508a9f91-4a03-4ce0-b42e-4a09554cf852 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-527-209/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61736-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.3.; 2.4.6.5.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei, nuteistajam R.

V., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. V. gynėjos advokatės Gintarės LeÅ¡kevičienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir R.

V. paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo vykdant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas R. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 25 d. 23.33 val. iki 2017 m. lapkričio 26 d. 11.02 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo G.

S.. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones. R. V. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. V. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį, o bÅ«tent: jis, 2017 m. lapkričio 25 d., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 11.30 val., bÅ«damas G.

S. priklausančiame ir G. S. vairuojamame automobilyje Suzuki Jimny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po to, kai G. S. sustojo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio paliko jį minėtame automobilyje vienÄ , jis, persėdęs į automobilio vairuotojo vietÄ , automobilyje G. S. paliktu automobilio variklio užvedimo raktu užvedė automobilio Suzuki Jimny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklį ir be G. S. leidimo minėtu automobiliu iÅ¡važiavo, tokiu bÅ«du pagrobė G.

S. priklausantį 1350 Eur vertės automobilį Suzuki Jimny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Å iais veiksmais R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. R. V. nuteistas ir už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: jis, 2017 m. lapkričio 25 d., apie 23.42 val., kelio Vilnius-Å venčionys-Zarasai 58-ame kilometre, bÅ«damas kelių transporto priemonės vairuotoju, neturėdamas teisės vairuoti bet kokiÄ transporto priemonę, vairavo G. S. priklausantį automobilį Suzuki Jimny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,40 promilės alkoholio, tai yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Å iais veiksmais R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėja advokatė Gintarė LeÅ¡kevičienė praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuria R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

4. Gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl R. V. pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, suvaržiusių įstatymų garantuotas R. V. teises bei sukliudžiusių teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , o nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Dėl Å¡ių priežasčių skundžiamas nuosprendis dalyje, kurioje R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, turėtų bÅ«ti panaikintas ir priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5. Dėl BPK nuostatų pažeidimų 5.1. Gynėja teigia, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka apkaltinamojo nuosprendžio formai bei turiniui keliamų reikalavimų. Jo struktūra, tekstas, dėstymo būdas yra identiški kaltinamajam aktui. Identiškai išdėstyta ir nuosprendžio dalis, kurioje, vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais, turėtų būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pirmosios instancijos teismas nukopijavo nuo kaltinamojo akto kaltinamojo R. V., nukentėjusiojo G. S. ir liudytojų V. M., L. S., A. T., V. V., Z. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nors visų šių asmenų, išskyrus A. T., parodymų teisiamajame posėdyje net neperskaitė. Nors šie asmenys buvo tiesiogiai apklausti teisiamajame posėdyje, tačiau jų parodymai nuosprendyje neišdėstyti, nuosprendyje abstrakčiai nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu šie asmenys davė iš esmės analogiškus parodymus.

Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamojo „kaltė neabejotinai įrodyta teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais“ ir nukopijavo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis jų netirdamas ir nevertindamas, tuo pažeisdamas įstatymo nuostatÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) bei BPK 20 straipsnio 5 dalyje teismui nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Be to, skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų, kadangi jis nemotyvuotas, neatlikta įrodymų analizė, jų vertinimas, nėra nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir iÅ¡vadų, o apsiribota iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį. Å ie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . 5.2.

Gynėja pažymi, kad R. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo paskirtas gynėjas, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog be gynėjo pagalbos pastarojo teisės ir teisėti interesai negalėjo bÅ«ti tinkamai ginami. R. V. įtariamuoju buvo apklaustas 2017 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. vasario 22 d., jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ , tačiau gynėjo jis atsisakė. Pirmosios instancijos teisme jis paaiÅ¡kino, kad tyrėjai buvo sakęs, jog ikiteisminio tyrimo metu jam nereikia advokato, tačiau jeigu byla pasieks teismÄ , jis norėtų turėti gynėjÄ .

Ä® tokį kaltinamojo pageidavimÄ teismas atsakė, jog bÅ«tinų gynėjo dalyvavimo pagrindų nėra ir jeigu kaltinamasis neturi sudaręs sutarties su advokatu, teismas jam gynėjo neskirs. Tačiau R. V. yra pensininkas, vidurinio iÅ¡silavinimo, neturi net menkiausių teisinių žinių, buvo kaltinamas apysunkio nusikaltimo, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki Å¡eÅ¡erių metų, todėl negalėjo pats tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus, todėl teismas privalėjo skirti jam gynėjÄ .

Nepaisant to, teismas net neiÅ¡aiÅ¡kino R. V. teisės, jog jeigu jis neturi pakankamai lėšų advokato paslaugoms apmokėti, jis gali kreiptis į valstybės garantuojamÄ teisinės pagalbos tarnybÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Tokiu bÅ«du buvo padaryti esminiai žmogaus teisių pažeidimai, suvaržyta R. V. teisė į gynybÄ , kas taip pat turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo nuosprendžio priėmimui.

2. Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 6.1. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Pareiga nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui, kuris savo teisinį vertinimÄ privalo motyvuotai iÅ¡dėstyti teismo nuosprendyje.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, visiÅ¡kai nemotyvavo R. V. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o apsiribojo konstatavimu, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotos pagal minėtÄ straipsnį. 6.2. Gynėja pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje R. V. davė nuoseklius parodymus, jog vagystės jis nepadarė, nes nukentėjusysis G. S. pats davė jam automobilį nuvažiuoti į pusbrolio laidotuves. Liudytojas V.

V. patvirtino, jog G. S. jo tėvui R. V. davė pats automobilį nuvažiuoti į laidotuves, su sÄ lyga, kad prieÅ¡ tai nuveÅ¡ jį į Ukmergę pas mamÄ , o grįžtant pasiims, visÄ keliÄ iki Ukmergės vairavo R. V.. Teismas nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių nesiremia R. V. ir jo sÅ«naus V. V. parodymais, teismo manymas, jog jie abu siekia palengvinti kaltinamojo padėtį nėra pagrįstas tinkama teisine argumentacija, pastaroji iÅ¡vada neparemta objektyviais duomenimis. Tuo tarpu teismas nuosprendyje nurodė, jog remiasi nukentėjusiojo G.

S. parodymais, nes jie atitinka liudytojo A. T. parodymus, kuris matė, kad į Ukmergę G. S. automobilį atvairavo pats, o jam išlipus iš automobilio buvo išlipę ir du jo keleiviai, kurie kažkur po pusvalandžio išvažiavo, o netrukus jų ir automobilio pasigedo nukentėjusysis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų, vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų, nuosprendį grindė iš esmės nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo ir jo draugo parodymais.

Taip pat teismas nevertino nukentėjusiojo G. S. parodymų patikimumo aspektu, neatsižvelgė į akivaizdų jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi, nes paaiÅ¡kėjus, kad jis pats davė automobilį teisės vairuoti neturinčiam R. V., gali sulaukti teisinių pasekmių. Be to, nukentėjusysis G. S. dėl neva pagrobto automobilio nei 2017 m. lapkričio 25 d., nei kitÄ dienÄ Ä¯ policijÄ nesikreipė, pareiÅ¡kimo nerašė, apie tai, jog R. V. iÅ¡važiavo be jo sutikimo, pareiÅ¡kė tik 2017 m. lapkričio 30 d. apklausiamas liudytoju.

Å ios aplinkybės patvirtina R. V. ir V. V. parodymus, jog R. V. G. S. automobiliu į pusbrolio laidotuves Å venčionių rajone važiavo pastarojo sutikimu ir patvirtina abejones nukentėjusiojo G. S. parodymų patikimumu. 6.3. Gynėja nurodo, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. 2K-61-489/2018 nurodoma, kad automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tuo tarpu teismų praktikoje kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktÄ nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl subjektyviųjų požymių buvimo R. V. padarytoje veikoje nepasisakė, o tiesiog preziumavo. Net ir padarius prielaidÄ , kad R. V. nukentėjusiojo G. S. automobiliu iÅ¡važiavo be pastarojo sutikimo, bylos duomenys patvirtina, jog jis nesiekė Å¡io automobilio pagrobti ir užvaldyti pasisavinimo tikslu, jo veikoje nebuvo bÅ«tinojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios, nukreiptos į negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ bei atitinkamÄ Å¾alos padarymÄ .

Bylos aplinkybės rodo, kad R. V. automobiliu ketino pasinaudoti tik laikinai, jo tikslas buvo nuvažiuoti į pusbrolio laidotuves, jo veikoje nebuvo tyčios pagrobti svetimÄ automobilį, jis savo veikos nesuvokė kaip nusikalstamos, nesiekė, kad automobilio savininkui bÅ«tų padaryta žala. 6.4. Gynėja konstatuoja, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių R. V. kaltę pagrobus svetimÄ automobilį, jo veiksmuose nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl R.

V. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, turi bÅ«ti panaikintas ir jis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėja advokatė Gintarė LeÅ¡kevičienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo R. V. gynėjos advokatės Gintarės LeÅ¡kevičienės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Nuteistojo gynėja R. V. kaltės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neginčija, tik nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. 10.1. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. 10.2. Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . 10.3. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). 10.4.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepakankamai įvertino visumÄ byloje iÅ¡tirtais įodymais nustatytų faktinių aplinkybių ir, nustatęs prieÅ¡taringus duomenis, nesirėmė in dubio pro reo principu, įpareigojančiu objektyviai nepaÅ¡alinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012 ir kt.), todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl R.

V. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje esančių faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

7. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, turintis pareigÄ uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams ar keliama tokios žalos grėsmė, baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis įvardija tik tas veikas, kurios iÅ¡ tikrųjų yra pavojingos, jomis daroma didelė žala. BK 11 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia, kad nusikalstama veika turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintÄ BK, bet ir bÅ«ti pavojinga, vadinasi, baudžiamoji atsakomybė neturi bÅ«ti taikoma vien formaliais pagrindais, dirbtinai kriminalizuojant smulkius buitinio, asmeninio ar auklėjamojo pobÅ«džio konfliktus.

8. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu R. V. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 25 d., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 11.30 val., bÅ«damas G. S. priklausančiame ir G. S. vairuojamame automobilyje Suzuki Jimny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po to, kai G. S. sustojo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio paliko jį minėtame automobilyje vienÄ , jis, persėdęs į automobilio vairuotojo vietÄ , automobilyje G. S. paliktu automobilio variklio užvedimo raktu užvedė automobilio Suzuki Jimny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklį ir be G.

S. leidimo minėtu automobiliu iÅ¡važiavo, tokiu bÅ«du pagrobė G. S. priklausantį 1350 Eur vertės automobilį Suzuki Jimny, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 9. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį. 13.1.

Automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibÅ«dinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi bÅ«ti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi bÅ«ti konstatuojama, kad, grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Vagystės atveju kaltė pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis Å¡ios veikos priskyrimÄ prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra bÅ«tent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018). 13.2.

Pagal teismų praktikÄ kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti automobiliu tik laikinai ar užvaldo daiktÄ nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016). Vis dėlto, Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog R. V. G. S. priklausantį automobilį paėmė tik laikinai, t. y. nesiekdamas jo užvaldyti ir naudoti savo nuožiÅ«ra, dėl ko vertinamu atveju apylinkės teismas netinkamai vertino R.

V. veiksmų motyvÄ ir tikslÄ , todėl padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ , jog jo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatÄ nusikalstamÄ veikÄ . 13.3. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apie nukentėjusiojo G. S. nesutikimÄ paskolinti automobilį ir kaltinamojo įvykdytÄ automobilio vagystę, sprendė vien tik iÅ¡ nukentėjusiojo ir liudytojo A. T. parodymų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kaltinamojo R. V. pateiktos versijos, kad jis nukentėjusiojo automobiliu pasinaudojo laikinai ir G.

S. sutikus, taip pat netyrė ir kitų versijų. Teismas nepagrįstai atmetė kaltinamojo versijÄ bei jo argumentus, apsiribodamas lakoniÅ¡ku paraÅ¡ymu, kad kaltinamojo versija vertintinos kritiÅ¡kai, kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį. 13.4. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d. vakare iÅ¡gėrinėjo kartu su R. V. ir jo sÅ«numi V. V.. TÄ patį vakarÄ R. paskambino giminaičiai ir pranešė apie pusbrolio netektį. Tuomet R. paprašė paskolinti automobilį, nes ketina važiuoti į pusbrolio laidotuves, bet G.

S. pažadėjo pats nuvežti. KitÄ dienÄ , apie 8.00 val., pas jį atėjo R. V. ir vėl paprašė paskolinti jam automobilį arba jį nuvežti į pusbrolio laidotuves. Tačiau nukentėjusysis atsisakė, nes jam pačiam buvo reikalingas automobilis, nes planavo važiuoti pas motinÄ Ä¯ Ukmergę. Tuomet jie su R. sutarė, kad abu nuvažiuos į Ukmergę, nukentėjusysis susitvarkys savo reikalus ir tada R. V. bei jo sÅ«nų V. nuveÅ¡ į pusbrolio laidotuves. Maždaug apie 10. 30 val. jie atvažiavo į Ukmergę, G.

S. nuėjo savo reikalais, o R. ir V. liko sėdėti jo automobilyje. IÅ¡eidamas automobilyje paliko užvedimo raktelį. Maždaug po valandos jis sugrįžo, tačiau nei automobilio, nei R. bei V. nerado. Pamatęs, kad nėra automobilio, bandė skambinti R. V., bet jam prisiskambinti nepavyko. Apie automobilio dingimÄ policijai nepranešė. Su R. susisiekė maždaug po pusantros paros ir pastarasis pasakė, kad jo automobilį sulaikė policija, jis yra Å venčionyse. 13.5. Liudytojas A. T. patvirtino, kad G.

S. Ukmergėje pasigedo savo automobilio bei paaiÅ¡kino, jog juo greičiausiai iÅ¡važiavo su juo kartu atvykę asmenys. 13.6. Tuo tarpu R. V. parodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d. pas jį atvažiavo sÅ«nus V. V. Å¡vęsti savo gimtadienio, su jais kartu iÅ¡gėrinėjo ir G. S.. BeÅ¡venčiant jam paskambino giminės ir pasakė, jog mirė pusbrolis, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Jis paprašė G. S., kad pastarasis kitÄ dienÄ jį nuvežtų į pusbrolio laidotuves, tačiau jis atsisakė, nurodydamas, jog visÄ savaitę gėrė, tačiau R.

V. pats gali jo automobiliu važiuoti į laidotuves, tik prieÅ¡ tai turi jį nuvežti į Ukmergę pas motinÄ , o kitÄ dienÄ grįždamas iÅ¡ laidotuvių pasiimti. Žinodamas, jog kitÄ dienÄ teks vairuoti, jis daugiau tÄ vakarÄ nebegėrė, o G. S. ir jo sÅ«nus V. V. Å¡ventė toliau. KitÄ dienÄ jis, jo sÅ«nus V. V. ir G. S. pastarojo automobiliu iÅ¡važiavo į Ukmergę, visÄ keliÄ iki Ukmergės vairavo jis, kad jis sėdo už vairo ir vairavo automobilį matė kaimynas Z. J.. Nuvykus į Ukmergę G.

S. padavė jam automobilio dokumentus ir jis kartu su sÅ«numi iÅ¡važiavo į Å venčionių rajonÄ . Laidotuvėse iÅ¡gėrė, nes manė, jog važiuos kitÄ dienÄ , tačiau nebuvo kur nakvoti, todėl vakare iÅ¡važiavo namo. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigÅ«nai ir, kadangi jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, uždarė jį į areÅ¡tinę, o automobilį paėmė. Paleidus iÅ¡ areÅ¡tinės ir grįžus namo jam paskambino G. S. ir jis jam paaiÅ¡kino, jog automobilį paėmė policija, kadangi jis vairavo neblaivus. 13.7.

Liudytojas V. V. davė analogiÅ¡kus parodymus, patvirtindamas, jog G. S. jo tėvui R. V. automobilį paskolino tikslu nuvažiuoti į pusbrolio laidotuves, su sÄ lyga, kad prieÅ¡ tai jį nuveÅ¡ į Ukmergę pas motinÄ , o grįžtant pasiims. VisÄ keliÄ iki Ukmergės vairavo R. V.. Liudytojas Z. J. patvirtino, kad matė kaip R. V. vairavo G. S. automobilį. 13.8. Taigi, iÅ¡ aptartų parodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo iÅ¡keltų versijų esančių prieÅ¡taravimų, o rėmėsi tik G.

S. nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas abejoja nukentėjusiojo parodymų patikimumu, kadangi egzistuoja akivaizdus jo suinteresuotumas bylos baigtimi, nes paaiÅ¡kėjus, kad jis pats davė automobilį teisės vairuoti neturinčiam R. V., kuris minėtÄ automobilį vairavo dar ir neblaivus, galėjo sulaukti neigiamų teisinių pasekmių, pvz. transporto priemonės konfiskavimo. Be to, nukentėjusysis G. S. dėl pagrobto automobilio nei 2017 m. lapkričio 25 d., nei kitÄ dienÄ Ä¯ policijÄ nesikreipė, pareiÅ¡kimo nerašė, apie tai, jog R.

V. iÅ¡važiavo be jo sutikimo, pareiÅ¡kė tik 2017 m. lapkričio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo. Å ios aplinkybės patvirtina R. V. nurodytas aplinkybes, jog jis G. S. automobiliu į pusbrolio laidotuves važiavo pastarojo sutikimu. 13.9. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog R. V. nesiekė pagrobti G. S. priklausančio automobilio ir jį užvaldyti pasisavinimo tikslu, jo veikoje nebuvo bÅ«tinojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios, nukreiptos į negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ bei atitinkamÄ Å¾alos padarymÄ .

Bylos aplinkybės rodo, kad R. V. minėtu automobiliu ketino pasinaudoti tik laikinai, jo tikslas buvo nuvažiuoti į pusbrolio laidotuves, jo veikoje nebuvo tyčios pagrobti svetimÄ automobilį, jis nesiekė, kad automobilio savininkui bÅ«tų padaryta žala.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje padarius išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl Vilniaus regiono apylinės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalis dėl R. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

11. Kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį yra teisingas, Å¡ioje dalyje R. V. nuteistas pagrįstai, bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymÄ ) ir baudžiamojo poveikio priemonė (draudimas 3 metus vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones) jam parinktos nepažeidžiant bausmių skyrimo taisyklių, todėl Å¡i nuosprendžio dalis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, sumažinus bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo R.

V. gynėjos advokatės Gintarės LeÅ¡kevičienės apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – R. V. iÅ¡teisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir R.

V. skirta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo G. S.. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. V. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtos 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio).

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Daiva Kazlauskienė Stasys Lemežis Ugnius Trumpulis