Legislator Case Law & Legislation
2020-08-05 Nr. AB-14520-3-61-3-05241-2015-3 AI generated

2020-08-05 Nr. AB-14520-3-61-3-05241-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-08-05 Nr. AB-14520-3-61-3-05241-2015-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-08-05 Nr. AB-14520-3-61-3-05241-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1042-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05241-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.10.4; 12.13.3.1;

12.14.1.2; 12.15.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Eitinit“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. S-187(7-185/2015) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 69-75 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-201 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas); 4) paskirti byloje pateiktų 166 vnt. dyzelinio kuro įsigijimo elektroninio kasos aparato (toliau – ir EKA) kvitų (toliau – ir EKA kvitai) ekspertizę, pateikiant teismo paskirtiems ekspertams atsakyti į klausimą, ar minėti EKA kvitai yra tikri (nėra suklastoti); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. MGK sprendimu pripažino teisėtu VMI sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus AVMI sprendimas, kurio pagrindu Bendrovei buvo priskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), pelno mokestį (toliau – ir PM), gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokas (toliau – ir VSD įmokas), privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – ir PSD įmokas), garantinio fondo įmokas (toliau – ir GF įmokas) bei baudas ir delspinigius.

2.2. MGK sprendimas yra prieštaringas. 13 Bendrovės darbuotojų, kuriems buvo išmokėtos išmokos, tyrimo eigoje buvo apklausinėjami daugelį kartų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Vilniaus AVMI pareigūnų, taip pat tais pačiais klausimais buvo apklausiami liudytojais Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-559-168/2014. Nurodytų Bendrovės darbuotojų, apklaustų liudytojais, parodymai išliko prieštaringi. MGK sprendime išvados, pagrįstos šių darbuotojų, apklaustų liudytojais, deklaratyviais parodymais, yra neargumentuotos. MGK neįvertino nustatytų aplinkybių visumos ir visiškai nevertino UAB „VERUS AUDITUS“ 2014 m. spalio 14 d. specialisto išvados apie Bendrovės finansinę būklę laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tyrimas dėl mokesčių slėpimo pagrįstas prielaidomis, neištyrus visų tiesai nustatyti būtinų aplinkybių. Išvados padarytos itin šiurkščiai pažeidžiant įrodymų rinkimo ir įrodinėjimo taisykles, todėl Vilniaus AVMI, VMI ir MGK sprendimai yra nepagrįsti ir turi būti pripažinti neteisėtais.

2.3. Vilniaus AVMI netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-559-168/2014 (toliau – ir VAAT sprendimas), kuriuo teismas įpareigojo Vilniaus AVMI iš naujo, atliekant pareiškėjo mokestinį patikrinimą, atsižvelgti į teismo sprendime pateikiamus išaiškinimus ir sprendimą grįsti tik leistinais įrodymais. Vilniaus AVMI jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių Bendrovės mokesčių slėpimą, nenustatė, o pateikė išvadas, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, šios išvados prieštaringos, pagrįstos prielaidomis, kadangi ignoruojami UAB „VERUS AUDITUS“ specialisto objektyvus paskaičiavimai, kurie įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Minėtas specialistas savo teiginius apie Bendrovės finansines problemas nurodomu laikotarpiu pagrindė konkrečiais duomenimis ir paskaičiavimais, išanalizuodamas Bendrovės 2009 m. pinigų srautus, iš jų išskirdamas grynuosius pinigų srautus. Specialistas, atlikęs visapusišką Bendrovės pagrindinės veiklos pinigų srautų analizę ir gamybinę, prekybinę paslaugų teikimo veiklą, investicinės veiklos ir finansinės veiklos pinigų srautų judėjimą per 2009 m., nenustatė ir nekonstatavo aplinkybių apie neapskaitytas pajamas ir neapskaitytas pinigines lėšas ir pateikė neginčijamą išvadą, kad Bendrovė neturėjo finansinių šaltinių ir piniginių lėšų mokėti nurodomiems darbuotojams mokesčių administratoriaus priskaičiuotas darbo užmokesčio išmokas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

2.4. Bendrovės pateikti 166 vnt. dyzelinio kuro įsigijimo EKA kvitai atspindi realiai įvykusius sandorius. Bendrovė daug kartų prašė pasitelkti specialistus ištirti, ar pateikti 166 vnt. UAB „EMSI“ išrašyti už pirktą kurą EKA kvitai laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra tikri, tačiau Bendrovės prašymai nebuvo tenkinami, į Bendrovės argumentuotus prašymus neatsižvelgė nei Vilniaus AVMI, nei VMI, nei MGK. Nurodyti 166 vnt. atsiskaitymų už pirktą kurą iš UAB „EMSI“ EKA kvitai mokesčių administratoriaus nebuvo niekaip tiriami, šių kvitų originalai nebuvo sutikrinami net su UAB „EMSI“ elektroninio kasos aparato kontroline juosta.

Vilniaus AVMI specialistė, 2010 m. rugpjūčio 26 d. atlikusi Bendrovės mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nenustatė faktų, kad į Bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtraukti netikri 166 vnt. EKA kvitai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Tyrimų skyriaus specialisto 2014 m. sausio 20 d. išvadoje dėl UAB „Eitinit“ ūkinės-finansinės veiklos taip pat nėra pateikta duomenų apie apskaitytas ir ar neapskaitytas pinigines lėšas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Tokiu būdu atliktame ikiteisminiame tyrime ir mokesčių administratoriaus veiksmuose galima įžvelgti šališkumo ir neobjektyvumo požymius: nebuvo apklausti Bendrovės vairuotojai ir kiti darbuotojai, kurie nurodomu laikotarpiu matė ir patys vežė statybines medžiagas į objektus ir užsukdavo į UAB „EMSI“ priklausančią degalinę Trakų pl. 14 km., Trakų Vokėje, užsipilti kuro; matė, kaip vairuotojas, sumokėjęs už kurą, gaudavo kvitus (kurie pateikiami byloje) ir išvažiuodavo. Išanalizavus pateiktus prie 166 vnt. UAB „EMSI“ EKA kvitus, išrašytus Bendrovei už pirktą kurą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad Bendrovė 2009 m. kurą pirko reguliariai.

Minėti faktai tik patvirtina, kad MGK išvados, jog nurodomi 166 vnt. EKA kvitai neturi jokios juridinės galios, kadangi lyginant šiuose kvituose užfiksuotas degalų pirkimo operacijas su UAB „EMSI“ degalinėje esančio programos „Remote 97x1.712“ (toliau – ir programa „Remote“) duomenimis, nustatyta, kad šių operacijų turinys skiriasi, yra pagrįstos tik prielaidomis. Atitinkamai mokesčių administratorius nepagrįstai UAB „EMSI“ degalinėje įdiegtai programai „Remote 97x1.712“ be jokio objektyvaus ir pakankamo pagrindo suteikė išskirtinį įrodomosios vertės statusą, kai Bendrovės pateikti 166 vnt.

EKA dyzelinio kuro įgijimo kvitai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai. Pareiškėjo prašymas skirti pateiktų kvitų ekspertizę negali būti laikomas nepagrįstu vien dėl to, kad mokesčių administratorius negali jos atlikti pats, nes gali pavesti atlikti tokią ekspertizę kitoms tokią kompetenciją turinčioms institucijoms.

2.5. Nors Vilniaus AVMI sprendime nurodoma, kad pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius įvertino iš FNTT gautus Bendrovės buvusių darbuotojų apklausos protokolus, taip įvykdydamas VAAT sprendime teismo pateiktus išaiškinimus, tačiau teismas minėtame sprendime taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog mokesčių administratorius mokestiniu laikotarpiu būtų tyręs ar kitaip tikrinęs kitus Bendrovės veiklos rodiklius, galinčius pagrįsti nustatytus faktus (pvz., ar Bendrovė tuo metu turėjo tokių pajamų, kad galima būtų daryti išvadą, jog ji galėjo mokėti didesnį darbo užmokestį, nei nurodyta). VAAT sprendime taip pat nurodė, kad daryti vienareikšmiškas išvadas, paremtas tik darbuotojų prieš kelerius metus darytomis apklausomis, bei darant prielaidas, kad esant prastovoms (ar pravaikštoms) vienintelis jų pajamų šaltinis – iš Bendrovės neoficialiai gaunamas atlygis, – nepakanka. Įvertinus po minėto VAAT sprendimo mokesčių administratoriaus atliktus veiksmus, darytina išvada, kad jokios naujos aplinkybės nustatytos nebuvo, taip pat nebuvo surinkti jokie papildomi įrodymai. Mokesčių administratoriaus atliktas patikrinimas iš esmės remiasi tik tomis pačiomis prielaidomis, kad darbuotojams buvo mokamas atlyginimas „vokeliuose“ panaudojant grynuosius pinigus, išimtus iš Bendrovės kasos, suklastotų kuro čekių pagrindu, taip ir neįrodant, kad pateikti kvitai yra realiai suklastoti. Kyla didelių abejonių dėl buvusių Bendrovės darbuotojų apklausos protokolų, kadangi darbuotojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nesistemingi, t. y. jie negali nei paneigti, nei įrodyti mokesčių administratoriaus pozicijos. Be to, nėra aišku, kokią prasmę MGK suteikia buvusių Bendrovės darbuotojų apklausoms, įvykdytoms teismo posėdžių, vykusių 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. lapkričio 11 d., metu, kadangi minėtų posėdžių metu jie teigė, kad pinigų „vokeliuose“ negaudavo.

2.6. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės mokestinis patikrinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir paviršutiniškai, o išvados padarytos pažeidžiant įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, dėl ko ginčijami sprendimai naikintini ir šioje mokestinėje byloje skirtina ekspertizė dėl pateiktų 166 vnt. EKA kvitų galimo klastojimo.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Mokestinis ginčas byloje kilo dėl Bendrovės 2009 m. mokesčio bazės, nuo kurios apskaičiuotos GPM, VSD įmokos, PSD įmokos ir įmokos į GF, dydžio nustatymo bei dėl nepagrįstai į PVM atskaitą ir į sąnaudas įtraukto kuro pirkimo pagal UAB „EMSI“ vardu įformintus EKA kvitus.

3.2. Mokesčių administratorius pakartotinio patikrinimo metu įvertino Bendrovės darbuotojų apklausų protokolus, gautus iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir NVTS), kuris atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00072-12. 16 Bendrovės darbuotojų buvo apklausta FNTT Vilniaus apygardos valdybos NVTS tyrėjų. Minėtų darbuotojų nurodyti faktai ir aplinkybės užfiksuoti liudytojų apklausos protokoluose. Duodant parodymus asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, liudytojai buvo apklausti dalyvaujant FNTT Vilniaus apygardos valdybos NVTS vertėjams. Mokesčių administratorius taip pat įvertino Bendrovės patikrinimui pateiktus dokumentus, mokestinio tyrimo ir patikrinimo metu surinktą informaciją. Mokesčių administratorius, įvertinęs surinktus duomenis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovė 15 darbuotojų mokėjo didesnį darbo užmokestį, nei apskaičiavo dokumentuose ir registruose, t. y. mokėjo neoficialų darbo užmokestį, kurio neapskaitė registruose ir nedeklaravo laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. mėnesinėse GPM nuo A klasės pajamų ir metinėse deklaracijose, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui pateiktose laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ataskaitose bei į deklaracijas ir ataskaitas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, t. y. ne visus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį, išskaitytą ir sumokėtą GPM bei PSD ir VSD įmokas. Mokėtinos mokesčių sumos Bendrovei apskaičiuotos nuo 13 darbuotojų 2009 m. užfiksuotų fiktyvių pravaikštų bei 15 darbuotojų išmokėto didesnio darbo užmokesčio, negu nurodyta Bendrovės žiniaraščiuose.

3.3. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės atskaitingas asmuo – statybos darbų vadovas G. T. – 2009 m. kiekvieną mėnesį atsiskaitydamas už grynųjų pinigų, gautų ūkio išlaidoms, panaudojimą, prie avansinių apyskaitų pateikdavo dyzelinio kuro įsigijimo EKA kvitus, pagal kuriuos dyzelinis kuras įsigytas iš UAB „EMSI“ degalinės, esančios Trakų pl. 14 km., Trakų Vokėje. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atskaitingas asmuo su avansinėmis apyskaitomis pateikė 167 dyzelinio kuro įsigijimo EKA kvitus už 71 142,26 Lt. Patikrinimo metu įvertinus UAB „EMSI“ pateiktus pardavimų registruose užfiksuotus pardavimo operacijų duomenis ir Bendrovės pateiktus patikrinimui UAB „EMSI“ vardu įformintus dyzelinio kuro įsigijimo EKA kvitus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atskaitingo asmens per avansines apyskaitas pateiktų 166 vnt. EKA kvitų (dyzelinio kuro įsigijimo už 70 942,22 Lt) operacijų turinys skiriasi nuo UAB „EMSI“ užfiksuotų operacijų. Vienintelio į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus įtraukto EKA kvito (2009 m. gegužės 26 d., Nr. 595/731), pagal kurį buvo įsigyta 65,77 l dyzelinio kuro už 199,94 Lt, operacijos turinys ir suma atitinka vienas kitą. Dėl šio kvito duomenų UAB „EMSI“ įgaliotas asmuo 2015 m. sausio 5 d. paaiškinime nurodė, kad programoje „Remote“ negalima identifikuoti pirkėjo, jeigu buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, tik galima patvirtinti faktą, kokiai sumai buvo įsigyta degalų. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė pagal UAB „EMSI“ vardu įformintus EKA kvitus, kurie nepagrindžia realiai įvykusių ūkinių operacijų, laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. PVM deklaracijose nepagrįstai atskaitė 11 672,70 Lt pirkimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Bendrovė tai darė sąmoningai, siekdama mokestinės naudos.

3.4. Mokesčių administratorius pagal Bendrovės patikrinimui pateiktus dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus nustatė, kad Bendrovė pagal UAB „EMSI“ degalinės, esančios Trakų pl. 14 km, Trakų Vokėje, vardu įformintus EKA kvitus buhalterinės apskaitos laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. registruose ir PM deklaracijoje (PLN204) už 2009 m. į sąnaudas ir leidžiamus atskaitymus įtraukė 59 269,52 Lt sumą. Kaip minėta, pagal UAB „EMSI“ degalinės, esančios Trakų pl. 14 km, Trakų Vokėje, vardu įformintus EKA kvitus į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas. Duomenys įrašyti pagal juridinės galios neturinčius EKA kvitus, nes nurodytomis sąlygomis ūkinės operacijos realiai tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko. Bendrovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, 2009 m. neteisėtai pripažino sąnaudomis 59 269,52 Lt. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neteisėtai 59 269,52 Lt sumą priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir tuo sumažino apmokestinamąjį pelną bei neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 11 854 Lt PM.

3.5. UAB „VERUS AUDITUS“ išvados nepaneigia patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Vilniaus AVMI, pastabų nagrinėjimo metu išanalizavusi 2009 m. Bendrovės PM deklaracijoje deklaruotus duomenis ir buhalterinės apskaitos registruose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas bei įvertinusi tai, jog negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgti į UAB „VERUS AUDITUS“ parengtą specialisto išvadą nėra pagrindo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu prašė pareiškėjo Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime nurodytus argumentus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl MGK sprendimo, VMI sprendimo ir Vilniaus AVMI sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. Bendrovės 2009 m. mokesčio bazės, nuo kurios apskaičiuotos GPM, VSD įmokos, PSD įmokos ir įmokos į GF, dydžio nustatymo bei, mokesčių administratoriaus nuomone, į PVM atskaitą ir į sąnaudas nepagrįstai įtraukto kuro pirkimo pagal UAB „EMSI“ vardu įformintus EKA kvitus.

7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI sprendimu nurodė Bendrovei sumokėti į biudžetą 11 673 Lt (3 380,73 Eur) PVM, 7 360,54 Lt (2 137,76 Eur) PVM delspinigius, 3 502 Lt (1 014 Eur) PVM baudą, 11 854 Lt (3 433,16 Eur) PM, 5 501 Lt (1 593 Eur) PM delspinigius, 3 556 Lt (1 029 Eur) PM baudą, 16 645,54 Lt (4 820,88 Eur) GPM, 11 171,63 Lt (3 235,52 Eur) GPM delspinigius, 4 994 Lt (1 446 Eur) GPM baudą, 53 456,51 Lt (15 482,08 Eur) VSD įmokas, 26 728 Lt (7 740 Eur) VSD įmokų baudą, 9 88,35 Lt (2 719,05 Eur) PSD įmokas, 4 694 Lt (1 359 Eur) PSD įmokų baudą, 158,63 Lt (45,94 Eur) GF įmokas, 19,32 Lt (5,60 Eur) įmokų į GF delspinigius ir 47 Lt (13 Eur) įmokų į GF baudą. VMI sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą. MGK sprendimu pripažino teisėtu VMI sprendimą.

8. Teismas nustatė, kad Bendrovė kiekvieną mėnesį į PVM atskaitą įtraukė sumas pagal UAB „EMSI“ degalinės, esančios Trakų pl. 14 km, Trakų Vokėje, kasos aparato kuro pirkimo EKA kvitus. Iš viso Bendrovė į buhalterinę apskaitą 2009 m. įtraukė 70 942 Lt sumą už UAB „EMSI“ įsigytą kurą pagal kuro pirkimo EKA kvitus, šiuo pagrindu atskaitė 11 672,70 pirkimo PVM. Atlikus palyginamąjį tyrimą, nustatyta, kad nors EKA kvitų numeriai sutampa, tačiau kvitai išduoti dėl visai kitų prekių (buvo tik vienintelis kvitas, kurio pirkimo suma, numeris, data sutapo). Taigi byloje, išskyrus pareiškėjo turimus EKA kvitus, nebuvo rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už visą 70 942 Lt sumą Bendrovė būtų tikrai įsigijusi kurą iš UAB „EMSI“.

9. Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar Bendrovės turimi ir į buhalterinę apskaitą įtraukti kvitai tikrai išduoti UAB „EMSI“ ir šiuo pagrindu įtraukti į buhalterinę apskaitą, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-137-487/2016 pavedė atlikti ekspertizę, užduodant klausimus:

1) ar 166 vnt. UAB „EMSI“ EKA kuro pirkimo kvitų originalai, paimti iš Bendrovės, pagal turinį ir spaudos būdą atitinka UAB „EMSI“ 2009 m. gegužės 18 d. kvito Nr. 264/723 originalą?;

2) ar 166 vnt. UAB „EMSI“ EKA kuro pirkimo kvitų originalai, paimti iš Bendrovės, pagal turinį ir spaudos būdą atitinka UAB „EMSI“ 2009 m. gegužės 28 d. kvito Nr. 10/723 originalą? Lietuvos teismo ekspertizės centre klausimai redaguoti taip: „ar 166 vnt. UAB „EMSI“ EKA kuro pirkimo kvitai (originalai), paimti iš Bendrovės, yra atspausdinti tuo pačiu kasos aparatu kaip ir lyginamajam tyrimui pateikti UAB „EMSI“ kvitų pavyzdžiai: 2009 m. gegužės 18 d. kvitas Nr. 264/723 (originalas) ir 2009 m. gegužės 28 d. kvitas Nr. 10/723 (originalas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, iki bus pateikta eksperto išvada dėl 166 vnt. UAB „EMSI“ EKA kuro pirkimo kvitų. Atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad tirti pateikti 166 vnt. UAB „EMSI“ EKA kuro pirkimo kvitai (originalai), paimti iš Bendrovės, yra atspausdinti kitu kasos aparatu, nei baudžiamosios bylos Nr. I-137-487/2016 tomo Nr. 7 126 lape (puslapyje) esantys lyginamajam tyrimui pateikti UAB „EMSI“ kvitų pavyzdžiai. Be to, padaryta išvada, kad UAB „EMSI“ kompiuterio laikmenose esančiuose programos duomenų failuose nėra jokių įrašų apie 166 vnt.

UAB „EMSI“ degalinės Trakų Vokėje EKA kvitus už Bendrovės įsigytą kurą. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas darė išvadą, kad Bendrovė į PVM ir PM atskaitą nepagrįstai įtraukė kuro įsigijimo sąnaudas pagal UAB „EMSI“ 166 vnt. kasos aparato EKA kvitus, kurie, kaip paaiškėjo atlikus ekspertizę, nėra originalūs. Šie kvitai neatitinka UAB „EMSI“ kasos aparato spausdinamų kvitų sandaros. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad Bendrovė kurą UAB „EMSI“ pylėsi tariamai bei šią tikrovės neatitinkančią informaciją ir ginčo sumas fiksavo buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Todėl teismas pritarė MGK ir mokesčių administratoriaus padarytai išvadai, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „EMSI“ vardu įformintuose EKA kvituose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, todėl Bendrovė nepagrįstai apskaitė 70 942 Lt sumai realiai neįsigytą kurą, kurio pirkimo PVM (11 763 Lt) įtraukė į PVM apskaitą, o 59 270 Lt priskyrė leidžiamiems atsiskaitymams, tokiais savo veiksmais pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas. Todėl ginčijami MGK, VMI ir Vilniaus AVMI sprendimai dėl papildomai priskaičiuoto PVM, PM bei jų delspinigių ir baudų yra teisėti ir pagrįsti.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad mokesčių administratorius, nustatydamas Bendrovės mokesčio bazę už 2009 m., padarė išvadą, jog Bendrovė 2009 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 154 595,78 Lt darbo užmokesčio, todėl apskaičiavo pareiškėjui GPM, VSD, GF ir PSD įmokas. Nustatyta, kad Bendrovės 2009 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuota, jog kiekvienas iš Bendrovės darbuotojų turėjo pravaikštų, jų skaičius svyravo nuo 49 iki 223 pravaikštų dienų. Mokesčių administratorius, apibendrinęs darbuotojų dirbtų dienų ir pravaikštų skaičių, nustatė, kad pravaikštų skaičius (t. y. 2 359 dienos) dvigubai viršija dirbtų dienų (t. y. 1 186 dienų) skaičių.

Bendrovė pateikė dokumentus, patvirtinančius darbuotojams už pravaikštas paskirtas nuobaudas. Nepaisant šių Bendrovės dokumentuose užfiksuotų duomenų, visi Bendrovės darbuotojai (išskyrus 3 darbuotojus) apklausose nurodė, kad Bendrovėje dirbo po 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę, jiems darbo užmokestis buvo mokamas kas mėnesį, siekė nuo 800 Lt iki 2 000 Lt. Darbuotojų parodymų pagrindu nustatyta, kad darbo užmokestį Bendrovė darbuotojams mokėjo grynaisiais pinigais, nors 2009 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra sužymėtos darbuotojų pravaikštos, teigė, kad tiek pravaikštų, kiek buvo sužymėta, neturėjo, nes buvo suinteresuoti kuo daugiau uždirbti.

Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad darbuotojų parodymai yra prieštaringi. Kaip nustatyta iš apklausos protokolų, visi darbuotojai, išskyrus 3 darbuotojus, patvirtino, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose sužymėti duomenys apie jų pravaikštas yra neteisingi. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tokiais Bendrovės darbuotojų paaiškinimais, juolab, kad aplinkybę dėl nepagrįstai darbo apskaitos žiniaraščiuose žymėtų pravaikštų patvirtina ir pateiktų įrodymų visuma. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad šiuo aspektu mokesčių administratorius turėjo teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Vilniaus AVMI 2015 m. sausio 28 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR-0680-45 yra perteiktas darbuotojų paaiškinimų turinys, išdėstytos konkrečios neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybės, taip pat susistemintai pateikti tiek pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje, tiek mokesčių administratoriaus atlikti darbo užmokesčio apskaičiavimai, palyginamieji duomenys. Nors nurodyta, kad darbuotojams surašytos nuobaudos dėl pravaikštų, tačiau nėra duomenų, kad su tokiomis nuobaudomis darbuotojai apskritai būtų supažindinti. Pareiškėjas neįrodė, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų realiai vykstančioms pravaikštoms kontroliuoti, išskyrus, kaip minėta, paskirtas nuobaudas, su kuriomis darbuotojai nebuvo net supažindinti.

Teismo vertinimu, vidutinio apdairumo, protingumo darbdavys imtųsi atitinkamų veiksmų, jei įmonės darbuotojai tokiu mastu darytu pravaikštas. Šiuo atveju pareiškėjas įtikinamų argumentų, kodėl tokie darbuotojai buvo toleruojami, nepateikė. Be to, aktuali mokesčių administratoriaus nustatyta aplinkybė, kad darbo sutartys su šiais darbuotojais nutrauktos ne darbdavio iniciatyva, bet pačių darbuotojų prašymu, o tai tik patvirtina, kad pareiškėjas dėl tokio tariamo darbuotojų elgesio jiems masiškai turint pravaikštas aktyvių veiksmų realiai nesiėmė.

Nors pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 n. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo tokių pajamų, kad būtų galėjusi mokėti Vilniaus AVMI sprendime nurodytas darbo užmokesčio sumas darbuotojams, teismas tokius argumentus vertino kaip nepagrįstus. Pareiškėjas, pagrįsdamas šį teiginį, rėmėsi UAB „VERUS AUDITUS“ specialisto išvada, kurioje teigiama, kad Bendrovė neturėjo finansinių šaltinių ir piniginių lėšų išmokėti darbuotojams FNTT specialisto 2014 m. sausio 20 d. išvadoje nurodytą 237 168,52 Lt darbo užmokesčio sumą.

Teismas tokius pareiškėjo pateikiamus įrodymus vertino kaip gynybinę poziciją, nes šiuos įrodymus paneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma. Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius atlikęs tyrimą nustatė, jog Bendrovės pardavimai 2008 m. sudarė 2 013 008 Lt, 2009 m. – 1 175 176 Lt. Taigi pareiškėjas vykdė veiklą, priiminėjo darbų užsakymus ginčo laikotarpiu. Bendrovė 2009 m. didžiąją dalį į banko sąskaitą gautų piniginių lėšų išgrynino. Taigi vien UAB „VERUS AUDITUS“ specialisto išvada visų kitų nustatytų aplinkybių kontekste, nepaneigia aplinkybės dėl neapskaityto darbo užmokesčio.

11. Teismas darė išvadą, kad 13 Bedrovės darbuotojų iš tiesų tomis dienomis, kurios Bendrovės apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotos kaip pravaikštos, dirbo, o pareiškėjas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 12 d. duomenis apie darbuotojus nurodė neteisingai. Šios aplinkybės lemia, kad pareiškėjas vietoje priskaičiuotino 208 833,31 Lt darbo užmokesčio, apskaitė tik 54 237,53 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, dėl to darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė 154 595,78 Lt darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo nuostatomis, apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtinas GPM, VSD sumas, taip pat PSD įmokas ir įmokas į GF, šių mokesčių delspinigius ir paskyrė baudas.

12. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad MGK sprendimas, VMI sprendimas, Vilniaus AVMI sprendimas priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra pagrindo. Teismas, netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimų, netenkino ir Bendrovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 13. Pareiškėjas Bendrovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Teismas nepagrįstai vertino tik vienus įrodymus, kitus ignoruodamas, taip suteikdamas vieniems įrodymams didesnę reikšmę prieš kitus. Teismas visiškai nevertino to, kad, išanalizavus pateiktus 166 vnt. UAB „EMSI“ EKA kvitus, išrašytus Bendrovei už pirktą kurą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad Bendrovė pirko kurą reguliariai 2009 m. MGK išvados yra pagrįstos prielaidomis. MGK teiginiai, kad nurodomi 166 vnt. EKA kvitai neturi jokios juridinės galios, kadangi lyginant šiuose kvituose užfiksuotas degalų pirkimo operacijas su degalinėje UAB „EMSI“ esančio programos „Remote 97x1.712“ duomenimis, nustatyta, kad šių operacijų turinys skiriasi, grįsti tik prielaidomis, nes nėra pagrįstos ekspertų išvados dėl minėtų kvitų netikrumo. 166 vnt. UAB „EMSI“ kvitai, paimti iš Bendrovės, yra originalai, tik atspausdinti kitu kasos aparatu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gegužės 25 d. ekspertizės aktas yra ginčijamas UAB „VERUS AUDITUS“ specialisto 2018 m. gruodžio 7 d. išvada. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas, teikdamas 2017 m. gegužės 25 d. ekspertizės aktą, nesivadovavo visais pirminiais dokumentais, patvirtinančiais kuro nurašymo sąnaudas Bendrovei, todėl 2017 m. gegužės 25 d. ekspertizės aktas nėra ekonomiškai pagrįstas. Mokesčių administratoriaus atstovė (specialistė V. K.), 2016 m. balandžio 21 d. duodama parodymus teismui, nurodė, kad 2 UAB „EMSI“ degalinės darbuotojai klastojo kuro kvitus (2016 m. balandžio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

14.2. Mokesčių administratorius UAB „EMSI“ degalinėje įdiegtai buhalterinei programai „Remote 97x1.712“ be jokio objektyvaus ir pakankamo pagrindo suteikė išskirtinį įrodomosios vertės statusą, kai Bendrovės pateikti 166 vnt. dyzelinio kuro įgijimo EKA kvitai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, t. y. pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, pagrindžiantys ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių minėtos programos patikimumą, dėl ko visiškai nepagrįsta yra mokesčių administratoriaus pozicija laikyti programą „Remote 97x 1.712“ patikimesne (įrodymų prasme) už pateiktus EKA kvitus. Prielaidą apie neva galbūt suklastotus Bendrovės pateiktus EKA kvitus iškėlė mokesčių administratorius ir būtent jis šios prielaidos nepatvirtino jokiais objektyviais papildomais tyrimo metu surinktais duomenimis, nors tokia pareiga jam kyla pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. MGK, nepagrįstai perkeldama įrodinėjimo naštą mokesčių mokėtojui, t. y. Bendrovei, nurodė, kad Bendrovė, teigdama, jog greičiausiai UAB „EMSI“ jai pardavė neužpajamuotą dyzelinį kurą ir išdavė juridinės galios neturinčius EKA kvitus, prieš UAB „EMSI“ nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų įrodyti Bendrovės sąžiningumą (pvz., pretenzijų teikimas, kreipimasis į teisėsaugos institucijas ir pan.). Tačiau minėti teiginiai tik parodo Bendrovės gynybinę poziciją ir galimą versiją, dėl ko jos pateiktų EKA kvitų turinys neatitiko UAB „EMSI“ degalinėje įdiegtos programos duomenų. Pareiškėjas neįrodinėja, kad UAB „EMSI“ galbūt darė kokius nors buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimus, nepajamavo parduodamų degalų ir pan. Teismas visiškai nevertino ir nieko nepasisakė apie Bendrovės byloje pateiktus papildomus įrodymus ir išskirtinai rėmėsi tik mokesčių administratoriaus išsakyta nuomone, taip pažeisdamas pareigą būti aktyviam.

14.3. Teismo nurodomi 13 Bendrovės darbuotojų buvo apklausinėjami daugelį kartų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Vilniaus AVMI pareigūnų, taip pat nurodyti Bendrovės darbuotojai tais pačiais klausimais buvo apklausiami liudytojais Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-559-168/2014) ir Vilniaus apygardos teisme (baudžiamoji byla Nr. I-26-209/2018). Ikiteisminio tyrimo metu kiekvienas darbuotojas paaiškino, kad kai gaudavo atlyginimą grynaisiais pinigais, visada pasirašydavo už tą sumą, kuri buvo jam išmokama. Visi darbuotojai, duodami paaiškinimus FNTT tyrėjai, painiojo 2009 m. su 2008 m., taip pat darbuotojai painiojo atlyginimo mokėjimo formą ir skaičius, tai patvirtina sąskaitos už 2008 m. (administracinė byla Nr. I-559-168/2014). Visi prieštaravimai ir neatitikimai yra pateikti teismui 16 Bendrovės darbuotojų liudytojų apklausos protokolų ir paaiškinimų analizėje. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-559-168/2014 nurodė ne tik, kad mokesčių administratorius buvo ydingai atlikęs Bendrovės darbuotojų apklausą, t. y. darbuotojai buvo apklausti nedalyvaujant vertėjams, bet ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog mokesčių administratorius mokestiniu laikotarpiu būtų tyręs ar kitaip tikrinęs kitus Bendrovės veiklos rodiklius, galinčius pagrįsti nustatytus faktus (pvz., ar Bendrovė turėjo tokių pajamų, kad galima būtų daryti išvadą, jog ji galėjo mokėti didesnį darbo užmokestį, nei nurodyta). Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat buvo nurodęs, kad daryti vienareikšmiškas išvadas, pagrįstas tik darbuotojų prieš kelerius metus atliktomis apklausomis, bei darant prielaidas, kad esant prastovoms (ar pravaikštoms) vienintelis jų pajamų šaltinis buvo iš Bendrovės neoficialiai gaunamas atlygis, nepakanka. Bendrovės pateiktoje UAB „VERUS AUDITUS“ 2014 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje yra nurodyta, kad Bendrovė nedisponavo ir negalėjo disponuoti dideliais kiekiais grynųjų pinigų.

14.4. Ikiteisminio tyrimo metu FNTT tyrėja liudytojų apklausą vėl atliko pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, nes dalis liudytojų vėl buvo apklausiami nedalyvaujant vertėjui. Kaip vertėja dalyvavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėja, kuriai nesuteikta teisė versti. Todėl tokie įrodymai, kurie surinkti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, negali būti laikomi tinkamais. Be to, L. Z. 2013 m. vasario 13 d., 13.00–13.20 val., duoti parodymai ir A. U. 2013 m. vasario 13 d., 12.00–12.45 val., duoti parodymai yra identiški kaip vieni kitų kopijos. G. K. 2013 m. liepos 4 d., 11.50–12.23 val., ir I. K. 2013 m. liepos 4 d., 10.00–11:45 val., duoti parodymai surašyti pagal vieną šabloną kaip ir 2013 m. vasario 13 d. parodymai. FNTT tyrėja falsifikavo liudytojų parodymus, nurodydama, kad kiekvienas iš liudytojų susipažino su Vilniaus AVMI 2012 m. birželio 26 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-08-77-9 ir jo priedu Nr. 1, nors iš tikrųjų nei vienam liudytojui šis patikrinimo aktas nebuvo rodomas (tai darbuotojai paliudijo teisme). FNTT tyrėja liudytoją J. J. 2014 m. kovo 19 d., 7.20 val., apklausinėjo lengvojo automobilio salone.

14.5. Nuo 2010 m., kada mokesčių administratorius pradėjo Bendrovės mokestinį patikrinimą, nei vienas iš darbuotojų, kurie davė paaiškinimus tiek mokesčių administratoriaus specialistams, tiek FNTT tyrėjams, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tiek Vilniaus apygardos teismui, nepatvirtino, kad gaudavo neoficialų atlyginimą. Darbuotojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nesistemingi. Bendrovės darbuotojų, apklaustų liudytojais, parodymai išliko prieštaringi, o išvados, pagrįstos šių darbuotojų, apklaustų liudytojais, deklaratyviais parodymais, yra neargumentuotos, neįvertinta nustatytų aplinkybių visuma ir neatsižvelgta į UAB „VERUS AUDITUS“ specialisto 2014 m. spalio 14 d. išvadą apie Bendrovės finansinę būklę laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Minėtas specialistas savo teiginius apie Bendrovės finansines problemas nurodomu laikotarpiu pagrindė konkrečiais duomenimis ir paskaičiavimais, išanalizuodamas Bendrovės 2009 m. pinigų srautus, iš jų išskirdamas grynuosius pinigų srautus. Specialistas, atlikęs visapusišką Bendrovės pagrindinės veiklos pinigų srautų analizę ir gamybinę, prekybinę paslaugų teikimo veiklą, investicinės veiklos ir finansinės veiklos pinigų srautų judėjimą per 2009 m., nenustatė ir nekonstatavo aplinkybių apie neapskaitytas pajamas ir neapskaitytas pinigines lėšas ir pateikė neginčijamą išvadą, kad Bendrovė neturėjo finansinių šaltinių ir piniginių lėšų mokėti darbuotojams Vilniaus AVMI priskaičiuotas darbo užmokesčio išmokas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nemokumą patvirtina ir 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. 178 Vilniaus AVMI Šalčininkų skyriaus vedėjai „Dėl PVM mokesčio mokėjimo atidėjimo“.

14.6. Vilniaus AVMI 2015 m. sausio 28 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR-0680-45 priede Nr. 1 Vilniaus AVMI specialistė falsifikavo liudytojų parodymus, t. y. nors dalis Bendrovės darbuotojų nurodė, kad atlyginimą (dalį jo) gaudavo per banko sąskaitą, tačiau patikrinimo akte nurodyta, kad minėti darbuotojai atlyginimą gaudavo tik grynaisiais. Vilniaus apskrities VMI II poskyrio specialistė, 2010 m. rugpjūčio 26 d. atlikusi Bendrovės mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d, nenustatė faktų, kad į Bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtraukti netikri 116 vnt. UAB „EMSI“ EKA kvitai apie degalų pirkimą iš šios bendrovės.

14.7. Ikiteisminiame tyrime ir mokesčių administratoriaus veiksmuose galima įžvelgti šališkumo ir neobjektyvumo elementus: nebuvo apklausti Bendrovės vairuotojai ir kiti darbuotojai, kurie nurodomu laikotarpiu matė ir patys vežė statybines medžiagas į objektus bei užsukdavo į UAB „EMSI“ priklausančią degalinę, esančią Trakų pl. 14 km., Trakų Vokėje, užsipilti kuro; matė, kaip vairuotojas, sumokėjęs už kurą, gaudavo kvitus ir išvažiuodavo. Nėra aišku, kokią prasmę MGK suteikė buvusių Bendrovės darbuotojų apklausoms, įvykdytoms teismo posėdžių, vykusių 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. lapkričio 11 d., metu, kadangi minėtų posėdžių metu darbuotojai taip pat buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau šių apklausų metu jie teigė, kad pinigų „vokeliuose“ negaudavo. Teismas visiškai nevertino pateiktos informacijos, kad Bendrovei buvo skolingos įmonės apie 850 000 Lt, todėl lieka neaišku, iš kokių pajamų Bendrovė tariamai galėjo mokėti „vokeliuose“ savo darbuotojams, kai visiškai neturėjo grynųjų pinigų. Apie kitų įmonių įsiskolinimą Bendrovei liudija teismo nutartys, kuriomis Bendrovė yra įtraukta į kreditorių sąrašą. Akivaizdu, kad teismas vertino pavienes frazes, pavienius dokumentus, kurie net neatspindėjo bendrai visų byloje esančių įrodymų.

14.8. Teismas, priimdamas nemotyvuotą sprendimą, sukėlė pagrįstas abejones savo išvadomis. Teismas sprendime, nepakankamai arba visai nemotyvuodamas išvadų dėl surinktų ir pateiktų byloje įrodymų, sukėlė pagrįstų abejonių dėl savo šališkumo. Tokias abejones sukėlė ir tas faktas, kad paskutiniame teismo posėdyje Bendrovės atstovas negalėjo dalyvauti, kadangi tuo metu sirgo, dėl šios priežasties jis buvo pateikęs prašymą atidėti posėdį, tačiau teismas atmetė prašymą, motyvuodamas tuo, kad tariamai Bendrovė galėjo paskirti kitą atstovą. Neaišku, kaip Bendrovė, kuri yra maža įmonė, galėjo kitą asmenį, visiškai nesusipažinusi su bylos medžiaga, paskirti tinkamai atstovauti didėlės apimtiems byloje. Teismas to visiškai nevertino, neanalizavo. Minėtas teismo posėdis, kuriame nedalyvavo Bendrovės atstovas dėl ligos, buvo labai svarbus, tai buvo pirmas posėdis po ekspertizių gavimo, todėl tokiu būdu teismas neužtikrino galimybės Bendrovės atstovui pasisakyti dėl jų (išsakyti savo argumentus).

15. Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra nepagrįsti. VMI nuomone, Bendrovės skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-137-487/2016 paskirta ekspertizė patvirtino, jog ekspertams tirti pateikti 166 vnt. UAB „EMSI“ EKA kvitai, paimti iš Bendrovės, yra atspausdinti kitu nei UAB „EMSI“ priklausiusiu kasos aparatu, o tai taip pat pagrindžia mokesčių administratoriaus išvadas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu prašo pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko VMI atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Gautoje patikrinti apeliacine tvarka administracinėje byloje iš esmės kyla tik įrodymų vertinimo klausimas, t. y. mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą bei apibrėžęs mokestinę bazę, apskaičiavo papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, kurių sumokėjimo privalomumą mokesčių mokėtojas neigia, tvirtindamas neturįs tokios pareigos, nes byloje esantys įrodymai turi būti aiškinami pastarojo naudai. Be to, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą buvo šališkas.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Be to, akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

20. Apeliaciniame skunde, grindžiant patirtas išlaidas kurui įsigyti, remiamasi UAB „EMSI“ EKA kvitais, kurie, teigiama, yra originalai, tik atspausdinti kitu kasos aparatu. Akcentuojama, jog tai pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl lieka neaišku, kodėl mokesčių administratoriaus buvo atmesti šie dokumentai, suteikiant išskirtinį dėmesį UAB „EMSI“ įdiegtai buhalterinės apskaitos programai (žr. nutarties 14.1–14.2 p.).

21. Ką tik paminėtas apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu, kadangi ginčo EKA kvitai, kaip buvo nustatyta mokestinio patikrinimo metu bei patvirtinta teisminio bylos nagrinėjimo metu, nepagrindžia įsigyto kuro, todėl mokesčių administratorius jais ir negalėjo remtis. Būtina pažymėti, kad Bendrovė su UAB „EMSI“ pardavimo sutarčių nebuvo sudariusi. Išlikę duomenys UAB „EMSI“ kompiuterinėje sistemoje patvirtino, kad jokių pardavimų su Bendrove apskritai neužfiksuota. Į UAB „EMSI“ programos paiešką įvedus duomenis, susijusius su ginčo EKA kvitais, nustatyta, kad šie kvitai išduoti visiškai kitiems pirkėjams, įsigijusiems benzino, vinjenčių, geriamo vandens, ledų ir kitų prekių, t. y. UAB „EMSI“ elektroninių aparatų kvitai nepagrindžia realiai įvykusių ūkinių operacijų tarp juose nurodytų ūkio subjektų (Bendrovės ir UAB „EMSI“).

22. Paneigiant apelianto argumentą dėl ginčo EKA kvitų, kaip pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Bendrovė vidutiniškai per mėnesį į apskaitą įtraukdavo 2 100 l kuro įsigijimų pagal UAB „EMSI“ vardu įformintus EKA kvitus, o tai lemtų per mėnesį nuvažiuojamą maždaug 21 000 km arba per vieną darbo dieną 1 000 km atstumą, kai pagrindiniai statybos darbų objektai buvo arti Vilniaus (Bendrovės buveinės vieta).

23. Teisinę galimybę remtis EKA kvitais eliminuoja ir aplinkybės, nurodytos šios nutarties 9 punkte.

24. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

25. Aiškindamas minėtų teisės normų turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Taigi pirmiausia būtent mokesčių administratorius turi pateikti pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. Tik nustačius, kad mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas neįvykdė pareigos nuginčyti mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1527/2010, 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1601/2012, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-982-438/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-968/2019).

26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, t. y. surinko pakankamai duomenų pagrįsti apskaičiuotas PM ir PVM bei su šiais mokesčiais susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas neįvykdė pareigos nuginčyti mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus aptariamoje administracinės bylos dalyje.

27. Dėl Bendrovei apskaičiuotų GPM, VSD ir PSD apeliaciniame skunde pateikiami atskiri padriki momentai (žr. nutarties 14.4–14.5 p), kaip neva galintys lemti kitokio procesinio sprendimo priėmimą šioje dalyje, tačiau neatsižvelgiama į faktinių duomenų visumą.

28. Administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad visi Bendrovės darbuotojai (išskyrus 3) nurodė dirbę Bendrovėje po 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę, jiems darbo užmokestis buvo mokamas kas mėnesį ir siekė nuo 800 Lt iki 2 000 Lt, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose sužymėti duomenys apie jų pravaikštas yra neteisingi.

29. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog Bendrovės pardavimai 2008 m. sudarė 2 013 008 Lt, 2009 m. – 1 175 176 Lt. Tai rodo, kad ūkinė veikla buvo vykdoma intensyviai, darbai atliekami ištisus metus. Gautos į Bendrovės banko sąskaitas lėšos naudotos įvairiems atsiskaitymams, tačiau didžioji dalis buvo išgryninama ir sumomis, siekiančiomis nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų, išduodama atskaitingiems asmenims. Vadinasi, buvo operuojama pakankamai solidžiomis grynųjų pinigų sumomis, leidusioms atlikti ir atlyginimų išmokėjimą grynaisiais pinigais.

30. Taigi ir šioje administracinės bylos dalyje nėra pagrindo kitokiai išvadai, nei buvo padaryta mokesčių administratoriaus, MGK bei pirmosios instancijos teismo (ABTĮ 56 str.)

31. Dėl specialisto išvados Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją – UAB „VERUS AUDITUS“ specialisto išvada yra tik vienas iš faktinių duomenų, kuris nepaneigia mokesčių administratoriaus surinktos įrodymų visumos, todėl negali pakeisti bylos baigties apelianto naudai.

32. Dėl teismo šališkumo (nutarties 14.8 p) pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-174-520/2019), o, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas (apeliantas) pakankamai nepagrindė pirmosios instancijos teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems), tiek objektyviuoju (t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo) aspektu.

33. Pagal ABTĮ 79 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, jei į posėdį neatvyko proceso šalis ir teismas nusprendžia, kad be tos šalies negalima nagrinėti bylos. Šiuo atveju teismas tokios išvados nepriėjo, todėl turėjo teisę bylą nagrinėti ir priimti procesinį sprendimą, kas, be kita ko, nesukliudė pareiškėjui pateikti apeliacinio skundo. Todėl dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo, nagrinėjusio šią administracinę bylą, šališkumo nėra pagrindo konstatuoti.

34. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius