Legislator Case Law & Legislation
50932fe9-d1ad-4e79-8554-04cb350a4ebd AI generated

50932fe9-d1ad-4e79-8554-04cb350a4ebd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 50932fe9-d1ad-4e79-8554-04cb350a4ebd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArÅ«no Kisieliaus,teisėjų Vitalijos NorkÅ«naitės, Leonardos Gurevičienės, sekretoriaujant Jolantai Maksimovič, dalyvaujant prokurorui Dariui Prankai, nukentėjusiajai L. S.,gynėjui adv. Gintarui Algirdui Peredniui,nuteistajam V. A.,vertėjai Jelenai Terechovai,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V.

Legislator headnote

AI generated

50932fe9-d1ad-4e79-8554-04cb350a4ebd · Vilniaus apygardos teismas: IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. A. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ uoÅ¡vei S. M. priklausančiame sklype, atitvertame tvora, į kurį neturi teisės patekti bet kurie kiti asmenys. Teismas teisingai nurodė, kad tam, jog veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina įrodyti minėtus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau teismas neteisingai įvertino, kad vieta, kurioje V. A. atliko veiksmus, nėra vieÅ¡oji, nes sklypas priklauso V. A. uoÅ¡vei, yra atitvertas tvora ir į jį neturi teisės patekti bet kurie kiti asmenys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                     Nuorašas:Pranešėjas A. Kisielius             Baudžiamoji byla Nr. 1A-768-315/2012 Teisėjas T. Volkovskis             Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00047-2011-0             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArÅ«no Kisieliaus,teisėjų Vitalijos NorkÅ«naitės, Leonardos Gurevičienės, sekretoriaujant Jolantai Maksimovič, dalyvaujant prokurorui Dariui Prankai, nukentėjusiajai L. S.,gynėjui adv. Gintarui Algirdui Peredniui,nuteistajam V. A.,vertėjai Jelenai Terechovai,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V.

A. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždrausti bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir per 4 (keturis) mėnesius atlyginti Å¡iai nukentėjusiajai padarytÄ 300 (trijų Å¡imtų) Lt turtinę žalÄ . V. A. iÅ¡ kaltinimo, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nenustačius, kad jis padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteista iÅ¡ V. A. L. S. naudai 300 Lt turtinei žalai atlyginti ir 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija n u s t a t ė: V. A. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 3 d. apie 16 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) priėjęs prie nukentėjusiosios L. S., tyčia sugrėbė abejomis rankomis už gerklės ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ medinę tvorÄ , dėl ko L. S. atsitrenkė nugara į tvorÄ , sukniubo, po to deÅ¡inės rankos kumščiu tris kartus iÅ¡ virÅ¡aus sudavė Å¡iai nukentėjusiajai į galvos sritį, laikydamas Å¡lepetę deÅ¡inėje rankoje, Å¡lepete sudavė nukentėjusiajai tris smÅ«gius į galvos sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Å iais savo veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Nuteistasis V. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ L. S. 2000 Lt advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Be to, praÅ¡o įvertinti L. S., T. B. ir E. T. veiksmus pažeidus LR BK 165 str. Nurodo, kad su L. S. įvyko konfliktas dėl žemės ribų, nes jo uoÅ¡vės S. M. žemės sklypas ribojasi su L. S. žemės sklypu.

Nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio jai kategoriÅ¡kai yra uždrausta lankyti apelianto teritorijoje. Apeliantas taip pat pažymi, kad beveik nuolat gyvena savo uoÅ¡vės sodyboje, jÄ prižiÅ«ri, tvarko Å«kio reikalus. Kiemas yra aptvertas medine tvora su uždarytais vartais, o ant jų iÅ¡orinės pusės pritvirtintos lentelės, skelbiančios Å¡eimininkų telefono numerius ir tai, kad teritorijÄ saugo pikti Å¡unys. Nepaisant to, 2011-05-03 į privačiÄ teritorijÄ , iÅ¡laužę vartų sklendę įsibrovė L.

S., o su ja ir Vilniaus rajono savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos skyriaus vedėjas T. B. ir to paties skyriaus vyr. specialistas E. T.. Tokiais savo veiksmais jie pažeidė BK 165 str. Nuteistasis pažymi, kad L. S. nemušė, niekada nėra mušęs moters, be to, neturėjęs reikalų su policija ar teismais. PrieÅ¡ L. S. teko panaudoti fizinę jėgÄ , tačiau nesukeliant jai fizinio skausmo, atimant batelį iÅ¡ jos rankų, o jÄ pačiÄ iÅ¡vesdinti iÅ¡ savo teritorijos, t.y. už vartų. TÄ patvirtino ir liudininkai T.

B. bei J. T.. Ä® medikus nukentėjusioji kreipėsi tik praėjus savaitei po įvykio. Apelianto manymu, Å¡iÄ provokuojančiÄ akcijÄ nukentėjusioji suplanavo iÅ¡ anksto, nes puikiai žinojo, kokia bus nuteistojo reakcija jÄ pamačius savo teritorijoje. L. S. bandė iÅ¡provokuoti muÅ¡tynes, pirma pradėjo muÅ¡ti savo bateliu. Taip pat nurodo, kad yra pensininkas, iÅ¡laiko sÅ«nų V. A., kuris yra Vilniaus edukologinio universiteto 3 kurso studentas.               Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V.

A. iÅ¡teisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., pripažinti V. A. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimÄ 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 4 mėnesius atlyginti L. S. padarytÄ 300 Lt turtinę žalÄ ir laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. S.. Taip pat praÅ¡o vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti naujai paskirtÄ bausmę ir nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti – laisvės apribojimÄ 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 4 mėnesius atlyginti L.

S. padarytÄ 300 Lt turtinę žalÄ ir laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. S.. Nurodo, kad teismo nuosprendis keistinai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, jog kaltinamasis kaltu dėl pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. neprisipažino ir nurodė nukentėjusiosios nemušęs, tačiau neneigė, kad J. T. ir T. B. galėjo bÅ«ti nemalonu, kai jis bandė iÅ¡ savo sklypo iÅ¡stumti L. S.. Tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina įrodyti Å¡iuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietÄ , pobÅ«dį, kilusius padarinius.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. A. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ uoÅ¡vei S. M. priklausančiame sklype, atitvertame tvora, į kurį neturi teisės patekti bet kurie kiti asmenys. Teismas teisingai nurodė, kad tam, jog veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina įrodyti minėtus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau teismas neteisingai įvertino, kad vieta, kurioje V. A. atliko veiksmus, nėra vieÅ¡oji, nes sklypas priklauso V. A. uoÅ¡vei, yra atitvertas tvora ir į jį neturi teisės patekti bet kurie kiti asmenys.

Prokurorės teigimu, teismų praktikoje yra susiformavusi praktika, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra kiti asmenys, taigi tokia vieta pripažintina ir privati namų valda, privataus namo kiemas, jeigu jame tuo metu yra kitų asmenų. V. A. smurto prieÅ¡ L. S. metu S. M. namo kieme buvo kitų asmenų, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojai T. B. bei J. T., todėl sklypas pripažintinas vieÅ¡Ä ja vieta. Prokurorė pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme nukentėjusieji T. B. bei J. T. parodė, kad jų rimtis buvo sutrikdyta, jie buvo Å¡okiruoti V. A. nuteistojo amoralaus elgesio, pasireiÅ¡kusio užpuolimu ir L. S. sumuÅ¡imu, kumščiu suduotais smÅ«giai L. S. per galvÄ , o po to Å¡lepete. Dėl V. A. veiksmų T. B. ir J. T. negalėjo atlikti savo darbo funkcijų, kurių atlikti buvo atvykę į Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) todėl po incidento iÅ¡važiavo. Jiems taip pat buvo padaryta moralinė žala. O pats V.

A. parodė, kad J. T. ir T. B. galėjo bÅ«ti nemalonu stebėti jo atliekamus veiksmus.              Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji prašė prokuratÅ«ros skundÄ tenkinti, o nuteistojo skundÄ atmesti, gynėjas prašė nuteistojo skundÄ tenkinti, o prokuratÅ«ros skundÄ â€“ atmesti.             Nuteistojo V. A. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliaciniai skundai atmestini. Dėl nuteistojo V.

A. skundo argumentų Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga, vertinant įrodymus - vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

PrieÅ¡ingai, nei tvirtina apeliantas, pirmos instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d.

įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia.

Å ių veikų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, padariniai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmÄ (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamÄ fizinį skausmÄ â€“ ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia.

Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sÄ moningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K – 558/2006).Kolegijos manymu, V. A. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 140 str. 1 d., pilnai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodė, kad 2011-05-03 apie 16 val., pagal jos pareiÅ¡kimÄ Ä¯ Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) atvyko aiÅ¡kintis Vilniaus rajono savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos skyriaus pareigÅ«nai T.

B. ir J. T.. Jie kartu užėjo į S. M. sodybos teritorijÄ , ji rodė, kur turi bÅ«ti sklypo riba. Tuo metu prie jų priėjo nuteistasis V. A., minėti pareigÅ«nai prisistatė ir paaiÅ¡kino, kokiu reikalu atvyko. V. A. priėjo prie jos ir rankom sugriebė už gerklės, stipriai suspaudė bei pastÅ«mė link medinės tvoros. Ji trenkėsi nugara į tvorÄ , pajuto skausmÄ , sukniubo, o nuteistasis jai rankos kumščiu 3 kartus trenkė į iÅ¡ virÅ¡aus į galvos sritį, po to nusiavė Å¡lepetę ir deÅ¡ine ranka sudavė dar apie 3 smÅ«gius į galvos sritį.

Dėl tokių V. A. veiksmų ji patyrė stiprų fizinį skausmÄ ir buvo sukrėsta. Nukentėjusioji parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. L. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s. Jos nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai J. T. ir T. B.. L. S. sužalojimo faktas patvirtintas iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ L. S. medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusioji 2011-05-13 kreipėsi į bendrosios praktikos gydytojÄ , skundėsi galvos skausmais ir svaigimu, nurodė, jog jÄ užpuolė kaimynas.

L. S. buvo atlikti tyrimai bei paskirtas gydymas. V. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad prieÅ¡ L. S. teko panaudoti fizinę jėgÄ , tačiau nesukeliant jai fizinio skausmo, atimant batelį iÅ¡ jos rankų, o jÄ pačiÄ iÅ¡vesdinti iÅ¡ savo teritorijos, t.y. už vartų, o tai patvirtino ir liudininkai T. B. bei J. T.. Å is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Kaip minėta aukščiau, liudininkai T. B. bei J. T. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Tiek T. B., tiek J.

T. parodė, kad dirba Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje. 2011-05-03 vyko į įvykio vietÄ pagal L. S. pareiÅ¡kimÄ . Nukentėjusioji juos lydėjo per S. M. žemės sklypÄ , kuomet prie jų priėjo nuteistasis, pradėjo varyti iÅ¡ sklypo, grasino paleisti Å¡unį. Vėliau V. A. keikė juos necenzÅ«riniais žodžiais, buvo agresyviais nusiteikęs, sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už kaklo ir pastÅ«mė link medinės tvoros. L. S. atsitrenkė į medinę tvorÄ ir sukniubo, tuomet nuteistasis sudavė jai 3 smÅ«gius į galvos sritį bei apie 3 smÅ«gius Å¡lepete.

Ä®sikiÅ¡us tarp jų liudytojui J. T., pastarasis atstÅ«mė nuteistÄ jį nuo L. S., o ji pabėgo į savo sklypÄ . Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių L. S. bÅ«tų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti nuteistÄ jį A. S., jos parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, nukentėjusiosios parodymai pagrįstai pripažinti patikimais, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl V.

A. nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d. yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ L. S. 2000 Lt advokato iÅ¡laidoms.

Kadangi V. A. apeliacinis skundas atmestinas, nėra pagrindo priteisti jo naudai iÅ¡ L. S. 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.              Dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinio skundo argumentų Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje V. A. buvo iÅ¡teisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo iÅ¡vados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratÄ , reikalavimus, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai iÅ¡tirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsakomybė numatyta tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan.

Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-216/2007). Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, mano, jog prokurorės skundo argumentas, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra kiti asmenys, taigi tokia vieta pripažintina ir privati namų valda, privataus namo kiemas, jeigu jame tuo metu yra kitų asmenų, todėl sklypas pripažintinas vieÅ¡Ä ja vieta, yra niekuo nepagrįstas.

Dėl šių motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas įvyko žemės sklype, priklausančiame V. A. uošvei S. M.. Minėtas sklypas yra aptvertas tvora, į kurį negali patekti bet kuris asmuo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje vieša vieta suprantama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę, t.y. gali lankytis bet kurie kiti asmenys.

Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad V. A. neturėjo iÅ¡ankstinio tikslo sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ , jo veiksmai buvo nukreipti į L. S. paÅ¡alinimÄ iÅ¡ S. M. žemės sklypo. Nesant visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d. Esant Å¡ioms aplinkybėms, naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo V.

A. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                Arūnas Kisielius Teisėjai                                                                                                      Vitalija Norkūnaitė                                                                                                                  Leonarda Gurevičienė Nuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas                            Arūnas Kisielius