2021-06-02 Nr. AB-11837-4-45-3-00139-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3257-556/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00139-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5; 53.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. (I. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. (I. M.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. M. (toliau – ir Užsienietis).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 4 d. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Jo prašymas dėl prieglobsčio išnagrinėtas, tačiau Užsienietis dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimo pateikė skundą. Užsienietis Departamento sprendimu apgyvendintas Centre. Žinodamas, kad karantino metu apribotas judėjimas, Užsienietis 2020 m. balandžio 23 d. išvyko iš Centro ilgiau nei dviem valandoms ir buvo sulaikytas netoli Lenkijos Respublikos valstybės sienos. Pareiškėjo manymu, Užsienietis ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos, todėl prašė sulaikyti Užsienietį, nes tik jį sulaikius gali būti priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje ir užtikrintas jo įvykdymas. Pareiškėjas nurodė, kad Užsieniečiui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvą iki 2025 m., Užsienietis ketino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu išvykti iš Lietuvos, Užsienietis nesilaiko įstatymų ir nustatytos tvarkos, taigi nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsienietis yra įvykdęs sunkų nusikaltimą, pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

3. Užsienietis I. M. prašė jo nesulaikyti bei paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – uždrausti išvykti iš Centro teritorijos. Užsienietis tvirtino, kad neketino išvykti iš Lietuvos, tik norėjo su vaikais nuvykti prie ežero iškylauti ir nemanė, kad dėl negrįžimo laiku į Centrą gali būti tokios pasekmės. Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, nes šeimoje turi nepilnamečių vaikų, taip pat dėl savo sveikatos būklės.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies ir paskyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M. iki 2021 m. liepos 24 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

5. Teismas nustatė, kad, Vilniaus regiono apylinkės teismui 2021 m. kovo 22 d. sprendimu netenkinus teikimo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. sulaikymo, Užsienietis Departamento sprendimu apgyvendintas Tarnyboje. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kadangi Departamento 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimas, kuriuo užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, neįsiteisėjęs – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nagrinėti užsieniečio skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo paliktas galioti minėtas Departamento sprendimas. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2021 m. balandžio 23 d. kartu su šeima išvyko iš Centro. Tą pačią dieną pasienio pareigūnams Lazdijų rajono savivaldybėje sustabdžius link Lenkijos Respublikos važiavusį automobilį nustatyta, kad jame kaip keleiviai vyko užsienietis su šeima. Tarnybos pareigūno 2021 m. balandžio 24 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 5 dalies 7, 10, 11, 14 punktais, pažymėjo, kad Departamento sprendimas neįsiteisėjęs, užsienietis dėl jo pateikė apeliacinį skundą, kuris bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl vertino, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog jis vyko poilsiauti prie ežero, yra paneigiamos nustatytomis aplinkybėmis, kad automobilis vyko link Lenkijos Respublikos valstybės sienos. Be to, Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.13 punkte nustatytą užsieniečių išvykimo iš Centro tvarką – į Centrą nesugrįžo praėjus dviem valandoms nuo išvykimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Kadangi Užsienietis nesilaiko nustatytos tvarkos, teismas vertino, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Be to, užsieniečiui nustatytas draudimas iki 2025 m. atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 5 dalies 7, 10, 11, 14 punktuose nurodytoms aplinkybėms.

7. Kadangi šiuo metu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje neišnagrinėtas ir dėl to užsieniečio išsiuntimo procedūra realiai negali būti vykdoma, teismas konstatavo, kad Užsieniečiui negali būti paskirtas sulaikymas.

8. Teismas rėmėsi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į tai, kad užsienietis, būdamas apgyvendintas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Tarnybos tvarką, į tai, kad yra pagrindo manyti, jog užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, taip pat į tai, kad užsienietis dėl paskelbto draudimo iki 2025 m. negali atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, ir vertino, kad Užsieniečiui turi būti taikomi judėjimo laisvės apribojimai, todėl jam paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Nors pagal Užsieniečio asmens byloje esančius duomenis Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis gali judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, vertino, kad minėta grėsmė nėra reali.

III. 9. Užsienietis I. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, remiasi Įstatymo 112 straipsniu, pažymi, kad vien tik automobilio vykimo kryptis niekaip neįrodo, kad jis su šeima ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat objektyviais duomenimis nėra paneigta jo versija, nenustatyta, kad jis vežėsi savo ir šeimos asmeninius daiktus, kas galėtų liudyti apie ketinimą išvykti iš Lietuvos. Užsienietis pabrėžia, kad vyko tik pailsėti prie ežero, neturėjo tyčios išvykti, iki šiol su šeima tvarkingai laikėsi Centro nustatytos tvarkos, buvo atsakingas, atidus, ši užtrukusi išvyka tebuvo vienkartinis nusižengimas, dėl kurio Užsienietis nuoširdžiai gailisi, nesuprato, kad poilsis prie ežero gali sukelti tokias pasekmes, juolab, kad jis turėjo teisę laisvai judėti, todėl nėra pagrindo įtarti jo galimo piktnaudžiavimo ar ketinimų išvyki iš Lietuvos Respublikos.

11. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad jo sulaikymo klausimas svarstytas praėjus daugiau nei 48 val. nuo faktiškojo sulaikymo, nes jis iš tikrųjų buvo sulaikytas 2021 m. balandžio 23 d., apie 18 val., o posėdis dėl jo sulaikymo Centre vyko 2021 m. balandžio 26 d., t. y. faktiškai užsieniečio judėjimo laisvę iki teismo posėdžio buvo ribojama daugiau nei 48 val., tuo pažeidžiant Įstatymo 114 straipsnio reikalavimus.

12. Užsienietis nesutiko su teismo motyvu, kad jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs, kadangi įstatymų leidėjas prieglobsčio prašymo motyvų nesieja su įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl prieglobsčio užsieniečiui (ne)suteikimo. Užsieniečio manymu, teismas nepagrįstai laikė, jog yra jo sulaikymo pagrindai numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

13. Užsienietis nesutiko su teismo išvada, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, kadangi jis teikė paaiškinimus, dalyvavo Departamento apklausose, teismo posėdžiuose, dėl to jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų.

14. Užsieniečio teigimu, teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga, kadangi Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. kovo 22 d., labai ilgą laiką, šiurkščiai apribojant jo judėjimo laisvę. Nors teoriškai teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra sulaikymas, tačiau faktiškai šie apribojimai labai griežti. Užsieniečio manymu, šiuo atveju pakaktų taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Net ir šiuo atveju dėl šalyje įvesto karantino Užsienietis galėtų išeiti tik 2 val., o tai iš esmės prilygsta sulaikymui ir itin griežtai riboja asmens judėjimo laisvę. Tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo teisę į laisvę, labiau atitiktų jo sveikatos būklę, patiriamus psichologinius išgyvenimus, būtų labiau suderinama su aplinkybe, kad jis yra pažeidžiamas asmuo, šeimoje turi nepilnamečių vaikų. Užsienietis pabrėžia, kad jis neturėjo tikslo ir tyčios pažeisti išvykimo ir grįžimo į Centrą tvarkos, tai buvo atsitiktinis pažeidimas, jis suprato savo elgesio pasekmes, neturėjo tyčios išvykti ir pažeidimo kartoti nebeketina.

15. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad Užsienietis 2021 m. gegužės 19 d. pabėgo iš Centro, tuo pažeisdamas tiek teismo taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, tiek Centro vidaus tvarkos taisykles, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus. Pareiškėjas, prašydamas nutraukti apeliacinį procesą, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3251-502/2021.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Centro teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. M. teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies ir paskyrė Užsieniečiui iki 2021 m. liepos 24 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas pritaikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą informavo, jog 2021 m. gegužės 19 d. Užsienietis pabėgo iš Centro.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietis 2021 m. gegužės 19 d. pabėgo iš Centro ir iki šiol negrįžo. Šiuo metu Užsieniečio buvimo vieta nėra žinoma.

20. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai užsienietis nesutinka su jam pritaikyta alternatyvia sulaikymui priemone (apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) ir prašo jam taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kai jo Centre šiuo metu apskritai nebėra ir jo buvimo vieta nėra žinoma bei nėra duomenų, kad jis yra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Užsieniečio reikalavimas negali būti svarstomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5206-520/2019, 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3251-502/2021).

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Užsieniečio apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą, bei faktą, kad Užsieniečio šiuo metu Centre nebėra ir jo buvimo vieta nėra žinoma, įvertinusi bylos medžiagą ir ginčo teisinių santykių specifiką, nustatė, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas nebeturi teisinės reikšmės. Taigi administracinis procesas pagal užsieniečio apeliacinį skundą nutrauktinas, o apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo panaikinimo nenagrinėtini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 137 ir 138 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. (I. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. (I. M.) sulaikymo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė