2015-11-11 Nr. AB-21879-3-62-3-01924-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. Š. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. Š. ir V. S. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2015-11-11 Nr. AB-21879-3-62-3-01924-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) registro įrašą tikslinti pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą, nurodant atskirai bendro naudojimo žemės plotą 499 m2 ir atskirai B. Š. valdomą žemės sklypo plotą 2702 m2.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1334-492/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01924-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. Š. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. Š. ir V. S. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjai B. Š. ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. rugsėjo 24 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydami: 1) atmesti LR valstybės įmonės centro registro atsakymą, kaip neteisingą ir nepagrįstą, neatitinkantį jų nuosavybės teisių (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinės registracijos pagrindžiančių juridinių pagrindų, pateiktų dokumentų; 2) įpareigoti LR valstybės įmonės centro registrą atlikti teisingą, išsamų nekilnojamojo turto registrą pagal pareiškėjų paduotus dokumentus, kuriais pagrįstos nuosavybės teisės. Konkrečiai įpareigoti LR VĮ Centro Kauno filialą registro išrašuose nurodyti:
2.1.Įrašyti registre B. Š. ir V. S. nuosavybės teises į pastato 1C2/m (duomenys neskelbtini), idealias dalis taip, kaip į statinio dalį, o ne į patalpas, remiantis 1993-07-12 Kauno m. valdybos potvarkiu Nr. 865-V (ištaisyti 1994-05-23 teisinę namų valdos (duomenys neskelbtini)registraciją);
2.2. pareiškėjams priklausančią pastato dalį registruoti adresu (duomenys neskelbtini);
2.3. pareiškėjų valdoma pastato dalis registre turi būti nurodyta ant žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);
2.4. ištaisyti įrašą „miesto kanalizacija“, įrašant „vietinė kanalizacija“;
2.5. išbraukti prie pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašytą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip neegzistuojantį šiame žemės sklype;
2.6. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) registro įrašą tikslinti pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą, nurodant atskirai bendro naudojimo žemės plotą 499 m2 ir atskirai B. Š. valdomą žemės sklypo plotą 2702 m2.
Bendro naudojimo žemės sklypo 499 m2 ploto dalys nurodomos atskirai:
166/499 – B. Š.; 270/499 – Valstybės; 63/499 –J. P..
2.7. J. P. (O. K.) valdomas buto patalpas registruoti pagal patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą atskirą priestato 2C2/p adresą - (duomenys neskelbtini), šių patalpų sienų medžiagą nurodyti ne rąstų, o plytų mūro, kaip yra pagal faktą priestate 2C2/p.
Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad nesutikdami su Valstybės įmonės registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodė, kad per neatidumą, neapdairumą, taip pat dėl teisinio išsilavinimo stokos, tinkamai nesuprasdami skundų padavimo tvarkos bei terminų, būdami garbaus amžiaus, suklydo dėl teismingumo ir dėl VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nors VĮ Registrų centras paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimus, tačiau skundą pateikė ne Kauno, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjų B. Š. ir V. S. prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti bei atsisakė skundą priimti.
Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. (1.1.4.)s-3775 yra priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl jo apskundimui turi būti taikoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nurodyta, jog Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Teismas pabrėžė, kad atsakovas savo veiksmais (išaiškinęs, jog priimtas atsakymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos) suklaidino pareiškėjus dėl apskundimo termino, dėl to pareiškėjai skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė ne per 20 dienų, o per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, tačiau VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime Nr. (1.1.4.0s-3775) yra aiškiai nurodyta, kad jis skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėjai nurodyta tvarka nesivadovavo ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog jie kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, teismas vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, susijusią su pačių pareiškėjų pasirinktu elgesio variantu.
III. Pareiškėjai 2015 m. spalio 17 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjai nurodo, kad VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą gavo 2015 m. rugpjūčio 6 d. Nepraleidę sprendime nurodyto vieno mėnesio apskundimo termino su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, kadangi atsakovas centrinis administravimo subjektas, kurio buveinė yra Vilniuje. Nors skundžiamame sprendime buvo nurodyta, kad sprendimas skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau manė, kad tai klaida, be to, konsultavosi su teisininkais, kurie taip pat nurodė, kad centrinio administravimo subjekto priimti sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2015 m. rugsėjo 18 d. gavę Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad kreipėsi ne į tą teismą, dokumentus 2015 m. rugsėjo 24 d. persiuntė Kauno apygardos administraciniam teismui. Jei Vilniaus apygardos administracinis teismas dokumentus būtų persiuntęs pagal teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui, termino nebūtų praleidę.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos pareiškėjai, be kita ko, prašo panaikinti VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (1.1.4)S-3775.
ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui ginčo šalis gali skųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą gavo 2015 m. rugpjūčio 6 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad nors sprendime nurodyta, jog šis atsakymas į skundą vertintinas kaip individualus teisės aktas, kuris gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau skundžiamas VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. (1.1.4.)s-3775 yra priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl jo apskundimui turi būti taikoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nurodyta, jog Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad Centrinio registratoriaus priimtame sprendime klaidingai nurodyta apskundimo tvarka, ne 20 dienų o vienas mėnuo, vertintina pareiškėjų naudai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai, norėdami apginti galimai pažeistas savo teises bei pateikę skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Centrinio registratoriaus priimto sprendimo, laiku bandė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tačiau netinkamai, t. y. kreipėsi ne į tą teismą. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakius priimti skundą, pareiškėjai per protingą terminą, t. y. 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į tinkamą Kauno apygardos administracinį teismą. Kolegija vertina, kad nors kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą yra pačių pareiškėjų pasirinktas elgesio variantas, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjai laiku, nepraleidę apskundimo termino, bandė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis termino skundą paduoti atnaujinimui.
Taigi, teisėjų kolegija pareiškėjų nurodomas aplinkybes, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą, atsižvelgiant į byloje nustatytų duomenų visetą, laiko svarbiomis ir sprendžia, jog teisė į teisminę gynybą nagrinėjamu atveju nusveria įstatymu įtvirtintą terminų laikymąsi, kaip procesinę prielaidą skundui paduoti, kuriuo, kaip minėta, siekiama susiklosčiusių santykių stabilumo ir įgytų teisių apsaugos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina, o atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų B. Š. ir V. S. atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tenkinti bei praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti.
Pareiškėjų B. Š. ir V. S. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė