2022-12-28 Nr. AB-13-3-62-3-00669-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1220-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00669-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2020 m. vasario 28 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. Pareiškėjo teigimu, jo kalinimo sąlygos Marijampolės PN Kybartų sektoriuje neatitinka įstatymų reikalavimų, yra nesaugios jo fizinei ir psichologinei sveikatai, prieš pareiškėją naudojamas smurtas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas ne kartą rašė prašymus ir skundus kalinimo įstaigos administracijai, tačiau į jo skunduose išdėstytus prašymus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjas pateikė Marijampolės PN Kybartų sektoriaus administracijai du skundus dėl kratos metu dingusių jo daiktų (kremo ir dviejų staltiesių). Marijampolės PN atsakyme nurodė, kad skunduose išdėstytos pareiškėjo daiktų dingimo aplinkybės neįrodytos. 2020 m. balandžio 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą kalinimo įstaigos administracijai dėl apatinių rūbų ir higienos reikmenų jam išdavimo. 2020 m. balandžio 17 d. raštu Marijampolės PN atsakė pareiškėjui, kad prašomi daiktai jam nebus išduoti, kadangi nustatyta, jog pareiškėjas mokus, todėl minėtus daiktus gali įsigyti pats. 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjas pateikė skundą, kad 2020 m. kovo 9 d. kaukėti pareigūnai jį sumušė, pavogė iš jo dvi staltieses. 2020 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė skundą, kad 2020 m. kovo 18 d. pareigūnas neleido jam nusipirkti higienos priemonių ir skambinimo kredito. 2020 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė skundą, kad jis, būdamas nerūkantis, laikomas vienoje kameroje su rūkančiais, ir pareigūnai atsisako jį perkelti į kitą kamerą. 2020 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė skundą, kad pareigūnas jį sumušė, tyčiojosi ir įžeidinėjo. 2020 m. gegužės 7 d. raštu Marijampolės PN pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame teigiama, kad jokių smurtinių ar kitų neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją nenaudota. 2020 m. balandžio 6 d. pareiškėjas pateikė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) skundą, kuriame išdėstė aukščiau nurodytus jo teisių pažeidimus. Skundas buvo persiųstas Marijampolės PN, kadangi ši kalinimo įstaiga 2020 m. gegužės 15 d. raštu pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame vėl pakartojo, kad jo skundo aplinkybės neįrodytos, taip pat išaiškino jam taikomus kalinimo režimo ribojimus ir jų pagrindą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio 11 d. pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai skundą dėl to, kad nebuvo išleistas į koplyčią atlikti religines apeigas, taip pat nurodė ir kitas aplinkybes apie jo daiktų dingimą, prieš jį vartojamą smurtą. Skundas buvo persiųstas Marijampolės PN, ši kalinimo įstaiga 2020 m. gegužės 15 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad nuteistieji vedami į koplyčią pagal sudarytą grafiką, o kiti skundo argumentai nepagrįsti, neįrodyti. 2020 m. gegužės 11 d. pareiškėjas pateikė Marijampolės PN Kybartų sektoriui prašymą, kad ribojama jo teisė į pasivaikščiojimą lauke. 2020 m. gegužės 26 d. raštu Marijampolės PN atsakė pareiškėjui, kad jo skundas nepagrįstas. 2020 m. birželio 16 d. pareiškėjas pateikė du prašymus. Pirmame prašė atidaryti durų langelį, kadangi kameroje buvo labai karšta, drėgna, trūko oro, netinkama ventiliacija. Antrame prašyme pareiškėjas prašė jį izoliuoti, kadangi jį bandyta nužudyti, yra reketuojamas ir terorizuojamas kitų nuteistųjų. 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą perkelti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namus, kadangi Marijampolės PN pareigūnai nori su juo susidoroti patys ir kitų nuteistųjų rankomis. 2020 m. liepos 14 d. raštu Marijampolės PN pateikė pareiškėjui atsakymą, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Tačiau kalinimo įstaiga pareiškėjui siūlė ne jį izoliuoti, bet perkelti į kitą būrį. Bijodamas kitų kalinių susidorojimo, pareiškėjas atsisakė eiti į bet kokį būrį ir prašėsi būti izoliuotas. Dėl to pareiškėjui buvo taikomos bausmės – perkeliamas į kamerų tipo patalpas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. jis pateikė prašymą, kad jam būtų atiduoti per kratą iš jo paimti marškiniai ir kuprinė. 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas pateikė kalinimo įstaigai skundą dėl netinkamos maisto kokybės valgykloje. 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Marijampolės PN atsakė pareiškėjui, kad atskirų patikrinimų metu nustatyti smulkūs maisto kokybės neatitikimai yra neesminiai. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą Kybartų sektoriaus administracijai leisti jam nusipirkti įvairių vaistažolių, kadangi vaistiniai preparatai reikalingi jo sveikatai. 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Marijampolės PN atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nes vaistažolių įsigijimas kalinimo įstaigos parduotuvėje nenumatytas įstatymų. 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas pateikė kalinimo įstaigai prašymą pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai dėl paleidimo į laisvę klausimo sprendimo. 2020 m. spalio 15 d. raštu Marijampolės PN pateikė pareiškėjui atsakymą, kad lygtinio paleidimo komisijai jis nebus pristatytas, nes yra baustas drausmine tvarka penkiolika kartų ir šio atsakymo rašymo metu yra laikomas drausmės grupės sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. kovo 29 d. kameroje ir pasivaikščiojimo kiemelyje metu jis buvo žiauriai suspardytas pareigūnų, kadangi jų paprašė iškelti iš tos kameros, nes buvo laikomas su rūkančiais dviem nuteistaisiais. 2020 m. gegužės 28 d. pareigūnai, naudodami fizinį smurtą, nutempė pareiškėją į pirmo būrio kambarį, jį apspardė kiti nuteistieji pareigūnų nurodymu, jis taip pat buvo apiplėštas (paimti parfumerijos ir maisto produktai). Pareiškėjas teigė patyręs daugybinius viso kūno sužalojimus bei galvos traumą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl minėtų aplinkybių jis patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kentė fizinį skausmą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, sumažėjo bendravimo galimybės, kas sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad buvo nustatyta, jog 2020 m. kovo 13 d. neplaninės kratos ir apžiūros metu kameroje rasta ir paimta kabelio laido, užgaląsta metalinė geležtė ir savadarbis vandens šildytuvas. Pareiškėjo minėti daiktai, t. y. rankų kremas, dvi staltiesės, prijuostė, atsakovo teigimu, kratų ir apžiūrų metu nebuvo paimti. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo išduoti higienos reikmenys ir drabužiai, kadangi mėnesio laikotarpiu iki prašymo padavimo pareiškėjas išleido apsipirkimui daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Taip pat buvo nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d. Marijampolės PN buvo atliekama bendroji planinė krata, kurios metu tvarką užtikrino Marijampolės PN Prevencinės grupės pareigūnai. Atsakovas tvirtino, kad 2020 m. kovo 9 d. pareigūnai fizinės prievartos pareiškėjo atžvilgiu nenaudojo bei staltiesių nepaėmė. 2020 m. kovo 18 d. skyriaus specialistas įstaigos parduotuvėje leido pareiškėjui įsigyti higienos priemones, kurias nuteistiesiems leistina turėti atliekant paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 30 parų. Specialistas su pareiškėju nekonfliktavo, iš jo nesityčiojo, o pareiškėjui pareiškus, kad negali būti kameroje, kadangi ten rūkoma, mandagiai paaiškino, kad kamerų tipo patalpose nerūkoma. Fizinės prievartos pareiškėjo atžvilgiu nenaudojo, nežemino pareiškėjo garbės ir orumo, nesityčiojo ir neįžeidinėjo, panaudoti specialiąsias priemones negrasino. Atsakovo teigimu, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės PN, gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama ir tai yra nuolat kontroliuojama.

7. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistieji išvedami į koplytėlę atlikti religinių apeigų, vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 7/07-73 patvirtintu Drausmės grupėje priskirtą nuobaudą atliekančių nuteistųjų išvedimo į koplytėlę grafiku. Kitu laiku nuteistieji į koplytėlę nevedami. Pareigūnai nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelius išvesdavo vadovaudamiesi Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 4/49-241 patvirtintu Drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiku. Visi nuteistieji buvo išvedami pasivaikščioti grafike nurodytu laiku.

8. Atsakovas nurodė, kad dėl pareiškėjo 2020 m. birželio 16 d. prašymo, kuriame prašė laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, nes jį bandyta nužudyti, buvo apiplėštas, reketuojamas, terorizuojamas, gyvybei gresia pavojus, ir 2020 m. liepos 2 d. prašymo tolimesniam bausmės atlikimui perkelti jį į Vilniaus pataisos namus, kadangi su juo nori susidoroti pareigūnai kitų nuteistųjų rankomis, 2-ojo saugumo valdymo skyriuje buvo pradėta prašymų nagrinėjimo procedūra, kreiptasi į Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, kurie pateikė informaciją, jog Kriminalinės žvalgybos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl įvykių, įvykusių pirmajame nuteistųjų būryje, todėl administracija pareiškėjui pasiūlė gyventi kituose nuteistųjų būriuose, kuriuose bausmę atlikti pareiškėjas gali, nes pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių metu pareiškėjas nenurodė nei konkrečių asmenų, nei priežasčių, dėl kurių negalėtų atlikti bausmės nei viename Marijampolės PN būryje.

9. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN nuteistiesiems išduodamo maisto sudėtis, kiekis, kokybė periodiškai tikrinami nepriklausomoje maisto tyrimo laboratorijoje. Išduodamo maisto kokybė bei kiekis kiekvieną mėnesį taip pat yra tikrinamas Marijampolės PN direktoriaus įsakymu sudarytos nuteistųjų maitinimo kontrolės komisijos. Atskirų patikrinimų metu nustatyti smulkūs neatitikimai reikalavimams yra neesminiai. Vaistažolių įsigyti įstaigos parduotuvėje nenumatyta nuteistajam, atliekančiam bausmę drausmės grupėje. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą, pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai. Marijampolės PN netenkino pareiškėjo prašymo, kadangi pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu drausmine tvarka buvo baustas penkiolika kartų ir bausmę atliko drausmės grupėje bei nuo paskutinės drausminės nuobaudos nebuvo praėję trijų mėnesių terminas. Atsakovas darė išvadą, kad Marijampolės PN pareigūnai jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, savo darbe laikėsi teisės aktais nustatytos tvarkos, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų nustatytą teisę į žalos atlyginimą.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas netenkino kitos skundo dalies.

11. Teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V- 362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 7.5, 149, 150, 165 punktais, nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog kratos metu buvo rasta ir paimta kabelio laido, užgaląsta metalinė geležtė ir savadarbis vandens šildytuvas. Duomenų, jog kratos metu būtų paimti pareiškėjo daiktai – dvi staltiesės ir prijuostė, nėra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. skunde nurodė, jog rankų kremas jam grąžintas. Teismas neturėjo pagrindo vertinti minėtus pareiškėjo teiginius kaip pagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog pareigūnai jį sumušė, bet nekonkretizavo įvykio aplinkybių bei kokie pareigūnai tai padarė. Iš Asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl dešinės pusės šonkaulių skausmo, tačiau nėra įrašo, kad skausmas atsirado būtent dėl sumušimo.

12. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą kalinimo įstaigos administracijai dėl apatinių rūbų ir higienos reikmenų jam išdavimo. 2020 m. balandžio 17 d. raštu Marijampolės PN atsakė pareiškėjui, kad prašomi daiktai jam nebus išduoti, kadangi nustatyta, jog pareiškėjas mokus, todėl minėtus daiktus gali įsigyti pats. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4, 5, 13 punktais, nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN esančią asmeninę sąskaitą nuolat gaudavo pinigines perlaidas, pareiškėjas mėnesio laikotarpyje iki 2020 m. balandžio 7 d. prašymo padavimo išleido apsipirkimui daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, todėl pagal minėto Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 13 punktą pareiškėjas buvo laikomas mokiu ir galėjo pats įsigyti higienos priemonių ir drabužių. Teismas neturėjo pagrindo byloje konstatuoti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų.

13. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjas pateikė skundą, jog 2020 m. kovo 9 d. kaukėti pareigūnai jį sumušė, pavogė iš jo dvi staltieses. 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 20/07-701 Marijampolės PN pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame teigiama, kad jokių smurtinių ar kitų neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją nenaudota. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 9 d. Marijampolės PN buvo atliekama bendroji planinė krata. Kratos metu tvarką užtikrino Marijampolės PN Prevencinės grupės pareigūnai. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog kratos metu būtų paimti pareiškėjo daiktai – dvi staltiesės, nėra. Teismas neturėjo pagrindo vertinti minėtus pareiškėjo teiginius kaip pagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog pareigūnai jį sumušė, bet nekonkretizavo įvykio aplinkybių bei kokie pareigūnai tai padarė. Duomenų, kad 2020 m. kovo 9 d. pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu naudojo fizinę prievartą, nėra.

14. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė skundą, jog 2020 m. kovo 18 d. pareigūnas neleido jam nusipirkti higienos priemonių ir skambinimo kredito minučių. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. pateikė skundą Departamentui dėl to, kad jam ribojama teisė apsipirkti parduotuvėje. Teismas vadovavosi BVK 145 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad pareiškėjas, kalėdamas kamerų tipo patalpose, turėjo teisę nusipirkti higienos reikmenų pataisos įstaigos parduotuvėje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. apsipirko parduotuvėje, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis ir konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus. Teismas nurodė, kad ginčijamas pareiškėjo teisių ribojimas (draudimas skambinti telefonu, įsigyti skambinimo kreditą, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje) buvo taikomas būtent dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos, kuri tuo metu galiojo, t. y. šie ribojimai kilo iš įstatymo reikalavimų ir buvo nulemti paties pareiškėjo pasirinkto neteisėto elgesio – bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad drausminės nuobaudos laikotarpiu jam nepagrįstai buvo draudžiama skambinti telefonu, įsigyti skambinimo kreditą, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos priemones).

15. Teismas nustatė, jog 2020 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė skundą, kad jis, būdamas nerūkantis, laikomas vienoje kameroje su rūkančiais ir pareigūnai atsisako jį perkelti į kitą kamerą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 116 kalėjo nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2020 m. kovo 31 d., kartu su juo kalėjo dar du nuteistieji. Teismas vadovavosi HN 134:2015 7 punktu, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo argumentus, kad kiti nuteistieji nesilaikė reikalavimo nerūkyti.

Teismas nustatė, jog 2020 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė Marijampolės PN skundą, kad jis, būdamas nerūkantis, laikomas vienoje kameroje su rūkančiais, ir pareigūnai atsisako jį perkelti į kitą kamerą. Teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 7 d. raštu Marijampolės PN pateikė pareiškėjui deklaratyvų atsakymą, kad 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas mandagiai paaiškino, jog kamerų tipo patalpose nerūkoma. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas atliko išsamesnį pareiškėjo nurodytos situacijos tyrimą ir vertinimą.

Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas skundėsi dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, teismas vertino, kad Marijampolės PN nebuvo pakankamai aktyvūs, jog pareiškėjui sudarytų sąlygas kameroje nekvėpuoti tabako dūmais, t. y. galėjo pareiškėją apgyvendinti kameroje su nerūkančiais asmenimis. Teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu iš viso 10 dienų netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog kameroje Nr. 116 pareiškėjas būtų laikomas sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Marijampolės PN sąlygų, t. y. dėl sveikatai nekenksmingų sąlygų neužtikrinimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

16. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė skundą, kad 2020 m. kovo 22 d. pareigūnas jį sumušė, tyčiojosi ir įžeidinėjo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog 2020 m. kovo 22 d. pareigūnas jį sumušė, tyčiojosi ir įžeidinėjo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl 2020 m. kovo 22 d. kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sumušimo.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 11 d. pateikė skundą, kuris Marijampolės PN buvo persiųstas iš Departamento, kuriame pareiškėjas teigia, kad 2020 m. balandžio 11 d. pareigūnas neišleido pareiškėjo į koplytėlę, apribodamas teisę į religiją, prašė atleisti minėtą pareigūną, kadangi jis yra vagis, pavogė kremą, dezodorantą, staltieses, naudojo fizinį smurtą prieš pareiškėją. Teismas pažymėjo, kad jokių BVK 106 straipsnio taikymo išimčių nuteistiesiems, kad ir kur jie būtų kalinami, šis BVK straipsnis nenustato. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 184–186 punktais, nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 11 d. bausmę atliko drausmės grupėje kamerų tipo patalpose. Teismas akcentavo, kad BVK 75, 86, 142 ir 145 straipsniuose nėra įtvirtinta jokių nuostatų dėl BVK 106 straipsnio taikymo. Teismas, įvertinęs BVK 75, 86, 106, 142 ir 145 straipsniuose bei minėtų taisyklių 184–186 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia BVK 106 straipsnio taikymo išimtis, pagal kurią pataisos namų administracija laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems yra skirtos nuobaudos (perkėlimas į drausmės grupę, perkėlimas į kamerų tipo patalpas ir / ar uždarymas į baudos izoliatorių), nebeturi sudaryti sąlygų pasinaudoti BVK 106 straipsnyje įtvirtinta jų teise atlikti religines apeigas. Teismas nurodė, kad atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti ginčo laikotarpiui aktualų Drausmės grupėje priskirtų nuobaudą atliekančių nuteistųjų išvedimo į koplytėlę grafiką, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Teismas darė išvadą, kad liko nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. balandžio 11 d. pareigūnas neišleido pareiškėjo į koplytėlę.

18. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 11 d. pareiškėjas pateikė Marijampolės PN Kybartų sektoriui prašymą, kuriame nurodė, kad 2020 m. gegužės 8 d., atlikdamas paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose iki 30 parų, nebuvo išvestas pasivaikščioti. Teismas vadovavosi BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažymėjo, kad atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti ginčo laikotarpiui aktualų Drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką bei duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 8 d. buvo išvestas pasivaikščioti, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl teismas darė išvadą, kad lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog 2020 m. gegužės 8 d. jis nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore.

19. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 16 d. pareiškėjas pateikė Marijampolės PN Kybartų sektoriaus direktoriui prašymą, kad kameroje būtų atidarytas durų langelis, kadangi kameroje labai karšta, drėgna, trūksta oro, netinkama ventiliacija. Ant pateikto pareiškėjo prašymo yra Marijampolės PN pareigūno 2020 m. birželio 17 d. rezoliucija – leisti esant aukštai temperatūrai +25 C. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jo prašymas nebuvo patenkintas.

20. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 16 d. pareiškėjas pateikė Marijampolės PN Kybartų sektoriaus direktoriui prašymą, kuriame prašė laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, nes bandyta jį nužudyti, buvo apiplėštas, reketuojamas, terorizuojamas, gyvybei gresia pavojus. 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą perkelti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namus, kadangi Marijampolės PN pareigūnai nori su juo susidoroti patys ir kitų nuteistųjų rankomis. Teismas vadovavosi BVK 69, 70 straipsniais, iš Marijampolės PN 2020 m. liepos 14 d. atsakymo pareiškėjui teismas nustatė, kad administracija pareiškėjui pasiūlė gyventi kituose nuteistųjų būriuose, kuriuose bausmę atlikti pareiškėjas gali, nes pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių metu pareiškėjas nenurodė konkrečių asmenų, nei priežasčių, dėl kurių negalėtų atlikti bausmės nei viename Marijampolės PN būryje. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nėra priskirtinas asmenims, kurie turėtų būti laikomi atskirai ar izoliuotai. Teisės aktai nenumato galimybės pačiam nuteistajam pasirinkti gyvenamąją vietą (kamerą) pataisos įstaigoje, taip pat tokias sąlygas, kad nuteistasis gyventų vienas arba su jo pasirinktais asmenimis. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius apie ginčo laikotarpiu jo neizoliavimą nuo kitų nuteistųjų.

21. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą, jog jam būtų atiduoti per kratą 2020 m. birželio 19 d. iš jo paimti marškiniai ir kuprinė. Teismas nurodė, kad ant pateikto prašymo yra pareiškėjo 2020 m. liepos 8 d. padarytas įrašas, kad marškinius atgavo, kuprinė padėta į sandėlį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jo prašymas nebuvo patenkintas.

22. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas pateikė kalinimo įstaigai skundą, kuriame nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. pietų metu buvo pateiktos sugedusios dešrelės, 2020 m. rugpjūčio 29 d. pietų metu patiekta surūgusi grikių košė su dešra. Teismas vadovavosi BVK 173 straipsnio 4, 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintais Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN atlieka nuteistųjų maitinimo organizavimo patikrinimus, surašo patikrinimo aktus, kuriuose fiksuojamas porcijų kiekis (svoris), temperatūra, maisto produktų galiojimo terminai, t. y. vykdo maitinimo paslaugos tiekėjo pareigų vykdymo kontrolę. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumento, jog kartais jam buvo patiekiamas sugedęs maistas, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nurodytą pažeidimą apibūdino deklaratyviai ir abstrakčiai, paminėjo tik du įvykius. Įvertinęs Asmens sveikatos istorijos duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamo maisto sukeltų sveikatos sutrikimų nebuvo diagnozuota. Teismas vertino, jog neturtinė žala gali būti konstatuojama tais atvejais, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai, smulkmeniški ir vienkartiniai, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jam kartais patiekto sugedusio maisto.

23. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą Kybartų sektoriaus administracijai leisti jam nusipirkti įvairių vaistažolių. Teismas vadovavosi BVK 145 straipsniu, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Teismas vadovavosi šių taisyklių 220 punktu, 18 priedu, nustatė, kad nėra duomenų, jog gydytojas pareiškėjui rekomendavo įsigyti vaistinius preparatus. Teismas nurodė, kad ginčijamas pareiškėjo teisių ribojimas (draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje) buvo taikomas būtent dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos, kuri tuo metu galiojo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad drausminės nuobaudos laikotarpiu jam nepagrįstai buvo draudžiama nusipirkti vaistinių preparatų (įvairių vaistažolių).

24. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas pateikė kalinimo įstaigai prašymą pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai dėl paleidimo į laisvę klausimo sprendimo. Teismas vadovavosi BVK 157 straipsnio 5 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas iki 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo baustas drausmine tvarka penkiolika kartų ir 2020 m. spalio 15 d. buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis bei nuo paskutinės drausminės nuobaudos nebuvo praėję trijų mėnesių terminas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentus.

25. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad 2020 m. kovo 29 d. Kybartų sektoriuje kameroje ir pasivaikščiojimo kiemelyje buvo žiauriai suspardytas pareigūnų, kadangi jų paprašė iškelti iš tos kameros, nes buvo laikomas su rūkančiais dviem nuteistaisiais, teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 29 d. pareiškėjas pasibaigus pasivaikščiojimo laikui pareiškė, kad neis į paskirtą kamerų tipo patalpų kamerą. Specialistas nurodė jam eiti į kamerą bei įspėjo, kad nevykdžius nurodymų bus panaudota fizinė prievarta. Pareiškėjas pareigūno teisėtų nurodymų nevykdė, elgėsi agresyviai, į paskirtą kamerą nėjo. Kadangi psichinė prievarta buvo neveiksminga, todėl specialistai prieš pareiškėją panaudojo fizinę prievartą – kovinius imtynių veiksmus. Pareiškėjas buvo nuvestas į kamerą, tačiau į ją įėjęs atsisuko ir spjovė specialistui ant veido, todėl dar kartą buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, tada pareiškėjas nurimo. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo pristatytas į sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, surašytas medicininis pažymėjimas, kuriame buvo nustatyta, kad ant pareiškėjo kairiojo dilbio pjautinė žaizda, kurią pasidarė pats nuteistasis, žalodamasis save, kitų išorinių kūno sužalojimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu dėl šio įvykio. Dėl minėto atvejo atlikus tyrimą buvo konstatuota, kad specialiosios priemonės prieš pareiškėją buvo panaudotos teisėtai ir pagrįstai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog 2020 m. kovo 29 d. pareigūnai su pareiškėju elgėsi netinkamai.

26. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad 2020 m. gegužės 28 d. pareigūnai jį jėga nutempė į pirmojo būrio kambarį, kuriame jis buvo suspardytas kitų nuteistųjų ir apiplėštas, teismas nustatė, kad Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris yra sustabdytas. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas siekiant išsiaiškinti, ar 2020 m. gegužės 28 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrime nurodytas aplinkybes, atmetė pareiškėjo argumentus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo minimas psichologinis smurtas, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, nurodė, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju.

27. Teismas, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti adekvati laikytina 100 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo.

III. 28. Pareiškėjas S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

29. Pareiškėjas nurodo, kad jo kalinimo sąlygos Marijampolės PN Kybartų sektoriuje neatitiko įstatymų reikalavimų, buvo nesaugios jo fizinei ir psichologinei sveikatai, prieš jį naudojamas smurtas. Smurtavo tiek kiti kaliniai, tiek kalinimo įstaigos pareigūnai. Tuo buvo pažeisti BVK 10 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnis. Pareiškėjo teigimu, esant duomenų apie jo kūno sužalojimus, teismas nesigilino į šias aplinkybes, netyrė jų, bet deklaratyviai pažymėjo, kad pareiškėjo sužalojimų kilmė neaiški, arba nenustatyti asmenys, sužaloję pareiškėją. Pareiškėjas nurodo, kad netgi nesant nustatytoms pareiškėjo sužalojimų aplinkybėms, pakanka paties sužalojimų fakto, kas įrodo, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo nesaugios. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis ne kartą rašė prašymus ir skundus kalinimo įstaigos administracijai, tačiau į jo skunduose išdėstytus prašymus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeidinėjamos jo skunduose išdėstytomis datomis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš Marijampolės apylinkės prokuratūros rašto matyti, kad pareiškėjas buvo nepagrįstai baudžiamas dėl baimės atlikti laisvės atėmimo bausmę būryje, nes jis buvo užpultas ir sužalotas kitų nuteistųjų. Tokiu būdu kalinimo įstaigos administracija neužtikrino pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų.

30. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo kalinimo sąlygos buvo ne tik nesaugios, bet ir nesveikos: jis buvo laikomas vienoje patalpoje su rūkančiais asmenimis, jam buvo ribojamas apsipirkimas parduotuvėje, kitos jo teisės, jis buvo mušamas, žeminamas ir įžeidinėjamas kalinimo įstaigos pareigūnų, ribojama jo galimybė atlikti religines apeigas, nesudaromos sąlygos susitikti su kunigu. Dėl išvardintų aplinkybių ir faktų pareiškėjas nurodo, kad patyrė neturtinę žalą: dėl fizinio sužalojimo jis kentė didelį fizinį skausmą, fizinį ir dvasinį diskomfortą, jį kankino depresinės nuotaikos, atsirado nemiga. Dėl nuolatinės blogos savijautos pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Pareiškėjo teigimu, potrauminiai reiškiniai išliks visam gyvenimui.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepriteisti neturtinės žalos, o kitą skundo dalį palikti nepakeistą.

32. Atsakovas, nesutikdamas su teismo pozicija dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis, pabrėžia, kad gyvenamosiose patalpose yra griežtai draudžiama rūkyti, o rūkymas patalpose yra vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį nuteistieji yra baudžiami. Atsakovas pažymi, kad bausmių vykdymo teisės aktai nenumato pareigos kaupti duomenis apie rūkančius asmenis, taip pat nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 15 punktas numato kamerų įrengimo reikalavimus, tačiau rūkymo patalpos kamerų tipo patalpose nėra numatytos. Teisės aktai nustato pareigą privalomai įrengti patalpas bei užtikrinti minimalų gyvenamąjį plotą tam, kad kalinimo sąlygos nepažeistų nuteistojo žmogiškojo orumo. Atsakovo teigimu, teisės aktai numato visas būtinas priemones, kaip nuteistajam užtikrinti tokias kalinimo sąlygas, kurios nepažeistų nuteistojo žmogiškojo orumo. Atsakovas nurodo, kad teisės aktuose numatytos patalpos yra įrengtos, minimalus teisės aktuose numatytas plotas taip pat yra užtikrinimas, teisės aktų reikalavimai yra tinkamai įgyvendinami, todėl negalima teigti, kad rūkymo patalpos neįrengimas, kuris nėra privalomas, galėjo pažeisti teisę į tinkamas kalinimo sąlygas, jog jos neužtikrino žmogiškojo orumo. Atsakovas pabrėžia, kad gyvenamosiose patalpose yra griežtai draudžiama rūkyti, o rūkymas patalpose yra vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį nuteistieji yra baudžiami.

33. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigoms kaupti ir sisteminti pasivaikščiojimo grafikus, ir paaiškina, kad į bylą pateikti visi tuo metu galioję grafikai, kurie tuo metu buvo aktualūs. Atsakovo teigimu, teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas visiškai neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma apie puikią psichologinę pareiškėjo būklę įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Atsakovas tvirtina, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

34. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad jo pozicija išdėstyta teismui pateiktuose dokumentuose.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, nurodo, kad palaiko visus atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Departamentas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Departamentas pažymi, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo), neužtikrinant pareiškėjui tinkamų bausmės atlikimo sąlygų, atlyginimo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju 10 dienų nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti kalinamam atskirai nuo rūkančių asmenų, 2020 m. balandžio 11 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti religines apeigas, o 2020 m. gegužės 8 d. atsakovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias nuteistųjų pasivaikščiojimą, pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Likusius pareiškėjo nusiskundimus teismas pripažino nepagrįstais.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja prieš jį naudoto fizinio smurto aplinkybes, nesutinka su tokiu priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigdamas, kad jo skundas turėtų būti tenkinamas visiškai.

40. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir apsiriboti teisės apežidimo konstatavimu.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateiktų apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys ir kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

43. Pastebėtina, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013 ir 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės PN buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į saugią sveikatai gyvenamają aplinką, tenka atsakovui

44. Šiuo aspektu akcentuotina, jog pareiga sudaryti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinti, kad nerūkantieji patalpose nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kyla nepriklausomai nuo to, ar nerūkantis asmuo atitinkamu būdu (žodiniu žodžiu ar raštu) primena įstaigos administracijai šią pareigą, ar ne, tačiau pranešimo aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar administracija, žinodama apie įpareigojimų nesilaikymą, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti. Taigi vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2020 m. kovo 23 d. pateikė skundą administracijai, jog yra laikomas vienoje kameroje su nerūkančiais, kad pareigūnai atsisako jį perkelti į kitą kamerą. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog į šį skundą buvo tinkamai reaguota, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė Marijampolės PN nevykdžiusią aukščiau minėtos pareigos.

45. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesigilino į prieš jį vartoto fizinio smurto aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Teismas sprendime aptarė visus pareiškėjo nurodytus prieš jį galimai naudoto fizinio smurto atvejus ir įvertino pareiškėjo teiginius kartu su byloje surinktų įrodymų visuma, pripažinęs, jog pareiškėjo teiginiai yra prieštaringi, kai kurių jam padarytų sužalojimų aplinkybės nėra aiškios, pats pareiškėjas nėra nuoširdus, pradėtas ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, nenustatyti asmenys, galėję 2020 m. gegužės 28 d. smurtauti prieš pareiškėją. Priešingai, pats pareiškėjas yra nuteistas dėl jo naudoto fizinio smurto prieš kitą nuteistąjį. Dėl kitų fizinio smurto atvejų buvo taip pat pradėti ikiteisminiai tyrimai bei nuteistas asmuo, 2020 m. birželio 13 d. panaudojęs fizinį smurtą prieš pareiškėją. Marijampolės PN po šių įvykių ėmėsi priemonių, kad užtikrintų pareiškėjui saugias bausmės atlikimo sąlygas, perkėlė jį į kitą būrį, o šio veiksmo uždelsimas buvo sąlygotas paties pareiškėjo elgesio.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį ir jo trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Taigi tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

47. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 100 Eur dydžio neturtinės žalos suma yra adekvati jo nepatogumams ir dvasiniams išgyvenimams kompensuoti ir nėra pagrindo jos didinti. Atsakovo atstovo siekis pareiškėjui iš viso neatlyginti neturtinės žalos pinigais nėra pagrįstas, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavęsis aktualia teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo

.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius