Legislator Case Law & Legislation
5083000c-ab48-473c-8eaa-ad2a9f36da1e AI generated

5083000c-ab48-473c-8eaa-ad2a9f36da1e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 5083000c-ab48-473c-8eaa-ad2a9f36da1e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį; panaikinti įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

Legislator headnote

AI generated

5083000c-ab48-473c-8eaa-ad2a9f36da1e · Panevėžio apygardos teismas: Teigiama, kad liudytojo A. M. parodymai subjektyvÅ«s, juolab teisiamojo posėdžio metu jis akcentavo tik apeliantės „nekorektiÅ¡kus judesius“, „pasimetimÄ â€œ, o savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog neva „bendraujant su ja, iÅ¡ apeliantės burnos sklido alkoholio kvapas, pastarosios stovėsena buvo nestabili, kalba neriÅ¡li, tiesiog elgėsi neadekvačiai“ teisme nepatvirtino, o tik į teismo klausimus atsakė bendra fraze, jog tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-581/2022 Proceso Nr. 1-01-1-21968-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė) ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei L. L., nuteistajai L.

G., jos gynėjai Daivai Gadliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 2811 straipsnio 1 dalį 60 parų areÅ¡to bausme, pagal BK 243 straipsnį 25 parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir L.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 75 parų areÅ¡tas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant jai intensyviÄ priežiÅ«rÄ - nustatant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kartu vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais - įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ ; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, L. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 5 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ L. G. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ - 11 460 eurų. Priteista Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iÅ¡ L.

G. 106,48 Eur proceso iÅ¡laidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. L. G. nuteista už tai, kad 2021 m. liepos 3 d., apie 10.23 val., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neturintiems Å¡ios teisės vairuoti, 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ iÅ¡kart po eismo įvykio nevartoti alkoholio, kol bus patikrintas blaivumas, 222 punkto reikalavimus, numatančius prievolę apie eismo įvykį informuoti nukentėjusiÄ jÄ pusę, jei galimybės nėra, informuoti policijos pareigÅ«nus, (duomenys neskelbtini) namo bendrijos požeminiuose garažuose vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su atidarytu bagažinės dangčiu ir atsitrenkė į ventiliacijos vamzdį, jį apgadino, o įvykus eismo įvykiui nepranešė apie įvykį policijai ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, po to buvo surasta ir 2021 m. liepos 3 d., (duomenys neskelbtini) alkoholio kiekio matuokliu 14.41 val. jai nustatytas 1,73 promilių neblaivumas ir 15.02 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, t. y. tai yra L.

G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Be to, L. G. nuteista pagal BK 243 straipsnį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nėra paduotas. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. G. prašo:

1) panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį;

2) panaikinti įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) sutrumpinti iki minimalaus laikotarpio paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise;

4) panaikinti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 11 460 Eur ir klausimÄ dėl automobilio spręsti iÅ¡ naujo. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantei kaltinime buvo inkriminuoti veiksmai, kurie nėra numatyti BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, o bÅ«tent: draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės (KET 14 p.); nepraneÅ¡imas apie įvykį policijai; pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, kuriuos teismas turėjo paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo. 3.2.

Atkreipiamas dėmesys, kad nors 2021-07-03 neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad apeliantei blaivumas buvo tikrinamas 15.41 val. ir 16.02 val., tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo tikslinamos, dėl ko buvo konstatuota, jog apeliantei neblaivumas buvo nustatytas 14.41 val. ir 15.02 val., nors tokiu laiku blaivumo niekas nenustatinėjo. 3.3. Tvirtinama, kad KET 221 ir 222 punktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Akcentuojama, kad viso proceso metu apeliantė kategoriÅ¡kai nesutiko, kad eismo įvykio metu ir po jo, iki kol grįžo namo iÅ¡ miesto, vairavo automobilį prieÅ¡ tai vartojusi psichikÄ veikiančių medžiagų. 3.4.

