2020-05-27 Nr. AB-10856-3-65-3-00029-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-944-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00029-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, S. B. individuali įmonė) dėl sprendimo, išvados ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Utenos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio Utenos rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2,203 – 12,154 km), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ (toliau – ir Sprendimas) bei neatskiriamą jo dalį kadastro duomenų bylą; 2) NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvadą Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ (toliau – ir Išvada); 3) NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 41SD-4581-(14.41.104.) „Dėl privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. plano“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad gavo Raštą, kuriame buvo nurodyta, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mobitakas“ matininkas V. Z. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelias Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos rajone, matavimus, parengė šio žemės sklypo planą bei kadastro duomenų bylą. VĮ Registrų centro Utenos filialui nustačius, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų negali pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jos neatitinka pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, plane pažymėtų ribų, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 126 punktu, parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planas yra tikslintinas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas ir neatskiriama jo dalis kadastro duomenų byla, Išvada bei Raštas yra neteisėti, priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų, faktiškai nacionalizavo dalį pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, nes atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, po to juos tikrinant ir priimant sprendimą suformuoti naują žemės sklypą, į naujai suformuotą žemės sklypą buvo įtraukta apie 320 kv. m ploto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo.

4. Pareiškėjas teigė, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškiai pažymėtos natūroje, nustatytos natūroje pažymėtų žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalimi, tvirtino, kad keisti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas yra imperatyviai draudžiama. Privataus turto nacionalizavimas gali būti įgyvendinamas tik laikantis griežtai įstatymuose nustatytos tvarkos bei teisingai atlyginant, tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pažeidžiant teisės aktus. Utenos apskrities viršininko 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 16-345 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikšmės (viešųjų) kelių žemės sklypų sąraše nurodyto suprojektuoto kelio sklypo plotas buvo 17,43 ha, o naujai suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 18,49 ha, t. y. 1,06 ha didesnis. Esant tokiai situacijai, kadastrinių matavimų darbai galėjo būti tęsiami tik turint atsakovo išvadą, kaip to reikalauja Kadastro nuostatų 21 punktas. Be to, pareiškėjas nebuvo informuotas apie naujai formuojamą žemės sklypą, jam nebuvo siųsti naujo formuojamo žemės sklypo planai. Skyrius, nekreipdamas dėmesio į pažeidimus, parengė 2017 m. spalio 4 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą bei priėmė Sprendimą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Rašte ir Išvadoje nenurodoma, kokių faktinių duomenų pagrindu ir kokių teisės aktų pagrindu buvo nuspręsta, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planas yra netinkamas ir tikslintinas. Pareiškėjas tvirtino, kad argumentas, jog matininkas, rengęs šiuo metu pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planą, galimai padarė tam tikrus pažeidimus, negali būti pagrindu nacionalizuoti dalį pareiškėjo įsigyto žemės sklypo.

6. Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Skyrius nurodė, kad, pagal turimus archyvinius duomenis, 1993 m. parengtame Utenos rajono (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekte bei vėliau parengtuose ir patvirtintuose šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose yra nurodyta, kad kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotis yra 18 m. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše nurodyta, kad kelias (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskirtas krašto keliams. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte (1995 m. balandžio 11 d.–2002 m. spalio 22 d. laikotarpio redakcija) buvo nustatyta, kad žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas V kategorijos kelias, minimalus plotis yra 18 metrų. NŽT Utenos skyrius paaiškino, kad 2002 m. sausio 25 d. parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane Nr. 86 buvo nurodyta, kad jį kerta kelias (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas neįskaičiuotas į bendrą šio žemės sklypo plotą. Tačiau pagal plane Nr. 86 nurodytas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškų koordinates, tarp šio žemės sklypo rytinės ir vakarinės dalių yra tik apie 13,70 m pločio tarpas.

8. Atsakovas, remdamasis nurodytais duomenimis, padarė išvadą, kad atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo nesivadovauta teisės aktuose nustatytu kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pločiu. UAB „Mobitakas“ matininkas V. Z., 2017 m. rugsėjo 25 d. atlikęs kelio juostos žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė planą M:1000, kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir pateikė ją Skyriui.

9. Skyrius, patikrinęs kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą šio žemės sklypo planą, jį suderino bei priėmė Sprendimą, kuriuo buvo suformuotas kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypas ir patvirtinti UAB „Mobitakas“ matininko V. Z. nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys. VĮ Utenos regiono keliai 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Sprendimu suformuoto kelio juostos žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre. VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. (11.10.4)-UGS-676 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ nurodė, kad kelio juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas kitų žemės sklypų, tarp jų – ir žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Atsakovas, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 126 punktu, parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai ir kad turi būti tikslinami kitų žemės sklypų, tarp jų – ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai. Skyrius apie tai pareiškėją informavo 2017 m. gruodžio 1 d. parengtu Raštu. Atsakovas teigė, kad priėmė motyvuotą, teisingą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą dėl teisingai parengto kelio juostos žemės sklypo plano ir tikslintino žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), plano.

10. Trečiojo suinteresuoto asmens S. B. individualios įmonės atstovas S. B. nuomonės dėl pareiškėjo skundo nepareiškė. S. B. paaiškino, kad jis atliko žemės sklypo, skirto parduoti V. A., kadastrinius matavimus. S. B. akcentavo, kad jo parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą suderino tuometinė Utenos rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. Z. skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 41SD-4581-(14.41.104.) „Dėl privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. plano“ panaikinimo nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė.

12. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė tenkinti priimtus nagrinėti reikalavimus skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Teikdamas paaiškinimus, pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas, laikantis nustatytų taisyklių, jo ribos buvo pažymėtos vietovėje, patvirtintas sklypo planas, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir parduotas V. A. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dviejų dalių ribos pažymėtos tiesiomis linijomis, o UAB „Mobitakas“ parengtame plane kelio juostos žemės sklypo riba ties pareiškėjo sodyba pažymėta laužyta linija. Be to, pareiškėjo atstovas teigė, kad dėl UAB „Mobitakas“ atliktų kelio juostos žemės sklypo kadastrinių matavimų ne tik pasikeitė pareiškėjo žemės sklypo ribų konfigūracija, bet ir sumažėjo sklypo plotas. Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad valstybė faktiškai paėmė iš pareiškėjo dalį jam priklausančio sklypo teritorijos, tačiau už ją tinkamai neatlygino. Nors kelio juostos žemės sklypo ploto skirtumas yra didesnis, negu leistina paklaida, tačiau tokiu atveju nustatytų procedūrų UAB „Mobitakas“ matininkas neatliko. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pažymėtos kelio juostos žemės sklypo ribos pareiškėjui priklausančių statinių nekerta, prieiti prie jam priklausančių statinių netrukdo. Pareiškėjo atstovas vertino, kad Išvadoje suformuluotas teiginys apie tikslintiną pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planą buvo įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą, todėl neatlikęs kadastrinių matavimų, jis negali laisvai disponuoti savo žemės sklypu.

13. Teismo posėdyje Skyriaus atstovas prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Teikdamas paaiškinimus, atsakovo atstovas akcentavo, kad kelias (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas 1993 metų Utenos rajono (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekto grafinėje dalyje, nurodant, kad šio kelio plotis 18 metrų. Skyriaus atstovas nurodė, kad tokio pločio kelio pažymėjimas atitiko Kelių įstatyme įtvirtintą valstybinių kelių reglamentavimą. Skyriaus atstovas paaiškino, kad pardavimui skirtas valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. parengtame Utenos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo suformuotas, šio žemės sklypo pardavimas vyko ne pagal šį projektą, pardavimui skirtas valstybinės žemės sklypas buvo formuojamas atskirai. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus, atsakovo atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės preliminarinis žemės reformos projektas nebuvo tvirtinamas, o patvirtinus Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, kadastrinių vietovių žemės reformos projektai buvo rengiami, laikantis šios metodikos, ir tvirtinami. Skyriaus atstovas teigė, kad rengiant žemės sklypų planus, buvo privaloma laikytis preliminarinių žemės reformos projektų. NŽT Utenos skyriaus atstovas vertino, kad, nežiūrint to, jog kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotis Utenos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekte nebuvo nurodytas, buvo privaloma atsižvelgti į jo plotį nustatančių teisės aktų reikalavimus.

14. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

14.1. Pareiškėjas pagal su V. A. sudarytą 2003 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NJ-3807 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. NJ-3808 įsigijo 0,8918 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. 2.

14.2. UAB „Mobitakas“ matininkas V. Z. 2017 m. rugsėjo 25 d. atliko kelio (duomenys neskelbtini) kelio juostos žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė šio kelio juostos žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Utenos regiono keliai 2017 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Skyrių prašymu patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).

14.3. Skyrius, patikrinęs kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ją suderino ir 2017 m. spalio 5 d. priėmė Sprendimą suformuoti žemės sklypą (kelio juostą) bei patvirtino UAB „Mobitakas“ matininko V. Z. nustatytus šio žemės sklypo kadastro duomenis.

14.4. VĮ Utenos regiono keliai 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašymu įregistruoti Sprendimu suformuotą kelio juostos žemės sklypą. VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (11.10.4)-UGS-676 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“, kuriame nurodė, kad kelio juostos žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tarp jų – ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

14.5. Skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad, patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o turi būti tikslinami keturių žemės sklypų, kurių ribas kerta kelias (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai. Skyrius Raštu informavo pareiškėją, kad tikslintinas jo nuosavybe valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas.

14.6. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad, remiantis 2017 m. spalio 5 d. Sprendimu, Nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. gruodžio 14 d., įregistruotos Lietuvos valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2,203-12,154 km) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teisė į šį žemės sklypą.

14.7. Pareiškėjas, naudodamasis išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2017 m. gruodžio 29 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių ir prašė panaikinti NŽT Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. Sprendimą, Išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano bei 2017 m. gruodžio 1 d. Utenos skyriaus Raštą. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. vasario 23 d. raštu pareiškėjo prašymo netenkino.

15. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Skyriaus priimto sprendimo patvirtinti nustatytus valstybinės reikšmės rajoninio kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenis, parengtos išvados dėl kelio juostos žemės sklypo plano teisingumo ir gretimo žemės sklypo savininkui parengto rašto dėl jam priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo. Teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti NŽT 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. ISS-376-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ buvo atsisakyta priimti nagrinėti, nustačius, kad šį raštą Nacionalinė žemės tarnyba parengė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl jis teisiškai reikšmingų pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Pareiškėjas nurodytos nutarties dalies atskiruoju skundu neapskundė.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu, NŽT 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 2 ir 471 punktais, Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktais, padarė išvadą, kad nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 471 punkte numatytu atveju NŽT teritorinio skyriaus kompetencijai yra priskirta įvertinti, kuris žemės sklypo planas parengtas teisingai, o kurio žemės sklypo planas tikslintinas, tuo klausimu parengti išvadą ir pateikti ją Kadastro tvarkytojui.

17. Teismas, nurodė, kad 1995 m. gegužės 11 d. priimto Kelių įstatymo (įstatymo Nr. I-891 redakcija) 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad keliai, atsižvelgus į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (1 dalis), o valstybinės reikšmės keliai - į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (2 dalis). Kelių įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustatė, kad valstybinės reikšmės kelius registruoja Susisiekimo ministerija, jų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Be to, Kelių įstatymo 10 straipsnio 5 punkte buvo nurodyta, kad V kategorijos, t. y. žemiausios kategorijos, valstybinių kelių žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, minimalus plotis yra 18 metrų. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 2002 m. spalio 3 d. įstatyme Nr. IX-1113 išdėstyto Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 ir dalyse, 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 patvirtino Lietuvos Respublikos magistralinių ir krašto kelių sąrašą, kurio 2 priedo duomenimis, kelias (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (13,4 km ilgio) buvo priskirtas krašto kelių kategorijai.

Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės patikslino šį sąrašą ir 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše kelias Lukošiūnai – Šlepečiai, Nr. (duomenys neskelbtini) (ilgis – 13,40 km), buvo priskirtas rajoninių kelių kategorijai (1416 eilutė). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 284 nauja redakcija išdėstytame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše kelias (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (ilgis – 12,30 km), išliko priskirtas rajoninių kelių kategorijai (1434 eilutė).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė yra valstybinės reikšmės keliai. Nuo 2002 m. spalio 23 d. galiojančio Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai, t. y. ir priskirti rajoniniams keliams, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei; juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą, valstybė keliui (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteikusi valstybinio kelio statusą, nuo 1999 m. birželio 9 d. jį priskyrusi rajoniniams keliams ir įsakmiai nustačiusi, kad juo užimta žemės teritorija išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

18. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ buvo nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai patikslina kaimo vietovėje esančios žemės preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose turi būti pažymėti ir bendrojo naudojimo keliai (1.6.9 p.). Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad abejonių nekelia aplinkybė, jog 1993–1997 m. rengto Utenos rajono (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekto grafinėje dalyje (brėžinyje) yra įbraižytas kelias (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir aiškiai pažymėta, kad jo plotis yra 18 metrų. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Utenos rajono (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekto grafinės dalies sprendinys, nustatantis, kad rajoninės kategorijos kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotis yra 18 m, atitiko aukštesnės galios teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybinių kelių statusą.

19. Teismas išaiškino, kad, sistemiškai taikant Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 17.1, 24.1, 32 punktų nuostatas, daroma išvada, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis autorius, vykdantis šios metodikos nurodymą projekto plane pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus bei projektuojantis vietinės reikšmės kelius, kurie būtų sujungti su valstybiniais keliais, buvo įpareigotas kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane be kitų kelių pažymėti ir visus valstybinius kelius.

20. Teismas nurodė, kad Utenos apskrities viršininko administracija 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 10-08-57 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Utenos rajone“ patvirtino 2000 m. parengtą Utenos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projektą. Išanalizavus šį projektą, sprendžiama, kad jo grafinėje dalyje (brėžinyje) kelias (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra įbraižytas; šis kelias kirto ir į dvi dalis padalijo žemės teritoriją, kurioje vėliau buvo suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotis (18 m) projekte nėra nurodytas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šių aplinkybių ginčo tarp bylos proceso dalyvių nėra. Teismas pabrėžė, kad Sprendžiant dėl 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekte pažymėto valstybinio kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pločio, šios projekto dalies sprendiniai vertintini sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtinto Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo 1416 eilutės duomenimis ir 1995 m. gegužės 11 d. priimto Kelių įstatymo 10 straipsnio 5 punkto nuostatomis. Teismas vertino, kad tai reiškia, jog 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekto sprendinys dėl jame įbraižyto kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad šis kelias yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, o jo plotis - 18 m; šiuo keliu užima žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Taigi, į tokio turinio 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekto sprendinį, susijusį su keliu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo privaloma atsižvelgti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje rengiant su šiuo keliu besiribojančių žemės sklypų planus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Skyrius pagrįstai įvertino, jog S. B. individuali įmonė, atlikdama žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, aukščiau nurodytų sprendinių nesilaikė, todėl jos parengtas šio žemės sklypo planas neteisingas.

21. Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl Išvados teiginio, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas teisingas, atsižvelgiama į Taisyklių 14.3 punktą, nustatantį, kad kadastriniams matavimams atlikti naudojama žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų duomenys, bei į Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 6.6 punktą, kuriame nurodyta, kad kelio ir kelio juostos kadastriniai matavimai atliekami, be kitų duomenų, naudojant ir žemės reformos žemėtvarkos projektus. Utenos apskrities viršininkas 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 16-345 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“ 1.5 punktu patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikšmės (viešųjų) kelių žemės sklypų sąrašą. Šio sąrašo 25 eilutėje buvo įrašytas kelias Šlepečiai-Lukošiūnai (kelio numeris - (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. PK-26, plotai – 4,86 ha, 5,10 ha ir 7,47 ha); (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo grafinėje dalyje įbraižyto kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotis (18 m) nenurodytas.

22. Teismas pažymėjo, kad rengiant 2008 m. Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbams buvo taikoma 2006 m. balandžio 26 d. - 2008 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu galiojusios redakcijos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d.

įsakymo Nr. 108 redakcija ir 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija)). Šios metodikos 20.1.1 punkte buvo nurodyta, kad kadastro vietovėje žemėtvarkos projektą rengiantis autorius žemėtvarkos projekto plane privalo pažymėti neprivatizuojamų pagal Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnius žemės, miško sklypų ir vandens telkinių plotus bei ribas. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad neprivatizuojamos žemės kategorijai priskiriama valstybės ir savivaldybės kelių užimta žemė.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2008 m. Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo grafinės dalies sprendinius dėl valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), privaloma vertintini sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 284 nauja redakcija išdėstyto Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo 1434 eilutės duomenimis bei 2002 m. spalio 3 d.

įstatymo Nr. IX-1113 redakcijos Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 4 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis. Dėl šios priežasties 2008 m. Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo grafinės dalies sprendinys dėl jame įbraižyto kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad šis kelias turi valstybinio, rajoniniams keliams priskirto, kelio statusą, jo minimalus plotis yra 18 metrų.

Teismas padarė išvadą, kad atliekant kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo atsižvelgta į tai, kad 2008 m. Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo grafinėje dalyje įbraižyto kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotis turi būti 18 metrų.

23. Išanalizavęs Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių nuostatas, teismas konstatavo, kad NŽT teritorinis padalinys, atlikdamas kelio juostos kadastro duomenų bylos patikrinimą ir veikdamas pagal šių taisyklių 50 punktą bei Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisykles, rengia nustatytus dokumentus, atlieka veiksmus, o suderinęs kelio juostos planą - priima sprendimą patvirtinti nustatytus kelio juostos kadastro duomenis (suformuoti kelio juostą) ar pakeisti nustatytus kelio juostos kadastro duomenis, ar pertvarkyti kelio juostą ir patvirtinti pertvarkytos kelio juostos kadastro duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas yra formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo pagrindas. Teismas vertino, kad tai reiškia, jog kaip administracinis aktas gali būti vertinamas tik Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 51 punkte nurodytas NŽT teritorinio padalinio sprendimas, kadangi jis sukelia teisiškai reikšmingas pasekmes, o NŽT teritorinio padalinio išvada, rengiama atliekant Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktuose (2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1256 redakcija) nustatytus veiksmus, nelaikytina administraciniu aktu. Teismo vertino, kad tai dokumentas, kuriuo viešojo administravimo subjektas įformina savo atliktus veiksmus, todėl dėl šios priežasties Išvadai, kuri kaip veiksmas, nors ir gali būti skundžiama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 26.2 punkto nustatyta tvarka, VAĮ 8 straipsnyje nustatyti administracinio akto turiniui ir formai keliami reikalavimai netaikomi.

24. Teismas pabrėžė, kad kelio kadastro duomenų rengimo ir kadastro duomenų formų pildymo tvarką reglamentuoja Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės, kuriose, teismo vertinimu, yra įtvirtintos specialiosios teisės normos. Tai reiškia, kad kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymui Kadastro nuostatų 32.1.1.2 ir 32.1.1.3 punktuose įtvirtintos taisyklės netaikomos.

25. Įvertinęs Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 37, 42 ir 421 punktus, teismas konstatavo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nepranešus pareiškėjui apie naujai formuojamą žemės sklypą, neišsiuntus jam formuojamo žemės sklypo planų, kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), juostos kadastriniai matavimai buvo atlikti, pažeidžiant procedūrines taisykles.

26. Teismas, išanalizavęs kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo planą ir šio kelio nustatytus kadastro duomenis (kadastro bylos 27-asis lapas), padarė išvadą, kad plane užfiksuota, jog kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo ribos ties statiniais turi laužtinės formą. Bylos duomenimis, pareiškėjui priklausantys pastatai, stovintys žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad aukščiau nurodytas kelio juostos žemės sklypo ribų pažymėjimas nepažeidžia Kadastro nuostatų 20 punkte įtvirtintos taisyklės, nustatančios, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Be to, teismas vertino, kad kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane ties pareiškėjui priklausančiais statiniais pažymėtos ribos leidžia įgyvendinti asmens nuosavybės teises į šiuos daiktus. Nurodytą aplinkybę pareiškėjo atstovas pripažino teismo posėdyje. Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginio apie 320 kv. m sumažėjusį jo žemės sklypo plotą, darytina išvada, kad nurodytą skirtumą paskaičiavo pats pareiškėjas, šiai aplinkybei pagrįsti kvalifikacinius pažymėjimus turinčių matininkų atliktų kadastrinių matavimų duomenų pareiškėjas nepateikė. Sprendžiama, kad pareiškėjui nepateikus tinkamų įrodymų, minėtas teiginys vertinamas kaip keliantis pagrįstų abejonių ir juo nesiremiama. Teismas vertino, kad tik patikslinus pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planą, galima tiksliai nustatyti, ar keitėsi jo plotas.

27. Teismas konstatavo, kad Skyrius nustatė pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), juostos, kadastriniai matavimai atlikti bei kadastro byla parengta tinkamai, ir priimti Sprendimą suformuoti žemės sklypą, patvirtinti nustatytus kadastro duomenis bei parengti Išvadą, kurio iš besiribojančių žemės sklypų planas parengtas teisingai, o kurio planas turi būti tikslinamas.

28. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs Rašto turinį, konstatavo, kad Skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, jokių valinių sprendimų, sukeliančių teisiškai reikšmingas pasekmes nesuformulavo, teisių nesuteikė ir pareigų nenustatė, šiame rašte pareiškėjui yra suteikta tam tikra informacija. Atsižvelgus į tai, kad Rašto turinys turi informacinį pobūdį, daroma išvada, kad nėra pagrindo jį vertinti kaip administracinį aktą, o aplinkybė, kad Skyrius Raštą parengė, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 126 punktu, nelemia, kad jis įgijo administracinio akto reikšmę. Be to, ir pagal Kadastro nuostatų 126 punkto nuostatas, NŽT teritorinio skyriaus rengiamas raštas apibūdinamas kaip informacinio pobūdžio dokumentas. Atsižvelgęs į tai, teismas administracinę bylą dėl šio pareiškėjo reikalavimo nutraukė.

III. 29. Pareiškėjas A. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio Utenos rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2,203-12,154 km), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo) ir neatskiriamą jo dalį kadastro duomenų bylą, taip pat panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 411Ž-45-(14.41.111).

30. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas patvirtino ir teisėtu pripažino neatlygintinį pareiškėjui priklausančios žemės nacionalizavimą, taip pat netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas.

31. Pareiškėjas pažymi, kad nei vienas Lietuvos Respublikoje galiojantis įstatymas nesuteikė atsakovui teisės paimti žemę iš pareiškėjo. Priešingai, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Taigi, įstatymu imperatyviai draudžiama keisti natūroje paženklintas žemės sklypo ribas.

32. Pareiškėjas nurodė, kad neginčija, jog šioje byloje nėra nustatytas tikslus pareiškėjui priklausančio žemės sklypo nacionalizuotos dalies plotas. Tačiau tikslus nacionalizuotos žemės sklypo dalies plotas būtų svarbus, jei byloje būtų spręstas klausimas dėl kompensacijos dydžio. Šiuo atveju pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis buvo paimta nesant įstatyminiam pagrindui ir neatlygintinai, todėl visiškai nesvarbu kiek tiksliai dėl šioje byloje skundžiamų Sprendimo ir Įsakymo pakito pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas yra išvestinis dydis, kuris matematiškai apskaičiuojamas pagal žemės sklypo ribas, kurias apsprendžia žemės sklypo ribų posūkio taškai. Tuo metu byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad į naujai formuojamą žemės sklypą yra įtraukta ir dalis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo.

33. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo suformavimo teisėtumą, padarė kategorišką išvadą, jog dalis pareiškėjui priklausančio sklypo patenka į keliui skirtą teritoriją, nurodo, kad, remiantis tais pačiais teismo argumentais ir atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu Sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas, skirtas tam pačiam keliui (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotis 18 m, taip pat vertinant S. B. individualios įmonės parengtame plane nurodytus pareiškėjui priklausančio žemės sklypo duomenis, galima daryti išvadą, kad tos pačios žemės sklypo dalys patenka į naujai suformuotą kelio žemės sklypą, išskyrus naujai suformuoto žemės sklypo dalį vieno metro atstumu aplink gyvenamąjį namą su priestatu ir ūkinį pastatą.

34. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra padalintas į dvi dalis, kurias skiria kelias, kuris S. B. individualios įmonės parengtame plane įvardintas kaip laisvos valstybinės žemės fondo žemė, kurioje tik ir galėjo būti suformuotas naujasis kelio žemės sklypas. Taip pat pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra užfiksuoti stacionarūs nekilnojamojo turto objektai, esantys netoli tuo metu buvusios kelio. Todėl palyginus atitinkamus objektus su naujai suformuoto žemės sklypo plano duomenis, taps pakankamai akivaizdu, jog naujai suformuotas kelio žemės sklypas yra suformuotas ant dalies pareiškėjui priklausančio žemės sklypo.

35. Laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotis tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypą skiriančių dviejų dalių buvo ne didesnis kaip 14,00 metrų (atsakovės skaičiavimais apie 13,70). Tuo nesunku įsitikinti apskaičiavus atstumą tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribų posūkio taškų, pažymėtų plane Nr. 1 (6161933,14; 621152,35) ir 5 (6161932,97; 621138,35)), tuo metu naujai suformuoto žemės sklypo plotis atitinkamoje dalyje yra 18,01 metrų, t. y. gerokai platesnis (nesunku įsitikinti apskaičiavus atstumą tarp naujai suformuoto žemės sklypo ribų posūkio taškų, pažymėtų plane Nr. 363 (6161932,93; 621135,35) ir 445 (6161933,08; 621153,36)), kas akivaizdžiai patvirtina, kad buvo pakeistos pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos. Kaip matyti iš natūroje esančių riboženklių, taip pat žemės sklypo plano, pareiškėjui priklausantis žemės sklypas su valstybine žeme, kurioje tik ir galėjo būti suformuotas naujas žemės sklypas, ribojosi dvejomis lygiomis tiesėmis (pirma, tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų pažymėtų pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plane Nr. 1 ir 4; antra, tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų pažymėtų pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plane Nr. 5 ir 6). Taip pat, pareiškėjui priklausančio žemės sklypo riba tarp ribų posūkio taškų, pažymėtų plane Nr. 5 ir 6, nekirto žemės sklype esančių stacionarių statinių. Tuo metu naujai suformuoto žemės sklypo ribos, skiriančios pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis, ribojasi nebe tik dvejomis tiesėmis (taškai nuo 349 iki 363). Taip pat, jei būtų nubrėžta viena tiesė nuo naujai suformuoto žemės sklypo ribų posūkio taškų (nuo taško 349 iki taško 363), kuris turėtų ribotis su pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribų posūkio taškais, pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plane pažymėtais Nr. 5 ir 6, atitinkama riba kirstų pareiškėjui priklausančiame žemės sklype esančius statinius, kas taip pat akivaizdžiai patvirtina, jog buvo pakeistos pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos.

36. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas Sprendimu ne tik paėmė dalį pareiškėjui priklausančios žemės, bet ir apribojo galimybę disponuoti pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, pareiškėjui priklausančio žemės sklypo registre yra padarytas įrašas, kad „NŽT prie ŽŪM Utenos skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. išvada Nr. 41IŽ-45-(14.41.111.) informavo, kad šio žemės sklypo planas yra tikslintinas“. Taigi, nekilnojamojo turto registre šiuo metu pažymėta, kad nėra aiškios pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos, dėl ko atitinkamu turtu negalima disponuoti.

37. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėjas paaiškina, kad jam priklausantį žemės sklypą įsigijo iš V. A. 2003 m. birželio 4 d. Atitinkamų ribų žemės sklypą pareiškėjas valdė ir naudojo daugiau kaip 14 metų, atitinkamoje dalyje pasisodino medžius, įsirengė tvorą, todėl turi visiškai pagrįstą ir teisėtą lūkestį ir toliau turėti, valdyti ir naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi. Tačiau tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai neturėtų būti ginami. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika dėl teisėtų lūkesčių principo turinio, pareiškėjas teigia, kad spręsdamas ginčą sprendė, jog pareiškėjo nuosavybės teisės, įgytos prieš 14 metų, neturi būti ginamos, taip pažeidus ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą.

38. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 ir 126 punkto nuostatas. Kadastro nuostatuose nėra reglamentuota kokioje apimtyje žemėtvarkos skyrius gali spręsti ir vertinti anksčiau įregistruoto žemės sklypo plano teisėtumą, t. y. ar žemėtvarkos skyrius gali tikrinti ir vertinti tik ar anksčiau įregistruotų žemės sklypų planuose nėra techninių (rašymo apsirikimo ir pan.) klaidų, ar gali vertinti ir ignoruoti tiek savo paties (pirmtakų) priimtų sprendimų, tiek ir sprendimų, kurių pagrindu buvo suformuoti teritorijų planavimo dokumentai, teisėtumą. Jei gali vertinti anksčiau savo (pirmtakų) priimtų sprendimų, taip pat kitų subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, tai kurio laikotarpio (mėnesio, metų, dešimties metų senumo, ar neribotai laike) ir kokia apimtimi (techninės klaidos, atitikimas teritorijų planavimo dokumentams, įstatymams ir pan.). Pareiškėjas mano, kad sprendžiant dėl žemėtvarkos skyrių kompetencijos priimant sprendimus ir išvadas Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktus pagrindu reikia vertinti sistemiškai ir kitus teisės aktus.

39. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo teisę vertinti prieš daugiau kaip 15 metų parengto ir prieš tiek pat metų atsakovo pirmtako patikrinto ir administracinio aktu patvirtinto žemės sklypo plano teisėtumą (t. y. ignoruoti, lyg nebūtų anksčiau priimtų neginčytų administracinių aktų). Pareiškėjas dar kartą pakartoja, kad toks sprendimas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms draudžiančioms keisti natūroje paženklintas žemės sklypų ribas, taip pat prieštarauja Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 daliai. Šiuo atveju pareiškėjas nedalyvavo jam priklausančio žemės sklypo suformavime, todėl tikrai nesutiko su jokių neteisėtų veiksmų nustatymu, ypač kai nustačius atitinkamas aplinkybes reikštų, jog yra pažeista ir tarp pareiškėjo bei buvusio žemės sklypo savininko sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

40. Pareiškėjas mano, kad pagal Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktų nuostatas žemėtvarkos skyriai vertindami kadastrinių matavimų teisingumą turėtų įvertinti ar naujai rengiamas žemės sklypo planas nepažeidžia anksčiau įregistruotų žemės sklypų ribų, ir jei pažeidžia priimti sprendimą dėl naujai rengiamo žemės sklypo plano taisymo. Tuo metu dėl anksčiau įregistruoto žemės sklypo teisėtumo gali spręsti tik labai ribotoje apimtyje ir tik jei konstatavus atitinkamą pažeidimą nebus nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų atitinkamo sklypo savininkui negu buvo nustatyta anksčiau patvirtintu žemės sklypo planu. Šios bylos kontekste atsakovas sprendė, o pirmosios instancijos teismas atitinkamą sprendimą patvirtino, jog neteisėtas yra ne naujai rengiamas žemės sklypo planas, bet prieš 15 metų parengtas ir administraciniais aktais suderintas ir patvirtintas planas, kurio pagrindu konkrečiomis ribomis buvo įregistruotos žemės sklypas nekilnojamojo turto registre, bei būtent tokių ribų žemės sklypas valstybės parduotas privačiam asmeniui, kuris atitinkamų ribų žemės sklypą pardavė pareiškėjui, taip ignoruodamas visą eilę administracinių aktų, taip pat ir civilinių sandorių tuo pačiu pažeidžiant pareiškėjo nuosavybės teises. Pareiškėjo nuomone, nei viename įstatyme aiškiai nenumatant tokios atsakovo teisės (keisti žemės sklypo ribas, bei teisės atimti dalį žemės iš kito asmens), teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo teisę spręsti, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo planas yra parengtas netinkamai.

41. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Išvada nėra administracinis aktas ir dėl to ją priimant nebuvo pažeisti gero administravimo principo imperatyvai

42. Pareiškėjas pažymi, kad, atliekant naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nesilaikyta Kadastro nuostatuose nurodytų procedūrų, tačiau teismas kaip ir atsakovas visus šiuos pažeidimus ignoravo.

43. Pasisakydamas dėl Kadastro nuostatų 21 punkto pažeidimo, pareiškėjas nurodo, kad byloje yra pateiktas 2008 m. balandžio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Utenos rajone, kuriuo buvo patvirtintas Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, taip pat ištrauką iš atitinkamo reformos projekto papildymo. Kaip matyti iš pateiktos projekto papildymo ištraukos projekte pavaizduotas kelias aiškia ribojasi tiese su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu (jame esančia gyvenamąja valda), tuo metu kaip matyti iš naujai suformuoto žemės sklypo plano, atitinkama riba yra išlaužyta keliomis tiesėmis (tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų Nr. 350 – 353, 354 – 361) apeinant pareiškėjui priklausančius pastatus. Todėl atliekant kadastrinius matavimus akivaizdžiai atitinkamoje dalyje yra pakeista suprojektuoto žemės sklypo konfigūracija, dėl ko turėjo būti atliekama Kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta procedūra, tačiau jos nebuvo laikytasi. Dėl šio pažeidimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

44. Pareiškėjas pabrėžia, kad, kaip matyti iš kelių valstybinės ir vietinės reikšmės (viešųjų) kelių žemės sklypų sąrašo, suprojektuoto žemės sklypo plotas 17,43 ha (4,86 + 5,10 + 7,47) arba 174 300 kv. m. Tuo metu suformuoto ir įregistruoto kelio žemės sklypo plotas yra 184 925 kv. m arba 18,49 ha., t. y. suformuoto žemės sklypo plotas skiriasi 1,06 ha arba 10 625 kv. m nuo suprojektuoto žemės sklypo ploto ir daugiau kaip dvigubai viršija leistiną maksimalią ploto paklaidą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su leistinos ploto paklaidos viršijimu nepagrindžia, kokią tiesioginę įtaką pareiškėjo subjektinėms teisėms daro jo nurodytas ploto skirtumas. Pareiškėjas paaiškina, kad Kadastro nuostatų 21 punkte numatytos procedūros skirtos tam, kad būtų tiksliai išsiaiškinta dėl ko atsirado atitinkami neatitikimai. Nagrinėjamu atveju, atlikus Kadastro nuostatų 21 punkte numatytas procedūras dėl žemės sklypo ploto skirtumo nuo suprojektuoto, tikėtina būtų paaiškėję, jog prie pareiškėjui ir kitiems asmenims, kurių ribas kirto naujai formuojamas žemės sklypas, priklausančių žemės sklypų atitinkamoje dalyje projektuotojai atsižvelgdami į įregistruotas žemės sklypų ribas teritorijų planavimo dokumente numatė siauresnį kelio žemės sklypo plotą. Priešingu atveju negalima paaiškinti, kodėl taip smarkiai (1,06 ha) skiriasi projekte nurodytas ir kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plotas.

45. Pasisakydamas dėl Kadastro nuostatų 5.2 punkto pažeidimo, pareiškėjas, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 32.1 punktu, nurodo, kad pareiškėjas nebuvo kviečiamas į atitinkamus naujai formuojamo kelio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymui Kadastro nuostatų 32.1.1.2 ir 32.1.1.3 punktuose įtvirtintos taisyklės netaikomos. Pareiškėjas akcentuoja, kad Kadastro nuostatai yra patvirtinti 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 su vėlesniais pakeitimais, todėl Kadastro nuostatai yra aukštesnės galios teisės aktas už Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisykles, kurios patvirtintos tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105. Todėl šiuo atveju atliekant bei tikrinant naujai formuojamo kelio žemės sklypo kadastrinius matavimus turėjo būti vadovaujamasi aukštesnės galios Vyriausybės nutarimu patvirtintais Kadastro nuostatais, o ne Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklėmis.

46. Apibendrindamas, pareiškėjas teigia, kad nurodyti argumentai patvirtina, jog UAB „Mobitakas“ rengiant žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo padaryta visa eilė pažeidimų, įskaitant ir procedūrinius, kurie kaip tik ir buvo skirti užtikrinti, kad būtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Todėl šiuo atveju nebuvo jokių pagrindų pripažinti, jog UAB „Mobitakas“ parengtas žemės sklypo planas yra teisingas.

47. Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

48. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, pateiktus byloje rašytinius ir žodinius įrodymus, bei įvertinęs įrodymų visumą priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės imperatyvias normas ir jų reikalavimus, taip pat spręsdamas ginčo teisinius santykius tinkamai vadovavosi ir taikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostabas, Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo nuostatas, Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių nuostatas ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ginčo teisiniais santykiais.

49. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio Utenos rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2,203-12,154 km), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo) ir neatskiriamą jo dalį kadastro duomenų bylą, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvados apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 411Ž-45-(14.41.111), pagrįstumo ir teisėtumo.

51. Vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina šią bylą pateikto apeliacinio skundo ribose, kadangi nėra aplinkybių sudarančių pagrindą nepasyti pateikto apeliacinio skundo ribų.

52. Pareiškėjas neginčija atsakovo teisės formuoti žemės sklypą kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), statybai, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo pakeistos jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos bei dalis žemės sklypo be jo sutikimo pateko į keliui formuojamą žemės sklypą. Todėl šio ginčo dalyką sudaro pareiškėjo nuosavybės teisės pažeidimo aplinkybės.

53. Nekilnojamojo turto registro 2018 m. vasario 8 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas yra žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 metais. Šios aplinkybės teisės aktų tvarka nėra paneigtos, todėl žemės sklypo ribų planas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas.

54. Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalimi nustatyta , kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

55. Minėtos nuosavybę ginančios teisės normos šiam ginčui reikšmingos ta apimtimi, kad pareiškėjo žemės sklypo ribų keitimas turi būti vertinamas kaip pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimo būdas ir yra pagrindas tirti ar tokio pažeidimo atveju nebuvo apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės į žemę.

56. Kaip minėta (žr. nutarties 54 punktą) nuosavybės teisė į žemę gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnį, žemės sklypo planas ar schema parengta Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas yra neatskiriama žemės sandorio dalis.

57. Ši nuostata taikytina šiam ginčui įrodinėjant pažeistą nuosavybės teisę, kadangi, kaip minėta, bet kuris veiksmas susijęs su žemės naudojimo teise, taip pat ir tokios teisės ribojimu turi būti grindžiami atitinkamu žemės planu. Atsakovas pateikė žemės planą, suformuotą kelio statybai, tačiau pareiškėjas įrodinėdamas savo teisės pažeidimą, žemės plano patvirtinančio žemės naudojimo teisės pažeidimą teismui nepateikė. Nesant tokio įrodymo nėra galimybės nustatyti konkrečiai ar buvo pakeistos žemės sklypo ribos, ar tikrai dėl to sumažėjo pareiškėjo valdomo žemės sklypo plotas bei kokiu dydžiu. Tik turint byloje minėtą dokumentą būtų pakankamas pagrindas konstatuoti ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę ir kokia apimtimi.

58. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų dėl nuosavybės teisių pažeidimo iš esmės nenagrinėjo, todėl daroma išvadą, kad šio ginčo esmės neatskleidė. Apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti pareiškėjo prašymo išnagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo dalyko nuosavybės teisės pažeidimo aspektu nenagrinėjo ir dėl to teismo sprendimo nepriėmė. Todėl apeliacinėje instancijoje naujo sprendimo priėmimas ribotų šalių teisę į apeliaciją ir tuo būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą.

59. Nustačius šias aplinkybes apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas apeliacinio skundo reikalavimo apimtimi ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 41SD-4581-(14.41.104.) „Dėl privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. plano“ nutraukimo paliekama nepakeista.

60. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalo išaiškinti pareiškėjui jo teisę teikti į bylą žemės planą, patvirtinantį jo nurodomą nuosavybės teisių pažeidimą (žr. nutarties 57 punktą).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius