508c05b7-eb71-455e-83c0-80a12926c4e9 · Kauno apygardos teismas

                                                                                   Byla Nr. ATP-546-530/2016Proceso Nr. 4-51-3-00092-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S)  45.4.3.; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡na­gri­nė­jo L.

M. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2016 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje L. M. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 29 d. 10 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir sukdamas į deÅ¡inę - į pagrindinį keliÄ , nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir privertė jos vairuotojÄ staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo.

Transporto priemonės vairuotojas vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, kai vairuotojas, baustas administracine nuobauda už ATPK 134 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ . Å iais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124(2) str. 1 d., 134 str. 2 d. padarytus pažeidimus.Dėl minėto nutarimo buvo paduotas skundas teismui, tačiau Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Alytaus apskrities VPK Varėnos raj.

PK 2016 m. vasario 3 d. nutarimÄ Nr. 55N-50272369-16 paliko nepakeistÄ ir L. M. skundÄ atmetė.L. M. skunde praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-5-547/2016 ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Skunde nurodė, kad inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Norėjo važiuoti iÅ¡ Å¡alutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini). gatvę. (duomenys neskelbtini) gatvė siaura, joje apelianto važiavimo kryptimi netoli sankryžos stovėjo automobilis, kurį privalėjo apvažiuoti.

J. B. gatvėje netoli sankryžos stovėjo trys automobiliai (du vienatÅ«riai ir vienas lengvasis). Å ie automobiliai ir prie Å¡aligatvio esanti gyvatvorė visiÅ¡kai užstojo J. B. gatvę, todėl iki įvažiavimo į jÄ nematė gatvės iÅ¡ kairės pusės. Aplenkęs (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjusį automobilį labai lėtai priartėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės. PasižiÅ«rėjo į kairę, tačiau dėl ten stovėjusių transporto priemonių nematė gatvės. Atidžiai stebėdamas pagrindinį keliÄ lėtai judėjo į jį.

Kai jo vairuojamas automobilis į pagrindinę gatvę įvažiavo tiek, kad dėl joje stovinčių transporto priemonių jau galėjo matyti gatvę iÅ¡ kairės, pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Pamatęs automobilį, kiek leido esantis aukÅ¡tas bordiÅ«ras, pasitraukė į kelkraščio pusę, kai pamatė automobilį, jau buvo įvažiavęs į pagrindinę gatvę. Daugiau transporto priemonių tuo metu J. B. gatvėje nebuvo. Pasitraukus į deÅ¡inę, iÅ¡ kairės važiuojantis automobilis jo vairuojamÄ automobilį galėjo apvažiuoti, staigiai nekeisdamas važiavimo krypties ir nestabdydamas, nes daugiau transporto priemonių tuo metu gatvėje nebuvo ir jam užteko vietos tęsti judėjimÄ tiesiai.

Nors teismas teisingai nurodo pažeidimo sudėtį, tačiau daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 1242 str. 1 d. Nurodo, kad nepadarė KET pažeidimų, kurie keltų grėsmę eismo saugumui, nes iÅ¡važiavimas į pagrindinio kelio kelkraÅ¡tį nesukėlė pavojingos situacijos, t.y. neprivertė kitų eismo dalyvių keisti judėjimo greitį ir kryptį. Teismas nesiaiÅ¡kino subjektyviosios pusės požymių – kaltės, motyvo, tikslo. Teismas, nesirėmė kitų teismų suformuota praktika, kad pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia.

Važiuojant iÅ¡ Å¡alutinės Gedimino gatvės į pagrindinę, matomumÄ ribojo pagrindinėje gatvėje stovintys automobiliai ir esanti gyvatvorė, todėl negalėjo matyti pagrindinės gatvės tol, kol į jÄ neįvažiavo. Tyčia sukelti pavojų eismo saugumui neturėjo intereso. Taip pat nurodo, kad bÅ«tinasis Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos.Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ .L.

M. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 1 d.). Kaip matyti iÅ¡ L. M. apeliacinio skundo, jis nesutinka su nubaudimu pagal ATPK 1242 str. 1 d., kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios sukelti pavojų eismo saugumui. Tačiau tokius pažeidėjo teiginius paneigia administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys.Administracinė atsakomybė pagal ATPK 1242 str. 1 d. numatyta už Å¡ias alternatyvias veikas:

1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui;

2) vairuotojui padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Minėtas pažeidimas yra padaromas tyčia, kurios turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus, kuriuose yra numatyta, kad: eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti (9 p.); prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams (101 p.); nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (154 p.).

Nagrinėjamu atveju, L. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1242 str. 1 d. patrauktas dėl to, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį pavojingÄ situacijÄ , kuri privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Å ių veiksmų atlikimÄ , prieÅ¡ingai apelianto deklaratyviems ir subjektyviems teiginiams, patvirtina byloje esančių, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų įrodymų visuma – liudytojų Ž.

Å . ir G. S. parodymai (b.l.37), taip pat minėtų pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai ir kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai bei filmuota medžiaga (b.l.25). KritiÅ¡kai vertintini apelianto teiginiai dėl jo kaltės nebuvimo bei, kad iÅ¡ kairės važiuojantis automobilis jo vairuojamÄ automobilį turėjo galimybę apvažiuoti, staigiai nekeisdamas važiavimo krypties ir nestabdydamas, nes daugiau transporto priemonių tuo metu gatvėje nebuvo ir jam užteko vietos tęsti judėjimÄ tiesiai. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti.

PrieÅ¡ingai, liudytojų parodymai bei filmuota įvykio medžiaga patvirtina, kad apelianto veiksmai sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes, kaip matyti iÅ¡ filmuotos medžiagos ir policijos pareigÅ«nų liudytojų Ž. Å . ir G. S. parodymų, L. M. iÅ¡sukus iÅ¡ Å¡alutinio kelio Ž. Å . buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti vairÄ Ä¯ kairę, jeigu bÅ«tų važiavęs teisiai – bÅ«tų susidÅ«rę ir įvykęs eismo įvykis. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ L.

M. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad sukdamas į deÅ¡inę, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio policijos automobilio, jo nepraleido, dėl pažeidimo gailisi, t.y. jis neginčijo protokole nurodytų pažeidimų. Todėl apelianto nurodyti paaiÅ¡kinimai, jog jis nematė, pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, nes matomumui trukdė gyvatvorė ir stovintys Å¡alikelėje automobiliai, yra vertintina kaip vėliau susiformavusi gynybinė taktika, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigÅ«nai nurodė, kad pamatavus stovinčių automobilių iki sankryžos atstumÄ buvo nustatyta, jog automobilis buvo pastatytas 8 metrų nuo sankryžos atstumu, kas reiÅ¡kia, jog jie nekėlė pavojaus eismo saugumui.

Netikėti policijos pareigÅ«nų teisme duotais parodymais bei jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes policijos pareigÅ«nų parodymai dėl pažeidimo padarymo aplinkybių buvo nuoseklÅ«s, vienodi ir atitiko filmuotÄ medžiagÄ . Aplinkybių, dėl kurių policijos pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti L. M. pažeidimo padarymu ir bÅ«tų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas.

Be to, iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, jog L. M. vairuojamas automobilis įvažiavęs į sankryÅ¾Ä sustojo tik po to, kai buvo sustabdytas pareigÅ«nų automobilis, nors pagal KET 154 p. Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonės, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi, nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad apeliantas Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus, ignoravo saugų vairavimÄ , nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad savo veiksmais nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, elgėsi neleistinai, savo veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, aplinkiniams ir eismo saugumui, suprasdamas savo prieÅ¡ingų teisei veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, todėl pažeidėjo veiksmai pagrįstai pripažinti pavojingu vairavimu.

Pastebėtina, jog apelianto motyvas visiškai nepagrįstas, teigiant jog ATPK 1242 str. 1 d. sudėtis reikalauja nustatyti – chuliganiškas paskatas, tačiau jo veikoje šio požymio nustatyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog tokių chuliganiškų paskatų reikalauja Lietuvos Respublikos ATPK 1242 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskatų, sukeliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Tačiau apeliantui inkriminuota to paties straipsnio ne antroji, o pirmoji dalis.Apibendrindamas skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pažeidėjo veiksmai tinkamai įvertinti, atitinka jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtį, jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kurie visiÅ¡kai paneigia apelianto teiginius, kad jis pažeidimo nepadarė, automobilį vairavo laikydamasis KET reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmus ar nutraukti bylÄ .

Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat iÅ¡samiai pasisakė ir dėl apeliantui taikytos administracinės nuobaudos, pripažinęs, kad L. M. už jo padarytÄ teisės pažeidimÄ skirta artima minimaliai administracinė nuobauda – 120 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trim mėnesiams, yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus ir turės auklėjamÄ jį poveikį. AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Å¡iomis apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir keisti pažeidėjui paskirtÄ administracinę nuobaudÄ .

Taigi atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinęs įrodymus, pagrįstai L. M. skundÄ atmetė ir paliko galioti policijos suraÅ¡ytÄ nutarimÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir priimtu sprendimu, todėl konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.                   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė :

L. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ .Å i nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                              Danutė Giačaitė