Teigiama, kad liudytojo A. M. parodymai subjektyvÅ«s, juolab teisiamojo posėdžio metu jis akcentavo tik apeliantės „nekorektiÅ¡kus judesius“, „pasimetimÄ â€œ, o savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog neva „bendraujant su ja, iÅ¡ apeliantės burnos sklido alkoholio kvapas, pastarosios stovėsena buvo nestabili, kalba neriÅ¡li, tiesiog elgėsi neadekvačiai“ teisme nepatvirtino, o tik į teismo klausimus atsakė bendra fraze, jog tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apeliantės nuomone, Å¡io liudytojo parodymais, kaip neginčijamu įrodymu, remtis negalima, juolab, mažai tikėtina, kad bÅ«dama neblaivi daugiau nei 1,51 promilės, bÅ«tų sugebėjusi nuo 10.23 val. iki 14.30 val. važinėti miesto gatvėmis ir dar be jokių įvykių. Manoma, kad liudytojo parodymai neteisingi, sÄ Å¾iningai suklydus apibÅ«dinant apeliantės bÅ«senÄ ir buvusį susijaudinimÄ dėl įvykio, automobilio sugadinimo, motinos sveikatos bÅ«klės. 3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad iki 15.00 val. atvykus policijos pareigÅ«nams kartu su liudytoja R.

M., pastarajai apeliantė vizualiai neatrodė neblaivi, nors tuo metu jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. 3.6. Pažymima, kad apeliantė nėra kaltinama, jog vairavo automobilį neblaivi, todėl šios aplinkybės nėra reikšmingos, nes ji pripažinta kalta už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 3.7. Analizuodama KET 219-222 punkto reikalavimus, apeliantė teigia, kad eismo įvykio metu nebuvo žuvusių ar sužalotų asmenų, nebuvo situacijos, kuomet su kitu eismo įvykio dalyviu nesutarta dėl eismo įvykio aplinkybių, tad policijos kviesti ji neprivalėjo.

Skunde neneigia, kad apeliantei vairuojant automobilį ir iÅ¡važiuojant iÅ¡ požeminių garažų, atsidarė, per skubėjimÄ ir neapsižiÅ«rėjimÄ , ne visiÅ¡kai uždarytas automobilio bagažinės dangtis, kuriuo kliudė ventiliacijos vamzdį, iÅ¡dužo automobilio bagažinės stiklas – apgadintas ne jai priklausantis automobilis. Ä®vykio dienÄ oficiali automobilio (duomenys neskelbtini) savininkė buvo A. R., tačiau tiek pastarajai, tiek apeliantei buvo žinoma, kad tikrasis automobilio savininkas yra V.

L.. Po eismo įvykio apeliantė telefonu ne tik V. L., tačiau ir A. R. pranešė apie įvykį bei apgadintÄ automobilį. Å ios aplinkybės patvirtintos teisme. 3.8. Apeliantės nuomone, nėra neginčijamų įrodymų, kad bÅ«tent minimo įvykio metu buvo apgadintas ventiliacijos vamzdis, tiksliau jo apsauginė metalizuota apdaila – namų bendrijai priklausantis turtas. PaaiÅ¡kinama, kad po įvykio ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, matė, jog vienoje vietoje įtrÅ«kusi per siÅ«lę ventiliacijos vamzdžio apdaila, bet nei tuo metu, nei apeliacinio skundo padavimo metu, apeliantė nėra tikra, jog tai lėmė jos veiksmai, kelia klausimÄ dėl ventiliacijos vamzdžio apdailos padėties dar iki įvykio.

Akcentuojama, kad vamzdžio bÅ«klę po įvykio matė ir kaimynas A. M., visas įvykis fiksuotas vaizdo kameromis. Pažymima, kad tiek požeminiai garažai, tiek namo inžinieriniai įrenginiai, tarp jų ir minimas vamzdis, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise namo gyventojams, įskaitant ir apeliantei, kaip buto ir garažo savininkei. Taigi, tokiu atveju, kai įvykis buvo žinomas apeliantei, nukentėjusiajam A. M. bei užfiksuotas vaizdo kameromis, taip pat apeliantė neatsisakė atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su ventiliacijos vamzdžio remontu, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nebuvo praneÅ¡ta nukentėjusiajam ir buvo pagrindas kviesti policijÄ â€“ pažeistas KET 222 punkto reikalavimas.

Nesuprantama, kodėl namo pirmininkė R. M., turėdama jos telefono numerį, neskambino jai, o pirmiausia policijai. 3.9. Tvirtinama, kad alkoholį vartojo grįžusi į namus, t. y. po 14 val., įsitikinusi, jog nepadarė jokio pažeidimo, juolab nusikalstamos veikos. Eismo įvykio aplinkybės, tiek kiek yra įmanoma išaiškinti, užfiksuotos vaizdo kameromis, ji buvo pasiryžusi atlyginti visus eismo įvykio metu padarytus nuostolius. Taigi, apylinkės teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažino apeliantę kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. 3.10.

Manoma, kad teismas apeliantei pareigÄ bÅ«ti namuose bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, paskyrė formaliai, nemotyvuodamas Å¡ios pareigos parinkimo bei paskyrimo, neatsižvelgęs į visos bylos aplinkybes, tinkamai neįvertindamas apeliantę apibÅ«dinančius duomenis. 3.11. PaaiÅ¡kinama, jog nusikalstama veika padaryta dienos metu, skundų dėl jos elgesio įpareigojimo metu nėra gauta, nėra duomenų, jog nakties metu bÅ«tų vieÅ¡ose vietose ir netinkamai elgtųsi.

Teigiama, kad apeliantės darbas yra specifinis, kadangi tenka patalpas iÅ¡nuomoti ir apgyvendinti nuomininkus vėlesniu, nei 22.00 val. Be to, apylinkės teismui pateikė dokumentus apie savo motinos sveikatos bÅ«klę, nurodė, jog dėl nuolatinės pagalbos bei motinos priežiÅ«ros, pas jÄ dažnai lieka nakvoti. Apeliantės nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, jog teismo skirtas įpareigojimas atims ar apribos galimybę atlikti darbines funkcijas bei bet kuriuo paros metu pasirÅ«pinti ligota motina. Apeliantės įsitikinimu, toks įpareigojimas netikslingas, pažeidžiantis jos bei jos Å¡eimos narių interesus. 3.12.

Nesutinkama, kad baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise skirta maksimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui. Manoma, kad baudžiamosios poveikio priemonės paskirtis bÅ«tų įgyvendinta paskyrus apeliantei ir trumpesnį laikotarpį, juolab, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo ir argumentų pagrįsti tokį savo sprendimÄ . 3.13 Taip pat nesutinkama su automobilio (duomenys neskelbtini) vertės nustatymu pagal VšĮ „Emprekis“ pažymÄ . Manoma, kad teismo sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ apeliantės 11 460 Eur sumÄ yra neteisingas.

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė - atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės skundÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bei teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė įvykdė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantės kaltės, yra nepagrįstos. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, sprendžiant apeliantės kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek apeliantę teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia apeliantės kaltę, aptarė apeliantės gynybos versijas ir jas motyvuotai atmetė.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama jos kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nereiškia, kad buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar pažeistos BPK normos.

7. Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliantės L. G. skundo turinio, ji nesutinka, kad turėjo pareigÄ praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams apie įvykį, tuo labiau, kaip teigė apeliacinėje instancijoje, ji nesuprato, jog padarė eismo įvykį (2 t., b. l. 151). Taip pat, neigia pažeidusi Kelių eismo taisyklių punktÄ dėl psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo iÅ¡ karto po įvykio.

8. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – LR SEAKĮ) 2 straipsnio 14 punktas apibrėžia, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

9. Taigi, iš baudžiamojoje byloje esančių administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų, liudytojų R. M., A. M. bei apeliantės parodymų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, matyti, jog įvykio metu buvo apgadintas ne tik (duomenys neskelbtini) automobilis, dalyvavęs eismo įvykyje, tačiau ir požeminiame garaže buvęs ventiliacijos vamzdis (1 t., b. l. 10-17, 2 t., 78-89). Šias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas.

Taigi, apeliantės veika atitinka LR SEAKÄ® 14 punkte numatytÄ eismo įvykio sÄ vokÄ . Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio 11 lape nurodytiems motyvams dėl apeliantės versijos atmetimo, jog ji nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, kadangi tam prieÅ¡tarauja byloje esantys objektyvÅ«s duomenys. Be to, įvertinus ir gyvenimiÅ¡kÄ apeliantės patirtį, apeliantės pozicija, jog ji nesuprato padariusi eismo įvykį, pripažįstama siekimu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir atmetama, kadangi yra paneigta bylos įrodymų visetu.

10. Apeliantė yra teisi, teigdama, kad įvykio metu asmenys nenukentėjo, nebuvo kito eismo dalyvio, tačiau sau palankia linkme nepagrįstai interpretuoja dėl eismo įvykio atsiradusiÄ Å¾alÄ bei pareigÄ apie įvykį praneÅ¡ti arba nukentėjusiajam, arba policijai. Nors apeliantė, siekdama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tvirtina, kad apie apgadintÄ automobilį pranešė ne tik faktiniam jo savininkui, tačiau ir asmeniui, kurio vardu automobilis yra registruotas, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog buvo apgadintas ir, kaip teigiama, bendrosios dalinės nuosavybės teise namo gyventojams, tarp jų ir apeliantei, priklausantis ventiliacijos vamzdis.

Vien tai, kad apeliantė yra Å¡io namo gyventoja, ar, kad kaimynas liudytojas A. M. atsitiktinumo dėka pamatė eismo įvykio metu apgadintÄ vamzdį, nereiÅ¡kia, jog taip namo gyventojai buvo informuoti apie įvykį. PrieÅ¡ingai, objektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, o namo bendrijos pirmininkė apie įvykį sužinojo iÅ¡ liudytojo A. M., atsitiktinai atsiradusio automobilių aikÅ¡telėje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė, įvykus eismo įvykiui, nesiėmė jokių veiksmų informuoti namo bendrijos pirmininkę apie eismo įvykį ir spręsti susidariusiÄ situacijÄ , o tiesiog ignoruodama patį faktÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teigti, jog apeliantė tinkamai vykdė pareigÄ praneÅ¡ti apie įvykį, visiÅ¡kai nėra jokio pagrindo. Å iuo atveju reikÅ¡minga yra tai, kad žala buvo padaryta namo bendrijai, pažeista ventiliacijos sistema, nes bÅ«tent tuo ir pasireiÅ¡kia pavojingumo eismo saugumui laipsnis, todėl pagrįstai nuosprendyje konstatuota, jog apeliantė neabejotinai turėjo pareigÄ praneÅ¡ti apie įvykį policijos pareigÅ«nams.

11. Apeliaciniame skunde keliamos hipotetinės versijos apie vamzdžio sugadinimÄ dar iki įvykio, taip neigiant apeliantės kaltę dėl ventiliacijos vamzdžio sugadinimo, tačiau Å¡ių skundo argumentų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai, iÅ¡ jų jau minėti namo bendrijos pirmininkės R. M. ir liudytojo A. M. parodymai, vaizdo įraÅ¡ai paneigia apeliantės pateiktÄ versijÄ . Å iuo aspektu svarbu pažymėti, kad namo bendrijos pirmininkės iniciatyva, sutikus namo gyventojams, buvo įrengtos kameros dėl namo gyventojų bei jų turto saugumo, todėl apygardos teismo vertinimu, tuo atveju, jei ventiliacijos vamzdis bÅ«tų apgadintas anksčiau, apie tai bÅ«tų informuoti namo gyventojai.

Å iuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Nors apeliantė kelia versijÄ , jog vamzdį galėjo apgadinti kitas asmuo, tačiau nelogiÅ¡kai bei prieÅ¡taringai nurodo savo sutikimÄ padengti vamzdžio remonto paslaugas, neneigdama, kad jos vairuoto automobilio galinio lango stiklas iÅ¡dužo dėl kontakto su vamzdžiu. Tokie apeliantės prieÅ¡taringi, nelogiÅ¡ki parodymai tik dar labiau sustiprina aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimÄ dėl apeliantės kaltės, pripažįstant, jog, klaidindama teismÄ , ji siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

12. Apeliantės subjektyvios interpretacijos dėl KET 221, 222 punktų, nepaneigia skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų, jog ji vartojo alkoholį iki eismo įvykio, turto sugadinimo aplinkybių nustatymo. Pateisindama savo veiksmus, apeliantė akcentuoja įstatyme numatytÄ laikotarpį „iÅ¡ karto“ po eismo įvykio, kartu nurodydama, jog dar pusdienį po įvykio automobiliu važinėjo mieste ir tik grįžusi namo iÅ¡gėrė vyno, tačiau įstatymas aiÅ¡kiai apibrėžia laikotarpį – iki aplinkybių nustatymo. Vien tai, kad anot apeliantės, aplinkybės buvo aiÅ¡kios ir jau nustatytos jos pačios, nereiÅ¡kia, kad jos buvo teisingai įvertintos. Bylos duomenys tai paneigia. Apygardos teismas pripažįsta, kad apeliantei KET 221, 222 punktai buvo inkriminuoti pagrįstai, apeliantės skundo argumentai Å¡ioje dalyje taip pat nepagrįsti, todėl atmetami.

13. Apeliantė teisingai nurodo, jog ji nėra kaltinama tuo, jog vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, tačiau teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, todėl visos aplinkybės, susijusios su apeliantės neblaivumu, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, yra reikÅ¡mingos nagrinėjamos bylos kontekste, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ bei pagrįsti arba paneigti teismo iÅ¡vadas dėl apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos.

14. Vertinant byloje esančius įrodymus – neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus duomenis bei alkoholio matavimo prietaiso fotonuotraukas, sutiktina ir su apeliantės skundo argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu klaidingai nurodyta, jog apeliantei neblaivumas nustatytas 14.41 val. ir 15.02 val., kadangi iÅ¡ minėtų įrodymų matyti, jog apeliantei blaivumas buvo tikrinamas pirmÄ jį kartÄ 15.41 val., antrÄ jį - 16.02 val. (1 t., b. l. 16-17, 19). Apygardos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius bylos įrodymus, pripažįsta, jog Å¡iuo atveju buvo padaryta raÅ¡ybos klaida, kuri kaltinimo esmės, inkriminuotos veikos padarymo laiko bei kitų bylos aplinkybių nekeičia, todėl padaryta raÅ¡ybos klaida taisytina ir vietoje nuosprendžio nustatomojoje dalyje klaidingai nurodytų neblaivumo nustatymo laikų nurodoma, jog apeliantės blaivumas buvo tikrinimas 15.41 val. ir 16.02 val.

Pripažįstama, jog raÅ¡ybos klaida nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje, dėl ko skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti keičiamas.

15. Apeliantės įsitikinimu, teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. M. parodymais, kadangi posėdžio metu, jis tiesiog patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nedetalizavo anksčiau nurodytų aplinkybių, susijusių su apeliantės neblaivumo požymių vertinimu. Mano, jog Å¡io liudytojo parodymai sÄ Å¾iningai klaidingi apibÅ«dinant apeliantės bÅ«senÄ . Å iuo aspektu, apeliantės skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog vien tai, kad liudytojas konkrečiai neatkartojo teismo posėdžio metu aplinkybių, nurodytų ikiteisminio tyrimo metu, nereiÅ¡kia, kad liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nui, yra neteisingai ar subjektyvÅ«s. Liudytojas buvo pasiraÅ¡ytinai įspėtas už melagingų parodymų davimÄ ir dėl to gersiančios baudžiamosios atsakomybės kilimÄ pagal BK 235 straipsnį.

Be to, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu teismas turėtų netikėti minėto liudytojo parodymais. Apylinkės teismas nenustatė, jog liudytojas turi tikslÄ apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti apeliantę. Tokios aplinkybės nenustatytos ir apeliacinėje instancijoje, taigi netikėti A. M. parodymų patikimumu nėra pagrindo. Juolab, kad liudytojas A. M. teismo posėdžio įtikinamai ir logiÅ¡kai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo visas aplinkybes prisiminė geriau, nes nuo įvykio buvo praėję puse metų (2 t., b. l. 50).

16. Apeliantės akcentuojamos aplinkybės dėl jos neblaivumo įvykio metu yra reikÅ¡mingos tiek, kiek jos susijusios su neblaivumo nustatymu, juolab, kaip jau minėta, apeliantei nėra inkriminuota, jog ji vairavo neblaivi, tačiau liudytojo A. M. parodymai yra svarbÅ«s, siekiant nustatyti aplinkybes, tiesiogiai susijusias su vairavimu požeminiame garaže, kuomet buvo sugadintas ventiliacijos vamzdis. Taigi, Å¡iuo aspektu Å¡is liudytojas viso proceso metu buvo nuoseklus, jog vamzdį apgadino apeliantė, tokiÄ informacijÄ jis perdavė ir namo bendrijos pirmininkei R. M., kuri patikrinusi gautÄ informacijÄ , kreipėsi į policijos pareigÅ«nus. Ä®vertinus byloje esančių duomenų visumÄ , apygardos teismui nekyla abejonių dėl liudytojo A. M. parodymų objektyvumo ir patikimumo. Kita vertus, tai, kad ventiliacijos vamzdis buvo apgadintas apeliantės, patvirtina ir kiti bylos įrodymai – policijos pareigÅ«nų, namo bendrijos pirmininkės parodymai, vaizdo įraÅ¡ai ir t.t.

17. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad apeliantė vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, patvirtina policijos pareigÅ«nų parodymai bei tarnybiniai praneÅ¡imai, iÅ¡ kurių matyti, kad policijos pareigÅ«nai, bendraudami su apeliante, juto nuo jos sklindantį stiprų alkoholio kvapÄ , pastebėjo, jog jos kalba neriÅ¡li, o akys paraudusios. Pastarosios aplinkybės fiksuotos vaizdo įraÅ¡e „Body“ kamera. Å ias aplinkybes apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė bei iÅ¡analizavo skundžiamo nuosprendžio 6-8, 10 puslapiuose. Apygardos teismas pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams bei jų pagrindu padarytoms iÅ¡vadoms, todėl Å¡iuo aspektu daugiau nebepasisako.

18. Apygardos teismas taip pat pritaria ir apylinkės teismo padarytai išvadai dėl apeliantės parodymų nepatikimumo. Apeliantės parodymai viso proceso metu iš esmės dėl visų įvykio aplinkybių buvo nenuoseklūs, dar daugiau, keltos versijos buvo paneigtos byloje esančių objektyvių duomenų visuma.

19. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visi bylos duomenys, turintys reikÅ¡mę teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, o priimtas sprendimas dėl apeliantės kaltės yra pagrįstas ir teisingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantę kalta padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti apeliantės skundÄ ir jÄ iÅ¡teisinti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl skirto įpareigojimo 21. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino, jog paskirtas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusijęs su darbu ar mokslu, atims ar apribos galimybę ne tik pasirūpinti ligota motina, tačiau ir atlikti darbines funkcijas, kurias tenka vykdyti vėlesniu nei 22.00 val. laiku.

22. Apygardos teismas pažymi, kad apeliantei paskirtas ginčijamas įpareigojimas niekaip nevaržo pastarosios darbo funkcijų, kadangi kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, Å¡i pareiga privalo bÅ«ti vykdoma, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu. Nors, kaip galima suprasti iÅ¡ skundo argumentų, apeliantės darbo pobÅ«dis sÄ lygoja bÅ«tinybę iÅ¡imtinais atvejais dirbti ir tuo laikotarpiu, kuomet jai teismo nustatytas įpareigojimas bÅ«ti namuose, tačiau tokie atvejai gali bÅ«ti pateisinami probacijos tarnybai pateikiant tai patvirtinančius objektyvius duomenis.

Be to, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismÄ dėl probacijos sÄ lygų pakeitimo, jeigu kitos sÄ lygos darytų teigiamÄ Ä¯takÄ probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sÄ lygų. Tai reiÅ¡kia, jog yra numatytos sÄ lygos dėl galimybės keisti probacijos sÄ lygas ateityje tuo atveju, jei apeliantė dėl objektyvių priežasčių negalės jų vykdyti.

23. Apeliantės nurodyti argumentai, jog nusikalstama veika padaryta dienos metu, skundų dėl jos elgesio įpareigojimo metu negauta, nėra duomenų, jog nakties metu būtų viešose vietose ir netinkamai elgtųsi, nepaneigia skirto įpareigojimo tikslingumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis įpareigojimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teigiamai paveiks apeliantės elgesį.

24. Dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su ligotos motinos bÅ«tina nuolatine priežiÅ«ra, vykimu pas jÄ bei pasilikimu nakvoti, apygardos teismas plačiau nepasisako, kadangi iÅ¡ apeliacinėje instancijoje iÅ¡sakytų argumentų matyti, jog apeliantė motinÄ apgyvendino pas save (2 t., b. l. 151).

25. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog neigiamų pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį visi asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apygardos teismo vertinimu, tenkinti apeliantės prašymo skunde išdėstytais argumentais šioje dalyje nėra pagrindo. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės 26. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo BK 68 straipsnio pagrindu nustatytas maksimalus penkerių metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas, argumentuojant tuo, kad baudžiamosios poveikio priemonės paskirtis būtų įgyvendinta paskyrus ir trumpesnį laikotarpį.

27. Baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiosiomis teisėmis terminas gali bÅ«ti nustatomas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminÄ â€“ penkerius metus, prieÅ¡ingai nei mano apeliantė, pagrįstai atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, į tai, kad apeliantė, vairuodama automobilį, padarė eismo įvykį ir po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

Be to, nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) apeliantė už tai, jog vairavo transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi (nustatytas neblaivumas 2,73 promilių) buvo nuteista bausme - bauda, taip pat jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d. Tačiau bylos duomenys rodo, jog apeliantė jokių teigiamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedarė, ne tik sistemingai pažeidinėjo uždraudimÄ naudotis specialia teise, už kÄ buvo nuteista Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, tačiau dar ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.

Apygardos teismo vertinimu, šioje situacijoje skirtas uždraudimas naudotis minėta specialia teise maksimaliam terminui yra proporcingas ir teisingas, visiškai atitinka padarytoms nusikalstamoms veikoms bei apeliantės asmenybei, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei nevaržo apeliantės teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, nes trumpesnis uždraudimas naudotis specialia teise baudžiamojo įstatymo keliamų tikslų nepasiekė.

28. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad pagal bylos duomenis apeliantė ne tik sistemingai vairavo automobilį, akivaizdžiai ignoruodama jai teismo skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau toks jos siekis buvo aiÅ¡kiai apgalvotas ateities perspektyvoje, kadangi ji 2021 m. liepos mėnesį sudarė panaudos sutartį ateinantiems 3 metams dėl automobilio „F. M.“ naudojimo (1 t., 112 – 113 b. l.). Bylos įrodymai, taip pat ir liudytojo R. F. parodymai, nepagrindžia apeliantės skundo argumentų dėl jai taikyto uždraudimo naudotis specialia teise penkeriems metams kaip neproporcingai ilgo, todėl trumpinti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės termino, kartu įvertinus galimybę teigiamai paveikti apeliantę, apygardos teismo įsitikinimu, nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo.

Kasacinis teismas ne kartÄ nutartyse yra nurodęs, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Apygardos teismo pozicija yra ta, jog Å¡ios baudžiamosios bylos aplinkybės aiÅ¡kiai nurodo, jog sutrumpinus uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ bÅ«tų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba įstatymui.

Dėl konfiskuotino turto vertės 29. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatyta iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma. Apeliantė praÅ¡o sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , remiantis, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos metu, pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė turto vertės nustatymo dienai – 2022 m. balandžio 26 d., yra 6 880 Eur.

30. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, sprendžiant klausimÄ dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainÄ (kasacinė nutartis  baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi byloje VšĮ „E.“ pateiktais duomenimis, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje, 2021 m. rugsėjo mėnesį, įskaičius pridėtinės vertės mokestį, buvo 11 460 Eur (1 t., b. l. 21).

31. Apeliantė, siekdama paneigti VšĮ „E.“ nustatytÄ transporto priemonės vertę, akcentuoja apygardos teismui pateiktÄ nepriklausomo vertintojo atliktÄ transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ , kurioje minėto automobilio vertė perpus mažesnė, tačiau Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija vertina tai, kad automobilio vertė yra kintanti vien jau laiko atžvilgiu, nevertinant kitų bylos aplinkybių. Sutiktina, jog nuo įvykio praėjus 9 mėnesiams, automobilio rinkos vertė sumažėjo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti eismo įvykio metu buvusiÄ transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ yra nepagrįstas, nes bÅ«tent eismo įvykio metu 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo nustatyta tokia reali minėto automobilio vidutinė rinkos kaina.

Nors apeliantė teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje teigė, jog automobilio variklis jau seniai turėjo būti remontuojamas, tačiau iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sandorio metu deklaruota, jog automobilis jokių įvykių bei trūkumų neturi (1 t., b. l. 61). Kita vertus, apeliantė posėdžio apeliacinėje instancijoje metu (2 t., b. l. 150-151) patvirtino, jog automobilis iki įvykio objektyviai nustatytų pažeidimų neturėjo, buvo stipriai apgadintas tempimo momentu.

Kartu parodė, kad kreipėsi į turto vertintojÄ tam, jog bÅ«tų nustatyta reali automobilio vertė Å¡iai dienai. Taigi, automobilio vertė prieÅ¡ ir po įvykio esmingai skiriasi, juolab nuo eismo įvykio iki automobilio vertinimo praėjo ne mažai laiko. Apygardos teismas, atsižvelgęs ne tik į bylos duomenis, bet ir į bylÄ pateiktas ataskaitas dėl automobilio vertės nustatymo (2021 m. rugsėjo mėn. ir 2022 m. balandžio mėn.) bei formuojamÄ teismų praktikÄ dėl konfiskuotino turto dydžio nustatymo, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Daryti kitokias išvadas nėra pagrindo.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau iÅ¡dėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios L. G. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios L. G. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡taisyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarytÄ raÅ¡ybos klaidÄ ir nurodyti, jog: „alkoholio kiekio matuokliu 15.41 val. L. G. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas ir 16.02 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas“. Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė