2022-05-04 Nr. AB-11347-3-62-3-03597-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2232-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03597-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21S3993 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento pirmosios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2501 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad prašydama suteikti prieglobstį nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pagal tautybę ir (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) sugriovė jų šeimos namus. Pareiškėja išvyko, kadangi (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja buvo nurodžiusi, kad būtų užtikrintas jos tiesioginis išklausymas. Prieglobsčio prašytojo teisė būti išklausytam yra fundamentali. Tačiau atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nebuvo užtikrintas pareiškėjos dalyvavimas skundo nagrinėjime.

4. Nesutikdama su skundžiamais atsakovo sprendimais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniais, pareiškėja nurodė, kad prieglobstis jai nesuteiktas nepagrįstai. Pareiškėja nurodė individualias aplinkybes bei priežastį, t. y. ji (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės valstybės informacija – (duomenys neskelbtini) yra grasinimų, nužudymų (duomenys neskelbtini), todėl yra reali grėsmė pareiškėjos sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Pareiškėjos nurodytos aplinkybes patvirtina apie realią grėsmę, todėl jai turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas šių aplinkybių neįvertino, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

5. Pareiškėjos teigimu, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjos veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

6. Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Departamentas paaiškino, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir buvo sulaikyta. Ji pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris buvo grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini); kartu su pareiškėja atvyko vienas jos vaikas, o kitas vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), ji nori su juo susitikti. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad yra kilusi iš (duomenys neskelbtini), tačiau kai susituokė, persikėlė į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Po (duomenys neskelbtini); 2017 metais pagalvojo, kad galbūt jau yra jiems saugu ir norėjo grįžti į namus, rado namus apgriautus. Pareiškėja pagrindine išvykimo priežastimi nurodė nesaugumą, buvimą savo šalyje po visų atakų, siekį užtikrinti geresnę ateitį vaikams.

8. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojai iš esmės siejama su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė jai galbūt kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Europos prieglobsčio pagalbos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Departamento teigimu, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 222 punkte įtvirtintą taisyklę sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

11. Dėl skundo argumentų, kad pareiškėja nurodė individualias aplinkybes, t. y. pagrindė prieglobsčio prašymą, atsakovas nurodė, jog jis surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą, pati pareiškėja jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė. Pareiškėja iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jai asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai atsiradimo jos kilmės valstybėje tikimybės. Pareiškėjos pasakojimo kontekste surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjai yra kilęs tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas, pareiškėja skunde nepateikė.

12. Departamentas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), nors ir įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, tačiau ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Pati prieglobsčio prašytoja, nenurodė, kad jai kas nors būtų grėsę kilmės valstybėje. Be to, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jos išpažįstamos religijos yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

13. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, kad pareiškėja atvyko neteisėtai, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti ar bandyti vykti į Vokietiją. Atsižvelgus į tai, buvo nuspręsta, jog atsisakius suteikti prieglobstį, pareiškėja gali pasislėpti. Priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus metus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ 3) atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; 4) kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad:

15.1. Pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Prieglobsčio prašytoja (pareiškėja) apklausos, įvykusios 2021 m. lapkričio 12 d., metu patvirtino, kad ji (duomenys neskelbtini).

15.2. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Aprašo nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

17. Teismas konstatavo, kad iš Departamento tyrimo medžiagos, ginčijamų sprendimų matyti, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjos apklausos metu pateiktus argumentus, susijusius su jos padėtimi kilmės valstybėje, t. y. išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nuodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi.

18. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog ji nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Be kita ko, pačios pareiškėjos pateikti paaiškinimai, susiję su jos išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtino aplinkybės, jog ji buvo susidūrusi su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos apklausos turinys patvirtino, kad jos pagrindinė išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis – noras gyventi ramybėje.

19. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad Departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjos papasakota istorija apklausos metu Departamente, teismo posėdžio metu nepagrindė tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjai gresia persekiojimas. Pareiškėjos deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta”. Pareiškėjos subjektyvios prielaidos nebuvo pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jos gyvybei prieglobsčio prašytoja nenurodė. Teismas darė išvadą, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

20. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti papildomą apsaugą. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nebuvo. Teismas sprendė, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

21. Teismas pabrėžė, jog Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai.

22. Vadovaudamasis Aprašo 222 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Teismo vertinimu, pareiškėja savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pabrėžta, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

23. Teismo vertinimu, buvo pagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos – pareiškėjos prašymas pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Kartu įvertinęs pareiškėjos atvykimo aplinkybes į Lietuvą, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai sprendė, jog yra tikimybė, kad pareiškėja slėpsis.

24. Įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio nuostatas, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punkto nuostatas, pareiškėjos individualią situaciją, teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas ir protingas. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų.

25. Kadangi keistina Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką (draudimo terminas sutrumpintas iki 2 metų), todėl buvo pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Teismas nurodė, kad atitinkamai keistina ir Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą, taip pat teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

28. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta.

29. Pareiškėjos teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

30. Pareiškėja vadovaujasi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, teismų praktika, suformuota prieglobsčio bylose, ir laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru, abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

31. Pareiškėja pabrėžia, jog visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria persekiojimą bei diskriminaciją, ypač iš visuomenės pusės. (duomenys neskelbtini) atvejis yra išimtinis, kadangi (duomenys neskelbtini). Veiksmai, su kuriais susiduria šio profilio asmenys yra sunkūs, juos galima prilyginti persekiojimui. Faktiškai (duomenys neskelbtini) padėtis nuo (duomenys neskelbtini) nedaug pasikeitusi ir nėra pagerėjusi, kad užtikrintų žmoniškas gyvenimo sąlygas ir saugumą. Taigi, duomenys patvirtina, jog pareiškėjai kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas ir diskriminacija.

32. Pareiškėjos teigimu, 2020 metais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo. (duomenys neskelbtini). Tokia svarbi informacija turėjo būti įvertinta, kadangi pogrindinių tinklų kontroliavimas ir atakų rengimas tebeišlieka rimta ir realia grėsme, dėl kurios Pareiškėja asmeniškai kaip (duomenys neskelbtini) gali patirti didelę žalą, smurtą, todėl teismas nepagrįstai nesuteikė jai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

33. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi ne pačia naujausia EPPB informacija, kuri yra apibendrinta ir rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjos nurodyti naujesni duomenys patvirtina apie pareiškėjai gresiantį individualų pavojų, todėl sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas neindividualizavo pareiškėjos atvejo ir naujausios informacijos nevertino. (duomenys neskelbtini). Teismo išvados apie tai, kad pareiškėjai nėra grėsmės grįžti į kilmės valstybę nėra objektyviai pagrįstos.

34. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

35. Pareiškėja pažymi, kad Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus Atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti Pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

36. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

37. Departamentas pabrėžia, kad pareiškėja nurodė, kad jos išvykimą iš kilmės valstybės nulėmė (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar pareiškėjai asmeniškai kilo kažkokių problemų, pareiškėja atsakė, kad ne, paklausus, kokios grėsmės kiltų jai grįžus, atsakė „Pavojų nėra, bet negrįšiu“. Taigi pareiškėja iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jai asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimą, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių

38. Departamentas nurodo, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, įvertino, ar pareiškėja dėl savo asmeninių savybių gali susidurti su padidinta rizika dėl beatodairiško smurto.

39. Dėl Departamento surinktos informacijos patikimumo ir aktualumo atsakovas nurodo, kad Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) (duomenys neskelbtini) apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis atsakovas ir teismas. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Pažymime, kad jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas, pareiškėjai nepateikė.

40. Atsakovo teigimu, ir Departamentas, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 21S39993 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 6K-2501 teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

44. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Pareiškėja motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodama, kad ji nurodė individualias aplinkybes apie kylančią grėsmę, ši grėsmė yra reali, todėl pareiškėjai turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir bendra kilmės valstybės situacija pagrindžia, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) diskriminuojami, o atsakovas nesurinko visapusiškos, naujausios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę, tyrimą atliko paviršutiniškai ir formaliai.

47. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

49. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

50. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

51. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

52. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Be to, užsienietė nurodė, kad jos vienas iš sūnų gyvena (duomenys neskelbtini), jos vienintelis noras yra, kad vaikai turėtų geresnę ateitį. Iš Departamento Sprendimo matyti, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus informacijos apie kilmės valstybę kontekste, nustatė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi grupės atstovai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja nesukonkretino, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nesaugu, rėmėsi bendra situacija kilmės valstybėje. Nors atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) įvykę (duomenys neskelbtini) galėjo paveikti pareiškėjos ir jos vaikų gyvenimą, tačiau šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o pareiškėja nepateikė jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų individualų persekiojimą, grėsmes, pareiškėjos pasakojimas itin fragmentiškas ir nedetalus.

53. Nors pareiškėja tvirtina, kad atsakovas individualiai nevertino jos nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija su tuo nesutinka – pareiškėja iš esmės ir atsakovui, ir teismui dėstė bendro pobūdžio argumentus dėl baimės grįžti į namus po (duomenys neskelbtini), bendros padėties (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja apklausos metu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja, kaip nurodė, po galbūt įvykusio (duomenys neskelbtini), tačiau į Lietuvos Respubliką atvyko tik 2021 m. liepos mėn. Pareiškėja apklausos metu iš esmės pripažino, kad ji nori pasimatyti su sūnumi, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir siekia geresnės ateities savo vaikams.

54. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, lieka nepaneigta, kadangi asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais (Įstatymo 86 str. 1 d.), o baimė būti persekiojamam turi būti reali ir pagrįsta.

55. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjos nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjai buvimą, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra. Be to, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesivadovavo naujausia, aktualiausia kilmės valstybės informacija, nevertino, kad pareiškėja yra pažeidžiamas asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės patirti didelę žalą (mirties bausmės įvykdymas, kankinimas). Byloje nenustatyta ir pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad ji kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatavimui nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjos situaciją.

56. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė yra (duomenys neskelbtini), kur su (duomenys neskelbtini) incidentų skaičius nėra žymus ir nėra duomenų, kad taikomasi į (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja nurodė, kad jos motina, kiti artimieji pasilikę (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

57. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

58. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

59. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

60. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan