2020-04-01 Nr. AB-6434-3-61-3-02027-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-721-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02027-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Fratesa“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Fratesa“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. S-87(7-57/2018) (toliau – ir 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1A-89 (toliau – ir 2018 m. vasario 28 d. sprendimas); 3) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2017 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 7SM320029M (toliau – ir ataskaita).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos TM ketvirtą kartą atlikusi tų pačių importo deklaracijų patikrinimą, 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė ataskaitą, kurioje konstatavo, kad importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Pareiškėjas, nesutikdamas su ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2018 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, o MGK tokį Muitinės departamento sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjas teigė, kad MGK išvada, jog iš JAV gauta informacija Klaipėdos TM tapo žinoma tik 2016 m. vasario 2 d., yra visiškai nepagrįsta, nes Muitinės kriminalinė tarnyba dar 2014 m. liepos 14 d. raštu Nr. (7.5P)22T-1894 informavo Klaipėdos TM apie iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos gauta informaciją. Todėl MGK nepagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos TM gavo informaciją tik po pirminių kontrolės veiksmų atlikimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamentas, patvirtindamas Klaipėdos TM ataskaitą, iš esmės pakeitė Klaipėdos TM nustatytas faktines aplinkybes dėl prekių pardavimo eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, todėl mokestinį ginčą nepagrįstai išnagrinėjo naujais aspektais, tuo iš esmės paneigdamas pareiškėjo teisę į apeliaciją ikiteisminėje ginčo stadijoje. Teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė centriniam mokesčių administratoriui iš esmės pakeisti ar kaip nors daryti įtaką vietos mokesčių administratoriaus sprendimui.

5. Pareiškėjas nesutiko su MGK padaryta išvada, kad apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios. Pareiškėjas nurodė, kad mokėjimo dokumentuose, sąskaitose faktūrose, prekių užsakymo lapuose aiškiai matyti faktiškai už prekes sumokėta kaina, todėl tiek Muitinės departamento, tiek MGK išvada, jog nagrinėjamu atveju apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios, yra visiškai nepagrįsta. Be to, patikrinimui pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta prekių kaina atitinka tarptautiniuose mokėjimo pavedimuose nurodytą kainą. Rinkos sąlygomis sudaromi sandoriai pirmiausiai turi būti vertinami atsižvelgiant į individualius požymius, o ne matuoti juos pagal muitinio įvertinimo duomenų bazėje surinktus duomenis. Ginčo atveju pareiškėjas įsigijo ne naujas, bet prastos kokybės, defektuotas prekes. Tokio pobūdžio prekių kainos jokiu būdu negali būti lyginamos su naujų ir kokybiškų prekių kainomis, tačiau MGK šias svarbias aplinkybes ignoravo. Įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei, tačiau, įvertinus skundžiamų sprendimų turinį, matyti, kad šiuo atveju atsisakymo taikyti sandorio vertės metodą teisinis pagrindas neįrodytas.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad MGK, deklaratyviai konstatuodama, kad apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios, neatsižvelgė ir į importuotų prekių pardavimo Bendrijoje faktą. Įvertinus Muitinės departamentui pateiktų dokumentų turinį, matyti aiškus ryšys tarp išrašytų sąskaitų bei atliktų mokėjimų. Importuojamų prekių vertei įtakos turi pačios prekės savybės ir priklausomai nuo šių veiksnių poveikio prekių sandorio vertė gali būti didesnė ar mažesnė, palyginus su PREMI duomenų bazėje esančių kitų importuotojų deklaruotomis tapačių ar panašių prekių sandorio vertėmis. Taigi atsižvelgiant į ginčo prekių savybes (prekės nesupakuotos į mažmeniniai prekybai skirtas pakuotes, nėra gaminio kokybę ir sudėtį patvirtinančio ženklinimo) jų vertė galėjo būti mažesnė, palyginus su PREMI duomenų bazėje esančių kitų importuotojų deklaruotomis tapačių ar panašių prekių sandorio vertėmis. Nepaisant to, patikrinimą atlikusios institucijos nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad realiai ginčo prekės buvo įsigytos ir ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis, nei nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Fratesa“ visais atvejais prekes deklaravo muitinei nurodydama faktiškai sumokėtą importuojamų prekių kainą, nuo kurios ir buvo apskaičiuojami mokėtini importo mokesčiai.

7. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad tiek Klaipėdos TM, tiek Muitinės departamentas disponavo iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos gauta informacija dar 2014 metais, nes Muitinės kriminalinė tarnyba dar 2014 m. liepos 14 d. informavo Klaipėdos TM apie gautą informaciją. Kartu su skunde teismui minimu Muitinės kriminalinės tarnybos raštu, Klaipėdos TM nebuvo pateikti jokie iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos gauti dokumentai. Ginčo atveju dokumentai, kuriais remiantis paaiškėjo naujos aplinkybės, turinčios įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams (apmokėjimo, aplinkybės, prekių išvežimo iš JAV metu įforminti dokumentai), Muitinės departamentui pateikti kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (7.49)22T-161 bei vėliau mokestinio patikrinimo metu kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (7.49)22T-667 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarime konstatuotos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Taigi ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija mokesčių administratoriui informaciją, gautą iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos, perdavė tik 2016 m. vasario 2 d. ir ji mokesčių administratoriui tapo žinoma po kontrolės veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas, įvertinęs Muitinės kriminalinės tarnybos 2016 m. vasario 2 d. pateiktą papildomą informaciją apie sandorius, susijusius su ginčo prekėmis, ir nustatęs, kad Klaipėdos TM ši informacija atliekamo patikrinimo metu nebuvo žinoma, 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. (19.3)3B-3104 pagrįstai suteikė leidimą atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą, susijusi su įmonės nuo 2013 m. balandžio 9 d. importuotomis prekėmis bei muitinei pateiktais duomenimis. MGK pagrįstai skundžiamame sprendime įvertino tai, kad pareiškėjas skunde iš naujo iškėlė klausimą dėl vados atlikti pakartotinį patikrinimą pagrįstumo ir teisėtumo, nors šis klausimas jau buvo išspręstas Muitinės departamento 2017 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 1A-157, kurio pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tiek mokestinio patikrinimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad kompanija „A Trend“ nebuvo rasta tarp JAV įregistruotų kompanijų, pinigų sumos buvo pervedamos didesnės, nei deklaruota importuotų prekių vertė. JAV labdaros paramos fondui „CIS Development Foundation Ine“ mokama buvo ir tiesiogiai, ir per kompaniją „A Trend“, dalis prekių iš JAV buvo siunčiamos ne pareiškėjui, o kitam subjektui – „Žemaitijos šaulių asociacijai“. Todėl šių aplinkybių skirtingas vertinimas negali būti laikomas naujų faktinių aplinkybių nustatymu.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai ir paaiškinimai nepagrindė deklaruotos prekių sandorio vertės. Buvo nustatyta, kad iš JAV fondo „CIS Development Foundation Ine“ importuotų prekių deklaruota sandorių vertė – 34 666,60 Eur, tuo tarpu šiam fondui sumokėta 82 537,68 Eur, o iš bendrovės „A Trend“ importuotų prekių deklaruota sandorių vertė 43 140,52 Eur, tuo tarpu bendrovei sumokėta 62 123,25 Eur. Todėl skundžiamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros aplinkybės, kurių poveikio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad MGK, patvirtindama Muitinės departamento 2018 m. vasario 28 d. sprendimą, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos TM pritarė Muitinės departamento atsiliepime į skundą išdėstytai pozicijai ir argumentams.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Klaipėdos TM atliko pakartotinį pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, susijusi su nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2013 m. lapkričio 18 d. importuotomis prekėmis, deklaruotomis importo deklaracijose Nr. 13LTLU90001M012C86, Nr. 13LTLR1000IM018205, Nr. 13LTLR1000IM01BAE9, Nr. 13LTLR1000IM00DCC1, Nr. 13LTLUB000IM00CF48 ir Nr. 13LTLR1000IM01C604 (toliau – ir importo deklaracijos), ir 2017 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo ataskaita Nr. 7SM320029M nusprendė netaikyti deklaruotos sandorio vertės metodo pareiškėjo importuotoms prekėms, deklaruotoms importo deklaracijose, jų muitinę vertę nustatyti taikant 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 nustatyto Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, atitinkamai perskaičiuoti importo mokesčius ir įregistruoti 5 391,07 Eur mokestinę prievolę bei įtraukti į apskaitą įskaitomą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apskaičiuotą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumą, ją padidinant 4 301,74 Eur. Pareiškėjas apskundė ataskaitą Muitinės departamentui, kuris 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1A-89 nusprendė pakeisti teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 7SM320029M, t. y. nusprendė netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo importuotų prekių, deklaruotų importo deklaracijose, muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, o likusioje dalyje patikrinimo ataskaita patvirtino. MGK ginčijamu 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. S-87 (7-57/2018) Muitinės departamento sprendimą patvirtino.

15. Teismas atmetė skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo. Teismas, akcentuodamas MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą dėl teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtoją, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl šios nuostatos taikymo nustatant naujas aplinkybes, kurios būtų pakartotinio patikrinimo pagrindas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad Klaipėdos TM 2016 m. gegužės 5 d. pavedimu Nr. 1(SM32)-19 pavedė atlikti pakartotinį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, susijusį su muitų teisės ir kitų teisės aktų taikymu per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2013 m. lapkričio 18 d. Apie pavedimą atlikti pakartotinį patikrinimą pareiškėjas informuotas 2016 m. gegužės 6 d. raštu. Muitinės departamento 2016 m. kovo 17 d. leidime atlikti pakartotinį patikrinimą nurodyta, kad toks patikrinimas atliekamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (naujos informacijos, kuri anksčiau muitinei nebuvo žinoma, bet jos pagrindu gali būti tikslinami deklaruotų importuotų prekių duomenys ir priklausomi sumokėti mokesčiai). Muitinės departamentas 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (7.49) 22T-161 gavo iš Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos dokumentus, kurie susiję su pareiškėjo importuotomis ginčo prekėmis.

16. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad 2016 m. vasario 2 d. raštu pateikta informacija Muitinės departamentui buvo žinoma jau priimant 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 1A-612, nes 2014 metais iš JAV Migracijos ir muitinės gauta informacija nebuvo žinoma mokesčių administratoriui kontrolės veiksmų atlikimo metu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomo Muitinės departamento 2014 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1A-532 turinys nepatvirtina aplinkybės, kad jau priimant šį sprendimą mokesčių administratorius disponavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (7.49) 22T-161 pateiktais dokumentais. Muitinės departamentas 2014 m. spalio 15 d. sprendime nurodė, jog muitinės atsisakymas taikyti sandorio vertės metodą yra grindžiamas Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus rašte Nr. (7.51)22T-1894 pateikta informacija ir konstatavo, kad šiame rašte pateikta nuomonė / išvada apie pareiškėjo ir kitų asmenų sudarytus sandorius, kuri padaryta iš JAV gavus atsakymą. Taigi, Muitinės departamentas pats nedisponavo tokia medžiaga, kokia buvo pateikta jam 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (7.49) 22T-161, tačiau būtent dėl tos priežasties, jog nuomonė ar išvada išdėstyta Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus rašte, nėra aplinkybės ir faktai, kurie pagal teisės aktus prieziumuojami. Vien faktas, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra tapatus informacijai, kuri Muitinės departamentui pateikta 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (7.49) 22T-161. Be to, taip pat aktuali aplinkybė, kad Muitinės departamentas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 1A-157 panaikino Klaipėdos TM ataskaitą ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą, paneigiant pareiškėjo argumentus dėl MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, tačiau pareiškėjas šio sprendimo neskundė.

17. Teismas sutiko su MGK išvada, kad ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija mokesčių administratoriui informaciją, gautą iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos, perdavė tik 2016 m. vasario 2 d., todėl konstatavo, kad, įvertinęs Muitinės kriminalinės tarnybos 2016 m. vasario 2 d. pateiktą papildomą informaciją apie sandorius ir nustatęs, kad Klaipėdos TM ši informacija atliekamo patikrinimo metu nebuvo žinoma, Muitinės departamentas 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. (19.3)3B-3104 pagrįstai suteikė leidimą atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą.

18. Teismas nesutiko su skundo argumentais, kad prekėms turėjo būti taikomas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas. Teismas pažymėjo, kad importuojamų prekių muitinės vertės nustatymo būdą – sandorio vertės metodą reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnis. Nagrinėjamu atveju aktualus Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto taikymas, nes Muitinės departamentas pareiškėjo importuotoms prekėms netaikė sandorio vertės metodo, konstatavęs, kad apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais. Tam, kad būtų galima taikyti sandorio vertės metodą, turi būti išpildytos konkrečios sąlygos, įtvirtintos Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies a–d punktuose.

19. Teismas, įvertinęs Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 30 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl importuotų prekių muitinės vertės nustatymo metodo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl sandorio vertės apibrėžties, jos nustatymo ir sandorio vertės metodo taikymo sąlygų, darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo prekių deklaruota vertė atitiko faktiškai sumokėtą sumą už importuojamas prekes. Teismas, apibendrinęs duomenis, nustatė, kad pareiškėjas importo deklaracijomis iš JAV bendrovių „CIS Development Foundation Inc“ ir „A Trend Inc“ importavo prekes. Byloje pateikti tarptautiniai pavedimai, sąskaitos faktūros bei pateikti priedai prie 2012 m. spalio 2 d. sutarties nepagrindžia importuotų ir ginčo deklaracijose deklaruotų prekių apmokėjimo sąlygų.

20. Teismas nustatė, kad JAV labdaros paramos fondui „CIS Development Foundation Inc“ pareiškėjas iš viso nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. birželio 7 d. yra sumokėjęs 82 537,68 Eur, o JAV įmonei „A Trend Inc“ nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. yra sumokėjęs 62 123,25 Eur sumas. Tačiau iš JAV labdaros paramos fondo „CIS Development Foundation Inc“ importuotų prekių deklaruota sandorių vertė yra 34 666,6 Eur, o iš JAV bendrovės „A Trend Inc“ – 43 140,52 Eur. Pareiškėjo pervestos pinigų sumos nesutampa su deklaruotomis sandorių vertėmis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kas sudarė sumokėtų sumų ir deklaruotų sumų skirtumą. Iš nurodytų mokėjimų pavedimų nėra aišku už kokias konkrečias prekes ir pagal kokius užsakymus yra atsiskaitoma. Tokia deklaruotų sumų ir sumokėtų sumų neatitiktis yra pagrindas muitinei netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo.

21. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju aktualios Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-1-00342-13 konstatuotos aplinkybės, jog JAV kompanija „A Trend Inc“ iš viso nebuvo rasta tarp JAV registruotų bendrovių, o jos direktorius atsisakė pateikti dokumentus. JAV labdaros paramos fondui „CIS Development Foundation Inc“ mokama buvo ir tiesiogiai, ir per kompaniją „A Trend“, dalis prekių iš JAV buvo siunčiamos ne pareiškėjui, o kitam subjektui –„Žemaitijos šaulių asociacijai“. Tokios atsiskaitymo sąlygos netraktuotinos kaip aiškios. Todėl tiek Muitinės departamentas, tiek MGK tinkamai bei išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymo ir padarė išvadą, kad toks metodas šiuo atveju negali būti taikomas.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog atliktas įvertinimas apima laikotarpį, kuris nėra susijęs su ginčo deklaracijomis, ginčijamų sprendimų teisėtumui įtakos neturi. Mokesčių administratoriui yra suteikta teisė remtis aplinkybėmis, kurios susiję ne tik su tikrinamuoju laikotarpiu. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad deklaruotų sumų ir sumokėtų sumų skirtumas susidarė dėl papildomų mokėjimų už ne ginčo laikotarpį atlikimą.

23. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Muitinės departamentas konstatavo naujas aplinkybes, todėl peržengė savo kompetenciją. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nurodė, kad MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra suvaržytas vietos mokesčių administratoriaus sprendime nurodytomis faktinėmis ginčo aplinkybėmis. Mokesčių administravimo įstatymas nedraudžia centriniam mokesčių administratoriui, nagrinėjančiam mokestinį ginčą, kitaip vertinti vietos mokesčių administratoriaus sprendime nurodytus faktus, kitaip interpretuoti taikytinas teisės normas, taip pat vertinti naujai pateiktus įrodymus. Teismas pažymėjo, kad Muitinės departamentas skundžiamą sprendimą iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir Klaipėdos TM, t. y. kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra aiškūs ir vienareikšmiškai patvirtinantys apmokėjimą už importuotas prekes, būtent tuo pagrindu sandorio vertės metodo netaikė.

24. Nors pareiškėjas teigė, kad šalys susitarė pirkti ir parduoti nekokybiškas prekes, todėl ginčo prekių vertė galėjo būti mažesnė palyginus su kitų importuotojų deklaruotomis sandorių vertėmis, teismas pastebėjo, kad pareiškėjo importuotų prekių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas netaikytinas ne dėl pareiškėjo deklaruotos vertės neatitikimo duomenų bazėje esančioms tapačių (panašių) prekių kainoms, o todėl, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės, kaip tai numatyta Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje. Teismas papildomai pastebėjo, kad Muitinės departamentas pagrįstai perskaičiavo tik tų prekių muitinę vertę, kurių aprašymuose nebuvo nurodyta dėvėjimo požymių, todėl tokios prekės pagrįstai laikytinos be defektų ir atitinkamai pagal tai perskaičiuota muitinė vertė. Tuo tarpu tų prekių, kurios buvo nurodytos su defektais ar dėvėtos, muitinė vertė perskaičiuota nebuvo, nes dalies prekių muitinė vertė yra artima kitų importuotojų deklaruotiems sandoriams.

25. Teismas konstatavo, kad skundu ginčijami sprendimai ir ataskaita priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas.

III. 26. Pareiškėjas UAB „Fratesa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti.

27. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, klaidingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ignoravo didžiąją dalį skundo argumentų, neįvertino esminių aplinkybių / sąlygų, kurios lėmė importuotų prekių kainą bei formaliai, be išsamios teisinės analizės, pakartojo MGK išvadas.

28. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija mokesčių administratoriui informaciją, gautą iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos, perdavė tik 2016 m. vasario 2 d. Pareiškėjas teigia, kad rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad 2014 m. gegužės 29 d. gauta informacija iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos Klaipėdos TM tapo žinoma dar 2014 m. liepos 14 d., kuomet Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius 2014 m. liepos 14 d. raštu Nr. (7.51)22T-1894 informavo Klaipėdos TM apie JAV atliktą tyrimą ir nustatytas aplinkybes. Tai, jog Klaipėdos TM dar 2014 m. liepos mėnesį žinojo apie 2014 m. gegužės 29 d. iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos gautą informaciją, patvirtina ir Klaipėdos TM veiksmai 2014 m. liepos 29 d. priimant supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM190789S, joje, be kita ko, nurodant, kad atlikus tyrimą JAV, paaiškėjo, jog nebuvo pirkimo–pardavimo sandorio.

29. Pareiškėjo vertinimu, nustatant 2014 m. gegužės 29 d. iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos gautos informacijos pateikimo momentą, svarbus yra ir Muitinės departamento vaidmuo, nes Muitinės departamentas dar 2014 m. spalio 15 d. sprendime Nr. 1A-532 akcentavo, jog Klaipėdos TM atsisakymas taikyti sandorio vertės metodą iš esmės yra grindžiamas JAV gautu atsakymu. Nelogiška, kad apie 2014 m. gegužės 29 d. iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos gautą informaciją Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius galėjo informuoti vietos mokesčių administratorių tik 2016 metais, nes iš Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. liepos 14 d. rašto Nr. (7.51)22T-1894 matyti, kad iš JAV gauta informacija Klaipėdos TM buvo pateikta.

30. Pareiškėjas pažymi, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 metais ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija iš JAV apskritai negavo jokios naujos informacijos, nes Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 2 d. rašte Nr. (7,49)22T-161 buvo nurodyta analogiška informacija (atlikus tyrimą JAV, paaiškėjo, jog, importuojant prekes, nebuvo pirkimo–pardavimo sandorio tarp UAB „Fratesa“ ir prekių pardavėjo „A Trend“), kuri buvo pateikta Klaipėdos TM dar 2014 m. liepos 14 d. rašte Nr. (7.51 )22T-1894. Akivaizdu, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 2 d. rašte Nr. (7.49)22T-161, kurį nepagrįstai sureikšmino teismas, nebuvo ir negalėjo būti pateikta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos tiek Klaipėdos TM, tiek Muitinės departamentui, todėl Muitinės departamentas 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. (19.3)3B-3104 nepagrįstai suteikė leidimą atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą ir tuo akivaizdžiai pažeidė MAĮ 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtoją dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį.

31. Pareiškėjo teigimu, teismas, sutikęs, kad sandorio vertės metodas netaikytas pagrįstai, turėjo patikrinti, ar mokesčių administratoriaus sprendimuose yra nurodytos aplinkybės ar sąlygos, kurios lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsti, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar kainai vertės neįmanoma nustatyti. Skundžiamas teismo sprendimas yra paremtas deklaratyviu teiginiu, jog atsiskaitymo sąlygos netraktuotinos kaip aiškios.

32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei. Pareiškėjo teigimu, atsisakymo taikyti sandorio vertės metodą, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, teisinis pagrindas neįrodytas. Vien formalių teiginių akcentavimas (apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios) savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo, todėl teismo išvada, jog mokesčių administratorius ginčo situacijoje pareiškėjo importuotoms prekėms pagrįstai netaikė sandorio vertės nustatymo metodo yra nemotyvuota ir prieštaraujanti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygoms.

33. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo prekių deklaruota vertė atitiko faktiškai sumokėtą sumą už importuojamas prekes, o pateikti tarptautiniai mokėjimo pavedimai nepagrindžia importuotų ir ginčo deklaracijose deklaruotų prekių apmokėjimo sąlygų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tarptautinis mokėjimo pavedimas negali būti laikomas dokumentu, kuriuo būtų įrodinėjamos apmokėjimo sąlygos. Reikalavimo mokėjimo pavedime nurodyti importo deklaracijas, už kurias pervedamos piniginės lėšos ir detalizuoti deklaruotų prekių apmokėjimo sąlygas, nėra. Tokio reikalavimo pareiškėjas objektyviai negalėjo įvykdyti, nes, iš anksto pervesdamas atitinkamas pinigų sumas JAV bendrovėms, tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti konkrečių prekių ir sumų. Tikslus gautinų prekių asortimentas, kiekis, svoris ir kaina paaiškėdavo tik tuomet, kai JAV bendrovės išrašydavo konkrečias sąskaitas, pagal kurias ir buvo deklaruota faktiškai sumokėta kaina už importuojamas prekes.

34. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybę, jog mokėjimo pavedimais pinigai buvo pervedami būtent už importo deklaracijose deklaruotas prekes, patvirtina pinigų pervedimo, sąskaitų išrašymo, prekių pristatymo bei deklaravimo momentai. Tai, kad pareiškėjo pervestos pinigų sumos nesutapo su tikrintose importo deklaracijose deklaruotomis sumomis, taip pat nėra pagrindas netaikyti sandorio vertės metodo, nes pareiškėjas kartu su skundu buvo pateikęs ir kitas importo deklaracijas, už kurias buvo pervedami pinigai, tačiau Klaipėdos TM dėl šiose deklaracijose deklaruotų prekių muitinės vertės teisingumo patikrinimo neatliko. Nustatant faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą už konkrečiose importo deklaracijose deklaruotas prekes, negalima mechaniškai sudėti visų pareiškėjo atliktų mokėjimų, kurie buvo atliekami ir už kitus prekių importo atvejus, nepatekusius į tikrinamąjį laikotarpį. Tokia logika vadovaujantis, prekių muitinės vertės nustatymas, remiantis sandorio vertės metodu, taptų neįmanomas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad bylos dokumentai įrodo faktiškai sumokėtą už ginčo prekes kainą, kuri yra esminė sandorio vertės metodo taikymo sąlyga.

35. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamuose sprendimuose padarytos išvados prieštarauja Muitinės departamento pozicijai, išreikštai Muitinės departamento 2014 m. liepos 7 d. Nr. 1A-382, 2014 m. gegužės 8 d. Nr. 1A-250 ir 2014 m. lapkričio 28 d. Nr. 1A-612 sprendimuose dėl sandorio vertės metodo taikymo.

36. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčą nagrinėjusios institucijos nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad realiai ginčo prekės buvo įsigytos ir ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis, nei nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, todėl nebuvo pagrindo taikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto ir ginčo prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą. Rinkos sąlygomis sudaromi sandoriai pirmiausiai turi būti vertinami atsižvelgiant į individualius požymius, o ne matuojami pagal muitinio įvertinimo duomenų bazėje surinktus duomenis. ESTT yra nurodęs, kad muitinė vertė turi atitikti importuojamos prekės realią ekonominę vertę, ir dėl to reikia atsižvelgti į ekonominę vertę turinčių šios prekės dalių visumą. Ginčo atveju pareiškėjas importavo nekokybiškas prekes, todėl muitinė turėjo atsižvelgti ir į realią ekonominę vertę, o ne taikyti PREMI duomenų bazėje esančių naujų ir kokybiškų prekių kainas.

37. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovas pažymi, kad 2017 m. birželio 15 d. sprendime Nr. 1A-157, kuriuo panaikinta Klaipėdos TM 2016 m. birželio 7 d. patikrinimo ataskaita Nr. 6SM320022M ir pavesta priimti naują sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo ir padarė išvadą, kad MAĮ 118 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Šio Muitinės departamento sprendimo pareiškėjas neskundė.

39. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 2 d. rašte Nr. (7.49)22T-161 buvo nurodyta analogiška informacija, kuri buvo pateikta Klaipėdos teritorinei muitinei dar 2014 m. liepos 14 d. rašte Nr. (7.51)22T-1894. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. liepos 14 d. rašte Nr. (7.51)22T-1894 buvo pateikta tik Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Informacija, gauta iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos, Muitinės departamentui pateikta tik 2016 m. vasario 2 d. Iš JAV 2016 m. lapkričio 18 d. buvo gauta papildoma informacija, kuri turėjo įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui, o kitos aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir turėjusios įtakos mokestinio ginčo baigčiai, išdėstytos Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.

40. Atsakovas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagristos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis taktinėmis aplinkybėmis, pažymi, kad konkrečiu atveju apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas JAV labdaros paramos fondui „CIS Development Foundation Inc“ yra sumokėjęs iš viso 82 537,68 Eur, o JAV įmonei „A Trend Inc“ pareiškėjas pervedė 82 900 USD (62 123,25 Eur) sumą. Šios sumos nesutampa su deklaruotomis sandorių vertėmis, t. y. 2013 metais pareiškėjas iš JAV labdaros paramos fondo „CIS Development Foundation Inc“ importavo prekes, kurių deklaruota sandorių vertė – 34 666,60 Eur, o iš bendrovės „A Trend“ importuotų prekių deklaruota sandorių vertė – 43 140,52 Eur. Tokia deklaruotų sumų ir sumokėtų sumų neatitiktis yra pagrindas muitinei netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo. Be to, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-1-00342-13 konstatuota, kad UAB „Fratesa“ pirko prekes iš JAV fondo „CIS Development Foundation Inc“ tiesiogiai arba pervesdama pinigus per įmonę „A Trend“, o JAV Teisingumo departamento Tarptautinių ryšių skyriaus 2017 m. vasario 23 d. pateikta informacija patvirtina, kad kompanija „A Trend“ Inc“ nebuvo rasta tarp JAV įregistruotų kompanijų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad iš anksto pervesdamas atitinkamas pinigų sumas JAV bendrovėms, tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti konkrečių prekių ir sumų. Nustačius, kad JAV fondui „CIS Development Foundation Inc“ buvo mokama ne tik tiesiogiai, bet ir pervedant pinigus per įmonę „Trend“, esant ženkliems neatitikimams tarp deklaruotų sandorio verčių ir pervestų sumų, nėra pagrindo teigti, kad apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais.

41. Atsakovas pažymi, kad reikšminga yra ir tai, kad: JAV kompanija „A Trend Inc“ nebuvo rasta tarp JAV įregistruotų kompanijų, o atlikus užklausą dėl susijusio adreso gauta informacija apie įmonę „Geny’s Construction Inc“; dalis prekių iš JAV buvo siunčiama ne pareiškėjui, o kitam ūkio subjektui – „Žemaitijos šaulių asociacijai“. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta eilė aplinkybių, kurios turėjo / galėjo turėti įtaką prekių pardavimui ar kainai ir šio poveikio neįmanoma įvertinti. Dėl šių nustatytų aplinkybių pareiškėjas nei vienai mokestinį ginčą nagrinėjusiai institucijai nepateikė jokio paaiškinimo ar nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.

42. Atsakovas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 181a straipsniu, teigia, kad pareiga pagrįsti deklaruotą sandorio vertę, ar įtikinti muitinę, kad nustatytos aplinkybės neturi įtakos sandorio vertei, tenka pareiškėjui.

43. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo minimi Muitinės departamento 2014 m. liepos 7 d. Nr. 1A-382, 2014 m. gegužės 8 d. Nr. 1A-250 ir 2014 m. lapkričio 28 d. Nr. 1A-612 sprendimai buvo priimti nedisponuojant visa informacija, kuri buvo gauta po šių sprendimų priėmimo. Be to, ginčo atveju Klaipėdos TM, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi ir taikydama Prekių muitinio įvertinimo duomenų bazės duomenis, perskaičiavo prekių, deklaruotų importo deklaracijose, muitinę vertę. Kitų prekių, kurios importo deklaracijose aprašytos kaip naudotos, dėvėtos ar brokuotos, ar nustačius, kad dalies prekių deklaruota muitinė vertė yra artima kitų importuotojų deklaruotiems sandoriams, šių prekių deklaruota muitinė vertė laikyta muitinei priimtina ir neperskaičiuota.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas Muitinės departamento atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl muitinės institucijų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, kuriais importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytas. Pareiškėjo teigimu, prekių muitinė vertė turėjo būti nustatyta taikant sandorio vertės metodą, be to, negalėjo būti vykdomas pakartotinis tikrinimas.

46. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija mokesčių administratoriui informaciją, gautą iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos, perdavė tik 2016 m. vasario 2 d., todėl Muitinės departamentas pagrįstai suteikė leidimą atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą. Apeliantas teigia, kad 2014 m. gegužės 29 d. gauta informacija iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos, Klaipėdos TM tapo žinoma dar 2014 m. liepos 14 d. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjas kelia tinkamo įrodymų vertinimo klausimą.

48. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, šiuo aspektu argumentų nekartoja.

49. Teismas susipažino su apelianto nurodomu Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. liepos 14 d. raštu Nr. (7.51)22T-1894 ir kitais dokumentais, tiek su atsakovo nurodomais dokumentais. 2014 m. liepos 14 d. raštas Nr. (7.51)22T-1894 yra trumpas dokumentas, kuriame pateikta Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus nuomonė, nepagrįsta jokiais dokumentais. Didelės apimties informacija (dokumentai), gauta iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos, Muitinės departamentui pateikta tik 2016 m. vasario 2 d. (MGK byla, II t., b. l. 42–163). Taigi, apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 2 d. rašte Nr. (7.49)22T-161 buvo nurodyta analogiška informacija, kuri buvo pateikta Klaipėdos TM dar 2014 m. liepos 14 d. rašte Nr. (7.51)22T-1894.

50. Kiti apelianto argumentai dėl informacijos gavimo laiko yra grindžiami hipotetiniais samprotavimais ir apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįrodytą apelianto teiginį, kad atsakovas pažeidė MAĮ 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtoją dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį.

51. Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo išvadomis dėl sandorio vertės metodo netaikymo. Dėl apelianto argumentų šiuo aspektu teismas pažymi, kad Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais. Be to, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnis įtvirtina, kad muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgus į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas, aiškindamas sandorio vertės metodo taikymą yra išaiškinęs, kad viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra tai, jog būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-290/2009).

52. Atsakovas teisingai aiškina aukščiau paminėtas teisės normas nurodydamas, kad norint taikyti sandorio vertės metodą turi būti aiški sandorio vertė, būtina nustatyti faktiškai už prekes sumokėtą (mokėtiną) kainą.

53. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo prekių deklaruota vertė atitiko faktiškai sumokėtą sumą už importuojamas prekes. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu įrodymų vertinimu bei teismo sprendime pateiktais argumentais dėl Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies netaikymo nagrinėjamu atveju.

54. Apeliantas teigia, kad tuo atveju, kai muitinė nusprendžia muitinės vertės nustatymui netaikyti sandorio vertės metodo, būtina įsitikinti, kad ginčo atveju egzistavo aplinkybės ar sąlygos, kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti, kad muitinė netinkamai taikė Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą. Sandorio vertės metodas gali būti netaikomas ir tuomet, kai sandorio vertė apskritai nenustatyta (neaiški), tai tiesiogiai išplaukia iš aukščiau paminėtų teisės normų.

55. Apelianto teiginys, kad tikslus gautinų prekių asortimentas, kiekis, svoris ir kaina paaiškėdavo tik tuomet, kai JAV bendrovės išrašydavo konkrečias sąskaitas (invoice), pagal kurias ir buvo deklaruota faktiškai sumokėta kaina už importuojamas prekes, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, neįtikimas ir atmetamas. Apeliantas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir kaip ir už ką buvo mokama. Pinigų srautų analizė įrodinėtina objektyviomis specialistų išvadomis, tokie įrodymai teismui nepateikti.

56. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo nurodytų mokėjimų pavedimų nėra aišku, už kokias konkrečias prekes, pagal kokius užsakymus yra atsiskaitoma. Deklaruotų sumų ir sumokėtų sumų neatitiktis, kartu su ginčijamame Muitinės departamento sprendime išvardintomis kitomis aplinkybėmis, yra pagrindas muitinei netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo.

57. Tai, kad muitinė pripažino sandorio vertę kitoms tomis pačiomis deklaracijomis importuotoms prekėms, pareiškėjo nurodytos ginčo prekių vertės nepatvirtina.

58. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius