų bendrijos plano niekas neginčijo, su ribomis sutiko, visiems prie nuosavybės įsigijimo dokumentų buvo pridėti žemės sklypų planai ir su jais supažindinti, nėra pagrindo vadovautis elektros stulpais ar lietaus laistymo vamzdžiu ir iÅ¡ naujo nustatinėti žemės sklypų ribas, nes žemės sklypų ribos yra nustatytos patvirtintuose dokumentuose. 2.6.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo planas parengtas vadovaujantis ne tik VÄ® Registro centras duomenimis, t. y. matininkas M. A. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir planÄ parengė remiantis VÄ® Registrų centro duomenų bazėje esančiais duomenimis apie kraÅ¡tinių ilgius, žemės sklypo konfigÅ«racijÄ , kaimyninių žemės sklypų duomenimis, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Vadovaujantis VÄ® Registrų centras įregistruotomis koordinatėmis, ginčo Å¡alių žemės sklypų persidengimas bÅ«tų dar didesnis.

Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atitraukė savo žemės sklypÄ nuo kelio ((duomenys neskelbtini)), palikdamas laisvos valstybinės žemės sklypo plotÄ Å¡alia kelio, prailgino žemės sklypo kraÅ¡tinę nuo 28,98 iki 29,70, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas ieÅ¡kovės teises bei teisėtus interesus, siekia pasididinti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotÄ ieÅ¡kovės sÄ skaita. Teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, dėl ko vadovaudamasis kasacinio teismo praktika padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vien tik faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį iÅ¡sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. 2.7.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės žemės sklypo pateiktame plane ribos nesikeičia, analizuodamas žemės sklypo ribų kraÅ¡tinių ilgius, o ne žemės sklypo geografinės padėties atitikimÄ VÄ® Registrų centro kadastriniame žemėlapyje. Teismui buvo žinoma, jog ginčo Å¡alių žemės sklypų geografinė padėtis neatitinka VÄ® Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtosios. Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡ iÅ¡samiai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ , galimas tokio neatitikimo priežastis, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, bei atsižvelgdamas į tai, jog nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo parengtas planas neatitiktų įstatymų reikalavimų ir, nustatęs, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo planas neatitinka įstatymų leistinumo reikalavimų, teisingai ir pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės siÅ«lomas sklypo planas vertintinas kaip teisingesnis, sÄ Å¾iningesnis ir racionalesnis.

Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog, ieÅ¡kovės žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgiams nepakitus, o atsakovo žemės sklypo kraÅ¡tinei iÅ¡ilgėjus, nepagrįstai ir neteisėtai ieÅ¡kovės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas sumažėtų, o atsakovo padidėtų. Teismo iÅ¡vada, jog vien tik ieÅ¡kovės interesų sÄ skaita tenkinti atsakovo reikalavimÄ bÅ«tų neproporcinga, yra teisinga ir pagrįsta byloje iÅ¡tirtais įrodymais. 2.8. Teismas, spręsdamas, jog siekiant paÅ¡alinti abejones byloje, bei atsakyti į kylančius klausimus užtenka trečiojo asmens iÅ¡vados, pagrįstai sprendė, jog skirti ekspertizės byloje nėra tikslinga.

Pabrėžtina, jog teismas neužkirto kelio atsakovui įrodinėti savo atsikirtimus ir teiginius kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista atsakovo teisė į teisminę gynybÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų nuosavybės teisės į žemę.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovei A. V. nuosavybės teise priklauso 0,0576 ha žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kuris įgytas 2007 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš A. Z. ir B. J. (t. 1, b. l. 8-13). Atsakovas K. B. yra gretimo, su ieškovei priklausančiu žemės sklypu besiribojančio 0,0502 ha sklypo, esančio toje pačioje sodų bendrijoje, adresu: (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Taigi, šalys yra gretimų sodo žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl sklypus skiriančios ribos nustatymo, kadangi pagal šalių užsakymu parengtus žemės sklypų planus, šalių žemės sklypų ribos persidengia (nesutampa).

Ginčo iÅ¡sprendimui Å¡alys pateikė savo žemės sklypų ribos nustatymo pasiÅ«lymus: ieÅ¡kovė – UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ , atsakovas – UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtÄ sklypo planÄ .

18. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir žemės sklypų ribas nustatė pagal UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ . Atsakovas šį teismo sprendimÄ ginčija ir praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai bei atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti ir nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geomastas“ matininko A.

Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtÄ sklypo planÄ . Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė žemės sklypų ribÄ pagal ieÅ¡kovės užsakymu parengtÄ planÄ . Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypus skiriančiosios ribos buvimo vieta pagrįsta ne tik istoriÅ¡kai susiklosčiusiu faktiniu ribos naudojimu, bet ir SB „K.“ suplanavimo dokumentais bei jų sprendiniais, sklypų atribojimui panaudojant antžemines komunikacijas.

Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai taikė maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) ploto paklaidÄ , o ginčo ribos patraukimas į atsakovo pusę yra negalimas, nes ieÅ¡kovės sklypo sumažėjimui turėjo įtakos ne atsakovo ploto padidėjimas 1 m2, bet pakitusių sklypų kraÅ¡tinių pagrindu atsiradę sklypų Nr. 76, Nr. 78 ir Nr. 80 plotų pokyčiai ir tokiu atveju sumažėja atsakovo žemės sklypas.

19. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir kt.).

21. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. Tai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.).

22. Taip pat Å¡ios bylos kontekste pažymėtina ir kita labai svarbi kasacinio teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė – kad vien faktiÅ¡kai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančiÄ ribÄ , nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ taikant nurodytų imperatyvų virÅ¡enybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, tiek atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengti ir sklypų ribos paženklintos 1996 m. birželio mėn. (atitinkamai ieÅ¡kovės birželio 17 d., o atsakovo birželio 10 d. ). IÅ¡ Å¡alims priklausančių žemės sklypų planų nustatyta (t. 1, b. l. 38, 82), kad sklypai turi bendrÄ ribÄ , kuri identifikuota Å¡alims priklausančiuose žemės sklypų planuose pažymėtais taÅ¡kais 3 ir 4.

Šiuose, abiejuose šalių pateiktuose planuose užfiksuota, jog šių taškų posūkių duomenys koordinačių sistemoje, sutampa. Be to, ieškovės sklypo rytinė, o atsakovo atžvilgiu vakarinė sklypo ribų linija yra ištisinė, joje taip pat pažymėtos gretimų sklypų ribos bei atstumai tarp taškų, kurie yra bendri su šia kryptimi esančiais kaimyniniais sklypais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant šalims priklausančių žemės sklypų ribas vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypų riba buvo pripažinta abiejų šalių (ant planų gretimų sklypų savininkai yra pasirašę), žemės sklypų riba buvo aiški, identifikuota tiek bendroje sklypo riboje pažymėtais taškais, tiek ir su gretimybėje esančiais žemės sklypais.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės A. V. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , nustatė, kad atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, ieÅ¡kovės vakarų pusėje sklypo riboje pažymėto kaimyninio žemės sklypų taÅ¡kai ir atstumai tarp jų nepakito, sutampa su abiejų Å¡alių, t. y. tiek su ieÅ¡kovės, tiek ir su atsakovui priklausančių žemės sklypų kadastriniais matavimais, nustatytais atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Taigi, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrė sodo teritorijos suplanavimo dokumentų, sklypų privatizavimų planų, faktiÅ¡kai naudojamo sklypo ribų ir nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės sklypo geografinė padėtis (faktinė buvimo vieta) neatitinka VÄ® Registrų centro duomenų bazės.

25. Apeliantas (atsakovas) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde, akcentuoja, kad sklypo ribos istoriÅ¡kai susiklostė ne tik faktiniu ribos naudojimu, bet SB „K.“ suplanavimo dokumentais bei jų sprendiniais, sklypų atribojimui panaudojant antžemines komunikacijas. Taigi, iÅ¡ esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas praÅ¡o nustatyti žemės sklypų ribÄ pagal faktinį Å¡ių žemės sklypų naudojimÄ . Teisėjų kolegija, analizuodama atsakovo užsakymu UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtÄ sklypo planÄ (t. 1, b. l. 80) nustatė, kad jis parengtas ir praÅ¡oma nustatyti ginčytina riba tarp žemės sklypų iÅ¡ esmės siejama su žemės sklypuose sodo bendrijos įrengta laistymo sistema ir elektros linija.

26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog sodo bendrijos sprendiniais buvo nuspręsta žemės sklypų ribas nustatyti pagal antžemines komunikacijas. Byloje nėra pateikti sodo bendrijos sprendiniai, kurie įgalintų spręsti, kad buvo keičiami bendrijos planavimo dokumentuose nustatyti sodo sklypų, jų kraÅ¡tinių dydžiai, konfigÅ«racija ar nuspręsta ribas susieti su įrenginėjamais elektros perdavimo linijos stulpais ar laistymo sistema. Apelianto apeliaciniame skunde įvardijami liudytojų parodymai patvirtina tik faktinį sklypų naudojimÄ , tačiau nėra leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnis) iÅ¡vadai, kad dėl ribų nustatymo buvo priimti sodo bendrijos sprendiniai.

27. Iš atsakovo užsakymu matininko A. Ž. pateikto sklypų persidengimo fragmento plano (1 t., b. l.

35) bei atsakovo kadastrinio matavimo plano (1 t., b. l.

80) spręstina, kad planai buvo rengiami naudojant ankstesnius planus, kadangi juose stebimos linijos, esančios atsakovo sklypo vakarinėse ir rytinėse pusėse, kurios nesutampa su atsakovo užsakymu parengtuose planuose pažymėtomis sklypo kraÅ¡tinėmis ir neiÅ¡laiko vientisų linijų tęstinumo taip, kaip yra priimti sprendiniai sodo bendrijos planavimo dokumentuose (1 t., b. l. 89-90, 99-106 ). Nustačius Å¡iuos nesutapimus, kolegija vertina kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, jog ieÅ¡kovės žemės sklypo sumažėjimui turėjo įtakos ne atsakovo ploto padidėjimas bet pakitusių sklypų kraÅ¡tinių pagrindu atsiradę sklypų Nr. 76, Nr. 78 ir Nr. 80 plotų pokyčiai ir ieÅ¡kovės teisės tokiu bÅ«du yra ginamos atsakovo žemės sklypo sÄ skaita.

28. IÅ¡ byloje pateiktų sodo bendrijos planavimo dokumentų (t. 1, b. l. 89-90, 99-106) spręstina, kad ieÅ¡kovės sklypo ribos tiek 1996 m. parengtame plane, tiek ir UAB „GEOERA“ matininko M. A. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtame žemės sklypo plane iÅ¡ esmės sutampa. Tuo tarpu, pagal atsakovo pateiktÄ planÄ Å¾emės sklypo ribos tarp posÅ«kio Nr. 4-1 (pagal 1996 m. birželio 10 d., o pagal UAB „Geomastas“ planÄ Nr. 5-1), keistųsi nuo buvusios 28,98 m. iki 29,48 m., riba tarp posÅ«kio taÅ¡kų Nr. 3-2 (pagal 1996 m. birželio 10 d., o pagal UAB „Geomastas“ planÄ Nr. 3-4), sumažėtų nuo buvusios 29,67 m iki 29,48 m. (t. 1, b. l. 80, 82).

Iš A. Ž. parengto situacijos brėžinio taip pat nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo plotas, lyginant su įregistruotu Nekilnojamojo turto registre (2 t., b. l. 126), nors ir nežymiai, tačiau pakinta, t. y. padidėja 1 kv. m., tačiau ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas sumažėja 0,43 a, t. y. nuo 576 a iki 533 a.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimÄ , atsakovui nesudarius galimybės pateikti klausimus 2019 rugsėjo 3 d. teismo posėdyje ir pavesdamas NŽT pateikti teismui iÅ¡vadÄ . IÅ¡ byloje esančios 2019 m. rugsėjo 3 d. informacinės pažymos apie teismo posėdį matyti, kad teismas protokoline nutartimi įpareigojo NŽT atlikti Å¡alims priklausančių žemės sklypų patikrÄ , suteikdamas galimybę patikros metu dalyvauti proceso Å¡alims, pateikti klausimus, praÅ¡ymus ar atsiliepimus. 2019 m. spalio 30 d. teismo nutartimi, gavus ieÅ¡kovės klausimus, teismas suformulavo žemės sklypų patikrÄ atliekančiam asmeniui konkrečius klausimus.

NŽT įvykdžius pavedimÄ ir jį pateikus teismui, atsakovÄ atstovaujantis asmuo, teismo posėdžio metu, vykusio 2019 m. lapkričio 14 d., neteikė teismui jokių praÅ¡ymų, susijusių su pateikta nauja įrodinėjimo priemone, bet pasinaudojo teise, įrodinėjimo priemonę parengusiam asmeniui, užduoti klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad teismas neužkirto kelio atsakovui įrodinėti savo atsikirtimus ir teiginius kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos atsakovo teisės į teisminę gynybÄ .

30. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus atsakovo reikalavimÄ ir patvirtinus žemės sklypų ribÄ pagal pateiktÄ UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017 m. liepos 18 d. parengtÄ sklypo planÄ , bÅ«tų nepagrįstai apribotos ieÅ¡kovės teisės, nes sumažėtų jos valdomas žemės sklypas ir atsirastų nepagrįstai per didelis ploto trÅ«kumas, lyginant su pirminiais ieÅ¡kovės žemės sklypo dokumentais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokia situacija suponuotų gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansÄ ir reikÅ¡tų, jog yra ginamos iÅ¡imtinai atsakovo teisės.

31. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl ieÅ¡kovės pateikto jos žemės sklypo plano sprendžia, kad jis atitinka tiek pirminius teritorijų planavimo dokumentus (planus, pagal kuriuos buvo privatizuoti žemės sklypai; SB „K.“ planavimo dokumentus), tiek 1996 m. birželio 17 d. ieÅ¡kovės žemės sklypo preliminariame plane nurodytus kraÅ¡tinių matmenis, bei nevirÅ¡ija nuosavybės teise priklausančio ploto. IeÅ¡kovei atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kėjo neatitikimas, kad ji faktiÅ¡kai naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu nei yra įsigijusi nuosavybės teise pagal dokumentus, todėl yra pažeidžiamos jos, kaip žemės sklypo savininkų daiktinės teisės, ir Å¡is neatitikimas iÅ¡taisytinas žemės sklypų ribÄ nustatant pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ .

32. Apibendrindama tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikėsi prieÅ¡ tai Å¡ios nutarties motyvuose nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų CK 4.45 straipsnio taikymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribÄ jos pageidaujamu bÅ«du pagrįstumo padaryta įvertinus ginčo Å¡alių žemės sklypų faktinio naudojimo ir Å¡ių sklypų įsigijimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), atliktus sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktinės bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, atsakovo K. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 33. Atmetus atsakovo K.

B. apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , ieÅ¡kovės A. V. naudai priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 815,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas.

34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 7 ir 8.11 punktais, sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos virÅ¡ija nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažinamos iki 1 712,88 Eur (1,3x1 317,60) ir Å¡i suma yra priteisiama iÅ¡ atsakovo (apelianto) ieÅ¡kovės naudai.

36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 17,87 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 712,88 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvylika eurų 88 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ atsakovo K.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 17,87 Eur (septyniolika eurų 87 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas Lina Žemaitienė