Legislator Case Law & Legislation
507e8bb1-0186-44ac-b2de-778e09e4e539 AI generated

507e8bb1-0186-44ac-b2de-778e09e4e539 · Kauno apygardos teismas

Case Number 507e8bb1-0186-44ac-b2de-778e09e4e539
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti jam nuosavybės teises į rÅ«sio patalpÄ R-6 (4,21 kv. m), esančiÄ pastate 2A2p adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 19, ir nustatyti servitutÄ â€“ teisę patekti į Å¡iÄ rÅ«sio patalpÄ (vieÅ¡pataujantį daiktÄ ), per tame pačiame pastate esančias rÅ«sio patalpas R-1 (6,56 kv.

Legislator headnote

AI generated

507e8bb1-0186-44ac-b2de-778e09e4e539 · Kauno apygardos teismas: „Kadastro bylos duomenimis, rÅ«sio patalpa 4,21 kv. m pažymėta R-6 yra pastate 2A2p - adresu (duomenys neskelbtini) g. 19A“. Patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumu, paliko nenagrinėtus.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo P. S. 2000 Lt atsakovei S. V. atstovavimo iÅ¡laidas ir 218,54 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei. Teismas nustatė, kad 1992 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu S. M. iÅ¡ Kauno miesto valdybos įsigijo nuosavybėn 2 kambarių 49,55 kv. m butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 17-11 /(duomenys neskelbtini) g. 21-11.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                     Civilinė byla Nr. 2A-74-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08663-2009-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 45.6;99.5; 114.11; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. atstovės advokatės D.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-886/2013 pagal ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinį atsakovams J. S., S. V., Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir pagal atsakovų J. S. ir S. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. S., atsakovui VÄ® Registrų centrui dėl Registrų centro įraÅ¡o panaikinimo ir sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys I. V., A. M., Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė D.

K., A. L., S. M., A. M., Kauno m. 16-ojo notarų biuro notarė R. K.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. S. 2012-11-19 patikslintu ieÅ¡kiniu (5 t., 39–45 b. l.) prašė:

1) pripažinti jam nuosavybės teises į rÅ«sio patalpÄ R-6 (4,21 kv. m), esančiÄ pastate 2A2p adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 19, ir nustatyti servitutÄ â€“ teisę patekti į Å¡iÄ rÅ«sio patalpÄ (vieÅ¡pataujantį daiktÄ ), per tame pačiame pastate esančias rÅ«sio patalpas R-1 (6,56 kv.

m) ir R-3 (3,42 kv. m) (tarnaujančius daiktus).2) Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 1992-10-19 privatizavimo sutarties, sudarytos tarp V. B. ir Kauno miesto valdybos, 1 punkto dalį dėl 0,011 dalies mÅ«rinio gyvenamojo namo 2A2/p, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , privatizavimo.3) Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 1992-10-20 privatizavimo sutarties, sudarytos tarp S. V. ir Kauno miesto valdybos, 1 punkto dalį dėl 0,012 dalies mÅ«rinio gyvenamojo namo 2A2/p, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19, privatizavimo.4) Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2000 m. liepos 20 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. G-5614 dėl 0,011 dalies gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19, paveldėjimo.5) Nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2006-03-17 sutarties, sudarytos tarp I.

V., A. M. ir S. V., patvirtintos Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarės D. K., 2.1 punkto dalį dėl patalpos R-6/ 4,21 kv. m priskyrimo bendrai nuolat naudotis I. V. ir A. M..6) Nuo sutarties pasirašymo momento pripažinti iš dalies negaliojančia 2006-03-21 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp I. V., A. M. ir J. S., patvirtintos Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarės D. K., 2.1. punkto dalį, kurioje nurodyta, kad pardavėja I. V. parduoda 98/300 dalis, pardavėja A. M. parduoda 49/300 dalis, o pirkėjas J.

S. nuosavybės teise perka Å¡ias dalis, 5.1. punkto dalį dėl patalpos R-6/ 4,21 kv. m priskyrimo nuolat naudotis atsakovui J. S..7) Pripažinti negaliojančia 2006-03-21 priėmimo–perdavimo akto 1 punkto dalį dėl 0,011 dalies gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19, priėmimo–perdavimo.8) Ä®pareigoti J. S. ir S. V. savo sÄ skaita ir jėgomis per 10 (deÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti įėjimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpÄ R-6 (4,21 kv. m), esančiÄ pastate 2A2p Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19, o jei Å¡io įpareigojimo J.

S. ir S. V. per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys – leisti P. S. atlaisvinti įėjimÄ Ä¯ Å¡iÄ rÅ«sio patalpÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ J. S. ir S. V..9) Priteisti P. S. iÅ¡ J. S. ir S. V. bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovai J. S. ir S. V. 2012-11-05 patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (5 t., 25–30 b. l.) prašė:

1) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 1992-07-24 pirkimo–pardavimo sutarties R21-3180 dalį „pirkėjas nupirko dviejų kambarių butÄ Nr. 11 su rÅ«siu“, dėl įraÅ¡o „su rÅ«siu“;2) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2007-08-01 pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. RK 5918, ir 2007-08-01 perdavimo–priėmimo akto, registro Nr. RK 5919, dalį dėl rÅ«sio patalpos R-6 (4,21 kv.

m) pardavimo ir perdavimo P. S. asmeninėn nuosavybėn;3) panaikinti:a) 2010 m. kovo 4 d. VÄ® Registrų centro Kauno filialo sprendimÄ Nr. (3.4.5) S-925,b) 2010 m. balandžio 23 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimÄ Nr. 74,c) neteisėtÄ registro Nr. 20/120237, adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 17-11 / (duomenys neskelbtini) g. 21-11, pastabÄ â€žKadastro bylos duomenimis rÅ«sio patalpa 4,21 kv. m, pažymėta R-6, yra pastate 2A2p - adresu(duomenys neskelbtini) g. 19“. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies. Teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 1992 m. liepos 24 d. sutarties, reg. Nr. 21-3180, pagal kuriÄ Kauno miesto valdyba pardavė, o S. M. pirko dviejų kambarių butÄ Nr. 11, 49,55 kv. m bendro ploto, esantį gyvenamajame name Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 17, dalį – įraÅ¡Ä , kad parduodamas rÅ«sys; pripažino negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg.

Nr. RK 5918, pagal kuriÄ A. L. pardavė, o P. S. nupirko butÄ su rÅ«siu, dalį dėl rÅ«sio patalpos R-6 (4,21 kv. m), esančios pastate 2A2p adresu: (duomenys neskelbtini) g. 19A, pardavimo P. S. asmeninėn nuosavybėn; pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 1 d. turto priėmimo–perdavimo akto, reg. Nr. RK 5919, dalį dėl rÅ«sio patalpos R-6 (4,21 kv. m), esančios pastate 2A2p adresu: (duomenys neskelbtini) g. 19A, priėmimo–perdavimo; paÅ¡alino Nekilnojamojo turto registre Nr. 20/120237 11 punkte įraÅ¡ytas registro pastabas ir nuorodas:

„Kadastro bylos duomenimis, rÅ«sio patalpa 4,21 kv. m pažymėta R-6 yra pastate 2A2p - adresu (duomenys neskelbtini) g. 19A“. Patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumu, paliko nenagrinėtus.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo P. S. 2000 Lt atsakovei S. V. atstovavimo iÅ¡laidas ir 218,54 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei. Teismas nustatė, kad 1992 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu S. M. iÅ¡ Kauno miesto valdybos įsigijo nuosavybėn 2 kambarių 49,55 kv. m butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 17-11 /(duomenys neskelbtini) g. 21-11.

Sutartyje įraÅ¡yta, kad butas buvo perkamas su rÅ«siu, tačiau rÅ«sio patalpų plotas ir vieta sutartyje nenurodyti. Buto savininkai S. M. ir A. M. 2001 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi, registro Nr. 7838, gyvenamÄ sias patalpas pardavė A. L., sutartyje neįraÅ¡yta jokių duomenų apie parduodamas rÅ«sio patalpas. Buto savininkė A. L. 2006 m. kovo 20 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ , praÅ¡ydama patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įraÅ¡yti į juos rÅ«sio patalpÄ R-6/ 4,21 kv. m.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2006 m. kovo 28 d. savo duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (Versija 9, 2006-03-28) 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ įrašė: „Kadastro bylos duomenimis, rÅ«sio patalpa 4,21 kv. m pažymėta R-6 yra pastate 2A2p adresu (duomenys neskelbtini) g. 19“. A. L. 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi minėtÄ butÄ su rÅ«siu pardavė ieÅ¡kovui P. S.; Å¡ios sutarties 1.1 punkte nurodyta ta pati registro pastaba dėl rÅ«sio R-6 buvimo vietos pastate 2A2p (duomenys neskelbtini) g.

19. Gyvenamojo namo 2A2p numeracija buvo (duomenys neskelbtini) g. 19, o nuo 2006-06-12 pakeista į (duomenys neskelbtini) g. 19A. IeÅ¡kovo nuosavybės teisė į ginčo rÅ«sio patalpÄ R-6, esančiÄ pastate 2A2p, (duomenys neskelbtini) g. 19A, įregistruota 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, rÅ«sio ieÅ¡kovas iki sutarties sudarymo neapžiÅ«rėjo.Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/120229 iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad gyvenamasis namas 2A2p, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , statybos metai 1940, nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams: 0,49 dalys – J.

S., 0,51 dalis – S. V., kuri nuosavybės teisę įgijo 1992-10-20 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 16-8132 pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ . Gyvenamojo namo 2A2p, (duomenys neskelbtini) g. 19, bendraturčiai – tretieji asmenys I. V., A. M. ir atsakovė S. V. – 2006-03-17 sutartimi nustatė gyvenamųjų ir rÅ«sio patalpų naudojimosi tvarkÄ , kuri liko galioti ir atsakovui J. S., pagal 2006-03-21 pirkimo–pardavimo sutartį įgijusiam 49/100 dalis Å¡io gyvenamojo namo iÅ¡ I.

V. ir A. M.. Pagal naudojimosi patalpomis tvarkÄ , rÅ«sio patalpa R-6, 4,21 kv. m, paskirta naudotis atsakovui J. S..Teismas taikė ginčo santykiams CK 153 str., Butų privatizavimo įstatymÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimÄ Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, Centrinės privatizavimo komisijos protokolus.Teismas atmetė ieÅ¡kovo motyvus, kad rÅ«sio patalpos name 2A2p yra funkciniu ryÅ¡iu susijusios su gyvenamuoju namu 1A3p, kadangi :1) Å¡ie statiniai sukurti skirtingu laikotarpiu (1880 m. ir 1940 m.);

2) pastatai 2A2p ir 1A3p nėra sujungti – tarp jų įsiterpęs gyvenamasis namas 3A3p;

3) daugiabutyje 1A3p yra 11 butų, daugiabutyje 3A3p yra 13 butų, šiuose namuose rūsių nėra, o namo 2A2p rūsyje yra tik 5 izoliuotos rūsio patalpos, kurių plotas 47,5 kv. m (plotas kartu su pereinamomis patalpomis – 57,48 kv. m). Rūsio patalpos nuo nekilnojamojo daikto 2A2p pastatymo momento nebuvo sukurtos kaip dviejuose daugiabučiuose esančių 24 butų priklausiniai, skirti butų savininkų poreikiams. Gyvenamojo namo 2A2p rūsyje buvo įrengta katilinė, skirta daugiabučių namų 1A3p ir 3A3p apšildymui, rūsio patalpose buvo laikomos malkos, anglis.

Ä®vedus centralizuotÄ Å¡ildymÄ 1982 m. neliko poreikio rÅ«syje laikyti kuro atsargas, atlaisvinant rÅ«sio patalpas talkoje dalyvavusiems daugiabučių gyventojams buvo leista naudotis rÅ«sio patalpomis. Tačiau Å¡ios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo rÅ«sys buvo paskirtas S. M., kadangi žodinio leidimo naudotis rÅ«sio patalpa negalima sutapatinti su Å¡ios patalpos priskyrimu konkrečiam butui, tad rÅ«sio patalpa netapo susijusi funkciniu ryÅ¡iu su kitame pastate esančiu vienu iÅ¡ 24 butų.Teismas nustatė, kad S. M. privatizuojamas butas buvo gyvenamajame name 1A3p, (duomenys neskelbtini) g. 17, kuriame nėra rÅ«sio, o rÅ«sys pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis yra kitame gyvenamajame name 2A2p ((duomenys neskelbtini) g. 19), todėl ginčo rÅ«sys negali bÅ«ti laikomas kitame name esančio buto priklausiniu.

Vien rÅ«sio pažymėjimas plane, esančiame buto MiÅ¡ko g. 17-11 kadastrinių matavimų byloje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kitame name 2A2p, (duomenys neskelbtini) g. 19, esantis rÅ«sys yra Å¡io buto priklausinys.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pradinėse gyvenamojo namo 2A2p, (duomenys neskelbtini) g. 19, privatizavimo sutartyse nurodytos dalys 0,49 ir 0,51 – apskaičiuotos nuo visų gyvenamajame name esančių patalpų ploto, įskaitant visas pirmame, antrame aukÅ¡te ir rÅ«syje esančias patalpas.

Ginčo rūsio patalpa R-6/ 4,21 kv. m, esanti gyvenamajame name 2A2p (duomenys neskelbtini) g. 19A (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini) g. 19), nėra savarankiškas turtas, o antraeilis daiktas, iš to išeina, kad ginčo rūsys negalėjo būti savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, kurį galima būtų parduoti kartu su kitame daugiabutyje esančiomis gyvenamosiomis patalpomis, su kuriomis jis nesusijęs.Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad rūsio patalpa R-2 priklauso „Kauno vandenims“, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, visos 57,48 kv. m bendro ploto rūsio patalpos dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams J.

S. ir S. V., kurių dalys – 0,49 ir 0,51. UAB „Kauno vandenys“ nuosavybės teise priklauso tik inžineriniai tinklai – vandentiekio tinklai, kurių ilgis 13,97 m ir 11,36 m (NTR duomenys dėl turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) ). NTR duomenys laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.Teismas laikė nereikÅ¡mingu argumentÄ , kad S. M. buto pirkimo sutartis sudaryta anksčiau (1992-07-24), nei V. B. ir S. V. (atitinkamai 1992-10-19 ir 1992-10-20), kadangi sandorių sudarymo eiliÅ¡kumas laiko atžvilgiu bÅ«tų svarbus kriterijus tik tuo atveju, jei kitos gyvenamųjų patalpų privatizavimo sÄ lygos bÅ«tų panaÅ¡ios.Teismas nustatė, kad viena Å¡alis privatizavo butÄ daugiabučiame name, kuriame nėra rÅ«sio.

Kita Å¡alis privatizavo dalis gyvenamojo namo, turinčio antraeilį daiktÄ â€“ rÅ«sį, ir namo dalys jų privatizavimo metu apskaičiuotos nuo ploto visų Å¡iame name esančių patalpų, įskaitant ir rÅ«sio patalpų plotÄ . Laikė reikÅ¡minga tai, kad S. M. nuo buto įsigijimo 1992-07-24 iki jo pardavimo 2001-08-02 A. L. nereiÅ¡kė reikalavimo patikslinti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir nesikreipė dėl registro duomenų, susijusių su ginčo rÅ«siu, patikslinimo. Buto pirkimo– pardavimo sutartyje 2001-08-02 nurodytas tik parduodamas butas, rÅ«sys nenurodytas.

A. L. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ tik 2006-03-21, t. y. prieÅ¡ parduodama butÄ ieÅ¡kovui P. S..Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiomis pradines privatizavimo sutartis, sudarytas 1992-10-19 su V. B. ir 1992-10-20 su S. V., patenkinimas, dalis dėl ginčo rÅ«sio patalpos, praėjus 20 metų nuo Å¡ių sandorių sudarymo, prieÅ¡tarautų civilinių teisinių santykių stabilumo principui, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas savininko teises.

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas visus patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, o patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su sandorių dalių dėl ginčo rÅ«sio patalpos ir perdavimo–priėmimo aktų dalių pripažinimo negaliojančiomis, tenkino.Teismas pažymėjo, kad registro tvarkytojas, įraÅ¡ydamas Nekilnojamojo turto registre Nr. 20/120237 pastabÄ dėl rÅ«sio R-6 buvimo vietos (pastatas 2A2p, (duomenys neskelbtini) 19A) nurodė duomenis kito registro Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriam priklauso pastatas 2A2p – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), nors Å¡iame registre nėra jokių pastabų ir nuorodų, kad rÅ«sio patalpa R-6 yra kitu registro numeriu įregistruoto turto priklausinys.

Teismo vertinimu, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) pastabos dėl rÅ«sio buvimo vietos gyvenamajame name 2A2p įraÅ¡ymas tiesiogiai susijęs su Å¡io namo bendraturčių teisėmis. Pagal NTR Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, visas nekilnojamasis daiktas 2A2p (įskaitant ir rÅ«sio patalpas su ginčo rÅ«sio patalpa R-6) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso J. S. – 0,49 dalys ir S. V. – 0,51 dalis. Pastabos įraÅ¡ymas registre(duomenys neskelbtini) , nepatikrinus registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų dėl nuosavybės teisių į pastatÄ 2A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teismo vertinimu, neatitiko NTRÄ® 33 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad registro duomenys gali bÅ«ti tikslinami tik tuo atveju, jei nebus pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai o, apie įraÅ¡ytÄ registro pastabÄ dėl rÅ«sio buvimo vietos nebuvo praneÅ¡ta atsakovams, gyvenamojo namo 2A2p bendraturčiams.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad registro pastabos įraÅ¡ymas neatitiko NTRÄ® 33 straipsnio 2 dalies sÄ lygų, todėl Å¡i pastaba iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų turi bÅ«ti paÅ¡alinta.Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su teritorinio ir Centrinio registratorių priimtų sprendimų teisėtumu, vertina kaip perteklinius ir palieka juos nenagrinėtus (CPK 296 straipsnio 12 punktas). Centrinio registratoriaus sprendimų teisėtumo įvertinimas, teismo vertinimu, nesukels teisinių pasekmių, nes buto privatizavimo sandorio dalies (dėl parduodamo) rÅ«sio pripažinimas negaliojančiu sudarys pagrindÄ pakeisti registro duomenis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu teismo sprendimÄ skundžia P. S. atstovė D. V.. Apeliaciniu skundu atstovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui.Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, jas netinkamai taikė, nesivadovavo suformuota praktika Å¡ios kategorijos bylose, dėl to neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .IeÅ¡kovas įsigijo butÄ Nr. 11, (duomenys neskelbtini) g. 17 / (duomenys neskelbtini) 21, Kaune, su rÅ«siu R-6, 4,21 kv. m.Pirmoji buto savininkė S. M. iÅ¡ Kauno miesto valdybos įsigijo 49,55 kv. m. butÄ Nr. 11, (duomenys neskelbtini) g. 17 / (duomenys neskelbtini) g. 21, Kaune, su rÅ«siu R-6, 4,21 kv. m.

Tai pažymėta registro duomenyse, kad butas Nr. 11 privatizuotas su rūsiu.Ginčo rūsio patalpa privatizuota anksčiau, t. y. 1992-07-24, ir šiuo metu priklauso ieškovui, o V. B. ir S. V. privatizavo 1992-10-19 gyvenamojo namo 0,49 ir 0,51 dalis su rūsiu name 2A2/p, (duomenys neskelbtini) g.

19. Vadinasi, sudarant namo dalių privatizavimo sutartis su V. B. ir S. V. ginčo rÅ«sio patalpa negalėjo bÅ«ti įskaičiuota į privatizuojamas namo dalis, nes buvo privatizuota S. M.. Atitinkamai I. V. ir A. M. negalėjo paveldėti ginčo rÅ«sio patalpos, nustatyti ginčo rÅ«sio naudojimosi tvarkos ir paskirti patalpa naudotis, todėl I. V. ir A. M. negalėjo ginčo rÅ«sio patalpos parduoti atsakovui J. S..Teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, kurios įpareigoja teismÄ iÅ¡tirti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ , pagrįsti teismo sprendimÄ Ä¯rodymų tyrimu ir įvertinimu.Byloje surinkti įrodymai (1992-07-24 privatizavimo sutartis, 2007-08-01 pirkimo–pardavimo sutartis, 2009-04-29 VÄ® Registru centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, 2010-04-23 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai) patvirtina, kad ginčo patalpa priklauso ieÅ¡kovo butui Nr. 11 (duomenys neskelbtini) g. 17 / (duomenys neskelbtini) g. 21, Kaune.

Trečiojo asmens VĮ Registro centro įmonės atstovė patvirtino, jog privatizavimo dokumentai buvo ruošiami NTRKR bylos pagrindu, minėtoje byloje ginčo rūsys identifikuotas, nurodyta rūsio vieta, plotas ir indeksas.Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.193 straipsnio, nesiaiškino, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai. Pirmosios buto savininkės S. M. tikrasis ketinimas buvo privatizuoti ginčo rūsį, kuriame ji laikė savo daiktus, vėliau nepertraukiamai naudojosi ir kiti buto savininkai. Tai, kad nebuvo įrašytas tikslus rūsio adresas, tai, kad rūsio patalpos nebuvo įtrauktos į šių gyvenamųjų patalpų priklausinį, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ginčo rūsys nebuvo privatizuotas kartu su butu.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad rūsio patalpa nebuvo buto priklausinys.Teismas nepagrįstai nustatė, kad esantys 2A2p rūsiai negali būti laikomi 24 butų priklausiniais, nes tai prieštarauja S. M. paaiškinimui, kad ginčo rūsys priklausė jos butui Nr.

11. Å ias patalpas S. M. suteikė Butų valdyba tiems namo gyventojams, kurie prisidėjo prie valymo darbo katilinėje ir rÅ«sio patalpų įrengimo. Tas pačias aplinkybes nurodė liudytojas A. K., tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Teismas nevertino, kad iki bylos iÅ¡kėlimo apeliantas naudojosi ir naudojasi Å¡iuo metu ginčo patalpa. S. M. ir A. M. pardavė butÄ su rÅ«siu A. L.. A. L. nurodė, jog bute gyveno 6–7 metus, rÅ«siu naudojosi ji ir prieÅ¡ tai bute gyvenę žmonės. A.

L. rÅ«sys buvo parodytas ir perduotas, perduoti raktai nuo rÅ«sio patalpos. CK 4.14 str. numato, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pradinio daikto likimas, jeigu nenurodyta turto perleidimo sutartyje, neįregistruota NTR. (duomenys neskelbtini) g. 19 namo gyventojai niekada dėl rÅ«sio patalpos pretenzijų nereiÅ¡kė.Ginčo rÅ«sys yra priklausinys namo 2A2p, kurio gyventojai naudojosi rÅ«sio patalpomis, bÅ«tent rÅ«sio patalpa R-6 (4,21 kv. m), todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino CK 153 straipsnį, CK 4.12, 4,19 straipsnius, nesivadovavo teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, kadangi yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tarp pagrindinio daikto ir jo priklausinio turi bÅ«ti ne fizinis ryÅ¡ys, o funkcinis.

Ä®statymas nereikalauja, kad priklausinys bÅ«tų Å¡alia pagrindinio daikto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi trys namų valdoje esantys namai yra susiję elektros ir dujų komunikacijomis, o gyventoja S. V. į savo gyvenamÄ sias patalpas patenka pro namÄ (duomenys neskelbtini) g. 19, taigi apskritai negalima namo (duomenys neskelbtini) g. 19A laikyti atskirai funkcionuojančiu gyvenamuoju namu. Teismas neteisingai taikė Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto nuostatas, aiÅ¡kindamas gyvenamojo namo buto kainos mažinimo pagrindÄ , kur nurodoma, kad rÅ«siuose įrengtų sandėliukų plotas į privatizuojamo buto bendrÄ plotÄ neįskaičiuojamas ir Å¡ie sandėliukai atskirai neįkainuojami.

Bylos duomenimis S. M. buto kaina buvo sumažinta dėl ekologijos (-20 procentų), tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę įvertino formaliai.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamos bylos atvejis nepatenka į Centrinės privatizavimo komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimo sritį, kadangi S. M. 1992-07-24 įsigijo rÅ«sio patalpas kartu su privatizuojamu butu. Butas Nr. 11, esantis (duomenys neskelbtini) g. 17 / (duomenys neskelbtini) g. 21, privatizuotas anksčiau, negu namo 2A2p, (duomenys neskelbtini) g. 19 namo dalys 0,49 ir 0,51.

Teismas nesiaiškino tos aplinkybės, jog sudarant 1992-10-19, 1992-10-20 privatizavimo sutartis su V. B. ir S. V. privatizuojamo namo dalys negalėjo būti skaičiuojamos neatimant jau privatizuoto rūsio ploto 4,21 kv. m procentinės dalies bendrame namo plote (182,22 kv. m), tai sudaro 2,31 procento. Todėl V. B. ir S. V. galėjo privatizuoti 0,498 dalis ir 0,479 dalis gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19A.Neteisinga teismo išvada, kad rūsio patalpa R-2 priklauso „Kauno vandenims“, nes pagal NTR duomenis, visos 57,48 kv. m bendro ploto rūsio patalpos dalinės nuosavybės teise priklauso J.

S. ir S. V..Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad V. B. ir S. V. perkamų butų numeriai Nr. 13 ir 14, techniniame pase rÅ«sio patalpos nepažymėtos, buto Nr. 13 techniniame pase nurodyta, kad rÅ«sio patalpų nėra. Taigi minėti asmenys privatizavo atskirus butus, o ne gyvenamÄ jį namÄ . Visi trys namai, esantys Å¡ioje valdoje, yra tiek techniÅ¡kai, tiek funkciÅ¡kai susiję.Atsakovai atsiliepimuose neprašė taikyti senaties termino, teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva šį klausimÄ spręsti.Teismas nepagrindė ir nemotyvavo, dėl kokios priežasties laiko, jog praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl tais pačiais metais (1992 m.) sudarytų sandorių panaikinimo nelaiko, jog senaties terminas praleistas.Teismas pažeidė civilinių santykių stabilumo principÄ , kadangi nustatė, jog daugiau nei 20 metų (duomenys neskelbtini) g. 17 namo 11 buto savininkai be teisinio pagrindo naudojosi rÅ«siu.Teismas, neturėdamas teisinio pagrindo, nesiaiÅ¡kinęs NTR duomenų suraÅ¡ymo teisingumo, padarė vienaÅ¡aliÅ¡kÄ neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovams nebuvo žinoma apie registro duomenų tikslinimÄ apie rÅ«sio patalpos R-6 duomenų įregistravimÄ Ä¯ buto Nr. 11 privatizacijos duomenis.Teismas netyrė aplinkybių, ar apeliantui ginčo rÅ«sys buvo suteiktas teisėtai, ar teisėtai juo naudojosi pirmoji buto savininkė S. M., ginčo rÅ«sį S. M. priskyrė naudotis Vykdomojo komiteto gamybinių bÅ«tų Å«kio valdybų atsakingi darbuotojai žodiniu leidimu ir oficialiais dokumentais, S. M. savavaliÅ¡kai rÅ«sio neužėmė, ginčo rÅ«siu ji naudojosi teisėtai.Teismas neteisingai nusprendė dėl servituto ieÅ¡kovui nustatymo.Atsakovai S. V., J.

S. atsiliepime į ieÅ¡kovo P. S. apeliacinį skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, priteisti atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo.Apeliantas klaidina teismÄ nurodęs apeliaciniame skunde, kad pirkimo–pardavimo 2007-08-01 sutartimi ir turto priėmimo–perdavimu aktu priėmė rÅ«sio patalpÄ R-6, 4,21 kv. m, esančiÄ Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19A, kadangi ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, ieÅ¡kovas butÄ pirko pagal nuotraukas, realiai jo nebuvo matęs, iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neapžiÅ«rėjo nei buto, nei rÅ«sio, ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo apžiÅ«rėjo tik buto patalpas.Apeliantas neteisingai aiÅ¡kina apie VÄ® Registro centro Kauno filialo padaryto įraÅ¡o galiojimo datÄ , tikslinant Nekilnojamo turto registro duomenis, įraÅ¡as apie ginčo rÅ«sio patalpÄ buvo patikslintas 2006-03-28 suraÅ¡ant pastabÄ 11 punkte, o ne 2001-06-21, kaip nurodo apeliantas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad S. M. nupirko butÄ su rÅ«siu, kadangi teismas iÅ¡nagrinėjo įkainavimo duomenis ir nustatė, kad butas parduotas be rÅ«sio. S. M. pirko butÄ Nr. 11, (duomenys neskelbtini) g. 17, sutartyje nėra užsiminta apie pirkimÄ rÅ«sio, esančio name 19 (19A) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, jog privatizuojant S. M. butÄ , esantį name 1A3p, (duomenys neskelbtini) g. 17, kuriame nėra rÅ«sio, S. M. buto priklausiniu nebuvo rÅ«sys, esantis kitame name 2A2p, (duomenys neskelbtini) g. 19 (19A).Teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad buto privatizacijos laikas nėra svarbus, kadangi ginčo Å¡alys privatizavo skirtingus objektus skirtinguose pastatuose, Å¡iuo konkrečiu atveju S. M. privatizavo butÄ name, kur nėra rÅ«sio.

Kauno miesto savivaldybės atstovė patvirtino, kad nepardavė rūsio S. M..Pastato 2A2p (duomenys neskelbtini) g. 19A rūsio sienos yra atskiro gyvenamojo namo (un. Nr. 1988-00106-7028) pamatai, ant kurių stovi visas namas, todėl apelianto motyvai, kad rūsio patalpos po minėtu namu tarnauja kitų daugiabučių gyventojų poreikiams tenkinti, yra nepagrįsti.Neteisingai apeliaciniame skunde nurodyta, kad namai turi bendras komunikacijas, namo Nr. 19A (duomenys neskelbtini) gatvėje komunikacijos yra atskiros.Neteisingai apeliaciniame skunde nurodyta, kad V.

B. ir S. V. privatizavo butus Nr. 13 ir 14, minėti asmenys privatizavo namo dalis su rÅ«siu.Melagingai skunde nurodyta, kad S. M., o vėliau A. L. naudojosi rÅ«sio patalpomis, jos rÅ«siu nesinaudojo ir rÅ«sio patalpų joms Butų valdyba nesuteikė . S. M. neprivatizavo namo Nr. 19A(duomenys neskelbtini) g. 2,31 procento.Atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .Apelianto teiginiai, kad laiko rÅ«syje savo daiktus, susiję su jo veiksmais, kuriuos apeliantas atliko 2012-11-12 savavaliÅ¡kai užėmęs patalpas ir įdėjęs savo spynÄ .Atsakovai nebuvo informuoti Registro centro apie atliktus kadastro duomenų pakeitimus.

Registre nėra jokių pastabų ir nuorodų, kad ginčo rÅ«sio patalpa yra kitu registro numeriu įregistruoto turto priklausinys.Pirmosios instancijos teismas labai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nustatė reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl apeliantas neteisingai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas teisingai taikė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.Kauno miesto savivaldybės meras atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl apeliantas neteisingai nurodė apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str.Teismas tinkamai nustatė taikomÄ Ä¯statymÄ ginčo santykiams ir vadovavosi sprendime CK 153 str. (1964 m.

įst. red.). Bylos medžiaga patvirtina, kad V. B. privatizavo 0,49 dalis, o S. V. 0,51 dalis gyvenamojo namo Nr. 19A, (duomenys neskelbtini) g., Kaune, su rūsiu. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) g. 19A nėra susijęs funkciniu ryšiu su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) g. Nr. 17.Teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo rūsio patalpa buvo paskirta S. M., žodinis leidimas naudotis patalpa R-6 4,21 kv. m, jei toks buvo, nesukūrė tarnavimo kitam daiktui visapusiško efekto, vien dėl to rūsio patalpa netapo S. M. buto (duomenys neskelbtini) g. 17 / (duomenys neskelbtini) g. 21 priklausiniu.Nepagrįstas apelianto motyvas, jog teismas neaiškino, kokie tikrieji šalių ketinimai, o rėmėsi vien pažodiniu buto privatizavimo tekstu.

Teismas analizavo sandorių dokumentų turinį, iÅ¡klausė Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡reikalavo kadastrinius dokumentus bei visus Kauno miesto savivaldybėje turimus anksčiau nurodytų gyvenamųjų namų privatizavimo dokumentus ir teisingai nustatė tikruosius Å¡alių ketinimus privatizuojant patalpas.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad patalpos buvo suteiktos žodiniu leidimu, kadangi to nenumatė įstatymai, patalpų suteikimas buvo galimas priimant raÅ¡ytinį sprendimÄ .Panaikinus sprendimÄ A.

L. teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų dėl perdavimo pirkėjams rūsio patalpų nedavė.Gyvenamųjų patalpų adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 17-11 / (duomenys neskelbtini) g. 21-11, 1 kv. m kaina sumažinta dėl neįrengtų komunalinių patogumų 2 procentais. Butas buvo privatizuotas be rūsio.Teismas teisingai nurodė, kad ginčo situacija nepatenka į Centrinės privatizavimo tarnybos 1992-04-03 protokolu Nr. 37 numatytus atvejus.Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) g. 19A rūsio patalpos priklauso UAB „Kauno vandenys“.Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nustatė, kam priklauso rūsio patalpa, taip pat tai, kad gyventojai negalėjo privatizuoti namus dalimis, ir tai, kad teismas savo iniciatyva taikė ieškinio senatį.Teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl servituto nustatymo ieškovui.Teismas teisingai nustatė, kad Registro centro duomenyse įrašyta pastaba pažeidžia S. V. ir J.

S. teises. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ pagal apelianto P. S. atstovės apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas ieÅ¡kovo atstovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 327 straipsnio 1 dalyje nurodytų absoliučių Å¡io teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Apelianto P. S. atstovė prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas.

Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, motyvuoti. Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, Å¡alys turėtų nepagrįstų iÅ¡laidų.

Kolegija taip pat pažymi, kad Å¡alys pirmosios instancijos teismo procese buvo iÅ¡klausytos, jų argumentai buvo iÅ¡dėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto atstovės advokatės D. V. praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog tam tikras faktas buvo, nei kad jo nebuvo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).Bylos medžiaga patvirtina, kad S. M. iÅ¡ Kauno miesto valdybos 1992 m. liepos 24 d.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu įsigijo nuosavybėn 2 kambarių 49,55 kv. m butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 17-11 / (duomenys neskelbtini) g. 21-11. GyvenamÄ sias patalpas buto savininkai S. M. ir A. M. pardavė 2001 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi, registro Nr. 7838, A. L.. Patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje duomenų apie parduodamas rÅ«sio patalpas nėra. Todėl nepagrįstas apelianto atstovės argumentas, kad butas A. L. parduotas su rÅ«siu.Vėliau A. L. 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi butÄ Nr. 11, esantį(duomenys neskelbtini) g. 17 / (duomenys neskelbtini) g. 21, su rÅ«siu pardavė ieÅ¡kovui P. S.;

šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad rūsio R-6 buvimo vieta yra pastate 2A2p (duomenys neskelbtini) g.

19. Byloje nėra nuginčyta aplinkybė, kad apeliantas P. S. butÄ Nr. 11 pirko tik pagal nuotraukas, iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neapžiÅ«rėjo, ieÅ¡kovas nei buto, nei rÅ«sio realiai nebuvo matęs. Buto pirkimo–pardavimo sutartį pagal įgaliojimÄ pasirašė ieÅ¡kovo sesuo, kuri, bylos duomenimis, iki sutarties pasiraÅ¡ymo rÅ«sio neapžiÅ«rėjo, apžiÅ«rėjo tik buto patalpas.Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/120229 iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas 2A2p, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , statybos metai 1940, nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams: 0,49 dalys – J.

S., 0,51 dalis – S. V., kuri nuosavybės teisę įgijo 1992-10-20 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 16-8132 pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ . Kitos gyvenamojo namo dalies pradinis savininkas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buvo V. B., įsigijęs nuosavybės teisę į 0,49 dalis gyvenamojo namo su rÅ«siu pagal 1992-10-19 pirkimo–pardavimo sutartį (NTKR byla, invent. Nr. 10857, 215 ir 217 b. l.). Po V. B. mirties turtÄ paveldėjo tretieji asmenys I. V. (B.) ir A. M. (B.), kurioms 2000-07-20 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (registro Nr. G-5614) (NTKR byla, invent.

Nr. 10857, 237 b. l.). Gyvenamojo namo 2A2p, (duomenys neskelbtini) g. 19, bendraturčiai – tretieji asmenys I. V., A. M. ir atsakovė S. V. – 2006-03-17 sutartimi nustatė gyvenamųjų ir rÅ«sio patalpų naudojimosi tvarkÄ , kuri liko galioti ir atsakovui J. S., pagal 2006-03-21 pirkimo–pardavimo sutartį įgijusiam 49/100 dalis Å¡io gyvenamojo namo iÅ¡ I. V. ir A. M.. Pagal naudojimosi patalpomis tvarkÄ , rÅ«sio patalpa R-6, 4,21 kv. m, paskirta naudotis atsakovui J. S..Bylos duomenimis, gyvenamasis namas Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19A (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini) g. 19-13ir (duomenys neskelbtini) g. 19-14) ir gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) g. 17- 11 / (duomenys neskelbtini) g. 21-11 buvo privatizuoti 1992 metais.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog teisiniams santykiams kvalifikuoti turi būti taikomos sandorių sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 153 straipsnio nuostatos dėl priklausinio. Tad, kaip numato įstatymas, priklausiniais laikomi pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnis). Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (gyvenamųjų patalpų privatizavimo metu galiojusio 1964 m.

CK 153 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, aiÅ¡kindamas privatinės nuosavybės teisės į negyvenamÄ sias patalpas daugiabučiuose namuose atsiradimo pagrindus ir turinį privalo įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę Å¡ias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo ir Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 nuostatas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gyvenamųjų patalpų nuomininkai turėjo Å¡iÄ teisę, jeigu rÅ«siuose įrengti sandėliukai, kÅ«rybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai, o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansÄ , galėjo bÅ«ti privatizuojamos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Todėl teisinga yra teismo iÅ¡vada, kad techninis rÅ«sio ar kitų patalpų ryÅ¡ys su butu nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl galimumo pripažinti patalpas buto priklausiniu aiÅ¡kindamas, ar butas buvo privatizuotas su priklausiniu, ar be, įvertinęs privatizavimo sandorį, ir teisingai nustatė faktines aplinkybes pagal juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų sudėtį, vertindamas ar:

1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiui;

2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.Negalima sutikti su ieškovo atstovės apeliacinio skundo motyvais, kad tarp namų 2A2p, (duomenys neskelbtini) g. 19A ir 1A3p (duomenys neskelbtini) g. 17 yra fizinis ryšys, kadangi tokių įrodymų byloje nepateikta. Bylos duomenimis, gyvenamųjų namų elektros, dujotiekio, vandentiekio tinklai yra atskiri. Su visais paslaugų tiekėjais fiziniai asmenys yra sudarę atskiras paslaugų tiekimo sutartis ir nieko bendra tarpusavyje neturi.

Be to, kaip nustatyta byloje, pradinių savininkų S. V. ir V. B. patalpų privatizavimo 1992-10-19 ir 1992-10-20 sutartyse nurodyta, kad atitinkamos namo dalys – 0,49 ir 0,51 – parduotos su rÅ«sio patalpomis, taip pat nurodyta, kad Å¡ios dalys apskaičiuotos, įvertinus visÄ bendrÄ namo plotÄ ir naudingÄ jį plotÄ . Todėl gyvenamÄ sias patalpas su ginčo rÅ«siu įgijo ne S. M., o S. V. ir V. B.. Pažymėtina, kad buto pirkimo–pardavimo 2001-08-02 sutartyje, sudarytoje tarp S. ir A. M. ir A. L., nurodytas tik parduodamas butas, rÅ«sio kadastro duomenys nenurodyti.

Vėliau po to, kai A. L. 2006-03-21kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl registro duomenų patikslinimo prieÅ¡ parduodama butÄ gyvenamajame name 1A3p(duomenys neskelbtini) g. 17 ieÅ¡kovui P. S., NTKR iÅ¡aiÅ¡kino, kad ginčo rÅ«sio buvimo vieta yra 2A2p, (duomenys neskelbtini) g.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad patalpų privatizacijos data nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai pripažinti, jog bÅ«tent S. M., o ne S. V. ir V. B. įsigijo ginčo rÅ«sio patalpÄ .Atmestinas apelianto atstovės motyvas, kad ginčo rÅ«sio patalpa naudojosi S. M., o vėliau A. L.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojos S. M. paaiÅ¡kinimÄ apie tai, kad gyvenamojo namo 2A2p rÅ«syje buvo įrengta katilinė, skirta daugiabučių namų 1A3p ir 3A3p apÅ¡ildymui, rÅ«sio patalpose buvo laikinai laikomos malkos, anglis, o įvedus centralizuotÄ Å¡ildymÄ 1982 m. neliko poreikio rÅ«syje laikyti kuro atsargas.

Todėl rūsio patalpos buvo atlaisvintos, o talkoje dalyvavusiems daugiabučių gyventojams buvo leista naudotis rūsio patalpomis. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino žodinio leidimo namų gyventojams naudotis rūsio patalpomis, ginčo rūsio patalpos priskyrimu konkrečiam butui, šiuo atveju 11 butui, kurį privatizavo S. M.. Todėl atmestinas apelianto atstovės argumentas, kad rūsio patalpa S. M. buvo paskirta teisėtai, nes tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 str.).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad nesant įrodymų, kad Butų valdyba būtų priėmusi sprendimus dėl konkrečių atsilaisvinusių rūsio patalpų, esančių name 2A2p, priskirti kituose daugiabučiuose esantiems konkretiems butams.

Žodinis leidimas asmeniui naudotis atsilaisvinusia rÅ«sio patalpa, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesukÅ«rė tarnavimo kitam daiktui visapusiÅ¡ko efekto ir vien dėl naudojimo jis netapo priklausiniu. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nėra pagrindo laikyti, kad nuo leidimo naudotis atsilaisvinusia rÅ«sio patalpa momento rÅ«sio patalpa tapo susijusi funkciniu ryÅ¡iu su kitame pastate esančiu vienu iÅ¡ 24 butų. Dėl to atmestinas apelianto atstovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinių santykių stabilumÄ , kadangi pripažino, jog namo (duomenys neskelbtini) g.

Nr.17 savininkai be teisinio pagrindo naudojosi ginčo rÅ«sio patalpomis, nes teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti nebuvo įstatyminio pagrindo (CPK 12, 185 str.).Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog gyvenamasis namas Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19A, nėra susijęs funkciniu ryÅ¡iu su gyvenamuoju namu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 17 / (duomenys neskelbtini) g. 19A, nes gyvenamieji namai pastatyti skirtingais laikotarpiais, rÅ«sio patalpos yra tik gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. 19A, jų nejungia bendros sienos, nes tarp jų įsiterpęs kitas gyvenamasis namas, gyvenamajame name(duomenys neskelbtini) g. 17 yra 11 butų, o gyvenamajame name(duomenys neskelbtini) g. 19 yra 13 butų, ir abiejuose namuose nėra rÅ«sio patalpų, o gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. 19A yra tik 5 rÅ«sio patalpos, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai padarė iÅ¡vadÄ , jog rÅ«sio patalpos nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 19A pastatymo momento nebuvo sukurtos kaip gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. 17 ir 19 esančių butų priklausiniai, skirti gyventojų poreikiams tenkinti.

Atmestinas apelianto atstovės motyvas dėl tariamai netinkamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 7 punkto nuostatų. 7 punkte paminėto nutarimo nurodyta, kad buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kÅ«rybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrÄ funkcinį ryšį, plotas. Balkonų, lodžijų ir rÅ«siuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ neįskaičiuojami.

Gyvenamojo namo, buto kaina mažinama (procentais), jeigu: nėra vandentiekio – 4; nėra kanalizacijos – 4; nėra karÅ¡to vandens – 5; nėra centrinio Å¡ildymo – 8; nėra gamtinių dujų arba elektrinių viryklių – 6; butas įrengtas mansardoje – 8; butas pusrÅ«syje – 10; gyvenamųjų patalpų aukÅ¡tis mažesnis negu 2,5 metro – 2; nepatogus buto iÅ¡planavimas (yra nors vienas pereinamasis kambarys, įėjimas į virtuvę per gyvenamÄ jį kambarį, vonia su tualetu įrengti kartu, nėra balkono, lodžijos, rÅ«syje – sandėliuko) – 2; butas yra pirmame arba paskutiniame daugiabučio namo aukÅ¡te – 1.

IÅ¡ pateikto gyvenamųjų patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 17-11/(duomenys neskelbtini) g. 21-11, įkainavimo akto, kurio 1.2 punkte yra nurodyta, jog gyvenamojo namo, buto 1 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto kaina sumažinta dėl neįrengtų komunalinių patogumų 2 procentais, o ne dėl (ekologijos) apeliaciniame skunde nurodytų motyvų. Todėl labiau tikėtina tai, jog gyvenamųjų patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 17-11 / (duomenys neskelbtini) g. 21-11, kaina buvo sumažinta dėl vienos iÅ¡ aukščiau nurodyto LR Vyriausybės nutarimo 7 punkte aplinkybių, sudarančių pagrindÄ sumažinti buto kainÄ , taip pat tai, jog gyvenamosios patalpos buvo privatizuotos be sandėliuko rÅ«syje, kadangi, kaip pagrįstai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto savivaldybė, tik Å¡ioje pozicijoje kaina galėjo bÅ«ti mažinama 2 procentais, Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, esantys byloje, jog gyvenamajame name Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 17, nėra rÅ«sio patalpų.Nepagrįstas yra apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog civilinės bylos atvejis nepatenka į Centrinės privatizavimo komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimo sritį.

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, remiantis Centrinės privatizavimo tarnybos 1992-04-03 protokolo Nr. 37 4.2 punktu, kuriame nurodyta, jog negyvenamosios patalpos, esančios privatizuojamų pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse parduodamos gyvenamųjų namų. butų nuomininkams asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu Å¡ios patalpos yra rÅ«siuose įrengti sandėliukai, įtraukti į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai arba yra vienbučių ir daugiabučių namų pusrÅ«siuose, rÅ«siuose bei palėpėse ir yra įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ kaip namo (butų) priklausinys (priklausiniai), kad Å¡ios bylos ginčo atvejis nepatenka į protokole numatytus atvejus, nes protokolo punkto nuostatos taikomos nagrinėjant atvejus, susijusius su negyvenamosiomis patalpomis, kurios yra tame pačiame name, ten pat, kur yra privatizuojamas butas.

IÅ¡imtinis atvejis, kuomet gyvenamosios patalpos yra viename name, o negyvenamosios patalpos yra kito gyvenamojo namo rÅ«syje, pusrÅ«syje ar palėpėje, Å¡iame protokole nėra aptartos.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nekalbėjo apie rÅ«sio patalpų R-2 priklausomybę UAB ,,Kauno vandenys“, o tiesiog nurodė, kad rÅ«sio patalpoje R-2 yra įrengti UAB „Kauno vandenys“ inžinieriniai tinklai (6 t., b. l. 165), todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra klaidingas.Atmestinas apelianto atstovės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nesiaiÅ¡kino, kokie yra tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, rėmėsi vien pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles.

Visų pirma gyvenamajame dviejų butų name 2A2p ((duomenys neskelbtini) g. 19A) esanti rūsio patalpa R-6 nėra susijusi funkciniu ryšiu su daugiabučiame name 1A3p ((duomenys neskelbtini) g.

17) esančiu ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu Nr.

11. Tad esant nustatytai aplinkybei, kad rÅ«sio patalpa R-6 nėra ir niekada nebuvo buto Nr. 11 priklausinys (CK 4.19 str., 1964 m. 153 str.), pirmoji buto savininkė S. M., sudarydama 1992-07-24 buto pirkimo–pardavimo sutartį su Kauno miesto valdyba pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , nupirko tik gyvenamÄ sias patalpas (butÄ Nr. 11, esantį daugiabučiame name 1A3p (duomenys neskelbtini) g. 17), bet nenupirko rÅ«sio patalpos, esančios kitame pastate 2A2p. Taigi visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovo atstovės apeliacinio skundo motyvas, kad S. M. tariamai norėjo nupirkti ginčo rÅ«sio patalpÄ , kuri nebuvo jos perkamo buto priklausinys.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo patalpa R-6, kartu su visomis kitomis rÅ«sio patalpomis, atiteko kaip antraeilis daiktas pagal pradinius 1992-10-19 ir 1992-10-20 privatizavimo sandorius Å¡io namo dalių pirkėjams V. B. ir S. V., nes yra dviejų butų gyvenamojo namo 2A2p dalis. Abiejose pradinių savininkų (V. B. ir S. V.) privatizavimo sutartyse, 1992-10-19 ir 1992-10-20, nurodyta, kad atitinkamos gyvenamojo namo dalys – 0,49 ir 0,51 – parduodamos su rÅ«sio patalpomis; taip pat nurodyta, kad Å¡ios dalys apskaičiuotos, įvertinus visÄ bendrÄ jį gyvenamojo namo plotÄ ir naudingÄ jį plotÄ .

Pagal NTR iÅ¡raÅ¡o duomenis matyti, kad į šį plotÄ Ä¯skaičiuotos visos Å¡iame name esančios rÅ«sio patalpos. Teismas daro neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad pradinėse gyvenamojo namo 2A2p, (duomenys neskelbtini) g. 19, privatizavimo sutartyse nurodytos dalys 0,49 ir 0,51 – apskaičiuotos nuo visų gyvenamajame name esančių patalpų ploto, įskaitant visas pirmame, antrame aukÅ¡te ir rÅ«syje esančias patalpas. Todėl atmestinas apelianto atstovės apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ginčo rÅ«sio patalpa yra dviejų butų gyvenamojo namo 2A2p priklausinys.Nepagrįstas apelianto atstovės motyvas, kad atsakovai J.

S. ir S. V. procesiniuose dokumentuose nekalbėjo apie senaties termino taikymÄ ginčo santykiams, iÅ¡ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį matyti, kad atsakovai praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų tuo pagrindu, kad nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 17 metų (1 t., b. l. 173–174).Negalima sutikti su apelianto atstovės motyvais, kad teismas nenurodė, kodėl taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovo reikalavimui ir netaikė senaties termino atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui.

PrieÅ¡ingai, nei aiÅ¡kina apelianto atstovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime motyvavo, kokiu pagrindu taikė senaties terminÄ ginčo santykiams, ir nurodė, kad apelianto reikalavimo pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiomis pradines privatizavimo sutartis, sudarytas 1992-10-19 su V. B. ir 1992-10-20 su S. V., patenkinimas dalies dėl ginčo rÅ«sio patalpos, praėjus 20 metų nuo Å¡ių sandorių sudarymo, prieÅ¡tarautų civilinių teisinių santykių stabilumo principui, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas savininko teises.

Todėl pirmosios instancijos teismas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, o patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su sandorių dalių dėl ginčo rÅ«sio patalpos ir perdavimo–priėmimo aktų dalių pripažinimo negaliojančiomis jau nurodytais teisėjų kolegijos nutartyje motyvais, taip pat ir tuo pagrindu, kad buvo pažeistas NTRÄ® 33 str. 2 d. reikalavimas apie įraÅ¡ytÄ registro pastabÄ dėl rÅ«sio buvimo vietos nuo 2006-03-28 nebuvo praneÅ¡ta atsakovams, gyvenamojo namo 2A2p bendraturčiams, patenkino.

Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir laiko jas teisingomis.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų J. S. ir S. V. priešieškinio reikalavimus dėl Registro duomenų (pastabos) įrašų pašalinimo. Esant nenuginčytai nustatytai faktinei aplinkybei, kad pagal NTR Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis visas nekilnojamasis daiktas 2A2p (įskaitant ir rūsio patalpas su ginčo rūsio patalpa R-6) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso J.

S. – 0,49 dalys ir S. V. – 0,51 dalis. Teismas pagrįstai laikė pastabos įraÅ¡ymÄ registre, (duomenys neskelbtini) nepatikrinus registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų dėl nuosavybės teisių į pastatÄ 2A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), neatitinkančia NTRÄ® 33 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kurioje numatyta, jog registro duomenys gali bÅ«ti tikslinami tik tuo atveju, jei nebus pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai. Å iuo atveju, kaip nustatyta, atsakovai J. S. ir S. V. dėl registro duomenų patikslinimo nesikreipė į NTR įstaigÄ ir apie pastabos dėl ginčo rÅ«sio patalpos lokalizacijos vietos suraÅ¡ymÄ nežinojo.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovų J. S. ir S. V. teisių pažeidimÄ Ä¯rodytu, tad Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį tenkino, registro pastabÄ kaip neatitinkančiÄ NTRÄ® 33 straipsnio 2 dalies sÄ lygų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų paÅ¡alino.Teisėjų kolegija nekartoja kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, jiems pritaria ir laiko teismo sprendimÄ teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog buto Nr. 11, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 17, gyventojai neįgijo asmeninės nuosavybės teise ginčo rūsio patalpos R-6, esančios gyvenamajame name 2A2p Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19 A, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

Esant tokioms aplinkybėms apelianto atstovės advokatės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ių apelianto argumentų teismo nutartyje nepasisako.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teisme jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (7 t., b. l.

29) iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 str. 2 d., 302 str.).Atsakovė S. V. apeliacinės instancijos teisme turėjo 1200 Lt iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu (51 b. l., 7 t.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktas numato maksimalų 1500 Lt dydžio užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ruoÅ¡imÄ .

Todėl teisėjų kolegija atsakovei S. V. iš ieškovo priteisia jos prašomas 1200 Lt dydžio apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iš ieškovo P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) atsakovei S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                                           Gintautas Koriaginas                                                                  Arvydas Žibas