2024-08-07 Nr. AB-11571-3-61-3-09622-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1802-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09622-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 10.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. O. A. ir J. M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai S. O. A. ir J. M. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 23S190365 (Sprendimas Nr. 1) ir 2023 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 23S190366 (Sprendimas Nr. 2) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

2. Pareiškėjai, kurie yra Pietų Afrikos Respublikos piliečiai, skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjai siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 7 straipsnio 4 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra F. A. (merg. B.), kuri gimė Rokiškio mieste, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., proanūkiai, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybė pareiškėjų tėvui K. M. A. buvo atkurta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V-1062;

2.2. pareiškėjai 2022 m. birželio 2 d. pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui (per Departamentą) prašymus atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai, pasinaudodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.7 punkte numatyta teise, pakartotinai neteikė dokumentų, kurie jau buvo pateikti Departamentui ir įvertinti kito asmens, t. y. jų tėvo K. M. A., byloje;

2.3. atsakovas ginčijamais Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukė pareiškėjų prašymų nagrinėjimą, tvirtindamas, kad pareiškėjai per vienerius metus nuo prašymų pateikimo nepateikė Aprašo 5 punkte nurodyta tvarka pažyma Apostille patvirtintų dokumentų: originalių K. M. A. (tėvo) ir C. A. (senelio) gimimo liudijimų, F. A. (prosenelės) pranešimo apie mirtį, S. B. (proprosenelės) mirties liudijimo ir 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašo kopijos. Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra nepagrįsti, nes jie priimti neatsižvelgus į Aprašo 7 punkto (ypač jo 7 dalies) nuostatas, netinkamai pritaikius Aprašo 5 punkto (aiškinant kartu su 7 punktu) nuostatas, nes pareiškėjų tėvo K. M. A. byloje buvo pateiktos visų minėtų dokumentų originalų notarine tvarka patvirtintos kopijos, patvirtintos pažyma Apostille. Be to, pareiškėjų prašymų nagrinėjimo metu (t. y. 2023 m. rugpjūčio 26 d.) įsigaliojus naujai Aprašo redakcijai, Apraše aiškiai įtvirtinta nuostata, kad reikalavimas pakartotinai legalizuoti ar tvirtinti pažyma Apostille prie kito asmens prašymo pridėtus dokumentus, jeigu dokumentų kopijų tikrumas buvo patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka, nėra taikomas (tai atitinka ir Pilietybės įstatymo 37 str. 1 d. nuostatas). Šiame kontekste akcentuota, kad vienas iš esminių viešosios teisės principų – viešojo administravimo subjektui yra leidžiama elgtis tik taip, kaip numatyta jo veiklą reglamentuojančiose teisės normose.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog Departamentas, priimdamas Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, neatsižvelgė į Aprašo 7.7 punkto nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 5 punkto (taikant kartu su 7 punktu) nuostatas. Pareiškėjai Departamento 2022 m. spalio 19 d. pranešimais buvo informuoti, kad prie pareiškėjų tėvo K. M. A. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pridėti dokumentai – K. M. A. ir C. A. gimimo liudijimo kopijos, F. A. ir S. B. mirties liudijimo kopijos, 1928 metų keleivių sąrašo kopija – nebuvo patvirtinti Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka. Minėtais pranešimais pareiškėjai taip pat buvo informuoti, kad, jei pateikiamas tik originalus dokumentas, tuomet jis turi būti patvirtintas pažyma (Apostille), jei pateikiama užsienio notaro patvirtinta kopija – originalas turi būti patvirtintas pažyma (Apostille) ir nuo jo padaryta kopija, kuri turi būti patvirtinta notaro ir jo parašas patvirtintas pažyma (Apostille), Aprašas nenumato galimybės, kad kopija būtų tvirtinama tik viena pažyma (Apostille). Be to, atsakovas teigė, kad sąvoka „prie kito asmens prašymo pridėti dokumentai“ neapima Departamento rengtų dokumentų (teikimų) ar vidaus reikalų ministro įsakymų, o dokumentai, kuriuos Departamentas prašė pareiškėjus pateikti, nebuvo pridėti prie jų tėvo prašymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 10 d. sprendime tenkino pareiškėjų S. O. A. ir J. M. A. skundą, t. y. panaikino atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 24 d. sprendimus Nr. 23S190365 ir Nr. 23S190366 bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat priteisė pareiškėjams iš atsakovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėja S. O. A., gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje, bei pareiškėjas J. M. A., gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje, pateikė Departamentui 2022 m. birželio 2 d. prašymus atkurti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai prašymus ir dokumentus dėl pilietybės atkūrimo pateikė Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais bei tvarka, t. y. tuo pagrindu, kad jie yra F. A. (merg. B.) proanūkiai, taip pat kad jų tėvui K. M. A. Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V-1062;

6.2. 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjams per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) buvo išsiųstas pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Minėtu pranešimu pareiškėjai buvo informuoti, kad jų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas nagrinėti nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Departamente dienos, o per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų asmens prašymo nagrinėjimas bus nutrauktas. Departamento Pilietybės skyrius, atsakydamas į 2023 m. gegužės 12 d. pareiškėjų atstovo pateiktus papildomus dokumentus, 2023 m. gegužės 22 d. pranešime informavo, kad nebuvo pateikti visi 2022 m. spalio 19 d. siųstame pranešime prašomi papildomi dokumentai. 2023 m. rugsėjo 11 d. į pareiškėjų MIGRIS paskyrą buvo įkeltas pareiškėjų atstovo lydraštis dėl papildomų dokumentų prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau prašomi dokumentai (t. y. K. M. A. ir C. A. gimimo liudijimai, F. A. pranešimas apie mirtį, S. B. mirties liudijimas, 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašo kopija), patvirtinti Aprašo 5 punkte nurodyta tvarka, nepateikti;

6.3. kadangi pareiškėjai per vienerius metus nuo 2022 m. spalio 19 d. rašto išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, Departamentas 2023 m. spalio 24 d. priėmė ginčijamus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais nutraukė pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Pilietybės įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. birželio 1 d.) ir Aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. birželio 1 d.) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog notarė K. M. D. P. liudijimu patvirtino, kad pareiškėjai 2022 m. kovo 28 d. pasirašė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjų prašymų 12 dalyje nurodyta, nagrinėjant jų prašymus, remtis dokumentais ir informacija, kuri yra surinkta K. M. A. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo byloje. Taigi, aptariami užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtinti dokumentai yra patvirtinti pažyma (Apostille), kaip nustatyta Aprašo 5 punkte. Be to, iš 2020 m. sausio 27 d. lydraščio dėl K. M. A. dokumentų pateikimo matyti, kad. Departamento Pilietybės skyriaus siųstame 2022 m. spalio 19 d pranešime prašomi papildomi dokumentai, t. y. K. M. A. ir C. A. gimimo liudijimai, F. A. pranešimas apie mirtį, S. B. mirties liudijimas, 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašo kopija, yra pateikti K. M. A. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo byloje.

8. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad Aprašas nenumato galimybės, kad kopija būtų tvirtinama tik viena pažyma (Apostille), nes Aprašo 5 punkte nurodyta, kad kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju pareiškėjų prašymai yra pasirašyti tuo pačiu metu ir pas tą pačią notarę, padarė išvadą, kad pažyma (Apostille) sutampa. Taigi, atsakovas netinkamai vadovavosi Aprašo 5 ir 7 punktuose (įskaitant 7.7 p.) įtvirtintomis nuostatomis.

9. Teismas, apžvelgęs teismų išaiškinimus dėl atsakingo valdymo (gero administravimo) principo, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, todėl Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 naikintini. Panaikinus ginčijamu administracinius sprendimus, yra pagrindas pakartotinai įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. kovo 28 d. prašymus, kurie pateikti Departamentui 2022 m. birželio 2 d., nes administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Be to, teismas tenkino pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. priteisė pareiškėjams iš atsakovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 10. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą.

11. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir tvirtina, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo argumentus, netinkamai pritaikė teisinį reguliavimą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai. Atsakovas teigia, kad Aprašo (redakcija, galiojusi pareiškėjų prašymų pateikimo metu) 5 punkto nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille). Aprašo 5 punkte minima sąvoka „kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas“ neapima tokių dokumentų kopijų. Be to, atsakovo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad K. M. A. prašymo dėl Lietuvos Respublikos atkūrimo byloje pateiktuose dokumentuose pažyma (Apostille) buvo patvirtintas tik notarės parašas, o notarės liudijimu buvo patvirtinti ne originalūs dokumentai, bet jų kopijos, iš kurių matyti, kad originalūs dokumentai nebuvo patvirtinti pažyma (Apostille), todėl minėti dokumentai neatitinka Aprašo 5 punkto reikalavimų. Atsakovas pabrėžia, kad dokumento kopija negali turėti pirminiam dokumentui lygiavertės reikšmės, o pažyma (Apostille), esanti ant dokumento kopijos, patvirtina tik notaro parašo, pareigų ir antspaudo tikrumą, bet ne pirminį dokumentą (nuo kurio padaryta kopija) pasirašiusio asmens parašo, pareigų ir antspaudo tikrumą.

12. Pareiškėjai S. O. A. ir J. M. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

13. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad atsakovo reikalavimas pakartotinai pateikti aptariamus dokumentus pagrįstai buvo pripažintas nepagrįstu, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Be to, pareiškėjai mano, kad jų tėvo K. M. A. byloje pateiktos dokumentų originalų kopijos atitiko Aprašo 5 punkte įtvirtintus reikalavimus, o, Aprašo 5 ir 7 punktų nuostatas aiškinant sistemiškai, pareiškėjai turi teisę kartu su prašymu teikti ne dokumentų originalus, bet notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas jų kopijas. Tiek pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo metu galiojęs Aprašo 5 punktas (aiškinant jį sistemiškai su Aprašo 7 p.), tiek prašymų nagrinėjimo metu įsigaliojusi ir ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusi Aprašo 5 punkto redakcija jau experssis verbis (tiesiogiai) įtvirtino išimtį, kuri aktuali šiuo atveju: jeigu asmuo prašo remtis kito asmens bylos dokumentais, prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėti dokumentai (notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos) gali būti nepridedami, jiems netaikomas pakartotinio legalizavimo ar tvirtinimo pažyma (Apostille) reikalavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2023 m. spalio 24 d. priimtų sprendimų Nr. 23S190365 (Sprendimas Nr. 1) ir Nr. 23S190366 (Sprendimas Nr. 2) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Šiam ginčui aktualioje Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

17. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo paduodami vidaus reikalų ministrui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus:

1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis;

3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti;

4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės;

5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;

2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;

3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;

4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;

5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalimi, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

18. Aprašo (2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 761 redakcija) 5 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille).

19. Pagal Aprašo 7 punktą, Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia aprašo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ar 8 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 7.2 papunktyje nurodytą asmens pareiškimą, skaitmenines kopijas: <...> 7.7. jeigu Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pageidauja, kad jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo būtų nagrinėjamas naudojant prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus – Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens pasirašytą laisvos formos prašymą, kuriame šis asmuo nurodo, kad prašo nagrinėti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo naudojant prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus ir nurodo šį asmenį (vardą, pavardę, gimimo datą). Jeigu Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo prideda šiame papunktyje nurodytą laisvos formos prašymą, prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėti dokumentai gali būti nepridedami.

20. Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje yra išvardyti atvejai, kai priimamas sprendimas nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, tarp jų – jeigu asmuo per vienerius metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų (4 p.).

21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pateikė prašymus atkurti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai prašė, nagrinėjant jų prašymus, remtis dokumentais ir informacija, kuri yra surinkta jų tėvo K. M. A. byloje.

22. Atsakovas Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2, kurių turinys iš esmės identiškas, nutraukė pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu. Ginčijamuose administraciniuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjų prašymai ir dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo priimti 2022 m. birželio 2 d. 2021 m. spalio 19 d. (manytina, kad Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 padarytas rašymo apsirikimas, vietoj 2022 m. nurodant 2021 m.) pareiškėjams per MIGRIS buvo išsiųstas pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Minėtu pranešimu pareiškėjai buvo informuoti, kad jų prašymų nagrinėjimas stabdomas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Departamente dienos, o, per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų, prašymų nagrinėjimas bus nutrauktas. Departamento Pilietybės skyrius, 2023 m. gegužės 22 d. pranešimu atsakydamas į pareiškėjų atstovo advokato 2023 m. gegužės 12 d. pateiktus papildomus dokumentus, informavo, kad nebuvo pateikti visi 2022 m. spalio 19 d. siųstame pranešime prašomi dokumentai. 2023 m. rugsėjo 11 d. į pareiškėjų MIGRIS paskyras buvo įkeltas pareiškėjų atstovės advokato padėjėjos lydraštis dėl papildomų dokumentų prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau iki šios dienos prašomi dokumentai (t. y. K. M. A. ir C. A. gimimo liudijimai, F. A. (taip nurodyta Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2) pranešimas apie mirtį, S. B. mirties liudijimas, 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašo kopija), patvirtinti Aprašo 5 punkte nurodyta tvarka, nepateikti.

23. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog K. M. A., kuriam jau yra atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, byloje yra šie dokumentai (šie dokumentai ir jų vertimai į lietuvių kalbą buvo pakartotinai pateikti teismui): pareiškėjų tėvo K. M. A. ir pareiškėjų senelio C. A. gimimo liudijimų kopijos, pareiškėjų prosenelės F. A. mirties liudijimo kopija, pareiškėjų proprosenelės S. B. mirties liudijimo kopija, 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašo kopija.

24. Atsakovas iš esmės laikosi pozicijos, kad šie dokumentai (kopijos) nėra patvirtinti laikantis Aprašo 5 punkte įtvirtintos tvarkos, nes, jei pateikiama užsienio notaro patvirtinta dokumento kopija, tiek originalas, tiek nuo jo padaryta kopija turi būti patvirtinti pažyma (Apostille), o notaro parašas taip pat turi būti patvirtintas pažyma (Apostille), t. y. Aprašas nenumato galimybės, kad kopija būtų tvirtinama tik viena pažyma (Apostille). Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad minėtuose K. M. A. byloje pateiktuose dokumentuose pažyma (Apostille) buvo patvirtintas tik notaro parašas, o notaro liudijimu buvo patvirtinti ne originalūs dokumentai, bet jų kopijos, iš kurių matyti, jog originalūs dokumentai nebuvo patvirtinti pažyma (Apostille).

25. Iš bylos medžiagoje esančių dokumentų matyti, jog K. M. A. ir C. A. gimimo liudijimų kopijos buvo patvirtintos notaro, prie šių dokumentų pridėtos to paties notaro išduotos pažymos (Apostille). Notaras išdavė notarinį sertifikatą (pridėta pažyma (Apostille)), kuriame nurodė, kad jis patvirtina originalaus pranešimo apie mirtį išrašo dublikatą iš Nacionalinio archyvo saugyklos (susiję su F. A.) bei kad tai yra tikra ir teisėta originalaus dokumento kopija; kartu pridėtas F. A. pranešimas apie mirtį, patvirtintas notaro. Byloje taip pat pateikta S. B. mirties liudijimo kopija, patvirtinta notaro spaudu, prie jos pridėta pažyma (Apostille)). Be to, byloje yra 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašo kopija, ant kurio yra prierašas „Vaizdai atkurti Nacionaliniam Archyvui Londone, Anglijoje, leidus“ bei nuorodos į interneto svetaines, bet ant jos nematyti notaro spaudo ar kitų žymų, nepridėta pažyma (Apostille) (pareiškėjų procesiniame dokumente, prie kurio buvo pridėti teismui papildomai teikiami dokumentai, taip pat nenurodyta, jog 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašo kopija yra patvirtinta notaro ar kitu būdu, nors prie kitų papildomai teikiamų dokumentų yra atitinkamos pastabos).

26. Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nurodė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad notaras liudijimu patvirtino, jog pareiškėjai 2022 m. kovo 28 d. pasirašė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Taip pat pareiškėjų prašymų 12 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant jų prašymus būtų remiamasi dokumentais ir informacija, kuri yra surinkta K. M. A. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo byloje. Taigi, aptariami užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtinti dokumentai yra patvirtinti pažyma (Apostille), kaip nustatyta Aprašo 5 punkte. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš 2020 m. sausio 27 d. lydraščio dėl K. M. A. dokumentų pateikimo matyti, kad Departamento Pilietybės skyriaus 2022 m. spalio 19 d. siųstame pranešime prašomi papildomi dokumentai, t. y. K. M. A. ir C. A. gimimo liudijimai, F. A. pranešimas apie mirtį, S. B. mirties liudijimas, 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašo kopija, yra pateikti K. M. A. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo byloje. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, jog Aprašas nenumato galimybės, kad kopija būtų tvirtinama tik viena pažyma (Apostille), nes Aprašo 5 punktas numato, kad kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Pareiškėjų prašymai yra pasirašyti tuo pačiu metu ir pas tą pačią notarę, atitinkamai darytina išvada, kad pažyma (Apostille) sutampa, todėl minėti atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, priėjo prie išvados, kad atsakovas netinkamai vadovavosi Aprašo 5 ir 7 punktuose (įskaitant 7 p. 7 d.) įtvirtintomis nuostatomis.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, ar pareiškėjų prašymai buvo patvirtinti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai (šiuo atveju – Departamentui) teisės aktuose nustatyta tvarka, be kita ko, reglamentuojančia tokių dokumentų patvirtinimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog pareiškėjų prašymai buvo pasirašyti ir patvirtinti tinkamai, savaime nei patvirtina, nei paneigia ginčijamų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumą ir pagrįstumą.

28. Iš tikrinamos teismo nutarties turinio nematyti, jog pirmosios instancijos teismas atliko išsamų vertinimą, ar Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 išvardytų dokumentų – K. M. A. ir C. A. gimimo liudijimai, F. A. pranešimas apie mirtį, S. B. mirties liudijimas, 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašas – kopijos buvo patvirtintos Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas apsiribojo teiginiais, jog pareiškėjai savo prašymuose dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė, nagrinėjant jų prašymus, remtis dokumentais ir informacija, kuri yra surinkta K. M. A. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo byloje, o iš teismui pateikto 2020 m. sausio 27 d. lydraščio dėl K. M. A. dokumentų pateikimo matyti, kad Departamento Pilietybės skyriaus 2022 m. spalio 19 d. siųstame pranešime prašomi papildomi dokumentai, t. y. K. M. A. ir C. A. gimimo liudijimai, F. A. pranešimas apie mirtį, S. B. mirties liudijimas, 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių sąrašo kopija, yra pateikti K. M. A. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo byloje. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nenustatė, kas konkrečiai yra patvirtinama pažymomis (Apostille) (kaip minėta, atsakovas mano, jog pažymomis (Apostille) buvo patvirtintos ne dokumentų kopijos, o tik ant jų esantys notaro parašai).

29. Pastebėtina ir tai, kad, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, vienerių metų terminas, kuriam suėjus gali būti priimamas sprendimas nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, yra skaičiuojamas nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos. Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra užsiminta apie tai, kad 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjams per MIGRIS buvo išsiųstas pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo, taip pat kad Departamento Pilietybės skyrius 2023 m. gegužės 22 d. informavo pareiškėjus (jų advokatą) apie tai, jog nebuvo pateikti visi 2022 m. spalio 19 d. siųstame pranešime prašomi papildomi dokumentai, tačiau minėtų raštų (jų kopijų) nėra bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija nenustatė, jog į bylą buvo pateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas informavo pareiškėjus apie poreikį pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis, bei leidžiantys nustatyti, apie kokius konkrečiai prašymų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę trūkumus buvo informuoti pareiškėjai.

30. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos teisinės aplinkybės, kad Aprašo 5 punkto nuostatos, galiojusios K. M. A. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo metu, pasikeitė, t. y. 2021 m. rugsėjo 24 d. įsigaliojo nauja Aprašo redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761. Aprašo 5 punkto redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 633, buvo numatyta: „<...> Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.“

31. Primintina, kad ginčui aktualiame Aprašo 5 punkte nurodyta, jog kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille).

32. Be to, kaip teisingai pastebėjo pareiškėjai, iki priimant Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 (t. y. 2023 m. spalio 24 d.) Aprašo 5 punkto nuostatos buvo dar kartą pakeistos. Pagal Aprašo 5 punktą (2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 677 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. rugpjūčio 25 d.), kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma aprašo 7.7 punkte nurodytiems dokumentams (jeigu kopijų tikrumas buvo patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka), kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu, kai asmuo neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nustatytų reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), arba kitais atvejais, kai šiame punkte nurodytų dokumentų legalizavimas ar tvirtinimas pažyma (Apostille) yra negalimas dėl objektyvių priežasčių, įskaitant, bet neapsiribojant, kai nėra duomenų apie dokumento, kurio originalą turi asmuo, išdavimą archyvuose, ir (ar) nėra galimybės patvirtinti dokumentą išdavusio pareigūno parašo ir antspaudo tikrumo.

33. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, jog Aprašas nenumato galimybės, kad dokumento kopija būtų tvirtinama tik viena pažyma (Apostille), nurodydamas, kad Aprašo 5 punktas numato, jog kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė motyvų ir neišnagrinėjo atsakovo argumentų, jog, teikiant notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtinto dokumento kopiją, pažyma (Apostille) turi būti patvirtinta ne tik ši kopija, bet ir dokumento originalas bei notaro parašas. Be to, teismas nepatikrino, ar K. M. A. byloje esantys dokumentai (jų kopijos) yra tinkami bei pakankami būtent pareiškėjų prašymų pateikimo metu galiojusio teisinio reguliavimo kontekste.

34. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių ginčo šalių argumentų ir nepateikė pakankamų motyvų priimtam teismo procesiniam sprendimui pagrįsti (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ši byla turi būti nagrinėjama aspektais, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei kad šiai bylai teisingai išspręsti gali būti tikslinga išsireikalauti ir įvertinti papildomus dokumentus, taip pat siekdama nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti tikrinamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo procesiniu sprendimu byla nėra užbaigiama, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis