Legislator Case Law & Legislation
507af9b2-b245-4697-a8eb-e485e27b46e5 AI generated

507af9b2-b245-4697-a8eb-e485e27b46e5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 507af9b2-b245-4697-a8eb-e485e27b46e5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

    Baudžiamoji byla Nr. 1-1220-1017/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44025-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Audronei Glambienei, Saulutei Jurkėnaitei,vertėjaujant Vandai Žitkauskaitei, Leonardui Vilkui, Teresai Daleckai, Audronei Adomavičienei, Erikai Vencevičienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,kaltinamajam J.

Legislator headnote

AI generated

507af9b2-b245-4697-a8eb-e485e27b46e5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: namuose abu pasėdėjo, pavalgė ir D. nuėjo miegoti, o jis nuvažiavo iki parduotuvės „Rybka“. Iki jos pavežė pažįstama moteris, kuriÄ jis važiuojančiÄ sutiko tik išėjęs į keliÄ . Su savimi rankinėje turėjo pradėtÄ tekilos butelį, jis iÅ¡ rankinės buvo nedaug iÅ¡sikišęs. Nuėjęs prie parduotuvės „Rybka“, iÅ¡ tolo pamatė, kad ten stovi J. K., kažkoks vyrukas su Å¡unimi bei moteris. Tų vyrų, su kuriais buvo prieÅ¡ tai susipažinęs, ten nebuvo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

    Baudžiamoji byla Nr. 1-1220-1017/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44025-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Audronei Glambienei, Saulutei Jurkėnaitei,vertėjaujant Vandai Žitkauskaitei, Leonardui Vilkui, Teresai Daleckai, Audronei Adomavičienei, Erikai Vencevičienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,kaltinamajam J.

K., kaltinamojo gynėjui advokatui Mariui Zabitai, nukentėjusiajam S. L.,nukentėjusiojo atstovei D.J.,specialistui – vyresniajam teismo medicinos ekspertui J. M. Paliuliui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Lenkijos Respublikos pilietis J.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), VarÅ¡uvoje, Lenkijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , menininkas, turintis nuosavÄ â€žK“ įmonę, turintis sugyventinę ir du mažamečius vaikus, Lietuvos Respublikoje nebaustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

J. K. sunkiai sutrikdė S. L. sveikatÄ , o bÅ«tent: 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 2.00 val., prie naktį veikiančios parduotuvės „Rybka“, esančios Priekalo g. 9, Vilniuje, konflikto metu tyčia rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, tačiau ne mažiau kaip 4 smÅ«gius, S. L. į įvairias kÅ«no vietas bei atsisėdo ant po gautų smÅ«gių nukritusio S. L. pilvo srities, nuo ko pastarajam plyÅ¡o plonosios klubinės žarnos pasaitas su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, tuo sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ .

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. paaiÅ¡kino, kad į LietuvÄ atvyko konflikto iÅ¡vakarėse. Aptariamojo įvykio metu buvo naktis. Jis ėjo į parduotuvę „Rybka“ ir sutiko tris žmones. Su jais pasiÅ¡nekėjo ir jie pasiÅ«lė važiuoti į miestÄ . Jis sutiko, jie visi ėjo link taksi automobilio. Kai įsėdo į taksi, nukentėjusysis S. L. sėdo jam iÅ¡ kairės pusės ir iÅ¡ rankinės iÅ¡traukė dvi kupiÅ«ras po 100 Eur. Taksi automobilyje buvo jis, nukentėjusysis ir du vaikinai, kurie sekė iÅ¡ paskos.

Kad nukentėjusysis iÅ¡ jo pavogė pinigus, tiksliai to nematė, tik turėjo tokį jausmÄ , nes jis kiÅ¡o rankÄ Ä¯ jo rankinę. Tuo metu nenorėjo nieko sakyti ir matyti. Kad dingo pinigai, jis pastebėjo vėliau. Nukentėjusysis su pasiimtais pinigais pasiÅ¡alino. Jis (kaltinamasis) pats, pajutęs, kad jį nori apvogti, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, norėjo pasiÅ¡alinti. IÅ¡lipęs iÅ¡ taksi automobilio sustojo ir norėjo pasižiÅ«rėti, kas yra jo rankinėje, tada vienas iÅ¡ vaikinų iÅ¡traukė iÅ¡ jo rankų 100 Eur, paėmė butelį tekilos, kurį jis buvo nusipirkęs, ir pabėgo.

Dėl to jį iÅ¡tiko Å¡okas, baimė, jis pažiÅ«rėjo į rankinę ir pastebėjo, kad trÅ«ksta 200 Eur. IÅ¡tiktas Å¡oko lakstė ratais, grįžo į tÄ pačiÄ parduotuvę nusipirkti kitÄ butelį tekilos. Nusipirko antrÄ butelį tekilos ir vėl vaikščiojo gatve. Po kurio laiko priėjo prie kryžkelės, Å¡alia parduotuvės „Rybka“, ir sutiko kelis, t. y. apie penkis, jaunuolius, kurie jį apsupo ir sugriebė. Vienas iÅ¡ jų buvo nukentėjusysis. Jie jam pradėjo grasinti, kad jeigu jis neatiduos pinigų, jie jį supjaustys.

Nuo pinigų paėmimo iki susitikimo prie parduotuvės „Rybka“ praėjo gal 1 val. laiko. Tuomet jis vienam vaikinui sudavė su koja (ne nukentėjusiajam), o pats gavo smÅ«gį į galvÄ iÅ¡ už nugaros. Pamatė vyrÄ , kuris iÅ¡ jo buvo paėmęs butelį, ir jį pastÅ«mė. Pažymi, kad jis su jais nesimušė, tik stumdėsi, tampėsi. Kas prie ko pirmas priėjo, pasakyti negali. PaaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam S. L. su delnu sudavė 5-7 smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, atsisėdo ant jo virÅ¡utinės pilvo dalies, tampė jį už nosies, tačiau kojomis nespardė nė karto, nenorėjo nukentėjusiajam sukelti skausmo, tik norėjo, kad jis grÄ Å¾intų paimtus pinigus.

Nukentėjusysis nukrito pasistumdymo pasekoje, kiek kartų jis buvo nukritęs, nežino, galėjo būti daugiau nei vienas kartas. Paaiškino, kad jo svoris yra 118 kg, o nukentėjusysis yra lengvesnis. Pasistumdymas truko 5-10 min. Kai atėjo jo draugės A. tėvai su dideliu šunimi, visi vaikinai išsilakstė, liko tik nukentėjusysis. Juos išskyrė atėjusi moteris, jo draugės mama. Jis atsistojo ir nežiūrėjo, kas toliau vyko, t. y., ar nukentėjusysis gulėjo, ar atsistojo – jis tiesiog su A. tėvais išėjo.

Dėl įvykio į policijÄ nesikreipė, nes negalėjo blaiviai mÄ styti. Nurodė, kad konflikto metu nebuvo iÅ¡gėręs, narkotinių medžiagų nevartojo. Tekilos butelį, kuris buvo atimtas, iÅ¡ nukentėjusiojo atsiėmė. Su savimi mobiliojo telefono neturėjo. Kai stumdėsi su vaikinais, matė, kad liudytojas filmuoja, po to jis įsėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Jis nebandė jų atskirti, o tik filmavo (t. 1, b. l. 169-171; t. 2, b. l. 35-48).Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. L. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , t. y. 2015 metų rugpjÅ«tį, vasaros pabaigoje, važiavo paskutiniu autobusu į NaujÄ jÄ VilniÄ .

Su savimi turėjo 30 Eur. Autobuse susipažino su dviem narkomanais, jų vardų nepamena, ir pasiūlė jiems išgerti alaus. Visi jie gėrė parduotuvėje „Ribka“ ir prie jų priėjo J. K., kuris paklausė, ar jie gali padėti apsipirkti. Po kiek laiko vyrukai pasiūlė važiuoti iki stoties. Visi keturi jie atsisėdo į taksi, tačiau J. K. nerado pinigų ir jie visi grįžo prie parduotuvės „Maksima“, kuri yra Batoro gatvėje. Tuomet tie vyrukai pasiūlė J. K. „žolės“.

J. K. klausė S. L., ko dar paimti – „žolės“ ar kokaino. S. L. pasakė, kad nevartoja, nes yra Å¡izofrenikas ir gali gerti tik 5 laipsnių stiprumo alų. Tuo metu atėjo jo pažįstamas D. ir jis liko su juo Å v. Batoro gatvėje, o J. K. išėjo su tais vyrukais. Kur jie nuėjo, nematė. Jis dar J. K. sakė, kad jis su jais neitų, o pasiliktų su juo ir D., nes su jais nieko gero nebus. Po kurio laiko pamatė, kad grįžta du vyrukai su tekilos buteliu ir jie tÄ butelį atidavė jam.

Jis pastebėjo, kad tas butelis prieÅ¡ tai buvo pas J. K.. Nepažįstami vyrukai pasakė, kad J. K. jiems davė pinigų, ir jie jam viskÄ paėmė – t. y. narkotikų, „žolės“. Apie tai, kad buvo konfliktas su J. K., tie vyrukai neminėjo. Po to vyrukai sakė, kad važiuoja į Naujininkus. Visi nuėjo iki stoties, D. paskambino taksi ir jie visi kartu taksi automobiliu apie 1,5 kilometro nuvažiavo iki D. namų, kur jie abu su juo iÅ¡lipo, o tie vyrukai nuvažiavo toliau. J. K. taksi automobiliu nevažiavo.

D. namuose abu pasėdėjo, pavalgė ir D. nuėjo miegoti, o jis nuvažiavo iki parduotuvės „Rybka“. Iki jos pavežė pažįstama moteris, kuriÄ jis važiuojančiÄ sutiko tik išėjęs į keliÄ . Su savimi rankinėje turėjo pradėtÄ tekilos butelį, jis iÅ¡ rankinės buvo nedaug iÅ¡sikišęs. Nuėjęs prie parduotuvės „Rybka“, iÅ¡ tolo pamatė, kad ten stovi J. K., kažkoks vyrukas su Å¡unimi bei moteris. Tų vyrų, su kuriais buvo prieÅ¡ tai susipažinęs, ten nebuvo.

J. K. jį pamatė, pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, pribėgo ir pradėjo muÅ¡ti. Jis pirmo smÅ«gio neatsimena, taip pat neatsimena, kuo jam J. K. sudavė į veidÄ ir krÅ«tinę, bet, atrodo, kumščiu. Jis nuo smÅ«gio nukrito ant žemės, ant nugaros. J. K. labai smarkiai atsisėdo ant pilvo, S. L. net negalėjo atsistoti, jautė, kaip ant jo atsisėdo, kai mušė, judėjo. Jis norėjo J. K. numesti nuo savęs, tuo metu jam nieko neskaudėjo, nes buvo girtas. J. K., sėdėdamas ant jo, rankomis mušė per veidÄ ir krÅ«tinę.

Konflikto metu buvo nukritęs du – tris kartus, J. K. ant jo užsėdęs buvo du kartus. Jam atrodo, kad atsimena viskÄ . TÄ vakarÄ su niekuo kitu nebuvo muÅ¡tynių, pats niekur nekrito, nesužalojo. PaaiÅ¡kino, kad pažįstami vyrukai, kurie krÅ«muose filmavo (vienas, A. B., neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, o kitas – jo draugas), jam pasakojo, kad kai jis buvo praradęs sÄ monę, J. K. jį mušė kojomis. MuÅ¡amo S. L. jie negynė. Jis suprato, kad tie du vyriÅ¡kiai, su kuriais jis buvo susipažinęs autobuse, apvogė J.

K., o kadangi ir jis buvo prie jų, todėl J. K. jį ir mušė. Kalbos apie pinigus, kai J. K. pradėjo muÅ¡ti, kiek pamena, nebuvo. MuÅ¡tynių metu J. K. niekas neatitraukė, o tik stovėjo ir žiÅ«rėjo – ir vyras su Å¡unimi, ir moteris. Po visko jis (kaltinamasis) kažkaip atsistojo, pasiėmė savo rankinę su pinigais ir nuėjo namo. Pats jis pirmas neatliko jokių veiksmų prieÅ¡ kaltinamÄ jį, smurto nevartojo, jokių pinigų tÄ vakarÄ iÅ¡ jo neėmė. Sužalojimus gavo tik to konflikto metu.

Dienos metu iki pakliÅ«vant į gydymo įstaigÄ , su niekuo konflikto nebuvo. Iki to laiko su policija nebendravo, į policijos įstaigÄ tÄ dienÄ pristatytas nebuvo. Ä®vykį nufilmavęs pažįstamas A. B. tÄ vakarÄ irgi gėrė. Jis nebuvo susitarę susitikti. Jis jį sutiko Naujojoje Vilnioje po mėnesio ir Aleksandras pasakė, kad filmavo, kai S. L. mušė, buvo policijoje buvo su vaizdo įraÅ¡u. PaaiÅ¡kino, kad kitÄ dienÄ ryte pavalgė, parÅ«kė, pagulėjo ir nuvažiavo iki Vilniaus autobusų stoties iÅ¡gerti alaus.

Tuomet jam pasidarė bloga. Galvojo, kad sumuÅ¡ti Å¡onkauliai, nes negalėjo atsistoti. Su juo gyvenanti teta pamatė, kad jam labai blogai, jis negali atsistoti, ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje padarė operacijÄ . Po operacijos atėjęs gydytojas pasakė, kad dar 2-3 valandos, ir jis bÅ«tų miręs. Ligoninėje pragulėjo apie dvi savaites. Pažymi, kad patyrė turtinės žalos, nes du kartus gulėjo ligoninėje, teta D.J. pas jį vaikščiojo, lankė.

Dėl patirtos žalos kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, nes jis atlygino 500 Eur žalÄ â€“ yra tai patvirtinantis raÅ¡tiÅ¡kas įrodymas (t. 1, b. l. 183-185).Teismo posėdžio metu specialistas vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vada buvo pateikta pagal paciento ligos istorijÄ , kai jis gydėsi stacionare. IÅ¡vados atsakymas reiÅ¡kia, kad S. L. susižeidė ne pats, sužalojimas padarytas smÅ«giu, bÅ«dingu jį suduodant kumščiu, koja į pilvÄ .

PaaiÅ¡kino, kad S. L. buvo hospitalizuotas 14 val., apžiÅ«rėtas chirurgo 17 val., pas jį buvo aptikta 1 l laisvo skysčio. Vidinis kraujavimas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės pažeistos. Susipažinus su visa medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiojo iÅ¡orinių sužalojimų nebuvo, bet, kad plyÅ¡tų klubinės žarnos pasaitas, turi bÅ«ti smÅ«gis į pilvÄ . Negali paneigti, kad 118 kg sveriantis žmogus, atsisėdęs ant nukentėjusiojo, galėjo sukelti pasaito plyÅ¡imÄ . Po tokio sužalojimo padarymo yra pažeidžiamos nervų Å¡aknelės, atsiranda skausmas, kurį kiekvienas jaučia savaip.

Jeigu S. L. buvo apsvaigęs, jis iÅ¡ karto didelio skausmo galėjo nejausti, galėjo judėti, kol nukraujavimas nepasiekė tam tikros stadijos, todėl visiÅ¡kai įmanoma, kad asmuo kreiptųsi į gydimo įstaigÄ tik praėjus kuriam laikui, kaip Å¡iuo atveju, kitos dienos 14 val. PaaiÅ¡kina, kad nepertraukiamai peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä galėtų pasakyti, kuriuo momentu buvo suduotas smÅ«gis, sukėlęs pasaito plyÅ¡imÄ (t. 1, b. l. 169-171). Teismo posėdžio metu liudytoja N. V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį J.

K. prisimena iš įvykio aplinkybių. Įvykis buvo Naujojoje Vilniuje. Ji dirbo parduotuvėje. Į parduotuvę atėjo kompanija iš 3 asmenų, jie gėrė. Iš tos kompanijos ji pažįsta nukentėjusįjį S. L., nes kartu mokėsi ir gyvena viename rajone. Po to atėjo kaltinamasis J. K., jis nupirko butelį tekilos ir prisėdo prie tos kompanijos. Po kurio laiko jie visi kartu išėjo iš parduotuvės. Po 3 min. grįžo S. L. ir nusipirko cigarečių ir prašė jos iškviesti taksi.

Vėliau, maždaug po pusvalandžio, grįžo J. K. ir pasakė, kad jį apvogė ta kompanija – jie pavogė pinigus. Parduotuvėje jis dar nusipirko alaus ir sakė, kad lauks jų. Ji jam sakė, kad kam jų laukti. Po to N. V. pro atidarytas duris pamatė, kad S. L. grįžo vienas. Ä®vykio metu buvo naktis ir viskas vyko prie parduotuvės durų. Tuo metu lauke dar buvo moteris su Å¡uniu ir vyras. Moteris – tai į teismo posėdį atvykusi liudytoja T. S.. Kaltinamasis J. K. užpuolė S. L., ir, kaip jai atrodo, davė kumščiu jam į veidÄ , ir jis pargriuvo.

Tada kaltinamasis atsisėdo ant S. L. pilvo ir kumščiais pradėjo jį muÅ¡ti. SmÅ«gių buvo daug, tačiau kiek – tiksliai pasakyti negali. SmÅ«giai buvo suduodami į veidÄ , pilvÄ , į visÄ virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Kad smÅ«giai bÅ«tų suduodami kojomis, nematė. Kiek laiko kaltinamasis sėdėjo ant pilvo, pasakyti taip pat negali. J. K. muÅ¡damas prašė pinigų, reikalavo, kad S. L. juos atiduotų. Jis ant S. L. rėkė: „Atiduok mano pinigus“. S. L. nesiprieÅ¡ino, jis nieko nedarė.

Pati ji įvykį matė iÅ¡ Å¡ono, iÅ¡ už prekystalio, maždaug 7-8 metrų atstumu. Kaip vyriÅ¡kiai iÅ¡siskyrė, ji neatsimena. Atėjęs pirkėjas A. B. pradėjo viskÄ filmuoti. Jis jai po to dar sakė, kad dar kažkas vyko už jos matomumo ribų. Dar buvo muÅ¡tynės ir A. B. iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavo greitoji pagalba, tačiau S. L. pabėgo iÅ¡ greitosios pagalbos automobilio. Kodėl jis tai padarė, ji nežino. Po to A. B. su S. L. atėjo pas jÄ Ä¯ parduotuvę vandens, S. L. veidas buvo kruvinas.

Ä®vykio metu S. L. buvo girtas, nes jis gėrė pas jÄ kavinėje, o neblaivus jis elgiasi neadekvačiai. S. L. sužalotas neatrodė, tik prašė vandens nuvalyti veidÄ . Nukentėjusįjį S. L. gali apibÅ«dinti kaip priekabų žmogų, tačiau muÅ¡tis, peÅ¡tis jis nelinkęs ir prieÅ¡ įvykį su niekuo nekonfliktavo. Taip pat sakė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Vėliau, praėjus kuriam laikui po įvykio, S. L. jai sakė, kad jam buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas. Kitus kartu buvusius asmenis ji matė porÄ kartų, po įvykio daugiau jų nematė.

Vienas iÅ¡ ten buvusių asmenų buvo žilas. Daugiau jokių asmenų, iÅ¡skyrus A. B. ir teismo posėdžio metu dalyvaujančius liudytojus, įvykio dienÄ parduotuvėje nebuvo (t. 1, b. l. 20-22).Teismo posėdžio metu liudytoja T. S. paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jį J. K., jis yra jos dukros vyras, bet jų santuoka neįregistruota. Nurodė, kad įvykio vakarÄ paskambino dukra ir pasakė, kad reikia patikrinti, kur yra J. K., ir paaiÅ¡kino, kad jis išėjo į naktinę parduotuvę.

Tuomet ji su vyru nuėjo patikrinti. Prie naktinės parduotuvės, netoli jos durų pamatė muÅ¡tynes. Ten buvo grupė žmonių. Kai ji su vyru prie jų priėjo, 4-5 asmenys pabėgo, liko tik J. K. su vienu vaikinu – nukentėjusiuoju S. L., nes J. K. jį sučiupo ir jis nespėjo pabėgti. J. K. buvo piktas ir iÅ¡ jo reikalavo pinigų. J. K. vaikinÄ numetė ant žemės, ir, sėdėdamas ant jo, ranka mušė jam veidÄ , tampė už nosies ir prašė grÄ Å¾inti pinigus. Kiek buvo smÅ«gių, ji tiksliai pasakyti negali.

Kad J. K. smÅ«gius suduotų kojomis, nematė, kad kitus ten buvusius vaikinus muÅ¡tų, irgi nematė. Kaip J. K. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, ji to momento nematė, tai įvyko labai greitai. Pamatė tik, kad jis jau guli. ViskÄ matė iÅ¡ Å¡ono nuo to momento, kai J. K. buvo likęs tik su nukentėjusiuoju. Tuomet ji su vyru atitraukė J. K. nuo gulinčio žmogaus ir nuvedė jį namo. Kaltinamasis prie nukentėjusiojo grįžęs nebuvo. Po įvykio ji bendravo su policija, pareigÅ«nai juos rado, kai jie ėjo namo.

PareigÅ«nus iÅ¡kvietė ji. PareigÅ«nai juos apklausė ir paleido namo (t. 2, b. l. 22-23).Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, pažįsta kaltinamÄ jį J. K., jis yra jo žentas. PaaiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ paskambino dukra, paprašė atvažiuoti, nes kažkur dingo J. K.. Žmona pasakė, kad reikia paimti vokiečių aviganį kartu. Jis su žmona ėjo prie visÄ parÄ dirbančios parduotuvės. Prie parduotuvės pamatė stovintį J. K. ir jis sakė, kad turi ateiti tas, kas jį apvogė.

Tuomet priėjo asmuo prie J. K. ir jis atpažino, kad tai jis jį apvogė. Susitikęs su tuo asmeniu J. K. reikalavo atiduoti jo pavogtus pinigus. J. K. sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam, tas iÅ¡ karto nukrito. Kad nukentėjusysis buvo nukritęs, matė tik vienÄ kartÄ . Tada nukentėjusysis atsistojo boksininko poza. Jis negali pasakyti, kad matė, kaip J. K. buvo atsisėdęs ant nukentėjusiojo, negali pasakyti, į kuriÄ kÅ«no vietÄ nukentėjusiajam buvo suduota, nes tuo metu laikė Å¡unį, kad jis nepultų nukentėjusiojo.

Kad J. K. suduotų smÅ«gius kojomis, nematė. NuoÅ¡alėje, 30-40 metrų atstumu, stovėjo kažkokie asmenys. Žmona bandė juos iÅ¡skirti ir jie nuvedė J. K. namo, daugiau jis prie nukentėjusiojo priėjęs nebuvo. Konfliktas vyko 10-15 m atstumu nuo parduotuvės, vienoje vietoje (t. 2, b. l. 23).Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko 2015 metų vasarÄ , galėtų bÅ«ti 2015 m. rugpjūčio 6 d., naktį, apie 2 val. Viskas įvyko prie naktinės parduotuvės „Rybka“ Naujoje Vilnioje.

TÄ kart jis parvažiavo iÅ¡ darbo ir nuėjo į parduotuvę. Ten buvo S. L., jis bendravo su parduotuvėje buvusiais žmonėmis. Jam pačiam nesinorėjo įsiminti kitų parduotuvėje buvusių asmenų veidų, todėl apibÅ«dinti jų negali. S. L. pažįsta visi vietiniai. Tuomet į parduotuvę apie pusę pirmos nakties užėjo vyriÅ¡kis, kuris norėjo nusipirkti kažkÄ , matėsi, kad buvo iÅ¡gėręs. S. L. prašė Å¡io vyriÅ¡kio pinigų, jis lyg ir sutiko. Tuo metu liudytojas A.

B. apsisuko ir išėjo. Išėjo vienas, S. L. ir J. K. liko parduotuvėje. Prie parduotuvės buvo vietiniai, jie kartu bendravo. Jie S. L. pažinojo, o su J. K. bendravo tik S. L.. Po poros valandų, apie 2 val., liudytojas A. B. grįžo į parduotuvę, jam S. L. sakė, kad susipažino su kažkuo, kažkokia mergaite, tačiau staiga užėjo J. K. ir pradėjo kaltinti S. L., kad šis pavogė iš jo pinigus, kad pasiėmė jo butelį, ištempė jį iš parduotuvės, ir po minutės partrenkė ant žemės. S. L. gulėjo ant nugaros viduryje gatvės, prieš parduotuvės įėjimo duris, jis pats tuo metu buvo parduotuvėje, ir pamatė, kad kaltinamasis, atsisėdęs ant S. L., maždaug nuo kelių iki pilvo, nukentėjusiojo kojos buvo ir sulenktos, ir ištiestos, daužė jį delnais bei kumščiais, šūkavo, kad atiduotų pinigus.

Tais smūgiais galėjo užkliūti už bet kurios kūno vietos, ar būtų kas nors išskirtinai atlikta su nosimi ar ausimi, nepamena. Taip pat nepamena, ar smūgiai buvo suduoti kojomis, jei taip nurodė savo ankstesniuose parodymuose, tai reiškia, kad taip ir buvo, nes tada geriau prisiminė, nei dabar. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni. Įvykio metu jis pats buvo neblaivus, tačiau aplinkybes suvokė, aplinkoje orientavosi. Nepasakys, kiek smūgių buvo, jų buvo daug, t. y. ne mažiau nei 20, sunku pasakyti.

Nematė, ar kaltinamasis prieÅ¡ tai konfliktavo su kuo nors, prieÅ¡ muÅ¡tynes Å¡alia dar buvo pora žmonių, bet ar jie buvo su nukentėjusiuoju, jis nežino. Parduotuvės darbuotoja jam sakė, kad S. L. su J. K. kartu iÅ¡gėrinėjo. Nežino, kÄ pardavėja veikė įvykio metu, kiek pamena, tai ji nebuvo išėjusi į laukÄ . Mano, kad pardavėja po smÅ«gių sudavimo S. L. nematė, parduotuvės kiemas silpnai apÅ¡viestas, tiek, kiek yra Å¡viesos nuo parduotuvės. Va tada J. K. dar kartÄ nusivijo S. L., toliau dar kažkiek pasimušė, nukentėjusysis dar kartÄ buvo pargriautas, bet jo užsėdęs daugiau nebebuvo, nors to tiksliai nepamena.

Å alia stovėjo moteris, kuri buvo su kaltinamuoju. Moteris buvo apie 40 metų amžiaus, gal jaunesnė, daugiau kitų asmenų su kaltinamuoju nebuvo. Ta moteris įkalbėjo eiti kaltinamÄ jį. Å uo įvykio metu taip pat buvo, nes ten vienas vyriÅ¡kis be kojų, kuris nuolat su Å¡uniu bÅ«davo. Jis Å¡iek tiek nufilmavo, pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ ir jÄ iÅ¡kvietė. Ä®raÅ¡e matosi tik trumpa įvykio dalis, gal apie pusę, nesimato visų muÅ¡tynių. MuÅ¡tynių metu S. L. nesigynė, užsidengė galvÄ ir gulėjo.

Kaltinamasis su moterimi nuėjo, o jis paprašė asmenų, kad pasektų tÄ porÄ . Pats pakėlė S. L., pasodino iÅ¡ lauko pusės ant parduotuvės palangės ir nuėjo nupirkti jam vandens. IÅ¡kart po įvykio S. L. skundėsi, kad viskÄ skaudÄ , jis buvo labai girtas. Pastebėjo, kad jis turėjo kažkiek pinigų kiÅ¡enėje, nors paprastai pinigų jis neturi. Atvažiavo greitoji, kuri pasakė, kad S. L. reikia vežti į ligoninę, bet jis atsisakė ir nuėjo. Policija atvyko tada, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis jau buvo iÅ¡siskirstę.

Greitoji atvyko greičiau nei policija, tik jis nepamena, ar policija atvyko, kai greitoji jau buvo iÅ¡važiavusi. Nežino, kodėl nukentėjusysis pasiÅ¡alino ir nevažiavo su greitÄ ja į ligoninę, gal bijojo. Jis nesiklausė S. L. pokalbio su medikais. S. L. tiesiog pasakė, kad jam nereikia pagalbos. Nežino, kodėl jis taip pasakė, nors pats jam sakė, kad važiuotų. Kiek pamena, S. L. buvo prakirsta lÅ«pa ir apibrozdintas veidas. Jo veidas apibrozdintas bÅ«na pastoviai, kad lÅ«pÄ prakirto kaltinamasis, tai tikrai taip, bet dėl kitų apibrozdinimų nežino.

S. L. geria, narkotikus vartoja, jis asocialus žmogus. PrieÅ¡ įvykį jis anksčiau neturėjo pinigų, nes kitaip bÅ«tų jų neprašęs. Jau po įvykio matė, kad pas S. L. buvo pora banknotų, bet nežino, kokie. Buvo gal du – trys popieriukai, ne 100 eurų kupiÅ«ros, smulkesni. Pats jis po to nuėjo namo ir kiek paėjęs pamatė, kad gatvėje policija sustabdė kaltinamÄ jį su moterimi, jis pradėjo skųstis, kad iÅ¡ jo paėmė pinigus. A. B. pasakė, kad čia Å¡itie du asmenys užpuolė S. L..

Kaltinamasis sakė, kad už tokius dalykus, kokius jam padarė S. L., ir nužudyti galima, į tai A. B. pasakė, kad muÅ¡tis negalima. Kaltinamasis su moterimi atsisėdo į policijos maÅ¡inÄ ir nuvažiavo. Po įvykio S. L. matė, žino, kad jam kažkÄ operavo (t. 2, b. l. 35-42). 2015 m. rugpjūčio 7 d. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Priekalo g. 9, Vilniuje, prie naktinės parduotuvės „Rybka“ apžiÅ«ra (t. 1, b. l. 22-24). 2015 m. rugpjūčio 14 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas yra vaizdo įraÅ¡as, paimtas iÅ¡ UAB „Akepus“.1. 9_02_M_150806005535 įraÅ¡as trunka nuo 00:55:37 val. iki 00:55:57 val.Ä®raÅ¡e matosi, kaip S. L. prieina prie parduotuvės vadinamos „Rybka“, adresu Priekalo g. 9, Vilniuje, užeina į parduotuvę.2. 10_02_M_150806005659 įraÅ¡as trunka nuo 00:57:00 val. iki 00:57:16 val.Ä®raÅ¡e matosi, kad Å¡alia parduotuvės stovi automobilis Audi 80, vyras baltais marÅ¡kinėliais sėda į minėtÄ automobilį.

S. L. vaikšto, nueina prie netoliese stovinčių žmonių. Matosi, kaip S. L. stumdosi su aukštu vyru (juodais marškiniais ir šviesiais šortais). Šalia jų stovi tamsiai apsirengusi moteris ir vyras su šunimi. Du vyrai stumdosi, pargriūna ant žemės.3. 11_02_M_150806005659 įrašas trunka nuo 00:58:15 val. iki 00:58:27 val.Įraše matosi, kaip mergina užeina į parduotuvę. Vyras baltais marškiniais filmuoja telefonu, kaip aukštas vyras, atsisėdęs ant S. L., kuris guli ant žemės, jį muša.4. 13_02_M_150806005931 įrašas trunka nuo 00:59:06 val. iki 00:59:33 val.Įraše matosi, kaip vyras su šunimi bei moteris stovi ir žiūri, kas vyksta.

Vyras, kuris filmavo muÅ¡tynes, nueina prie savo automobilio Audi, o aukÅ¡tas vyras tuo metu vejasi S. L., jį pasiveja ir pargriauna ant žemės, po to smÅ«giuoja.5. 14_02_M_150806010127 įraÅ¡as trunka nuo 01:01:27 val. iki 01:01:38 val.Ä®raÅ¡e matosi, kaip S. L. su tuo vyru kažkÄ aiÅ¡kinasi.6. 15_02_M_150806010149, įraÅ¡as trunka nuo 01:01:49 val. iki 01:02:03 val.Ä®raÅ¡e matosi, kaip aukÅ¡tas vyras kalbasi su moterimi, po to prieina prie S. L., suduoda smÅ«gį į galvÄ , S. L. bėga, o tas vyras jį vejasi.7. 16_02_M_150806010205 įraÅ¡as trunka nuo 01:05:05 val. iki 01:02:17 val.Ä®raÅ¡e matosi, kad aukÅ¡tas vyras kalbasi su moterimi, o S. L. vaikÅ¡tinėja.8. 17_02_M_150802010228 įraÅ¡as trunka nuo 01:02:29 val. iki 01:02:40 val.Ä®raÅ¡e vertingos informacijos nėra.9. 24_02_M_150806012400 įraÅ¡e matosi, kaip atvyksta greitoji medicinos pagalba (t 1, b. l. 63-64).2016 m. sausio 27 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas yra vaizdo įraÅ¡as, kurį pateikė A.

B.. Vaizdo ir garso įraÅ¡e matomas vyras, apsirengęs oranžinės spalvos Å¡ortais, juodais marÅ¡kinėliais, Å¡lepetėmis, Å¡viesių garbanotų plaukų, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai J. K.. Jis sėdi apžergęs vyrÄ , kuris guli ant žemės, apsirengęs mėlynos spalvos marÅ¡kinėliais su baltomis juostomis ant rankovių, juodomis sportinėmis kelnėmis, juodų plaukų, su barzda, ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad tai S. L.. Å alia stovi tamsiai apsirengusi moteris, ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad tai T.

S.. Ä®raÅ¡o 00:07 laiku J. K. smÅ«giuoja deÅ¡ine ranka, plaÅ¡taka S. L. į veidÄ , girdimas pliaukÅ¡telėjimas. 00:09 J. K. smÅ«giuoja deÅ¡ine ranka, plaÅ¡taka į veidÄ antrÄ kartÄ . 00:10 J. K. smÅ«giuoja kaire ranka S. L. į veidÄ . 00:18 deÅ¡ine ranka J. K. užspaudžia S. L. nosį, bei laiko jÄ užspaustÄ , Å¡aukdamas rusų kalba „kur pinigai“. 00:26 girdimas moters balsas rusų kalba „ko tu čia filmuoji, jis pas jį pinigus paėmė, ko tu čia filmuoji“. 00:35 už kadro girdimas vyriÅ¡kas balsas rusų kalba „policija atvažiuos, tuomet aiÅ¡kinsimės“. 00:36 moteris pakelia nuo žemės stiklinį butelį ir sako lenkų kalba „va tavo degtinė, eime“, bei rusų kalba „tai tavo degtinė“, vyriÅ¡kas balsas už kadro rusų kalba „tai ne degtinė, tai tekila“. 00:43 J.

K. atsistoja, kažkÄ kalba. 00:47 S. L. atsistoja ir eina, tai pamatęs J. K. pradeda jį vytis. Ä®raÅ¡as pasibaigia (t. 1, b. l. 73-78).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytoja T. S. atpažino S. L., kaip asmenį, labiausiai panašų į tÄ , kuris mušėsi su J. K. (t. 1, b. l. 88-89).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3747/15 (01) nurodyta, kad:

1. S. L. nustatytas trauminis plonosios klubinės žarnos pasaito plyšimas su 2,5 l kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas smūginiu(-iais) kieto buko riboto paviršiaus daikto(-ų) poveikiu (-iais);

2. S. L. nustatytas tik vienas kÅ«no sužalojimas, kuris padarytas prieÅ¡ keletÄ â€“keliolika valandų iki kreipiantis medicininės pagalbos (iki operacijos);

3. S. L. padarytas kÅ«no sužalojimas - plonosios klubinės žarnos pasaito plyÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6. 6.11. punktas);

4. Savęs žalojimui būdingų sužalojimų S. L. kūne nenustatyta;

5. S. L. padarytas kūno sužalojimas - plonosios klubinės žarnos pasaito plyšimas yra būdingas smūgiui(-iams) kietu buku riboto paviršiaus daiktu iš šalies;

6. Kūno sužalojimų, kurie būtų padaryti griūvant, krentant ir atsimušant į žalojančius daiktus S. L. kūne nenustatyta;

7. Sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu smūgiu;

8. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu daiktu, nes galėjo būti padarytas vienu smūgiu;

9. Sužalojimas padarytas kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, tačiau kokiu konkrečiai požymių kÅ«ne neužsifiksavo (t. 1, b. l. 40-41). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas, baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų.BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumÄ , sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. K. 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 2.00 val., prie naktį veikiančios parduotuvės „Rybka“, esančios Priekalo g. 9, Vilniuje, smurtavo nukentėjusiojo S. L. atžvilgiu. Å ias faktines aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo bei nukentėjusiojo, tiek ir visų apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimai teisiamojo posėdžio metu, dėl Å¡io fakto sutampantys su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad įvykis įvyko 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 3.00 val., byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės bei į bylÄ pateikti CD su vaizdo įraÅ¡ais, patvirtina, jog įvykis nurodytÄ dienÄ ir nurodytoje vietoje įvyko apie 2.00 val. (2015 m. rugpjūčio 6 d., 1.59 val. gautas T. S. pagalbos skambutis, tÄ pačiÄ dienÄ 2.17 val. – A. B. iÅ¡kvietimas; t. 1, b. l. 12, 17, 62, 72). Be to, įvertinus kaltinamojo J. K., nukentėjusiojo S. L. bei liudytojų N. V., A.

B., T. S. ir V. S. paaiÅ¡kinimus teisme, taip pat į bylÄ pateiktus vaizdo įraÅ¡us (liudytojo A. B. vaizdo įraÅ¡as bei parduotuvės pateiktų vaizdo įrašų Nr. 10_02, 11_02, 13_02, 15_02), darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis J. K., įvykio metu priėjęs prie nukentėjusiojo S. L., nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, jėga pargriovė nukentėjusįjį ant nugaros ant žemės, užsėdo nukentėjusįjį ir ranka sudavė tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių (bet ne mažiau kaip 3 kartus) į nukentėjusiojo virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tampė jam už nosies, nukentėjusiajam atsistojus, jį dar kartÄ jėga pagriovė ant žemės ir 1 kartÄ smÅ«giavo į nukentėjusiojo veidÄ (galvos sritį), vėliau kaltinamasis dar 2 kartus sudavė ranka nukentėjusiajam į veidÄ (galvos sritį).

Pagal minėtus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį buvo pargriovęs ne mažiau kaip du kartus, mažiausiai vienÄ kartÄ kaltinamasis buvo užsėdęs ant nukentėjusiojo pilvo srities. Pažymėtina, kad pagal nukentėjusiojo bei liudytojos N. V. paaiÅ¡kinimus, kaltinamajam sėdint ant nukentėjusiojo smÅ«giai buvo suduodami į visÄ nukentėjusiojo kÅ«no virÅ¡utinę dalį: veidÄ , krÅ«tinę, pilvÄ . Be to, apklausiamas teisme nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad J. K. labai smarkiai atsisėdo ant pilvo, nukentėjusysis negalėjo atsistoti, jautė, kaip ant jo atsisėdo, be to, kai jį mušė, kaltinamasis, sėdėdamas jam ant pilvo judėjo.

Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ir smÅ«gius su kojomis, teismo vertinimu, Å¡i kaltinimo dalis neįrodyta, todėl paminėta aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. Visų pirma, tai, jog galimai kaltinamasis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam koja, tvirtino vienintelis iÅ¡ liudytojų – A. B., tyrimo metu konkrečiai nenurodydamas, kada, kokiomis aplinkybėmis, ir į kuriÄ tiksliai kÅ«no vietÄ kaltinamasis smÅ«giavo (spyrė) koja nukentėjusiajam. Duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, Å¡is liudytojas nenurodė, kad kaltinamasis sudavė smÅ«gius kojomis (koja), ir tik teismui pasiteiravus, kodėl liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog buvo suduoti smÅ«giai kojomis, paaiÅ¡kino, kad tyrimo metu duoti jo parodymai yra tikslesni, tačiau nieko konkrečiau paaiÅ¡kini negalėjo.

Kaltinamasis neigia smūgiavęs kojomis, tokių aplinkybių nenurodė nei nukentėjusysis, nei apklausti liudytojai. Antra, liudytojas A. B. prisipažino, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, ir nors jam atrodė, kad visas aplinkybes prisimena, teisiamojo posėdžio metu pats pripažino, kad įvykį atsimena epizodiškai, prisiminė ne visas vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes, netgi savo veiksmų tiksliai įvykio metu negalėjo prisiminti ir paaiškinti. Trečia, dalis liudytojo paaiškinimų dėl įvykių sekos neatitinka savo darbo vietoje buvusios liudytojos N. V. paaiškinimų.

Dėl nurodyto liudytojo A. B. paaiÅ¡kinimai dėl kaltinamojo smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam kojomis, vertintini kritiÅ¡kai. Juolab kad nėra kitų objektyvių įrodymų byloje dėl tokių smÅ«gių sudavimo. Bylos duomenimis, nukentėjusiajam S. L. plyÅ¡o plonosios klubinės žarnos pasaitas ir kraujas iÅ¡siliejo į pilvaplėvės ertmę, o toks sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Specialisto iÅ¡vada Nr. G3747/15(01); t. 1, b. l. 40-41, 171). Pagal specialisto iÅ¡vadÄ bei teisiamojo posėdžio metu apklausto specialisto J.

M. Paliulio paaiÅ¡kinimus, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2015 m. rugpjūčio 6 d. naktį, apie 2.00-3.00 val., toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas smÅ«giniu (-iais) kieto buko riboto pavirÅ¡iaus daikto poveikiu, galėjo bÅ«ti padarytas vienu smÅ«giu (daiktu), pavyzdžiui suduodant kumščiu, koja į pilvÄ ; neatmestina ir tai, kad toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 118 kg žmogui (tiek sveria kaltinamasis) atsisėdus ant smulkesnio nukentėjusiojo.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma (tarp jų aukščiau nurodyti kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiÅ¡kinimai, CD pateikta filmuota įvykio medžiaga bei specialisto iÅ¡vada (paaiÅ¡kinimai) patvirtina, kad nukentėjusiajam S. L. kÅ«no sužalojimas buvo padarytas dėl kaltinamojo J. K. neteisėtų, smurtinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Å ios iÅ¡vados nepaneigia aplinkybė, kad nukentėjusysis atsisakė iÅ¡ karto po įvykio iÅ¡kviestų medikų pagalbos, kad į gydymo įstaigÄ kreipėsi tik po pietų, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 14.50 val., kai įvykis įvyko apie 2.00 val. nakties, o ryte dar buvo pristatytas į policijos komisariatÄ tapatybei nustatyti (t. 1, b. l. 11-17; t. 2, b. l. 1-3).

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis (nukentėjusiojo, liudytojų, specialisto paaiÅ¡kinimus), nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, jis iÅ¡ karto skausmo pilvo srityje nejautė, jo sveikata pablogėjo tik dienÄ . Kad tokia situacija galima, patvirtino specialistas, nurodydamas, jog asmuo, bÅ«damas apsvaigęs, iÅ¡ karto didelio skausmo gali nepajausti, asmuo po tokio sužalojimo gali judėti, kol nukraujavimas nepasiekia tam tikros stadijos. Vadinasi, galima situacija, kai nors nukentėjusiajam sužalojimas (dėl kurio plyÅ¡o plonosios klubinės žarnos pasaitas iÅ¡siliejo kraujas į pilvaplėvės ertmę) buvo padarytas apie 2.00 val. nakties, nukentėjusysis iki maždaug 14.00 val. galėjo ypatingai didelio skausmo nejausti.

Antra, byloje nėra jokių kitų duomenų apie įvykius, užregistruotus 2015 m. rugpjūčio 6 d., 2.00 val. – 14.35 val., susijusius su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu ar sutrikdymu, nors dėl to buvo siunčiami papildomi teismo užklausimai. Taigi byloje įrodytas tiesiogiai priežastinis ryšys tarp neteisėtos kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo sveikatai kilusių padarinių.Be to, teismo vertinimu, nustatyta kaltinamojo veika buvo padaryta, veikiant netiesiogine tyčia. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis nenorėjo, jog kiltų tokios pasekmės nukentėjusiajam.

Nepaisant to, teismo vertinimu, kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumÄ , veikė sÄ moningai ir buvo abejingas pasekmėms. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis sudavė daugiau nei vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam, t. y. sistemingai smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, be to, smÅ«gius sudavė ne tik delnu, kaip nurodo kaltinamasis, bet ir kumščiu, smÅ«gius sudavė ne tik į veidÄ , bet ir į galvos sritį, krÅ«tinę, pilvÄ , t. y. į visÄ virÅ¡utinę nukentėjusiojo kÅ«no dalį, be to, kaltinamasis buvo jėga pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės mažiausiai du kartus, ir stipriai, visu savo svoriu užsėdęs nukentėjusiajam ant pilvo, po ko jam netgi plyÅ¡o plonosios klubinės žarnos pasaitas ir iÅ¡siliejo kraujas į pilvaplėvės ertmę.

Byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai (bylos nagrinėjimo metu teisme apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimai, specialisto iÅ¡vada, filmuota įvykio medžiaga) patvirtina, kad kaltinamasis, atlikdamas vienÄ po kito smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, bÅ«damas ženkliai stambesnis ir aukÅ¡tesnis už nukentėjusįjį, kuris, be kita ko, įvykio metu buvo neblaivus, suprato savo veiksmų, kuriais kėsinamasi į įstatymo saugomÄ vertybę – žmogaus sveikatÄ , pavojingumÄ (prieÅ¡ingumÄ teisei), ir nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekė ir jų nenorėjo, tačiau savo intensyvių, smurtinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nenutraukė ir buvo abejingas jų padariniams.

Po įvykio kaltinamasis kartu su liudytojais T. S. ir ir V. S. išėjo namo, nepasidomėjęs, kokia nukentėjusiojo bÅ«klė. Dėl aukščiau nurodyto darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis J. K. tyčia sunkiai sutrikdė S. L. sveikatÄ , o bÅ«tent: 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 2.00 val., prie naktį veikiančios parduotuvės „Rybka“, esančios Priekalo g. 9, Vilniuje, konflikto metu tyčia rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, tačiau ne mažiau kaip 4 smÅ«gius, S. L.

į įvairias kÅ«no vietas bei atsisėdo ant po gautų smÅ«gių nukritusio S. L. pilvo srities, nuo ko pastarajam plyÅ¡o plonosios klubinės žarnos pasaitas su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, tuo sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta J. K. tyčinė veika, sunkiai sužalojant žmogų, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų Spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo kaltinamajam, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 28 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytos bÅ«tinosios ginties taikymo sÄ lygos, nesant byloje įrodymų, kad nukentėjusysis akivaizdžiai, realiai ir pavojingai kėsinosi kaltinamojo atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamasis pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu.Sprendžiant dėl kaltinamojo J.

K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo, pažymėtina, jog byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismo vertinimu, yra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡ esmės savo veiksmus, kurie pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu, t. y. smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimÄ rankomis bei jo užsėdimÄ pilvo srityje pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Be to, kaltinamasis savo noru atlygino žalÄ tiek nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 182), tiek ir civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (t. 1, b. l. 44-45; t. 2 b. l. 14; BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taip pat byloje esančių įrodymu visuma sudaro pagrindo spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo pačio nukentėjusiojo asmens provokuojantis elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog kaltinamojo įsitikinimu, iÅ¡ jo prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį buvo pagrobti pinigai, taip pat tekilos butelis, vienas iÅ¡ pagrobimo epizode dalyvavusių asmenų – nukentėjusysis S. L., kuris į įvykio vietÄ grįžo bÅ«tent su nepilnu tekilos buteliu, bÅ«tent dėl to kaltinamasis puolė nukentėjusįjį.

Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nors nėra pripažinta, kad nukentėjusysis įvykdė nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ kaltinamÄ jį, tačiau kaltinamasis, akivaizdu, bÅ«tent taip įsivaizdavo ir tai sudaro pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas, veikiant netiesiogine tyčia), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas nakties metu, prie visÄ parÄ veikiančios parduotuvės, vieÅ¡oje vietoje, ne kartÄ panaudojus fizinę jėgÄ ir smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu), į tai, kad nustatytos net trys kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktuose, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis sugyventinę ir du mažamečius vaikus, dirbantis, turintis savo įmonę, charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje bÅ«tų baustas administracine tvarka, ar kad jam bÅ«tų taikytas psichiatrinis gydymas, taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų gydytas nuo priklausomybės ligų, neteistas nei Lietuvos Respublikoje, nei Lenkijos Respublikoje.Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių gausÄ , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J.

K. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskyrus Å¡velnesnę nei įstatymas numato bausmę (BK 54 str. 3 d.). Teismo vertinimu, brandaus amžiaus užsienio valstybės piliečiui, niekada neteistam, nebaustam, teigiamai charakterizuojamam, kritiÅ¡kai vertinančiam savo elgesį asmeniui, kuris atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , vienintelė sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas, net ir minimalaus dydžio bÅ«tų per griežta, o jos paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Dėl nurodyto kaltinamajam J. K. skirtina 75 MGL (75*37,66= 2 824,50 Eur) bauda (BK 54 str. 3 d., 47 str. 3 d. 4 p. (veikos padarymo metu galiojusi redakcija).Atsižvelgiant į kaltinamojo praÅ¡ymÄ leisti baudÄ mokėti dalimis bei paskirtos baudos dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatytinas terminas baudai sumokėti – per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. spalio 19 d. nutarimu J. K. paskirta kardomoji priemonė – 2000 Eur užstatas – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.1, b. l. 108-109), o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 2 246,90 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl J. K. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos (b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu patenkino minėtÄ ieÅ¡kinį, t. y. sumokėjo civiliniam ieÅ¡kovui 2 246,90 Eur, ieÅ¡kinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti Lenkijos Respublikos pilietį J. K., asmens kodas 67060601378, kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 2 824,50 eurų (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų penkiasdeÅ¡imties centų) baudÄ .J. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – 2 000 Eur užstatÄ â€“ palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus – panaikinti.Atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo.Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                               Giedrė Norvilienė