2021-01-20 Nr. AB-1301-3-61-3-00103-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-763-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00103-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. BR6-3264877 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai skirta sankcija programai Išmoka jaunajam ūkininkui už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, t. y. neskirta jaunojo ūkininko išmoka, likusi po pritaikytos neteisingo deklaravimo sankcijos; 2) panaikinti Agentūros 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. BR6-3264877 išrašą „Dėl skirtos išmokos sumos ir sankcijų“ Nr. BR6-3264877 (toliau – ir Išrašas); 3) įpareigoti Agentūrą pareiškėjos 2018 m. birželio 7 d. paraišką Nr. 18-1012288457-A1-1 (toliau – ir Paraiška) išnagrinėti iš naujo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. birželio 7 d. Agentūrai pateikė Paraišką. Žinodama apie įstatymo suteiktą teisę asmenims, kurie patys pildo paraiškos elektroninę formą, pateikti dokumentus iki rugpjūčio 31 d., su Paraiška dokumentų nepateikė, tačiau kreipėsi į atsakovą su prašymais dėl deklaruotų plotų atsisakymo. Atsakovas, administruodamas pareiškėjos Paraišką, neatsižvelgė į pareiškėjos dalies deklaruojamų plotų atsisakymą ir pareiškėjai taikė sankcijas. Pareiškėja nesutinka su taikytomis sankcijomis, kadangi atsakovas ginčo atveju neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, kurios reglamentuoja sankcijų skyrimą dėl deklaruotų didesnių naudmenų plotų nei pateikti žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai. Agentūra taikė sankcijų skyrimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai neindividualizuodama teisės normų taikymo ginčo atvejui bei tokiu būdu nepagrįstai taikė dvigubas sankcijas pareiškėjai – tiek sankciją dėl neteisingo deklaravimo, tiek ir griežčiausią sankciją – neskirti 2 689,51 Eur likusios po pritaikytos neteisingo deklaravimo sankcijos (2 831,11 Eur – 141,60 Eur) jaunojo ūkininko išmokos. Pareiškėja nesutinka, kad tokiu atveju, jeigu laikoma, jog pareiškėja nepateikė žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų visiems deklaruotiems plotams, jai turėtų būti taikoma griežčiausia sankcija – jaunojo ūkininko išmokos neskyrimas. Taip pat nesutinka su skundžiamu Sprendimu ir dėl to, kad jame nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja atsisakė deklaruojamų plotų, dėl to net neturėjo būti laikoma, kad pareiškėja deklaravo didesnius naudmenų plotus, nei buvo pateikti žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai.

3. Pareiškėjos teigimu, žemės ūkio ministro 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 3D-359 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 8 priedo 3.2.3 papunktis ir Taisyklių 3.20 papunktis leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui teikiant paraišką pirmą kartą (t. y. kurie praėjusiais metais nedeklaravo, ir pareiškėjai, kurie deklaruoja visiškai per praėjusius dvejus metus nedeklaruotus didesnius nei 2 ha naudmenų ir kitus plotus), nepateikus žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų deklaruojamiems plotams, Agentūra taiko sankcijas dėl neteisingo deklaravimo, kas yra didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjai taikytos sankcijos dėl neteisingo ploto deklaravimo, tačiau šiose teisės normose tokios sankcijos, kaip jaunojo ūkininko paramos neskyrimas, nenumatytas, dėl to ji skirta nepagrįstai.

4. Pareiškėja tvirtini, kad Agentūra turėjo patikrinti žemės ūkio veiklos vykdymo faktą visuose plotuose, kurie nebuvo deklaruoti praėjusiais metais, tačiau joks patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu dėl žemės ūkio veiklos vykdymo fakto plotuose, kurie nebuvo deklaruoti praėjusiais metais, nebuvo atliktas. Griežčiausia sankcija – išmokos už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmokos jaunajam ūkininkui neskyrimas yra taikoma būtent pareiškėjams siekiantiems nesąžiningai padidinti, o kitam (-iems) sumažinti deklaruojamus plotus. Tai, kad pareiškėjai turėjo būti skirta tik sankcija dėl neteisingo deklaravimo, pagrindžia ir Taisyklių 93 punktas, nustatantis, kad pareiškėjui, siekiančiam gauti tiesiogines išmokas už plotą (taip pat išmoką už pirmuosius hektarus bei išmoką jaunajam ūkininkui), taikomos sankcijos pagal reglamentą (ES) Nr. 640/2014.

5. Pareiškėja su Agentūros Sprendimu neskirti paramos nesutinka ir dėl to, kadangi sankcija programai Išmoka jaunajam ūkininkui skirta už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Tuo tarpu ES reglamentai aiškiai numato, kad pagalba jauniesiems ūkininkams visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma kai pagalbos gavėjas nevykdo įsipareigojimų ir kriterijų, atitinkančių jaunajam ūkininkui keliamus reikalavimus, tačiau Agentūra Sprendime niekaip nepagrindė, kodėl pareiškėja neatitinka jaunojo ūkininko kriterijų ir įsipareigojimų, už kuriuos jai turi būti taikoma pati griežčiausia sankcija – paramos jaunajam ūkininkui neskyrimas.

6. Pareiškėjos teigimu, panaikinus Sprendimo dalį, atitinkamai naikintina ir Sprendimo išrašo dalis, priimant skundžiamą Sprendimo Išrašą, jame nebuvo nurodyti jokie faktiniai motyvai ir individualizuotos teisės aktų normos, kurių pagrindu pareiškėjai buvo skirtos sankcijos. Agentūros priimtas Sprendimo Išrašas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.

7. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tikrinant pareiškėjos 2018 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų atitiktį paramai gauti, nustatyta, jog pati pareiškėja pildė 2018 m. Paraiškos elektroninę formą ir deklaravo praėjusiais metais nedeklaruotų ir (arba) deklaruoja visiškai per praėjusius dvejus metus nedeklaruotus didesnius nei 2 ha naudmenų ir kitus plotus. Be to, pareiškėja galbūt padidino deklaruotą plotą, siekdama gauti didesnę paramos sumą – jaunojo ūkininko išmoką (2018 m. Paraiškoje deklaruotas padidintas 63,02 ha plotas). Nors pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė reikalaujamus dokumentus (žemės sklypų panaudos sutartis, žemės sklypo nuomos sutartį, žemės sklypų planus, VĮ Registrų centro išrašą), tačiau atsakovui peržiūrėjus visumą pateiktų dokumentų ir vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančia oficialia informacija, buvo nustatyta, kad pareiškėja įrodė tik žemės dirbimo faktą, tačiau neįrodė žemės valdymo teisės į 2018 m. Paraiškoje visą naujai deklaruotą / padidintą plotą. Esant tokiai situacijai, buvo neįrodyta žemės valdymo teisė į bendrą lentelėje įvardytą 3,94 ha plotą ir tuo pačiu laikoma, kad šis pažeidimo plotas deklaruotas neteisingai, vadovaujantis Taisyklių 95 punktu, jaunojo ūkininko išmoka už 2018 m. nemokama.

9. Pažymėjo, kad Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą (Taisyklių 82.4 papunktis). Atsakovas teigė, kad nustačius, jog pareiškėja nepateikė valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų 3,94 ha deklaruotam plotui, teisėtai ir pagrįstai taikė Taisyklių 95 punkto nurodytą sankciją, t. y. išmoka jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) nemokama.

10. Dėl nepagrįsto neatsižvelgimo į pareiškėjos deklaruotų plotų atsisakymą atsakovas paaiškino, kad pareiškėja prašymus dėl dalies paramos atsisakymo pateikė po to, kai ji jau buvo informuota apie nustatytą neatitikimą, todėl tokie prašymai negalėjo būti tenkinami.

11. Atsakovas dėl skundžiamo Išrašo panaikinimo akcentavo, kad VAĮ yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto teisė priimti sprendimus informacinių sistemų pagalba. Taigi, kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Šiuo atveju pareiškėjai tokias pačias teisines pasekmes kelia tiek Išrašas, tiek 2018 m. lapkričio 25 d. išsamus Sprendimas, nes jais pareiškėjos 2018 m. Paraiškai apskaičiuota skiriama tokio paties dydžio paramos suma ir taikomos tokio paties dydžio sankcijos.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo pareiškėjai paskirta sankcija už tai, jog nepateikė valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų 3,94 ha 2018 m. Paraiškoje deklaruotam padidintam plotui.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja Agentūrai pateikė 2018 m. birželio 7 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius Paraišką, kurios reg. Nr. 18-1012288457-1. Tikrinant pareiškėjos 2018 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų atitiktį paramai gauti, Agentūra nustatė, jog: 1) pareiškėja pati pildė 2018 m. Paraiškos elektroninę formą ir deklaravo praėjusiais metais nedeklaruotų ir (arba) deklaruoja visiškai per praėjusius dvejus metus nedeklaruotus didesnius nei 2 ha naudmenų ir kitus plotus; 2) pareiškėja galimai padidino deklaruotą plotą, siekdama gauti didesnę paramos sumą – jaunojo ūkininko išmoką (2018 m. Paraiškoje deklaruotas padidintas 63,02 ha plotas). Agentūra, baigusi vertinti pareiškėjos 2018 m. Paraišką, priėmė 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. BR6-3264877 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Išrašą. 2018 m. gruodžio 28 d. Agentūroje buvo gautas (reg. Nr. BR5.1-20232) pareiškėjos 2018 m. gruodžio 27 d. paklausimas „Dėl TI apskaičiavimo už 2018 metus“, kuriame prašoma paaiškinti, kokiomis teisės aktų nuostatomis buvo vertinama pareiškėjos 2018 m. Paraiška, apskaičiuotos išmokos ir taikomos sankcijos. Agentūra, atsakydama į pareiškėjos 2018 m. gruodžio 27 d. paklausimą, 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. BR6-188 „Dėl atsakymo į prašymą ir išsamaus sprendimo pateikimo“ pateikė pareiškėjai išsamų 2018 m. lapkričio 25 d. Sprendimą.

15. Teismas nurodė, kad Pareiškėjos 2018 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 3D-359 redakcija, toliau – ir Taisyklės), Reglamentu Nr. 1306/2013 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549) (toliau – 2013 m. Reglamentas) ir Reglamentu Nr. 640/2014 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48) (toliau – ir 2014 m. Reglamentas).

16. Taisyklių 8 priedo 3.2.3 papunktyje numatyta, kad pareiškėjai, kurie praėjusiais metais nedeklaravo, ir pareiškėjai, kurie deklaruoja visiškai per praėjusius dvejus metus nedeklaruotus didesnius nei 2 ha naudmenų ir kitus plotus, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui pateikia visų minėtų deklaruojamų plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (su žemės sklypų planais). Pareiškėjas, kuris pats pildo paraiškos elektroninę formą, iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. išsiunčia jų kopijas Agentūrai paštu arba elektroniniu paštu. Pavėluotai šiame punkte nurodyti dokumentai priimami iki einamųjų metų rugsėjo 25 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramą už plotus, kurių privalu pateikti dokumentus, mažinant po 1 proc. Pavėluotai pateikus dokumentus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės, minėtas paramos mažinimas (1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną) netaikomas. Po einamųjų metų rugsėjo 25 d. dokumentai priimami tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės, o šių aplinkybių nesant parama už plotus, kurių privalu pateikti dokumentus, neskiriama bei Agentūra taiko sankcijas dėl didesnių naudmenų plotų, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, deklaravimo.

17. Pagal Taisyklių 82.16 papunktį, įtarusi, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus, išmoką jaunajam ūkininkui), Taisyklių 7.13.4 papunktyje nustatyta tvarka patikrina žemės ūkio veiklos vykdymo faktą visuose plotuose, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, ir pareikalauja pareiškėjo pateikti šių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kai nuosavybės ar žemės valdymo teisė yra registruota Registrų centre, pareiškėjas gali nurodyti tik registruotų žemės sklypų kadastrinį (-ius) bei deklaruoto (-ų) kontrolinio (-ų) žemės sklypo (-ų), lauko (-ų) numerį (-ius), kodą (-us), bei plotą). Agentūra pareiškėjui išsiunčia pranešimą dėl būtinų dokumentų patikslinimo, tačiau pareiškėjui nepateikus atsakymo, siunčia pranešimą dėl duomenų patikslinimo praėjusiais metais šį plotą deklaravusiam pareiškėjui, prašydama paaiškinti plotų sumažinimo priežastis. Pareiškėjui, įrodžiusiam, kad plotas nebuvo sumažintas siekiant sukurti sąlygas kitam pareiškėjui gauti didesnę išmoką už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui mokama.

18. Pagal Taisyklių 95 punktą pareiškėjams, iki einamųjų metų lapkričio 1 d. nepateikusiems Taisyklių 82.16 papunktyje nurodytų dokumentų ar pateikusiems ne viso ploto dokumentus, arba iš pateiktų dokumentų nustačius, kad valda buvo padidinta siekiant gauti didesnę paramos sumą, išmoka už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) nemokama tiek deklaruotą plotą padidinusiems, tiek jį sumažinusiems pareiškėjams. Pavėluotai šiame punkte nurodyti dokumentai priimami iki einamųjų metų lapkričio 26 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramos sumą mažinant 1 proc. Po einamųjų metų lapkričio 26 d. šiame punkte nurodyti dokumentai neadministruojami, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės. Esant šioms aplinkybėms paramos mažinimas (1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną) netaikomas. Plotą padidinusiam pareiškėjui nepateikus taisyklių 82.16 papunktyje nurodytų dokumentų ar pateikus ne viso ploto dokumentus, laikoma, kad prašoma paramos deklaruojant plotą, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla, kaip nurodyta taisyklių 7.13.4 papunktyje, ir pareiškėjo paraiškai taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

19. Teismas nustatė, kad bylos įrodymai patvirtina, to neneigia ir pareiškėja, jog ji pati pildė 2018 m. Paraiškos elektroninę formą. Iš pateiktos 2018 m. Paraiškos matyti, kad pareiškėjos deklaruotas plotas padidintas 63,02 ha. Apie reikalavimą pateikti reikalingus dokumentus iki numatyto termino pareiškėja buvo informuota, vadovaujantis Taisyklių 79 punkte numatyta tvarka (pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos) – Agentūros 2018 m. liepos 11 d. pranešimu Nr. 3024430 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ (toliau – ir Pranešimas), Pranešimas išsiųstas 2018 m. liepos 13 d. Taip pat pareiškėja buvo informuota papildomai jos pačios pasirinktu būdu – elektroniniu paštu.

20. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė reikalaujamus dokumentus, t. y. žemės sklypų panaudos sutartis, žemės sklypo nuomos sutartį, žemės sklypų planus, VĮ Registrų centro išrašą (reg. Nr. BR5.1-11135), o 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. spalio 30 d. pateikė papildomus dokumentus – žemės sklypo panaudos sutartis, žemės sklypų planus, 2018 m. spalio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0001, išrašą iš Swedbank (reg. Nr. BR5.1-11822 ir reg. Nr. BR5.1-16351). Atsakovas minėtus dokumentus peržiūrėjo ir sutikrino VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Atlikęs patikrinimą su joje esančia informacija, nustatė, kad kontrolinis laukas Nr. 219330-3553 (lauko Nr. 1), deklaruotas plotas – 2,45 ha, patenka į sklypus, kurių: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. B. ir pareiškėjos pateikta su juo sudaryta 2018 m. sausio 1 d. panaudos sutartis įrodo valdymo teisę į 2,05 ha lauko ploto dalį. Sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė dokumentų, kad šio sklypo savininkas būtų suteikęs jai teisėto valdymo teisę. Taigi atsakovas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta valdymo teisė į 0,40 ha lauko ploto dalį. Kontrolinis laukas Nr. 186322-3702 (lauko Nr. 1), deklaruotas plotas – 3,54 ha, patenka į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančią oficialią informaciją šis sklypas nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjai. Pareiškėja atsakovui nepateikė dokumentų, kad šio sklypo savininkas būtų suteikęs jai teisėto valdymo teisę. Taigi tokioje situacijoje atsakovas konstatavo, kad neįrodyta valdymo teisė į visą 3,54 ha lauko plotą. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad Agentūra padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog pareiškėja, pateikdama dokumentus, neįrodė žemės valdymo teisės į 3,94 ha plotą ir minėtas pažeidimo plotas deklaruotas neteisingai. Šios aplinkybės pareiškėja neginčija, laiko tai klaida.

21. Teismas, įvertinęs pateiktą teisinį reglamentavimą ir atsižvelgęs į faktinių aplinkybių visumą, sprendė, kad pareiškėja neįvykdė Taisyklių 8 priedo 3.2.3 papunktyje, 82.16 papunktyje ir 95 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. pateikė žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus ne dėl visų 2018 m. Paraiškoje naujai deklaruotų / padidintų plotų (valdymo teisė neįrodyta į bendrą 3,94 ha plotą). Teismas, atmesdamas kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad atsakovas nepagrindė, kodėl pareiškėja neatitinka jaunojo ūkininko kriterijų ir įsipareigojimų, už kuriuos jai turi būti taikoma pati griežčiausia sankcija – paramos jaunajam ūkininkui neskyrimas, sprendė, kad vadovaujantis anksčiau paminėtu Taisyklių 95 punktu, jaunojo ūkininko išmoka už 2018 m. pareiškėjai nemokama pagrįstai, bei, vadovaujantis Taisyklių 8 priedo 3.2.3 papunkčiu, 7.13.4 papunkčiu ir 95 punktu, pagrįstai ir teisėtai už nustatytą bendrą neteisingai deklaruotą 3,94 ha plotą pagal 2018 m. Paraišką taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo (laikoma, kad deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai).

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjos teigimu, ji atsisakė dalies jos deklaruotų plotų, tačiau Agentūra nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės. Teismas šį pareiškėjos argumentą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad atsakovas yra teisus teigdamas, jog pareiškėja prašymus dėl dalies paramos atsisakymo pateikė po to, kai pareiškėja jau buvo informuota apie nustatytą neatitikimą, taigi jau žinodama, kad galimai padarytas pažeidimas.

23. Teismas nustatė, kad Pranešimas apie 2018 m. Paraiškoje nustatytus neatitikimus buvo paskelbtas Portale 2018 m. liepos 13 d., toks pranešimas, vadovaujantis Taisyklių 79 punktu, yra tinkamas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja prašymus dėl deklaruotų plotų atsisakymo pateikė 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d.

24. Taisyklių 76 punktas numato, kad tuo atveju, jei pareiškėjas nori atsisakyti paramos už visą paraišką arba jos dalį, jis tai gali padaryti nuo paraiškos pateikimo iki paramos gavimo dienos. Sankcijos pareiškėjui netaikomos, jei iki paramos už atskirus laukus ar paramos pagal visą paraišką atsisakymo dienos jis nebuvo informuotas apie Agentūros planuojamą patikrą vietoje ar paraiškoje aptiktas klaidas jo pasirinktu būdu. Pagal 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2013 L 227, p. 69) (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2014), 3 straipsnio 2 dalį, jei kompetentinga institucija jau yra informavusi gavėją apie tai, kad 1 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka reikalavimų, arba jei kompetentinga institucija yra pranešusi gavėjui apie ketinimą atlikti patikrą vietoje, arba jei per patikrą vietoje nustatoma reikalavimų nesilaikymo atvejų, su tokiais atvejais susijusias dokumentų dalis atsiimti draudžiama. Teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos prašymus dėl dalies laukų atsisakymo, nes jie buvo pateikti Agentūrai informavus pareiškėją apie 2018 m. Paraiškoje aptiktas klaidas.

25. Teismas dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Išrašas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nurodė, jog VAĮ normose yra įtvirtinta atsakovo teisė priimti sprendimus informacinių sistemų pagalba. Pareiškėja pasinaudojo savo teise gauti išsamų Sprendimą po Sprendimo Išrašo gavimo ir jis jai buvo pateiktas tinkamai, o pareiškėja pasinaudojo teisės aktuose numatyta tvarka jį apskųsti.

26. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas skundžiamame Išraše ir Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Išrašas bei Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundo reikalavimas juos panaikinti atmestinas.

27. Teismas, konstatavęs, kad Išrašas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nurodė, kad nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą pareiškėjos 2018 m. Paraišką išnagrinėti iš naujo.

28. Netenkinęs pareiškėjos skundo, netenkino ir pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III

29. Pareiškėja G. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o skundą tenkinti.

30. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, neatskleidė bylos esmės, neišaiškino byloje keliamų ginčytinų teisės klausimų ir ignoravo esminius (pagrindinius) skundo motyvus, akcentuotus teismo posėdžio metu, bei dėl šio ginčo klausimo ir pateikiamų motyvų visiškai nieko nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, visgi, neturėtų būti suprantama kaip teismo teisė ignoruoti esminius ir nepatogius ginčo klausimus ir dėl jų nepasisakyti.

31. Nurodo, kad Agentūra sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjai jaunojo ūkininko išmokos, vadovaudamasi Taisyklių 8 priedo 3.2.3 papunkčiu, 7.13.4 papunkčiu ir 95 punktu. Teismas nurodė, kad pareiškėja neįvykdė Taisyklių 8 priedo 3.2.3 papunktyje, 82.16 papunktyje ir 95 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. pateikė žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus ne dėl visų 2018 m. Paraiškoje naujai deklaruotų/padidintų plotų (valdymo teisė neįrodyta į bendrą 3,94 ha plotą). Teismas sprendė, kad vadovaujantis Taisyklių 95 punktu, jaunojo ūkininko išmoka už 2018 m. pareiškėjai nemokama pagrįstai, bei, vadovaujantis Taisyklių 8 priedo 3.2.3 papunkčiu, 7.13.4 papunkčiu ir 95 punktu, pagrįstai ir teisėtai už nustatytą bendrą neteisingai deklaruotą 3,94 ha plotą pagal 2018 m. Paraišką taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo (laikoma, kad deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kadangi ginčo atvejis ir Taisyklėse nurodytas atvejis, kai ši griežta sankcija taikytina, neatitinka. Pirmosios instancijos teismas šių motyvų neanalizavo.

32. Pareiškėja, cituodama ginčui aktualias Taisyklių nuostatas, teigia, kad teisės normų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą šiame ginče - jeigu laikoma, kad pareiškėjai pagrįstai neleista atsisakyti dalies deklaruotų plotų, vadinasi ji pateikė žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus ne dėl visų 2018 m. Paraiškoje deklaruotų plotų (nepateikti valdymo teisę įrodantys dokumentai į bendrą 3,94 ha plotą) bei jos atžvilgiu pagrįstai taikytina sankcija dėl neteisingo deklaravimo (laikoma, kad deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai).

33. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jai pagrįstai skirta sankcija nemokėti jaunojo ūkininko išmokos, vadovaujantis Taisyklių 95 punktu, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 95 punktą, 82.16 papunktį.

34. Aiškinant Taisyklių 82.16 papunktį kartu su Taisyklių 95 punktu, numatančiu sankciją nemokėti išmokos už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmokos jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha), sisteminiu, lingvistiniu, teleologiniu, loginiu teisės normų aiškinimo metodais, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad sankcija nemokėti išmokos už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmokos jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) taikytina nurodytais atvejais: sankcija nemokėti išmokos už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmokos jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) taikytina „tiek deklaruotą plotą padidinusiems, tiek jį sumažinusiems pareiškėjams“, kas reiškia, jog tokia sankcija nenumatyta vien tik deklaruotą plotą padidinusiam, ar vien tik sumažinusiam pareiškėjui, o abiem ar keliems pareiškėjams - tiek vienam, tiek kitam (-iems). Tai reiškia, jog turi būti nustatytas atvejis, kai vienas iš pareiškėjų sumažina savo deklaruotą plotą, nesąžiningai sudarydamas sąlygas kitam pareiškėjui būtent šio sumažinto ploto sąskaita padidinti savo deklaruojamą plotą, taip siekiant gauti didesnę paramos sumą (tai pagrindžia ir Taisyklių 82.16 papunkčio analizė).

35. Šiuo atveju aiškinant teisės normas svarbu suprasti, kad išmoka už pirmuosius 30 ha arba išmoka jaunajam ūkininkui, už ne daugiau kaip 90 ha, yra skiriama ribotam naudmenų plotui (atitinkamai iki 30 ir 90 ha), todėl egzistuoja tokia galimybė, jog vieni pareiškėjai gali tyčia siekti gauti didesnę paramos sumą padidinami deklaruojamą plotą, kitam pareiškėjui sumažinus savo deklaruojamą plotą pareiškėjo, kuris padidina plotą, naudai, t. y. sumažinus savo deklaruojamus plotus, perleidžiant valdymo teisę į šiuos plotus kitam pareiškėjui, jog jis šiais plotais padidintų deklaruojamus plotus, tokiu būdu sudarant sąlygas kitam pareiškėjui gauti didesnę išmoką už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoką jaunajam ūkininkui. Aiškinant teisės normas svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokiu tikslu šioje teisės normoje įtvirtinta, kad pagal Taisyklių 95 p. neskiriama išmoka „už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui“. Pareiškėjos įsitikinimu, jungtukai „ir (arba)“ įtvirtinti neatsitiktinai, o būtent todėl, kad taikant Taisyklių 95 punktą gali būti arba taikoma viena iš šių sankcijų, arba netgi abi. Akivaizdu, jog tai priklauso būtent nuo to, kuriai siekiamos padidintos paramos sumai vienas iš pareiškėjų tyčia padidino plotą, o kitas (-i) sumažino. Pareiškėjos nuomone, jeigu tokį nesąžiningą veiksmą pareiškėjai atliko siekiant gauti abi paramos sumas, turėtų būti taikomos abi sankcijos nemokėti tiek išmokos už pirmuosius 30 ha, tiek išmokos jaunajam ūkininkui, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju yra numatyta konkreti sankcija bei Agentūrai nėra jokios diskrecijos teisės pasirinkti taikyti kurią nors vieną iš jų - priklausomai nuo to, kokios padidintos paramos (išmokos už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmokos jaunajam ūkininkui) nesąžiningai siekiama pareiškėjams padidinus, o kitam sumažinus deklaruojamus plotus, atitinkamai tokia paramos suma ir neskiriama pareiškėjams (tiek padidinusiam, tiek sumažinusiam deklaruojamą plotą). Toks teisės normos aiškinimas pagrįstas tiek lingvistiniu, tiek teleologiniu, tiek sisteminiu, tiek loginiu metodais, tiek protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais.

36. Šiuo atveju kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu Agentūra taikė pareiškėjai didesnę sankciją - išmokos jaunajam ūkininkui neskyrimą, bei kodėl netaikė kitos sankcijos - neskirti išmokos už pirmuosius 30 ha, nors tokia išmoka buvo mažesnė. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Akivaizdu, kad šiuo atveju jaunojo ūkininko išmokos neskyrimas pareiškėjai neturi jokios teisinės logikos, tikslo ir pagrindimo bei yra nepagrįsta sankcija. Agentūra nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl būtent skirta ši sankcija nemokėti išmokos jaunajam ūkininkui, o ne kita sankcija neskirti išmokos už pirmuosius 30 ha, taigi Agentūros sprendimas skilti sankciją neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, t. y. Agentūros sprendimo dalis skirti sankciją - neskirti jaunojo ūkininko išmokos, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos. Pažymi, kad Agentūra ir negali pagrįsti sankcijos skyrimo nemokėti jaunojo ūkininko išmokos, kadangi netinkamai aiškina ir taiko teisės normas.

37. Minėtas teisės normų aiškinimo ir taikymo išvadas dėl sankcijų nemokėti išmokos už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmokos jaunajam ūkininkui pagrindžia ir Taisyklių 82.16 papunktyje nustatyta procedūra, kuri ir taikytina siekiant ištirti ir išsiaiškinti tokį atvejį. Būtent Taisyklių 82.16 papunktis numato procedūrą, kai Agentūra atlieka žemės ūkio veiklos vykdymo fakto patikrinimą įtarusi, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus, išmoką jaunajam ūkininkui), t. y. deklaruodamas plotus, kurių nedeklaravo praėjusiais metais, tačiau taip pat kitas pareiškėjas būtent tą patį plotą praėjusiais metais buvo deklaravęs, tačiau einamaisiais metais deklaruodamas jį sumažina. Agentūra savo sprendime cituoja ne visą su sankcijos taikymu susijusį Taisyklių 82.16 papunktį bei nutyli šio papunkčio esmę. Šis papunktis turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai, o ne atskirais sakiniais.

38. Atkreipia dėmesį, kad joks patikrinimas jos atžvilgiu dėl žemės ūkio veiklos vykdymo fakto plotuose, kurie nebuvo deklaruoti praėjusiais metais, nebuvo atliktas. Pažymi, kad šiuo atveju dėl 3,14 ha deklaruotų plotų nebuvo siųstas joks pranešimas kitam pareiškėjui, kadangi pati Agentūra pripažįsta, jog kitas pareiškėjas praėjusiais metais nebuvo deklaravęs šių plotų. Tai reiškia, kad šiame ginče nėra kito pareiškėjo deklaruojamų plotų sumažinimo fakto.

39. Taisyklių 7.13.4 papunktis numato taisyklę, kad jeigu įrodoma, jog plotas nebuvo sumažintas siekiant sukurti sąlygas kitam pareiškėjui gauti didesne išmoką už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui mokama. Šiame ginče net netaikyta Taisyklių 82.16 papunkčio teisės norma, kuri aiškiai nurodo, kad pareiškėjai išmoka už pirmuosius hektarus ir (arba) išmokama jaunajam ūkininkui turėjo būti mokama, kadangi nėra įrodyta fakto, jog koks nors pareiškėjas buvo plotą sumažinęs siekiant sukurti sąlygas pareiškėjai gauti didesnę išmoką už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoką jaunajam ūkininkui. Akivaizdu, kad šis ginčo atvejis neatitinka atvejo, kai vienas iš pareiškėjų siekdamas gauti didesnę paramą, padidina deklaruojamą plotą, o kitas pareiškėjas (-ai) būtent ta patį plotą sumažina. Agentūra nenustatė, kad koks kitas pareiškėjas būtų sumažinęs deklaruojamus plotus, o šiuos plotus būtų deklaravusi pareiškėja. Pareiškėjos atveju nėra pagrindo taikyti sankciją nemokėti išmokos jaunajam ūkininkui, ir tokia sankcija jai Agentūros Sprendimu taikyta nepagrįstai.

40. Pareiškėja pažymi, kad ginčui aktualios teisės normos buvo pakeistos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-188. Pareiškėjos įsitikinimu, šios teisės normos pakeistos siekiant aiškumo jas taikant. Teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į teisės akto leidėjo tikslus ir ketinimus, todėl ir ankščiau Agentūros sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant ir į šių teisės normų aktualius pakeitimus. Pagal dabartinę galiojančią Taisyklių redakciją, Taisyklių 82.16 papunktis yra pakeistas į 75.15 papunktį, bei jame pakeistas žodis iš „padidino“ į „keitė“, t. y. „įtarusi, kad pareiškėjas keitė deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą“. Atitinkamai pakoreguotas ir Taisyklių 95 punktas, kuris pakeistas į 88 punktą, bei nustatyta - „nustačius, kad deklaruotas plotas buvo keistas siekiant gauti didesnę paramos sumą“. Šie pakeitimai būtent ir atspindi teisės akto leidėjo tikslus ir ketinimus taikyti sankciją nemokėti išmokos už pirmuosius hektarus ir/ar jaunojo ūkininko išmokos tais atvejais, kai deklaruotas plotas yra keičiamas siekiant gauti didesnę paramos sumą, t. y. vienas iš pareiškėjų deklaruoja praėjusiais metais jo nedeklaruotą plotą, o kitas pareiškėjas einamaisiais metais deklaruoja sumažintą plotą, kurį jis buvo deklaravęs praėjusiais metais, siekiant sudaryti sąlygas kitam pareiškėjui gauti didesnę paramos sumą padidinus deklaruojamą plotą. Taigi, aktualios Taisyklių teisės normos patvirtina, jog teisės akto leidėjo tikslas ir ketinimai yra užkardyti galimus nesąžiningus susitarimus tarp kelių pareiškėjų, siekiant nesąžiningai gauti padidintą paramos sumą, todėl pareiškėjos pateikiamas Taisyklių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra pagrįstas. Kadangi pareiškėjos atveju nėra faktų dėl deklaruoto ploto padidinimo kito pareiškėjo deklaruojamų plotų sumažinimo sąskaita, pareiškėjai nepagrįstai taikyta sankcija nemokėti jaunojo ūkininko išmokos.

41. Atkreipia dėmesį, kad Agentūrai sprendime aiškinant teisės normas pagal jos sampratą, kiekvienu atveju, jeigu bet koks pareiškėjas nepateikė dalies žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, jam turi būti neskiriama ir jaunojo ūkininko parama ir (ar) išmoka už pirmuosius 30 ha. Tai neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Tokiu atveju egzistuotų kolizija dėl taikytinų sankcijų tarp Taisyklių nuostatų, kadangi 93 punktas numato taikytinas sankcijas, siekiančiam gauti jaunojo ūkininko išmoką ir išmoką už pirmuosius 30 ha, už per didelį deklaruotą plotą nukreipiant į Reglamentą 640/2014 (Reglamentą Nr. 2016/1393, 19a p.). Vadovaujantis Agentūros aiškinimu, vien tai, kad pareiškėjas nepateikė žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, jam apskritai visiškai gali būti nemokamos abi paramos (išmoka už pirmuosius hektarus ir jaunojo ūkininko išmoka), tačiau Reglamente tokios sankcijos nenumatytos.

42. Pažymi, kad šiuo atveju teisės normos turi būti aiškinamos silpnesnės šalies – pareiškėjos, naudai. Pareiškėjai turėtų būti taikytinos sankcijos, numatytos Reglamente 640/2014 (Reglamento Nr. 2016/1393, 19a p.) už per didelį deklaruotą plotą, nepateikus žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Agentūra netinkamai taikė ir aiškino Taisyklių ir Reglamentų teisės normas bei ginčo situacijoje nepagristai ir neteisėtai skyrė sankcija - neskirti jaunojo ūkininko paramos išmokos. Todėl ši Agentūros sprendimo dalis naikintina ir atsakovas įpareigotinas pareiškėjos Paraišką išnagrinėti iš naujo.

43. Pareiškėja nurodo, kad su Agentūros sprendimu neskirti jaunojo ūkininko paramos nesutinka ir dėl to, kadangi sankcija programai Išmoka jaunajam ūkininkui skirta „už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą“. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik abstrakčiai nurodė, jog atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad atsakovas nepagrindė, kodėl pareiškėja neatitinka jaunojo ūkininko kriterijų ir įsipareigojimų. Kokiais motyvais pirmosios instancijos teismas atmetė šį pareiškėjos argumentą sprendime nepagrįsta.

44. ES reglamentai aiškiai numato, kad pagalba jauniesiems ūkininkams visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma kai pagalbos gavėjas nevykdo įsipareigojimų ir kriterijų, atitinkančių jaunajam ūkininkui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu Agentūra savo sprendime niekaip nepagrindė, kodėl pareiškėja neatitinka jaunojo ūkininko kriterijų ir įsipareigojimų tiek pagal Taisyklių, tiek pagal ES reglamentų reikalavimus, už kuriuos jai turi būti taikoma pati griežčiausia sankcija - paramos jaunajam ūkininkui neskyrimas. Todėl ši Agentūros sprendimo dalis neskirti jaunojo ūkininko išmokos yra nepagrįsta ir neteisėta.

45. Pareiškėjos įsitikinimu, Agentūra nepagrįstai neleido jai atsisakyti deklaruojamų plotų. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Agentūros pozicija, kad pareiškėja prašymus dėl dalies deklaruojamų plotų atsisakymo pateikė po to, kai jau buvo informuota apie nustatytą neatitikimą, taigi jau žinodama, kad galimai padarytas pažeidimas, t. y. pranešimas apie nustatytus neatitikimus buvo paskelbtas portale 2018 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos prašymus dėl dalies laukų atsisakymo, nes jie buvo pateikti Agentūrai informavus pareiškėją apie 2018 m. Paraiškoje aptiktas klaidas. Pareiškėja nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

46. Agentūros siųstas 2018 m. liepos 11 d. informacinis pranešimas nebuvo siųstas patikrinimo apie žemės ūkio veiklos vykdymo faktą ar kokių nors įtarimų pareiškėjos atžvilgiu siekiant gauti didesnę paramos sumą tikslu. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 11 d. informacinio pranešimo, pareiškėjai tiesiog primintos jai ir taip žinomos Taisyklių 8 priedo 3.2.3 punkto nuostatos, jog teikiant paraišką elektroniniu būdu ji privalo pateikti žemės valdymo faktą patvirtinančius dokumentus iki rugpjūčio mėn. 31 d., o jų nepateikus laikoma, jog yra neteisingas deklaravimo atvejis. Taigi informacinis pranešimas nebuvo siųstas taikant Taisyklių 82.16 papunkčio nuostatas. Akivaizdu, kad Agentūra nebuvo pradėjusi jokios patikros ar informavusi apie ją pareiškėją, o vertinant, ar Agentūra galėjo informuoti apie aptiktas klaidas Paraiškoje dar 2018 m. liepos mėn., atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja turėjo teisę pateikti žemės valdymo faktą patvirtinančius dokumentus iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., bei tik suėjus galutiniam terminui pateikti dokumentus Agentūra galėjo vertinti apie Paraiškoje aptiktas konkrečias klaidas ir neatitikimus, dokumentų netikslumus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

47. Be to, šiuo atveju informaciniame pranešime nebuvo nurodyti jokie konkretūs, individualūs neatitikimai ar klaidos, o iš esmės tik nurodytas teisės aktuose nustatytas terminas iki kada ji turi pateikti žemės valdymo faktą patvirtinančius dokumentus, o pareiškėjai ir taip buvo žinomos Taisyklių nuostatos. Taigi pareiškėja negalėjo būti informuota apie aptiktas klaidas dar nesuėjus teisės aktuose nustatytam terminui įvykdyti pareigą pateikti dokumentus, t. y. termino eigoje siųstas informacinis pranešimas negali būti laikomas kaip pranešimas apie aptiktas klaidas, kadangi terminas pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus dar nebuvo suėjęs. Pareiškėja turėjo teisę atsisakyti dalies deklaruotų plotų, o Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai priimdama ginčijamą Sprendimą, į šiuos prašymus neatsižvelgė.

48. Pareiškėja teigia, kad nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Išrašo vertinimo. Priimant Išrašą, jame nebuvo nurodyti jokie faktiniai motyvai ir individualizuotos teisės aktų normos, kurių pagrindu pareiškėjai buvo skirtos sankcijos. Agentūros Sprendimo Išraše nurodomos bendros teisės aktų nuostatos, tačiau jos netaikomos konkrečiu individualiu atveju, sankcijų skyrimas nemotyvuojamas faktiniais ir teisiniais pagrindais. Todėl iš Agentūros Sprendimo Išrašo pareiškėja negalėjo tinkamai ginti savo pažeidžiamų teisių bei interesų bei tinkamai suformuoti skundo. Agentūros Išrašas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

49. Pažymi, kad neginčija atsakovo teisės priimti sprendimus informacinių sistemų pagalba, tačiau teismo nurodytoje VAĮ normoje individualaus administracinio akto išrašas yra suprantamas visiškai kitaip, t. y. vietoje individualaus administracinio patvirtintos kopijos, kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Taigi individualaus administracinio akto išrašas - tai tik išorinė dokumento patvirtinimo forma, tačiau individualaus akto turinys ar tai būtų akto patvirtinta kopija, ar išrašas, pateikiamas per valstybės informacines sistemas, turi sutapti. Šių teisės normų nuostatos visiškai nereiškia, kad individualaus administracinio akto išrašas gali neatitikti individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Tuo tarpu Agentūros sprendimo išrašas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Motyvas, jog pareiškėja pasinaudojo teise gauti detalų Agentūros sprendimą, visiškai nereiškia Agentūros Sprendimo Išrašo teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

51. Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

52. Atsakovas dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pareiškėjai taikytos sankcijos – jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo, nurodo, kad 2018 m. Paraiškos vertinimo metu, nustačius nurodytus pažeidimus, NMA vadovaudamasi Taisyklių 82.16 papunkčiu, tikrindama žemės ūkio veiklos vykdymo faktą visuose plotuose, kurie nebuvo deklaruoti praėjusiais metais, paprašė pareiškėjos pateikti valdymo faktą patvirtinančius dokumentus visam 2018 metų paraiškoje deklaruotam plotui, o nustačiusi, kad pareiškėja nepateikė valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų 3,94 ha deklaruotam plotui, teisėtai ir pagrįstai taikė Taisyklių 95 punkto nurodytą sankciją. Taisyklių 95 punkte aiškiai nurodyta, kad iki einamųjų metų lapkričio 1 d. nepateikusiems Taisyklių 82.16 papunktyje nurodytų dokumentų ar pateikusiems ne viso ploto dokumentus, arba iš pateiktų dokumentų nustačius, kad valda buvo padidinta siekiant gauti didesnę paramos sumą, išmoka jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) nemokama.

53. Pažymi, kad Taisyklių 82.16 papunktyje nurodyta, jog įtarusi, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus, išmoką jaunajam ūkininkui), Taisyklių 7.13.4 papunktyje nustatyta tvarka patikrina žemės ūkio veiklos vykdymo faktą visuose plotuose, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, ir pareikalauja pareiškėjo pateikti šių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kai nuosavybės ar žemės valdymo teisė yra registruota Registrų centre, pareiškėjas gali nurodyti tik registruotų žemės sklypų kadastrinį (-ius) bei deklaruoto (-ų) kontrolinio (-ų) žemės sklypo (-ų), lauko (-ų) numerį (-ius), kodą (-us), bei plotą). NMA pareiškėjui išsiunčia pranešimą dėl būtinų dokumentų patikslinimo, tačiau pareiškėjui nepateikus atsakymo, siunčia pranešimą dėl duomenų patikslinimo praėjusiais metais šį plotą deklaravusiam pareiškėjui, prašydama paaiškinti plotų sumažinimo priežastis. Pareiškėjui, įrodžiusiam, kad plotas nebuvo sumažintas siekiant sukurti sąlygas kitam pareiškėjui gauti didesnę išmoką už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui mokama.

54. Šiuo atveju, pareiškėja, atsakydama į NMA Pranešimą, 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė NMA reikalaujamus dokumentus, todėl NMA nekilo pareiga siųsti pranešimo dėl duomenų patikslinimo praėjusiais metais plotą deklaravusiam pareiškėjui. 2018 m. Paraiškos vertinimo metu NMA nustatė, jog KŽS Nr. 219330-3553 esantis laukas Nr. 1, kurio dalies (0,40 ha) ploto valdymo teisės pareiškėja neįrodė (nepateikė valdymo dokumentų) ir KŽS Nr. 186322-3702 esantis laukas Nr. 1, kurio viso (3,54 ha) ploto valdymo teisės pareiškėja neįrodė (nepateikė valdymo dokumentų) ir kurie buvo deklaruoti 2018 m. Paraiškoje, 2017 m. nebuvo deklaruoti kitų pareiškėjų, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos 2018 m. Paraiškai taikė sankciją (nemokėjo paramos) jaunojo ūkininko išmokai. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pagrįstai konstatavo, kad NMA padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog pareiškėja, pateikdama dokumentus, neįrodė žemės valdymo teisės į 3,94 ha plotą ir minėtas pažeidimo plotas deklaruotas neteisingai. Be to, pirmosios instancijos teismas atmesdamas kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad NMA nepagrindė, kodėl pareiškėja neatitinka jaunojo ūkininko kriterijų ir įsipareigojimų, už kuriuos jai turi būti taikoma pati griežčiausia sankcija – paramos jaunajam ūkininkui neskyrimas, sprendė, kad vadovaujantis Taisyklių 95 punktu, jaunojo ūkininko išmoka už 2018 m. pareiškėjai nemokama pagrįstai, bei, vadovaujantis Taisyklių 8 priedo 3.2.3 papunkčiu, 7.13.4 papunkčiu ir 95 punktu, pagrįstai ir teisėtai už nustatytą bendrą neteisingai deklaruotą 3,94 ha plotą pagal 2018 m. Paraišką taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo (laikoma, kad deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai).

55. Atsakovas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su deklaruotų plotų atsisakymu, atsiliepime nurodo, kad pareiškėja NMA pateikė 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymą „Dėl deklaruotų plotų atsisakymo“ ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymą „Dėl deklaruotų plotų atsisakymo“ (toliau – Prašymai), kuriais atsisakė dalies 2018 m. Paraiškoje deklaruotų laukų. NMA, atsakydama į pareiškėjos Prašymus, 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. BR6-12043 „Dėl atsakymo į prašymą“ ir 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. BR6-12284 „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir Atsakymai į prašymus) informavo pareiškėją, kad jos prašymai atsisakyti dalies 2018 m. Paraiškoje deklaruotų laukų negali būti tenkinami. Pažymi, kad pareiškėja Prašymus dėl dalies paramos atsisakymo pateikė po to, kai ji jau buvo informuota apie nustatytą neatitikimą.

56. Paaiškina, kad informacija apie 2018 m. Paraiškoje nustatytus neatitikimus buvo paskelbta pagrindiniame informavimo šaltinyje – informaciniame portale (toliau – Portalas) (Taisyklių 72.7, 82.1 papunkčiai). Pareiškėjas laikomas informuotu apie nustatytus neatitikimus nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos (Taisyklių 79 punktas). Papildomai apie nustatytą neatitikimą pareiškėja buvo informuota 2018 m. Paraiškoje pasirinktu būdu (el. paštu) NMA Pranešimu (Portalo duomenimis, Pranešimas išsiųstas 2018 m. liepos 13 d.). Taisyklių 76 punkte nurodyta, jei pareiškėjas nori atsisakyti paramos už visą paraišką arba jos dalį, jis tai gali padaryti nuo paraiškos pateikimo iki paramos gavimo dienos. Sankcijos pareiškėjui netaikomos, jei iki paramos už atskirus laukus ar paramos pagal visą paraišką atsisakymo dienos jis nebuvo informuotas apie Agentūros planuojamą patikrą vietoje ar paraiškoje aptiktas klaidas jo pasirinktu būdu. Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2014 3 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, jei kompetentinga institucija jau yra informavusi gavėją apie tai, kad 1 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka reikalavimų, arba jei kompetentinga institucija yra pranešusi gavėjui apie ketinimą atlikti patikrą vietoje, arba jei per patikrą vietoje nustatoma reikalavimų nesilaikymo atvejų, su tokiais atvejais susijusias dokumentų dalis atsiimti draudžiama. Taigi vadovaujantis Taisyklių 76 punktu bei Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2014 3 straipsnio 2 dalimi, NMA teisėtai ir pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos Prašymus dėl dalies laukų atsisakymo.

57. Pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su NMA atsakymais į prašymus, galėjo juos skųsti teisės aktuose nustatyta tvarka.

58. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja prašymus dėl dalies paramos atsisakymo pateikė po to, kai jau buvo informuota apie nustatytą neatitikimą, taigi jau žinodama, kad galimai padarytas pažeidimas, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos prašymus dėl dalies laukų atsisakymo, nes jie buvo pateikti NMA informavus pareiškėją apie 2018 m. Paraiškoje aptiktas klaidas. Šiuo atveju atmestinas ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad NMA Pranešimas buvo informacinio pobūdžio raštas, kuris nebuvo siųstas patikrinimo apie žemės ūkio veiklos vykdymo faktą ar kokių nors įtarimų pareiškėjos atžvilgiu siekiant gauti didesnę paramos sumą tikslu. Atsakovas pažymi, kad Taisyklių 82.16 papunktyje aiškiai nurodyta, kada NMA pareikalauja pareiškėjų pateikti deklaruotų plotų žemės valdymo teisės dokumentus. Šiuo atveju, NMA įtarė, kad pareiškėja, pateikdama 2018 m. Paraišką, padidino deklaruotą plotą, siekdama gauti didesnę paramos sumą, t. y. NMA nustatė, kad galimai padarytas pažeidimas, todėl teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 82.16 papunkčiu išsiuntė pareiškėjai Pranešimą, kuriame nurodė ne bendro pobūdžio informaciją, o konstatavo, kad pareiškėja nepateikė deklaruotų plotų žemės valdymo teisės dokumentų ir padidino valdą, prašydama jaunojo ūkininko išmokos, todėl siekdama išsiaiškinti ar NMA pagrįstai nustatė pažeidimus, išsiuntė pareiškėjai Pranešimą.

59. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Išrašo neatitikimu VAĮ nuostatoms, nurodo, kad Taisyklių 82.12 papunktyje numatyta, jog NMA, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, NMA apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų Taisyklių 82.1 papunktyje. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatytos neatitiktys nedetalizuojamos, pateikiama tik rezultatų visuma. Informaciniame pranešime turi būti nurodyta, kad informacija apie fizinių ir juridinių asmenų gautą paramą (pareiškėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, savivaldybė, pašto kodas, iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gautos paramos suma, finansuojamų priemonių pobūdis ir aprašymas) bus paskelbta viešai (nurodant laiką, kada ji bus paskelbta) visuomenei informuoti, taip pat gali būti perduota Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos audito ir tyrimų institucijoms, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus.

60. VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti, pasirašytas, jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje, o 4 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas.

61. Taigi, VAĮ yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto (NMA) teisė priimti sprendimus informacinių sistemų pagalba. Pareiškėja, pateikdama 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą, pasinaudojo 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo išraše nustatyta tvarka ir paprašė NMA pateikti išsamų sprendimą, kurį ji apskundė teisės aktuose nustatyta tvarka.

62. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju, pareiškėjai tokias pačias teisines pasekmes kelia tiek NMA 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo išrašas, tiek 2018 m. lapkričio 25 d. išsamus sprendimas, nes jais pareiškėjos 2018 m. Paraiškai apskaičiuota skiriama tokio paties dydžio paramos suma bei taikomos tokio paties dydžio sankcijos. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 63. Pateiktame apeliaciniame skunde nurodomas teisinių argumentų daugetas, pareiškėjos nuomone, suponuojantis skundo tenkinimą (nutarties 1 p.): pirmosios instancijos teismo netinkamas ginčui spręsti taikytų Taisyklių nuostatų aiškinimas (Taisyklių 82.16, 95 p.), Agentūros sprendimo neatitikimas VAĮ 8 straipsnio reikalavimams (nutarties 36, 44 p.), Agentūros nepagrįstas draudimas atsisakyti deklaruojamų plotų (nutarties 45 p.), ginčui spręsti taikytos teisės normos buvo pakeistos ir turi tarnauti pareiškėjai priimant palankų sprendimą (nutarties 40 p.), patikrinimas dėl žemės ūkio veiklos vykdymo fakto plotuose nebuvo atliktas (nutarties 38 p.).

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, prieš pasisakant dėl pirmiau paminėtų argumentų (nutarties 63. p) pabrėžtina, kad pareiškėja teisminės gynybos kreipėsi tik dėl Sprendimo ir Išrašo dalies panaikinimo, kuriais buvo paneigta jos galimybė gauti išmoką jaunajam ūkininkui – bylos nagrinėjimo ribos.

65. Agentūros Sprendimas yra tas administravimo aktas, kuriame turi būti išpildyti teisiniai reikalavimai keliami tokio pobūdžio teisės aktui (inter alia ir VAĮ 8 str.). Būtent nuo jo įteikimo / sužinojimo momento ir prasideda Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytų terminų skaičiavimas bei teisinių pasekmių atsiradimas, todėl dėl Išrašo atskirai pasisakoma nebus.

66. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ginčo dėl esminės faktinės aplinkybės – neteisingo deklaravimo nėra. Apeliaciniame skunde dėl šio aspekto apskritai neužsimenama (Taisyklių 3.20 p.; ABTĮ 56 str.).

67. Atsakovo Sprendimas grindžiamas Taisyklių 8 priedo 3.2.3 papunktyje, 82.16 papunktyje ir 95 papunktyje išdėstytų nuostatų neįvykdymu – pateikti ne viso ploto dokumentai (žr. Agentūros Sprendimo 5 psl.).

68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Taisyklės buvo priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 25 ir 29 punktais.

69. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės parengtos vadovaujantis ir Europos Sąjungos teisės aktais. Taisyklių tikslas – nustatyti 2016–2020 metų laikotarpiui reikalavimus žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas (pagrindinę tiesioginę išmoką, žalinimo išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, išmoką už pirmuosius hektarus, susietąją paramą už plotą ir (arba) gyvulius), šių reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką ir nustatyti bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką (Taisyklių 1 p.).

70. Sprendžiant dėl Taisyklių 8 priedo 3.2.3 papunktyje išdėstytos nuostatos aiškinimo abejonių nekyla – pareiškėjai, kurie deklaruoja visiškai per praėjusius dvejus metus nedeklaruotus didesnius nei 2 ha naudmenų ir kitus plotus, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui pateikia visų minėtų deklaruojamų plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (su žemės sklypų planais). Pareiškėjas, kuris pats pildo paraiškos elektroninę formą, kas šiuo atveju ir buvo, iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. išsiunčia jų kopijas Agentūrai paštu arba elektroniniu paštu. Taigi pagrindinis momentas yra reikalavimas deklaruojant žemės plotus pagrįsti dokumentais tų žemės plotų valdymo teises. Nurodytas reikalavimas neįvykdytas, dėl ko, kaip jau buvo minėta ginčo nėra. Teisinės reikšmės, kokia deklaruojamų žemės plotų dalis nepagrįsta valdymo teise, nėra, kadangi teisės akto leidėjas numatė tik vienintelį reikalavimą – deklaruojant žemės plotus pagrįsti dokumentais visų tų žemės plotų valdymo teises.

71. Pagal Taisyklių 82.16 papunktį Agentūra įtarusi, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą (toks įtarimas Agentūrai būtent ir kilo), siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus, išmoką jaunajam ūkininkui), Taisyklių 7.13.4 papunktyje nustatyta tvarka patikrina žemės ūkio veiklos vykdymo faktą visuose plotuose, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, ir pareikalauja pareiškėjo pateikti šių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus – Agentūra pastarąjį veiksmą atliko.

72. Toliau, pagal Taisyklių 82.16 papunktį, Agentūra pareiškėjui siunčia pranešimą dėl būtinų dokumentų patikslinimo, tačiau pareiškėjui nepateikus atsakymo, siunčia pranešimą dėl duomenų patikslinimo praėjusiais metais šį plotą deklaravusiam pareiškėjui, prašydama paaiškinti plotų sumažinimo priežastis. Pareiškėjui, įrodžiusiam, kad plotas nebuvo sumažintas siekiant sukurti sąlygas kitam pareiškėjui gauti didesnę išmoką už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui mokama.

73. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja iš esmės teisingai supranta Taisyklių 82.16 papunktyje numatytą reikalavimą dėl kito teisinio vieneto, t. y. pareiškėjo, sumažinusio plotą, siekiant sukurti sąlygas kitam pareiškėjui gauti atitinkamą išvadą, identifikavimo, tačiau iš pareiškėjos (apeliantės) pusės nebuvo paneigta, kad Agentūra neturėjo pagrindo kreiptis į kitą pareiškėją, nes tokio nebuvo (žr. nutarties 54 p.), todėl apeliacinio skundo argumentacija (žr. nutarties 37 ir 39 p.) dėl netinkamo Taisyklių 82.16 papunkčio aiškinimo, atsižvelgiant į administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atmestina. Dėl tos pačios priežasties atmestina ir apeliacija išdėstyta šios nutarties 40 punkte.

74. Apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto nepriėmimo atsisakymo nuo deklaruojamų plotų situacijos nekeičia, kadangi, visų pirma, toks atsisakymas pagal Taisykles buvo pavėluotas, antra, tai iš principo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – toks atsisakymas galėjo būti skųstas teisės aktų numatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju aptariamas argumentas naudojamas kaip nepagrįsta gynybos priemonė, siekiant Agentūros Sprendimo panaikinimo.

75. Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog pritaikyta sankcija nesuderinama su Reglamentu, atsakovas nepagrindė, kodėl pareiškėja neatitinka jaunojo ūkininko kriterijų ir įsipareigojimų, todėl ši Agentūros Sprendimo dalis turi būti panaikinta (žr. nutarties 41–44 p.).

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui, siekiančiam gauti tiesiogines išmokas už plotą (taip pat išmoką už pirmuosius hektarus bei išmoką jaunajam ūkininkui), taikomos sankcijos pagal reglamentą (ES) Nr. 640/2014 (Taisyklių 93 p.). Ši nuostata suprantama kaip Agentūros teisė bei pareiga, pareiškėjui, kuris siekia tiek gauti išmoką už pirmuosius hektarus, tiek išmoką kaip jaunasis ūkininkas, pritaikyti konkrečią sankciją už padarytus pažeidimus.

77. Tikrinamu atveju, kaip buvo nurodyta Agentūros Sprendime, jaunojo ūkininko išmoka už 2018 metus neskirta „dėl valdymo teisę įrodančių dokumentų už padidintą plotą nepateikimą“ (Agentūros Sprendimo 6 psl.).

78. Taisyklių, priimtų vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, vadinasi, ir Reglamentu, 95 papunktyje buvo nurodyta, kad pareiškėjams, iki einamųjų metų lapkričio 1 d. nepateikusiems taisyklių 82.16 papunktyje nurodytų dokumentų ar pateikusiems ne viso ploto dokumentus, arba iš pateiktų dokumentų nustačius, kad valda buvo padidinta siekiant gauti didesnę paramos sumą, išmoka už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) nemokama tiek deklaruotą plotą padidinusiems, tiek jį sumažinusiems pareiškėjams. Plotą padidinusiam pareiškėjui nepateikus taisyklių 82.16 papunktyje nurodytų dokumentų ar pateikus ne viso ploto dokumentus, laikoma, kad prašoma paramos deklaruojant plotą, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla, kaip nurodyta taisyklių 7.13.4 papunktyje, ir pareiškėjo paraiškai taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

79. Analogiško pobūdžio sankcija, t. y. išmokos nemokėjimas jaunajam ūkininkui įtvirtinta ir Reglamente (žr., pvz., Reglamento 23 str.), todėl, apeliacinės instancijos teismas, turėdamas mintyje ginčo ribas (išmokos jaunajam ūkininkui paneigimas), neįžvelgia prieštaravimo / nesuderinamumo tarp Taisyklių ir Reglamento.

80. Ginčui spręsti taikomame reguliavime buvo įtvirtinta principinė pozicija įpareigojanti jaunąją ūkininką nuo pat jo, kaip jaunojo ūkininko, veiklos pradžios ir siekiant atitinkamos Europos Sąjungos teisės aktais numatytos paramos, veikti sąžiningai bei tiksliai laikytis numatytų įpareigojimų. Sprendžiamu atveju nepateikus reikalaujamų dokumentų buvo pritaikyta sankcija numatyta Taisyklėse.

81. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Agentūra, taikydama pareiškėjo atžvilgiu dalies paramos susigrąžinimo sankciją, jos dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).

82. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Sprendime nurodė argumentus dėl pareiškėjai taikytos sankcijos, t. y. skirta sankcija buvo individualizuota, todėl Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir pripažintinas teisėtu bei pagrįstu (žr. Agentūros Sprendimo 6 psl.).

83. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir likusius pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kurie pakankamai detaliai ir išsamiai jau buvo įvertinti apygardos administracinio teismo bei nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nebepasisako. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

84. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,148 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius