508fcdb0-db1d-4f4f-874a-751b8c1ce665 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-588-848/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00808-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.; 2.6.2.;2.6.2.6.;3.1.7.;3.2.4.; 3.2.6. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 06 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Eglė KriaučiÅ«nienė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. Ž., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Martynui Vilčinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokinio turto padalijimo, be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė L. Ž. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1. SantuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įraÅ¡o Nr. 1213) nutraukti pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės;

2. Nustatyti, kad ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tada, kai ieškovė su atsakovu nustojo faktiškai gyventi;

3. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ;

4. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

5. Priteisti ieÅ¡kovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 031,20 Eur sumÄ , kaip atsakovo be teisinio pagrindo įgytas lėšas;

6. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – Ž.;

7. Priteisti ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Ieškovė ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo D. Ž. (toliau – atsakovo) santuoka. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra J. Ž., (duomenys neskelbtini) - dukra K. Ž., kurios šiuo metu yra pilnametės. Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo tada, kai atsakovas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas - nuo (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2004 metų iÅ¡vyko į JAV, visiÅ¡kai nuo to laiko nesirÅ«pino Å¡eima, neprisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, be to buvo savo sutuoktinei neiÅ¡tikimas, turi nesantuokinį sÅ«nų, praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, taip pat pripažinti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tada, kai atsakovas iÅ¡vyko į užsienį ir Å¡alys nustojo faktiÅ¡kai kartu gyventi.

Anksčiau nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Kadangi atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo pasireiÅ¡kė santuokinės neiÅ¡tikimybės forma, t. y. ypatingai didelius emocinius bei dvasinius sukrėtimus sukeliančiu elgesiu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. (duomenys neskelbtini) tarp AB „Vilniaus bankas" ir atsakovo buvo sudaryta BÅ«sto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sÄ lygomis sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Å¡alims buvo suteiktas 32 000 Lt (9 267,84 Eur kreditas) butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti.

KreditÄ ieÅ¡kovė bankui grÄ Å¾ino iÅ¡ savo pajamų; mokesčius už butÄ taip pat visuomet mokėjo tik ji. Atsižvelgiant į tai, kad kreditÄ už butÄ ieÅ¡kovė yra sumokėjusi iÅ¡ savo pajamų, į tai, kad komunalinius mokesčius visuomet ir iki Å¡iol moka tik ieÅ¡kovė bei į tai, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) gyvena užsienyje, ieÅ¡kovė praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, neįpareigojant ieÅ¡kovės atsakovui mokėti piniginės kompensacijos.

Atsakovui iÅ¡vykus į užsienį, ieÅ¡kovei teko grÄ Å¾inti atsakovo asmenines skolas – pagal sutartį su UAB „Omnitel" nesumokėjus už atsakovui teiktas paslaugas ir skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ perdavus UAB „Gelvora" - 394,44 Lt (114,24 Eur), kuriuos ieÅ¡kovė pavedimu sumokėjo 2008-04-15. Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. D. pasiskolino 7 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti per tris metus, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas dar buvo pasiskolinęs 18 000 Lt. Apie tai ieÅ¡kovė sužinojo iÅ¡ J.

D., kuomet 2004-06-04 ji nuvežė grÄ Å¾inti dalį skolos - 500 Lt. IeÅ¡kovė, mokėdama dalimis, A. D. grÄ Å¾ino 15 500 Lt (4 489,11 Eur). Taip pat atsakovo vardu buvo sudaryta kredito sutartis su Vilniaus banku dėl bÅ«sto paskolos. Paskola buvo nuskaitoma nuo atsakovo sÄ skaitos, o ieÅ¡kovė periodiÅ¡kai įneÅ¡davo paskolos grÄ Å¾inimui bÅ«tinÄ sumÄ , tačiau lėšų paskolos grÄ Å¾inimui vis trÅ«kdavo. Atsakovui bÅ«nant užsienyje, ieÅ¡kovė kreipėsi į bankÄ , sužinoti, kur nuraÅ¡omos lėšos ir tada sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas su Vilniaus banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9 000 Lt paskolos suteikimo 36 mėn. laikotarpiui, neva tai baldų pirkimui.

IeÅ¡kovės teigimu, jokių baldų atsakovas nepirko, Å¡ie pinigai nebuvo naudojami Å¡eimos poreikiams tenkinti, apie Å¡iÄ paskolÄ ieÅ¡kovė sužinojo atsitiktinai atsakovui jau gyvenant užsienyje. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios vartojimo kredito sutarties specialios dalies 3 p., įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį dengimui buvo numatyta pirmumo teisė prieÅ¡ bÅ«sto kredito dengimÄ , dėl ko ieÅ¡kovės įneÅ¡tos lėšos bÅ«sto paskolos dengimui, buvo pirmiausia nuskaitomos Å¡ios prievolės įmokų dengimui.

IÅ¡ viso Å¡ios paskolos dengimui su palÅ«kanomis ieÅ¡kovė sumokėjo 10 454,55 Lt (3 027,85 Eur). Sudarius (duomenys neskelbtini) BÅ«sto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sÄ lygomis sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Atsakovas, kaip kreditorius, privalėjo sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir mokėti draudimo įmokas, kurios sudarė 200 Lt (57,92 Eur)/mėn. Å iai dienai ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 50 000 Lt (14 400 Eur). IÅ¡ viso ieÅ¡kovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų už atsakovÄ yra sumokėjusi/grÄ Å¾inusi 22 031,20 Eur.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovė iÅ¡ savo lėšų už atsakovo skolas ir įsipareigojimus tretiesiems asmenims sumokėjo 22 031,20 Eur tarp Å¡alių nesant sudarytam jokiam sandoriui, taip pat neegzistuojant jokiam kitam teisiniam pagrindui (įstatymui, teismo sprendimui ar pan.), kuris pateisintų aukščiau nurodytų sumų perdavimÄ . Susiklosčius nurodyto pobÅ«džio aplinkybėms ir nesant teisinių priemonių ieÅ¡kovei iÅ¡sireikalauti jai priklausančių lėšų iÅ¡ atsakovo kitais teisiniais pagrindais, 22 031,20 Eur suma iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei yra priteistina kaip be pagrindo įgytas turtas.

IeÅ¡kovė iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nepraÅ¡o, po santuokos nutraukimo pasilieka santuokinę pavardę – Ž.. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vieÅ¡ojo paskelbimo bÅ«du, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Nustatyta, kad Å¡alys santuokÄ Ä¯registravo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, įraÅ¡o Nr.1213 (t. 1, b. l. 59).

Santuokoje Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. Ž. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Ž., kurios Å¡iuo metu yra pilnametės (1 t., b. l. 17, 51). IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti santuokÄ nutrÅ«kus dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas gyvenant santuokoje nepalaikė artimų santykių su dukromis, niekada neprisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, savo turimas lėšas skirdavo savo reikmėms. Taip pat ieÅ¡kovės teigimu atsakovas (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko uždarbiauti į užsienį laikinai 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau iki Å¡iol yra negrįžęs ir su Å¡eima nepalaiko jokių santykių.

Kaip teigia ieÅ¡kovė, 2017 metais jai tapo žinoma, kad atsakovas su L. L. turi nesantuokinį sÅ«nų R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės žiniomis atsakovas su L. L. artimus santykius palaikė ilgÄ laikÄ . Tai sužinojusi ieÅ¡kovė galutinai apsisprendė nutraukti santuokÄ su atsakovu, kuri iÅ¡ esmės yra tik oficiali. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. IÅ¡tuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 str. 2 d.). Ä®statymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus.

CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių nenuginčijo. Tuo tarpu ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas santuokos metu ieškovei buvo neištikimas.

Tai patvirtina byloje ieÅ¡kovės pateiktas 2017-11-28 Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog atsakovas turi nepilnametį sÅ«nų R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58). Jog atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daug metų ja nesirÅ«pina patvirtina ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, taip pat iÅ¡ dalies Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad teismui nepavyko atsakovui įteikti procesinių dokumentų, kadangi nepavyko nustatyti tikslios jo gyvenamosios vietos. Procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo broliui G.

Ž. (1 t., b. l. 104), tačiau ir po to atsakovas teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, nors iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, jog apie bylos nagrinėjimÄ jam yra žinoma (2 t., b. l. 83-87, 107-112). Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių jÄ iÅ¡saugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 str., 3.5 str., 3.27 str., 3.30 str., 3.60 str., 3.62 str., CPK 176 str., 177 str., 178 str., 185 str., 186 str., 197 str.).

SantuokÄ nutraukus ieÅ¡kovės praÅ¡ymu ieÅ¡kovei paliekama ikisantuokinė pavardė – Ž., atsakovui - Žiemys (CK 3.69 str.). IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko uždarbiauti į JAV. Å is iÅ¡vykimas turėjo bÅ«ti laikinas, Å¡alys buvo susitarusios, kad atsakovas iÅ¡vyks 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau iki pat Å¡ios dienos atsakovas nesugrįžo ir su Å¡eima nepalaiko jokių santykių. Atsižvelgiant į nurodytas ieÅ¡kovės aplinkybes, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į byloje duotus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko į JAV uždarbiauti, 15 metų gyvena atskirai nuo Å¡eimos, su Å¡eima jokių santykių nepalaiko, ja nesirÅ«pina, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog faktiÅ¡kai santuokiniai ryÅ¡iai tarp Å¡alių nutrÅ«ko atsakovui iÅ¡vykus į užsienį, kadangi Å¡alys kartu nebegyveno, bendro Å«kio nevedė, todėl tenkintinas praÅ¡ymas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-06-29 (CK 3.67 str.).

Å alys nereikalauja priteisti iÅ¡laikymÄ viena iÅ¡ kitos, todėl iÅ¡laikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.). Dėl neturtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o CK 3.70 str. 2 d. pagrindu priteisti jai iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos, kadangi santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, dėl jo neiÅ¡tikimybės, dėl ko ji patyrė ypatingai didelius emocinius bei dvasinius sukrėtimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Spręsdamas dėl kurio kaltės iÅ¡iro ginčo Å¡alių santuoka, teismas konstatavo, kad atsakovas buvo kaltas, nes iÅ¡ esmės pažeidė sutuoktinio įstatymines pareigas – buvo neiÅ¡tikimas, turi nesantuokinį sÅ«nų, palikęs Å¡eimÄ ilgÄ laiko tarpÄ ja nesirÅ«pina, nepalaiko ryÅ¡ių ir su savo dukromis. Nereikia įrodinėti, kad stresas, neigiami iÅ¡gyvenimai atsiliepia žmogaus fizinei sveikatai. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, byloje pateiktų įrodymų, jų pagrindu nustatytų aplinkybių, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti, pripažintina, kad dėl atsakovo elgesio, kuris nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, ieÅ¡kovė patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, dvasinių sukrėtimų.

Taigi nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir jo, kaip sutuoktinio, neteisėtus veiksmus bei nesant abejonių dėl ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos, kuri buvo sÄ lygota atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas vertina, kad yra faktinis bei teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, dėl kurių Å¡alių santuoka iÅ¡iro, į ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį dėl atsakovo veiksmų, į tai, jog ieÅ¡kovė apie atsakovo neiÅ¡tikimybę sužinojo 2017 metais, kai santuoka faktiÅ¡kai jau buvo iÅ¡irusi ir ieÅ¡kovė ruošėsi jÄ nutraukti, yra pagrįsta ir protinga (CK 1.5 str. 4 d.) ieÅ¡kovės neturtinę žalÄ vertinti 1 500 Eur suma.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 500 Eur neturtinę žalÄ (CK 3.70 str. 2 d.). Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. (duomenys neskelbtini) tarp AB „Vilniaus bankas“ ir atsakovo buvo sudaryta BÅ«sto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sÄ lygomis sutartis, kurios pagrindu Å¡alims buvo suteiktas 32 000 Lt (9 267,84 Eur) kreditas buto, (duomenys neskelbtini), įgijimui.

IeÅ¡kovė nurodo, kad kreditÄ grÄ Å¾ino ji, mokesčius už suteiktas paslaugas visada mokėjo taip pat ji, todėl praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes butÄ natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, atsakovui neiÅ¡mokant kompensacijos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Å ia prezumpcija padalydamas bendrÄ turtÄ teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį.

Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 str. taikymo praktikÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006;2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

IeÅ¡kovė nurodo, kad kreditÄ buto įsigijimui iÅ¡ savo asmeninių pajamų yra iÅ¡mokėjusi ji, kad visada ji viena mokėjo mokesčius už butÄ , todėl praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo ir butÄ priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise neiÅ¡mokant atsakovui kompensacijos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo ir AB „Vilniaus bankas“ buvo sudaryta bÅ«sto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sÄ lygomis sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), suteikto kredito suma 32 000 Lt (9 267,84 Eur).

AB SEB bankas teismui pateikė duomenis, kad sutartis yra visiÅ¡kai įvykdyta ir grÄ Å¾inant kreditÄ iÅ¡ L. Ž. sÄ skaitos nuskaityta 13 885,71 Lt (4 021,58 Eur) (1 t., b. l. 52, 2 t., b. l. 161). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad iki atsakovui iÅ¡vykstant gyventi į užsienį kredito įmokas mokėjo ir atsakovas. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes teismas nenustatė CK 3.123 str. 1 d. nurodytų aplinkybių bei kitų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl Å¡alių santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas dalintinas lygiomis dalimis.

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Ieškovės vertinimu buto vertė santuokos nutraukimo metu yra 17 800 Eur. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daugiau, kaip 15 metų yra iÅ¡vykęs gyventi į užsienį, su Å¡eima jokių santykių nepalaiko, ja nesirÅ«pina, nekilnojamuoju turtu rÅ«pinasi ieÅ¡kovė, teismas Å¡ias aplinkybes laiko svarbiomis ir turtÄ natÅ«ra priteisia ieÅ¡kovei, įpareigojant atsakovui kompensuoti jam priklausančio turto dalį.

Nustatant kompensacijos dydį teismas įvertina tai, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), taip pat tai, jog 4 021,58 Eur kreditÄ ieÅ¡kovė bankui grÄ Å¾ino iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Konstatuojant, jog santuokos nutraukimo metu buto vertė yra 17 800 Eur, ½ buto vertės sudaro 8 900 Eur. Ä®vertinus tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų bankui grÄ Å¾ino 4 021,58 Eur paskolos dalį, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 4 878,42 Eur kompensacija (17 800 Eur / 2 = 8 900 Eur; 8 900 Eur – 4 021,58 Eur = 4 878,42 Eur).

Dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad iki iÅ¡vykimo į užsienį atsakovas buvo sudaręs sutartį su UAB „Omnitel", iÅ¡vykdamas nesumokėjo už paslaugas, dėl ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo perduotas UAB „Gelvora". 394,44 Lt (114,24 Eur) skolÄ ieÅ¡kovė pavedimu sumokėjo 2008-04-15. Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. D. pasiskolino 7 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti per tris metus, taip pat 18 000 Lt. Apie tai, kad atsakovas pasiskolino dar ir 18 000 Lt, ieÅ¡kovė sužinojo iÅ¡ J.

D. tik kai 2004-06-04 ji nuvežė grÄ Å¾inti dalį skolos. IeÅ¡kovei iki Å¡iol nėra žinoma, kokiu tikslu atsakovas skolinosi tokias sumas ir kur tie pinigai buvo panaudoti, Å¡eimos reikmėms pinigai naudoti nebuvo. IeÅ¡kovė, mokėdama dalimis, A. D. grÄ Å¾ino 15 500 Lt (4 489,11 Eur). Taip pat atsakovo vardu buvo sudaryta kredito sutartis su Vilniaus banku dėl bÅ«sto paskolos, todėl Å¡i paskola buvo nuskaitoma nuo jo sÄ skaitos, o ieÅ¡kovė periodiÅ¡kai įneÅ¡davo paskolos grÄ Å¾inimui bÅ«tinÄ sumÄ , tačiau lėšų paskolos grÄ Å¾inimui vis trÅ«kdavo.

Atsakovui bÅ«nant užsienyje, ieÅ¡kovė kreipėsi į bankÄ , sužinoti, kur nuraÅ¡omos lėšos ir tada sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) Atsakovas su Vilniaus banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9 000 Lt paskolos suteikimo 36 mėn. laikotarpiui neva tai baldų pirkimui. IeÅ¡kovės teigimu atsakovas jokių baldų nepirko, Å¡ie pinigai nebuvo naudojami Å¡eimos poreikiams tenkinti, apie Å¡iÄ paskolÄ ieÅ¡kovė sužinojo atsitiktinai atsakovui jau gyvenant užsienyje.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios vartojimo kredito sutarties specialios dalies 3 p., įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį dengimui buvo numatyta pirmumo teisė prieÅ¡ bÅ«sto kredito dengimÄ , dėl ko ieÅ¡kovės įneÅ¡tos lėšos bÅ«sto paskolos dengimui, buvo pirmiausia nuskaitomos Å¡ios prievolės įmokų dengimui. IÅ¡ viso Å¡ios paskolos dengimui su palÅ«kanomis ieÅ¡kovė sumokėjo 10 454,55 Lt (3 027,85 Eur). Sudarius (duomenys neskelbtini) BÅ«sto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sÄ lygomis sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Atsakovas, kaip kreditorius, privalėjo sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir mokėti draudimo įmokas, kurios sudarė 200 Lt (57,92 Eur)/mėn. Å iai dienai ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 50 000 Lt (14 400 Eur).

IÅ¡ viso ieÅ¡kovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų už atsakovÄ yra sumokėjusi/grÄ Å¾inusi 22 031,20 Eur. IeÅ¡kovė byloje reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl be pagrindo gautų lėšų grÄ Å¾inimo. CK 6.242 str. 1 d. nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Å ios teisinės normos paskirtis - įgyvendinti bendrÄ jÄ taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita.

Nurodytame straipsnyje nustatytos sÄ lygos, kurios bÅ«tinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimÄ atlyginti kitam asmeniui, kurio sÄ skaita tai įvyko. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita.

Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai.

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Konkrečiu atveju ieÅ¡kovės pareiga įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo 22 031,20 Eur. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat iÅ¡samiai pasisakyta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos:

1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita);

2) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015 ir kt.) Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui bÅ«tinos visos Å¡iame punkte nurodytos sÄ lygos. Teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Kaip minėta Å¡ios kategorijos bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė aukščiau nurodytas sumas yra sumokėjusi. Kad ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovo skolÄ UAB „Gelvora“ patvirtina byloje pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ savo sÄ skaitos į UAB „Gelvora“ sÄ skaitÄ sumokėjo 394,44 Lt skolÄ (1 t., b. l. 36).

IeÅ¡kovės sumokėtos 15 500 Lt atsakovo imtos paskolos iÅ¡ A. D. gražinimo faktÄ patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis, bei kitoje jos pusėje atlikta žyma, jog dalį skolos 15 500 Lt J. D. gavo iÅ¡ L. Ž. (1 t., b. l. 53-54). Jog ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino Vilniaus bankui atsakovo imtÄ paskolÄ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį 10 454,55 Lt (3 027,85 Eur) sumoje bei sumokėjo pagal atsakovo sudarytÄ gyvybės draudimo sutartį 50 000 Lt (14 400 Eur) patvirtina byloje pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, gyvybės draudimo sutartis (1 t., b. l. 18-41, 61-75), grynųjų pinigų priėmimo kvitai (3 t., b. l. 4-8) iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovė į atsakovo banko sÄ skaitÄ yra pervedusi 18 600 Lt (5 386,93 Eur).

Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovo imtos paskolos buvo sudaryta Å¡eimos interesais, posėdžiuose nedalyvavo. IÅ¡ teismo byloje nustatytų aplinkybių, vertinant ieÅ¡kovės parodymus (civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija - kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip), darytina iÅ¡vada, jog atsakovo paimta paskola buvo asmeninė (CPK 178 str., 185 str., CK 3.109 str. 3 d., 3.112 str. 1 d.).

Vertinant ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtinos aplinkybės, kurias byloje nurodo ieÅ¡kovė. Teismas atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės parodymus, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgdamas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) ir aukščiau nurodyti mokėjimai atlikti iÅ¡ asmeninių ieÅ¡kovės lėšų nesant tarp Å¡alių sudarytam jokiam sandoriui, neegzistuojant jokiam kitam teisiniam pagrindui, kuris pateisintų nurodytų sumų perdavimÄ , sprendžia, kad visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieÅ¡kovė nurodytas sumas perdavė be teisinio pagrindo ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovės veiksmų – pinigų perdavimo, dėl ko ieÅ¡kovė prarado 22 031,20 Eur.

Taip pat konstatuotinas priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, atsakovo praturtėjimui teisinio pagrindo nėra, t. y. pinigų gavimas nepateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos ir galiausiai ieÅ¡kovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nustatytos visos įstatymo reikalaujamos ir kasacinio teismo praktikos iÅ¡plėtotos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ieškovės ieškinys dėl reikalavimo priteisti 22 031,20 Eur tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina nurodyta suma (CK 6.237 – 6.242 straipsniai, CPK 176-178 straipsniai, 185 str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

IeÅ¡kovė teisme pareiÅ¡kė 4 savarankiÅ¡kus reikalavimus: nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ; asmeninės nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovei butÄ neiÅ¡mokant kompensacijos; priteisti ieÅ¡kovei 22 031,20 Eur sumÄ , kaip atsakovo be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Teismas 2 ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino pilnai (dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo), 2 reikalavimus – dalinai (dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas 50 proc., dėl asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei buto priteisimo neiÅ¡mokant atsakovui kompensacijos – 30 proc.).

Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 70 proc. (200+50+30=280:400=0,7x100 proc.=70 proc.), o atmestų – 30 proc.. Ieškovė pateikė teismui įrodymus dėl 968 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš atsakovo priteistina ieškovei 677,60 Eur turėtų atstovavimo išlaidų (968 Eur x 70 proc.). Mokėtina žyminio mokesčio suma byloje sudarė 919 Eur. Ieškovė teikdama ieškinį byloje sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, kita žyminio mokesčio dalis teismo nutartimi buvo atidėta.

Ieškovės reikalavimus patenkinus 70 procentų iš atsakovo valstybei priteistina 643,30 Eur žyminio mokesčio (919 Eur x 70 proc. = 643,30 Eur), iš ieškovės – 75,70 Eur žyminio mokesčio (919 Eur x 30 proc. = 275,70 Eur – 200 Eur = 75,70 Eur) (CPK 96 str. 3 d.). Valstybė patyrė 10,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovės reikalavimus patenkinus 70 procentų iš atsakovo valstybei priteistina 7,22 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

IÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nežymiai virÅ¡ija nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei nepriteistinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; b. l. 2). Vadovaudamasis CPK 259, 268–270 str. teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

SantuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įraÅ¡o Nr. 1213) nutraukti pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės. Nustatyti, kad ieÅ¡kovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) dydžio neturtinę žalÄ . Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokant 4 878,42 Eur (keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 72 ct) kompensacijÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 031,20 Eur (dvideÅ¡imt du tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 20 ct) sumÄ , kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – Ž.. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 677,60 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 75,70 (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 70 ct) žyminio mokesčio. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 643,30 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris eurus 30 ct) žyminio mokesčio, 7,22 Eur (septynis eurus 22 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (bylinėjimosi iÅ¡laidų kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė KriaučiÅ«nienė